Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-676/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67581-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo B. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą ir byla jai nutraukta. B. R. perduota laiduotojo V. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, B. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigojant sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       B. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y.: 2017 m. gruodžio 27 d. 12.19 val. Kaune, Aušros g. ir K. Petrausko g. nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį ,,Nissan Micra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, nes vairavo transporto priemonę neblaivi, kai kraujyje nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio, nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiuodama iš šalutinio kelio (Aušros g.) į pagrindinį (K. Petrausko g.), nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam autobusui ,,Solaris Urbino 12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su juo susidūrė.

II. Kasacinio skundo argumentai

2.       Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Patalavičienė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti V. R. priklausantį automobilį ,,Nissan Micra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prokurorė skunde nurodo:

2.1.                      Abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Nesutiktina su teismų argumentais, kad šiuo atveju turto konfiskavimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisingą pusiausvyrą tarp siekiamų tikslų nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

2.2.                      Byloje nustatyta, kad B. R. vairavo V. R. priklausantį automobilį „Nissan Micra“, būdama neblaivi (kraujyje nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio), o įvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, suvokė, kad daro nusikalstamą veiką, kaip pati parodė apklausos metu, tikėjosi kažkaip grįžti namo. Be to, žinodama, jog vairuos automobilį, jame išgėrė pusę 0,5 l talpos stipraus alkoholinio gėrimo – brendžio, o liudytojo K. S. parodymais nustatyta ir tai, jog B. R. siūlė susitarti, kad nebūtų kviečiama policija, po to iš įvykio vietos pasišalino.

2.3.                      Abiejų instancijų teismų motyvai, kad esant pagrindui manyti, jog B. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertinus asmenines savybes, kitas paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (draudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones – dvejus metus bei 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas, yra nepagrįsti. Minėtos aplinkybės buvo įvertintos B. R. taikant BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės bei parenkant jai baudžiamojo poveikio priemonių rūšį ir jų dydžius, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės sprendžiant konfiskavimo klausimą nėra reikšmingos.

2.4.                      B. R., veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, jog įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, suvokdama nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes, ne tik vairavo automobilį neblaivi, tačiau įvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Šiais veiksmais B. R. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių pasekmių.

2.5.                      Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-136-699/2018, 2K-218-648/2018). Remiantis besiformuojančia teismų praktika šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, teismo paskirtos turtinio pobūdžio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelnios, savo pobūdžiu atitinkančios administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas. B. R., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jai nebuvo paskirta bausmė, ji neturi teistumo. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – paskyrimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo, ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

2.6.                      Pabrėžtina, kad teismų praktikoje net ir sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-136-699/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018) nesudaro pagrindo teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

2.7.                      Taigi nėra pagrindo teigti, kad taikytas automobilio „Nissan Micra“ konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o jo taikymas kartu su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Konstatuotina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to teismų sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Prokurorės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

4.       Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Taip pat konstatuota, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018). Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas sau suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

5.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

6.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pakankamai motyvuotas.

7.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. R. vairavo automobilį „Nissan Micra“, būdama neblaivi (kraujyje nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio), įvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė.

8.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismų sprendimų dėl transporto priemonės nekonfiskavimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į jų aiškinimą kasacinės instancijos teismo praktikoje, išdėstytoje pirmiau.

9.       Visų pirma, pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai, jog motyvai, kuriais teismai pagrindė BK 40 straipsnio taikymą, nebegali būti vertinami sprendžiant dėl konfiskavimo būtinumo, yra nepagrįsti. Priešingai – motyvai dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, susiję su asmens ir jo veikos vertinimu, negali prieštarauti motyvams dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo (nekonfiskavimo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kita vertus, kitos aplinkybės, apibūdinančios veiką ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės elgesį įvykio metu ir po jo, kurios nustatytos byloje ir nurodytos kasaciniame skunde, taip pat turėjo būti vertinamos teismų.

10.        Kaip matyti iš teismų sprendimų, teismai, spręsdami dėl transporto priemonės konfiskavimo, išimtinai vertino tik B. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (B. R. kelių eismo taisykles, nustatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nėra bausta, automobilis yra naudojamas ne tik jos, bet ir sutuoktinio V. R. poreikiams tenkinti), tačiau neskyrė dėmesio B. R. padarytos veikos aplinkybėms, t. y. nepagrįstai nevertino B. R. veikos, už kurios padarymą ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, neblaivumo laipsnio, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Taigi, toks sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimo – motyvavimas, kai įvertinamos tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmeninės charakteristikos, tačiau nevertinamos veikos aplinkybės, lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

11.       Įvertinusi visas aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, t. y. aplinkybes, apibūdinančias B. R. asmenybę (ji visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padariusi šią veiką, teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nėra bausta), ir tai, kad B. R. apie pusę 0,5 l stipraus alkoholio išgėrė automobilyje prieš pat vairavimą; jos kraujyje nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio, t. y. gerokai daugiau nei 1,5 promilės, kurios nurodytos BK 281 straipsnio 7 dalyje; įvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė; po eismo įvykio ji siūlė susitarti, kad nebūtų kviečiama policija; po to iš įvykio vietos pasišalino, vėliau buvo sulaikyta policijos ir prieš sustodama pervažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonės (automobilio „Nissan Micra“) konfiskavimas atitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, derėtų su kitomis B. R., atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

12.        Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad turto konfiskavimas šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų ne tik asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet ir jos sutuoktinio teisinę padėtį, nes jis nežinojo apie sutuoktinės padarytą veiką, B. R. nebuvo gavusi jo sutikimo naudotis automobiliu ,,Nissan Micra“, darant nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų matyti, kad automobilis yra registruotas V. R. vardu, tačiau, kaip nurodo pats V. R., juo naudojosi sutuoktinė B. R., nei B. R., nei V. R. nenurodė, kad transporto priemonė, kurios galimo konfiskavimo klausimas, to nuosekliai reikalaujant kaltintojui, buvo sprendžiamas abiejų instancijų teismuose, yra ne sutuoktinių bendroji nuosavybė, o asmeninė V. R. nuosavybė.

13.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokurorės apeliacinį skundą ir skundžiamoje nutartyje taip pat nutardamas netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti automobilio kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos priemonės, netinkamai motyvavo tokį sprendimą, savo išvadų nepagrindė išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 72 straipsnis – buvo taikytas netinkamai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 2 punktas). Prokurorės skundas yra tenkinamas ir teismų sprendimai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra keičiami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, B. R., atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – V. R. vardu registruoto automobilio ,,Nissan Micra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalis palikti  nepakeistas.

Teisėjai         Olegas Fedosiukas

        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

        Rima Ažubalytė