Civilinė byla Nr. e2A-2248-880/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02834-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.; 2.6.1.4; 2.6.1.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius vienasmeniškai,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) mažosios bendrijos „AUTOTAU“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo SARL MGN MOBILITY ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „AUTOTAU“ dėl negrąžinto avanso, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš mažosios bendrijos „AUTOTAU“ (toliau – atsakovė arba MB „AUTOTAU“) 2 300 Eur negrąžintą avansą, 121,74 Eur palūkanas, 230 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis, kaip siuntėjas, užsakė iš atsakovės, kaip krovinio vežėjos, krovinio – 8 automobilių pervežimo iš Vokietijos į Prancūziją paslaugą (toliau – paslauga), už kurią avansu sumokėjo atsakovei 2 300 Eur sumą. Atsakovė privalėjo suteikti paslaugą iki 2021 m. sausio 30 d., tačiau nustatytu terminu paslaugos nesuteikė. Nurodė, kad atsakovei nesuteikus automobilių pervežimo paslaugos, jis informavo atsakovę apie užsakymo atšaukimą ir pareikalavo grąžinti avansu už paslaugą sumokėtą sumą. Atsakovė, nors ir pripažino turimą įsiskolinimą ir įsipareigojo avansą grąžinti, to nepadarė, todėl jam iš atsakovės turėtų būti priteisiamas 2 300 Eur negrąžintas avansas. Ieškovas pareikalavo atsakovę avansą grąžinti iki 2021 m. vasario 9 d., todėl iš atsakovės dar turėtų būti priteisiamos 121,74 Eur palūkanos nuo 2021 m. vasario 10 d., be to, atsakovei nereaguojant į raginimus grąžinti avansą, jis sudarė skolų išieškojimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Skolų valdymo partneris“ (toliau – UAB „Skolų valdymo partneris“), tačiau atsakovė nebendradarbiavo ir avanso negrąžino, už atliktus veiksmus išieškant skolą ieškovas UAB „Skolų valdymo partneris“ sumokėjo 230 Eur, todėl ši suma jam turėtų būti priteista iš atsakovės.
2. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė priteisti ieškovui visą jo prašomą sumą, išskyrus 230 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 338,80 Eur vertimo išlaidas ir 60 Eur žyminį mokestį bei prašė bendrą priteistą sumą išdėstyti dalimis. Nurodė, kad 230 Eur skolos išieškojimo išlaidos ir 338,80 Eur vertimo ir kitos išlaidos yra nepagrįstos ir negali būti reikalaujamos priteisti, kadangi nepateikti tai patvirtinantys dokumentai (vertimo sutartis, darbų priėmimo aktas, vertimo paslaugų įkainiai, sąskaitos faktūros už vertimo paslaugas, ieškovo atstovas nėra akredituotas vertėjų biuras (arba bent nepateikė tokios informacijos)). Taip pat negali būti priteisiamas 60 Eur dydžio žyminis mokestis, kadangi jis būtų grąžinamas ieškovui nutraukus bylą, nes nelieka bylinėjimosi preteksto. Atsižvelgiant į pagrindinės skolos pripažinimą, bendradarbiavimą bei COVID-19 pandemijos įtakotą situaciją, bendrą sumą prašė išdėstyti dalimis.
3. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad visi ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir turi būti tenkinami. Atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą yra nepagrįstas ir neteisėtas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų pagrindą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovo teisėtus lūkesčius, neužtikrintų proceso šalių interesų pusiausvyros, taip pat nurodė, kad turi būti atsižvelgiama į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus, atsakovės neveikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė ieškovo SARL MGN MOBILITY ieškinį patenkinti visiškai. Teismas priteisė ieškovui SARL MGN MOBILITY iš atsakovės MB „AUTOTAU“ 2 300 Eur negrąžintą avansą, 121,74 Eur palūkanas, 230 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 651,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 858,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei atmetė atsakovės MB „AUTOTAU“ prašymą dėl teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo.
5. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės 2021 m. sausio 21 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTOTAU_MS_20210121_1, ieškovas 2021 m. sausio 21 d. sumokėjo atsakovei 2 300 Eur avansą už užsakytą paslaugą, įrodymų apie atsakovės atliktą užsakymo paslaugą ar avanso grąžinimą ieškovui nėra, atsakovė pripažįsta esant 2 300 Eur skolai, taigi, fiksuojamas 2 300 Eur atsakovės įsiskolinimas ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 2 300 Eur sumokėtą avansą yra pagrįstas ir tenkinamas. Atsakovei vėluojant vykdyti savo pinigines prievoles ieškovui, ieškovas atsakovei paskaičiavo 121,74 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 9 d. už 322 dienas, taikant 6 proc. dydžio palūkanas nuo 2 300 Eur sumos (el. b. t. I, b. l. 61). Teismas sprendė, kad toks palūkanų dydis nepažeidžia teisės aktų nuostatų, atsakovė su tuo taip pat sutiko, todėl ieškovo reikalavimą dėl 121,74 Eur palūkanų jam priteisimo iš atsakovės pripažino pagrįstu ir tenkino.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovei vengiant grąžinti ieškovui avansą, ieškovas buvo priverstas kreiptis pagalbos dėl skolos išieškojimo iš atsakovės ir patyrė su tuo susijusių 230 Eur išlaidų pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. skolų išieškojimo sutartį Nr. 553-09/2021 su UAB „Skolų valdymo partneris“, 2021 m. rugsėjo 30 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie skolų išieškojimo sutarties ir 2021 m. lapkričio 18 d. bankiniu pavedimu apmokėtą 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVP07374, UAB „Skolų valdymo partneris“, siekdamas skolos grąžinimo, vykdė skolos išieškojimo veiksmus: ragino atsakovę įvykdyti savo prievolę, siuntė pranešimus tiek elektroniniu paštu, tiek registruota pašto siunta, bendravo su atsakovės atstovu. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 230 Eur skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkinamas.
7. Teismas konstatavo, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Teismas sprendė, kad ieškovės patirtos išlaidos žyminiam mokesčiui, advokato pagalbai apmokėti bei vertimo išlaidoms buvo būtinos, yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovės. Atsakovės prašymo argumentai, kuriais ji grindžia nesutikimą atlyginti ieškovui jo sumokėtą 60 Eur dydžio žyminį mokestį už pateiktą ieškinį, yra teisiškai nepagrįsti, kadangi pagrindas nutraukti civilinę bylą neegzistuoja (CPK 293 straipsnis), o ieškovo sumokėtas žyminis mokestis patenka į atsakovės atlygintinas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl sumokėtas 60 Eur žyminis mokestis ieškovui priteisiamas iš atsakovės.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų pagrindą taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 178 straipsnis), teismas tokio pagrindo taip pat nenustatė. Teismo vertinimu, sprendimo išdėstymas atsakovės prašomam laikotarpiui suteiks nepagrįstą pranašumą atsakovei, dėl ko ieškovas patirs dar daugiau nuostolių, nes jau ir taip ilgą laiką neatgaunantis sumokėto avanso jis dar ir toliau visą atidėjimo laiką negalės naudotis piniginėmis lėšomis, kurias jam priteisė teismas, todėl bus pažeisti jo teisėti lūkesčiai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas konstatavo, jog atsakovės prašymas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo, įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau bei nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą, todėl atsakovės prašymą atmetė (CPK 187 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė (apeliantė) MB „AUTOTAU“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriame prašo: 1. grąžinti civilinės bylos svarstymą Nr. e2-7140-996-2022 į pirmos instancijos teismą iš esmės; įtraukti į bylą atsakovais Irmanto Balsio advokatų kontorą ir UAB „Skolų valdymo partneris“; įtraukti trečiuoju asmeniu ir liudytoju UAB „Adjutor“. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės 2022 m. gegužės 29 d. pateiktą prašymą įvardino kaip atsiliepimą į ieškinį, tuo pažeidė atsakovės interesus bei dirbtinai paspartino bylos nagrinėjimą.
9.2. Atsakovė pripažino skolą, tačiau teismo prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Pirmos instancijos sprendimas yra ginčytinas, nes atsakovė ne kartą pabrėžė, kad skolos mokėjimą prašoma išdėstyti dalimis būtent dėl COVID19 pandemijos pasekmių įmonės veiklai (įmonė yra įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID19 pandemijos sąrašą). Darytina prielaida, kad teismas ignoruoja ir patį COVID19 pandemijos faktą, pandemijos įtaką verslui, kvestionuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus įvesti karantinus dėl COVID19 pandemijos.
9.3. Atsakovė ginčijo ir ginčija „išieškojimo išlaidas“ - 230 Eur, vertimo „išlaidas“ - 338,80 Eur - bendra suma - 568,80 Eur. Atsakovės manymu, „išieškojimo išlaidos“ yra dirbtinai sukurta pasipelnymo schema, kai UAB „Skolų valdymo partneris“, sudaręs tarpininkavimo sutartį su Irmanto Balsio advokatų kontora, nepagrįstai pelnosi iš skolininkų ar sunkumų patiriančių įmonių, dirbtinai didindamas nuostolius, kurie vėliau pridedami prie ieškinių, kuriuos rengia iekovui atstovaujanti advokatų kontora, t. y. legalizuoja „išieškojimo išlaidas“. Dėl to atsakovė prašo įtraukti byloje atsakovais Irmanto Balsio advokatų kontorą ir UAB „Skolų valdymo partneris“.
9.4. Atsakovė yra prašiusi pateikti ieškovo atstovo vertimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurie nebuvo pateikti, todėl nepripažįstami. Taip pat atkreiptinas dėmesys į faktą, kad ieškovo atstovas, UAB „Skolų valdymo partneris“, Irmanto Balsio kontora visus mokėjimus už suteiktas paslaugas gaudavo pavedimu per banką, tačiau už vertimo išlaidas - grynaisiais. Pirmos instancijos teismas šį faktą taip pat ignoravo, kas sukelia pagrįstų įtarimų, kad vertimo išlaidos yra dirbtinai padidintos. Teismas taip pat neatsižvelgė į prašymą pateikti vertimus atlikusios įmonės atestatų kopijas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vertimų įstatymas. Todėl atsakovė prašo teismo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Adjutor“.
10. Ieškovas SARL MGN MOBILITY atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovės MB AUTOTAU apeliacinio skundo dėl 2022 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, 2022 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie skolos išieškojimo išlaidų buvimą ieškovo įgalioto atstovo advokato Irmanto Balsio ir UAB „Skolų valdymo partneris“ pasipelnymo iš sunkumų patiriančių įmonių schema yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms ir nagrinėjamoje byloje neturintys jokios reikšmės. Atsakovės apeliaciniu skundu reiškiamas reikalavimas dėl advokato Irmanto Balsio kontoros ir UAB „Skolų valdymo partneris“ įtraukimo į civilinę bylą Nr. e2-7140-996/2022 atsakovais taip pat yra teisiškai nepagrįstas. Iš atsakovės priteistų 230,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų dydis yra realus ir įrodytas, todėl atsakovės argumentai apie skolos išieškojimo išlaidų dirbtinį padidinimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dalyje dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, o jokių argumentų, kurie leistų spręsti priešingai, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė.
10.2. Priešingai nei teigia atsakovė, į nagrinėjamą bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo patirtų 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų vertimo paslaugoms realumą. Aplinkybė, jog už nagrinėjamoje byloje reikalingų dokumentų vertimo paslaugas buvo atsiskaityta ne bankiniu pavedimu, o grynaisiais pinigais, nesudaro jokio pagrindo abejoti patirtų vertimo išlaidų dydžio pagrįstumu. Taip pat apeliacinio skundo argumentai, teigiantys neva pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymą pateikti vertimus atlikusios įmonės atestatų kopijas, yra nepagrįsti ir klaidinantys, kadangi atsakovė tokio prašymo nagrinėjamoje byloje nebuvo pareiškusi. Ieškovo į bylą pateikti vertimai atitinka CPK įtvirtintus vertimams keliamus reikalavimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovė visiškai nepagrįstai kvestionuoja pateiktų vertimų tinkamumą. Sutinkamai su CPK 47 straipsnio 1 dalimi, atsakovės prašymas įtraukti vertimų biurą UAB „ADJUTOR“ į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu taip pat yra teisiškai nepagrįstas. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė visiškai jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalyje dėl 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų vertimo paslaugoms, priteisimo pagrįstumu.
10.3. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti esamą itin sunkią turtinę padėtį bei galimybes ateityje atsiskaityti su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti skundžiamo sprendimo vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė vengia grąžinti ieškovui avansą jau nuo 2021 m. vasario mėn. Išdėsčius ir taip jau prieš 19 mėnesių susidariusią skolą dar 4 mėnesių laikotarpiui, būtų pažeisti teisėti ieškovo lūkesčiai ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis). Atsakovė, nors ir pripažįsta turimą skolą ieškovui, vengia ją dengti bent iš dalies, tokiu savo elgesiu paneigdama teiginius apie norą atsiskaityti su ieškovu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo SARL MGN MOBILITY ieškinys dėl negrąžinto avanso, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
14. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais (elektroniniais laiškais) susitarė dėl 8 (aštuonių) automobilių pervežimo paslaugos suteikimo. Ieškovas pagal atsakovės pateiktą 2021 m. sausio 21 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTOTAU_MS_20210121_1, 2021 m. sausio 21 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovei 2 300 Eur avansą už užsakytą paslaugą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė šalių sutartu terminu automobilių pervežimo paslaugos nesuteikė, o, ieškovei pareikalavus grąžinti avansą, jo negrąžino.
15. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė sutiko su prašoma priteisti 2300 Eur suma ir 121,74 Eur palūkanomis, tačiau nesutiko su 230 Eur skolos išieškojimo išlaidomis, 338,80 Eur vertimo ir kitomis išlaidomis ir 60 Eur žyminiu mokesčiu bei prašė bendrą priteistą sumą išdėstyti dalimis.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovo SARL MGN MOBILITY ieškinį patenkino visiškai bei atmetė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimu priteistų sumų išdėstymo.
17. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo grąžinti civilinės bylos Nr. e2-7140-996-2022 svarstymą į pirmos instancijos teismą iš esmės, įtraukti į bylą atsakovais Irmanto Balsio advokatų kontorą ir UAB „Skolų valdymo partneris“, o trečiuoju asmeniu ir liudytoju - UAB „Adjutor“. Atsakovė nurodo, kad teismo priteistos 230,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos yra dirbtinai sukurta advokato Irmanto Balsio ir UAB „Skolų valdymo partneris“ pasipelnymo schema, kuria nepagrįstai siekiama pasipelnyti iš įmonių, patiriančių finansinių sunkumų, o 338,80 Eur vertimo išlaidų suma yra dirbtinai padidinta ir neįrodyta. Atsakovės teigimu, teismas neįvertino COVID-19 pandemijos įtakos atsakovės vykdomai veiklai, todėl nepagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis.
18. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad į bylą pateikti tiek 230 Eur skolos išieškojimo išlaidas, tiek 338,80 Eur vertimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai, todėl atsakovės argumentai, kad šios išlaidos dirbtinai padidintos yra nepagrįsti. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti esamą itin sunkią turtinę padėtį bei galimybes ateityje atsiskaityti su ieškovu, dėl ko jai teismo sprendimo vykdymas turėtų būti išdėstytas.
Dėl atsiliepimo
19. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės 2022 m. gegužės 29 d. pateiktą prašymą nepagrįstai įvardino kaip atsiliepimą į ieškinį, tuo pažeidė atsakovės interesus bei dirbtinai paspartino bylos nagrinėjimą.
20. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti tam tikrus CPK reikalavimus. CPK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma: 1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; 2) nesutikimo motyvai; 3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; 4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų; 5) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 6) atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui 2022 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą. Teisėjos rezoliucija minėtą prašymą nutarta laikyti atsiliepimu į ieškinį. Nors atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas minėtą prašymą nepagrįstai įvardino atsiliepimu į ieškinį, o netenkinęs šio prašymo privalėjo iš naujo atsakovę įpareigoti pateikti atsiliepimą, vis tik apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka. Prašyme atsakovė nurodė, kad iš esmės su pareikštu ieškiniu sutinka, o nesutinka tik dalyje su ieškovo prašymu priteisti 230 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 338,80 Eur vertimo išlaidas ir 60 Eur žyminį mokestį. Iš minėto prašymo matyti, kad ji nurodė nesutikimo su šiomis išlaidomis motyvus, taip pat pasisakė dėl bylos vedimo per advokatą, nurodė procesinių dokumentų įteikimo būdą, išdėstė prašymą dėl sprendimo išdėstymo. Taigi atsakovės prašyme buvo nurodyti esminiai įstatyme įtvirtinti elementai, kurie yra būtini procesinį dokumentą vertinti kaip atsiliepimą į ieškinį. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės prašymą nutraukti civilinę bylą galima vertinti kaip atsiliepimą į ieškinį, nepriklausomai nuo jo pavadinimo.
22. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015).
23. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į procesiniame dokumente (šiuo atveju pareiškime) dėstomas aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės pateiktas prašymas gali būti prilyginamas atsiliepimui, nors jame ir trūksta kai kurių atsiliepimui būtinų elementų, kadangi tam tikri neaiškumai, gali būti išsprendžiami pasiruošimo bylai metu.
Dėl skolos išieškojimo išlaidų
24. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad „išieškojimo išlaidos“ yra dirbtinai sukurta pasipelnymo schema, kai UAB „Skolų valdymo partneris“ sudaręs tarpininkavimo sutartį su Irmanto Balsio advokatų kontora, nepagrįstai pelnosi iš skolininkų ar sunkumų patiriančių įmonių, dirbtinai didindamas nuostolius, kurie vėliau pridedami prie ieškinių, kuriuos rengia ieškovui atstovaujanti advokatų kontora.
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
26. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo ginčui išspręsti ne teismo tvarka, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis.
27. Išlaidoms, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, pagal kasacinio teismo išaiškinimą yra taikomi trys būtini požymiai: dėl tokių išlaidų priverstinumo, būtinumo ir protingumo.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei vengiant grąžinti ieškovui avansą, ieškovas buvo priverstas kreiptis pagalbos dėl skolos išieškojimo į UAB „Skolų valdymo partneris“. Tarp ieškovo ir UAB „Skolų valdymo partneris“ 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta skolų išieškojimo sutartis Nr. 553-09/2021, o 2021 m. rugsėjo 30 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie skolų išieškojimo sutarties. UAB „Skolų valdymo partneris“, vykdydamas su ieškovu sudarytą sutartį, atliko skolos išieškojimo veiksmus: ragino atsakovę įvykdyti savo prievolę, siuntė pranešimus tiek elektroniniu paštu, tiek registruota pašto siunta, su atsakovės atstovu derino skolos sumokėjimo grafiką ir sąlygas. 2021 m. lapkričio 18 d. bankiniu pavedimu apmokėta 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SVP07374 patvirtina, kad ieškovas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugų patyrė 230 Eur nuostolių.
29. Nors atsakovė nesutiko su skolos išieškojimo išlaidų dydžiu, tačiau ji nepateikė jokių argumentų ir/ ar įrodymų apie tai, jog prašoma priteisti turtinė žala yra nepagrįstai didelė, viršija rinkoje esančias kainas ar pan. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolos išieškojimo išlaidų dydis nagrinėjamoje byloje yra realus ir pagrįstas.
30. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog išieškojimo išlaidos yra dirbtinai sukurta pasipelnymo schema tarp UAB „Skolų valdymo partneris“ ir Irmanto Balsio advokatų kontoros. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Tarp ieškovo ir UAB „Skolų valdymo partneris“ 2021 m. rugsėjo 29 d. sudaryta skolų išieškojimo sutartis Nr. 553-09/2021, 2021 m. rugsėjo 30 d. papildomas susitarimas Nr. 1, taip pat ieškovui išrašyta 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SVP07374 patvirtina, kad dėl skolos išieškojimo į UAB „Skolų valdymo partneris“ kreipėsi pats ieškovas, o ne advokato Irmanto Balsio advokatų kontora, taip pat būtent ieškovas apmokėjo jam išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Be to, iš į bylą pateiktos atstovavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir Irmanto Balsio advokatų kontoros, matyti, kad ji sudaryta daug vėliau, nei sutartis tarp ieškovo ir UAB „Skolų valdymo partneris“. Tai įrodo, kad tik nepavykus išieškoti skolos iš atsakovės ikiteismine tvarka, buvo kreiptąsi į teisininkus dėl skolos išieškojimo teismine tvarka.
Dėl vertimo išlaidų
31. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog prašė ieškovo atstovo pateikti vertimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurie nebuvo pateikti, todėl nepripažįstami. Už vertimo išlaidas buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kas kelia pagrįstų įtarimų, kad vertimo išlaidos yra dirbtinai padidintos.
32. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pavyzdinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pateiktas CPK 88 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos išmokėtos vertėjams.
33. Pasisakant dėl vertimo išlaidų priteisimo pagrįstumo pažymėtina, kad ieškovas byloje yra užsienio įmonė. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Ieškovas į bylą teikė dokumentus, sudarytus užsienio kalba, kuriais grindė ieškinio reikalavimus, todėl privalėjo juos išversti į lietuvių kalbą. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad vertimus atliko vertimų biuras uždaroji akcinė bendrovė „Adjutor“ ir dėl to ieškovas patyrė 338,80 Eur vertimo išlaidas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo pateikti vertimo išlaidas patvirtinantys dokumentai, vis tik iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovas parengiamojo posėdžio metu pateikė papildomus vertimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Taigi ieškovo patirtas 338,80 Eur vertimo išlaidos pagrindžia ieškovo atstovo advokato išrašyta 2022 m. sausio 11 d. PVM sąskaita faktūra serija IMB Nr. 02353 už suteiktas vertimo paslaugas, 2022 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 900, uždarosios akcinės bendrovės „Adjutor“ 2022 m. vasario 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AV220078 už suteiktas vertimo paslaugas, 2022 m. vasario 2 d. kasos pajamų orderio kvitas serija ADV19 Nr. 150, 2022 m. gegužės 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Adjutor“ pranešimas apie suteiktas ir apmokėtas vertimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą daryti išvadą apie patirtų procesinių dokumentų vertimo išlaidų pagrįstumą.
34. Aplinkybė, kad už vertimo paslaugas buvo atsiskaityta ne bankiniu pavedimu, o grynaisiais pinigais, nesuteikia pagrindo išvadai, kad vertimo išlaidų dydis nepagrįstas. Taip pat tai, kad į bylą nebuvo pateiktos vertimus atlikusios įmonės atestatų kopijos, nesuteikia pagrindo abejoti vertimų patikimumu. Juo labiau, kad už vertimų teisingumą atsakantys vertimų biuro vertėjai nurodė esantys susipažinę su atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už melagingą vertimą.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
35. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, netenkindamas jos prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, neatsižvelgė į COVID19 pandemijos pasekmes įmonės veiklai (įmonė yra įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID19 pandemijos sąrašą), taip pat į tai, kad atsakovė pripažino pagrindinę skolą.
36. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
38. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Teismų praktikoje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą ir nukrypti nuo bendros taisyklės, numatančios, kad įsiteisėjęs sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prie tokių išskirtinių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kita vertus, sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taipogi pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022 42 punktą).
39. Be pirmiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje išvardytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismų praktikoje yra išskiriamos ir kitos aplinkybės, kurios turi būti vertinamos sprendžiant tokio pobūdžio procesinį prašymą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių. Teismų praktikoje taip pat atsižvelgiama į tai, ar atsakovas, net iš dalies neatsiskaitydamas su ieškovu, tuo pačiu metu vykdo prievoles kitiems savo kreditoriams, tokiu būdu pažeisdamas lygiateisiškumo principą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-330/2022, 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022).
40. Atkreiptinas dėmesys, jog įrodinėjimo pareiga įrodyti reikšmingas aplinkybes tenka tai proceso šaliai, kuri reiškia atitinkamą procesinį prašymą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų pagrindą taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė teigia, kad yra įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID19 pandemijos sąrašą, tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Pažymėtina, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę būklę (pelno/nuostolių ataskaitos, nekilnojamojo turto registro, banko sąskaitų išrašų ir pan.), dėl kurios ji negalėtų įvykdyti teismo sprendimo.
41. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė su ieškove neatsiskaito jau ilgiau nei 1 metus ir 8 mėnesius, kad atsakovė yra verslo subjektas, prisiimantis riziką už vykdomą veiklą, ekonominį veiklos atsipirkimo prognozavimą ir iš jos kylančius įsipareigojimus. Atsakovė ir apeliaciniame skunde, pakartojusi bendro pobūdžio teiginius apie sunkią turtinę padėtį, nenurodė konkrečių per atsiskaitymo laikotarpį įvykusių aplinkybių, kurios lėmė neigiamus turtinės padėties pokyčius, neatskleidė, kodėl per nurodytą laikotarpį negalėjo sukaupti atsiskaitymui reikiamos sumos ar bent pradėti atsiskaityti su ieškovu.
42. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl galimybės vykdyti teismo sprendimą ateityje, reikšmingi įrodymai ne tik apie anksčiau gautas pajamas, tačiau ir tokių pajamų gavimo pagrindą ateityje – sutartis ar pan., taip pat turimų bei naujų įsipareigojimų dydį. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per 4 mėnesių išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovo teisėtas lūkestis įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią įmanomą laiką.
43. Taigi apeliantė neįrodė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovės siūlomą variantą pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovą, neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.
Dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą
44. Atsakovė apeliaciniame skunde prašė įtraukti byloje atsakovais Irmanto Balsio advokatų kontorą ir UAB „Skolų valdymo partneris“, o trečiuoju asmeniu - UAB „Adjutor“.
45. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Be to reikšdamas ieškinį ieškovas privalo nurodyti atsakovą – subjektą, pažeidžiantį jo teises ir teisėtus interesus ir taip pat išvardyti kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti jų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
46. Taigi ieškovo teisė ir pareiga yra nurodyti atsakovą, atsižvelgdamas į ieškovo nurodomas aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį būtent ieškovo nurodyto atsakovo atžvilgiu. Teismas negali nurodyti ieškovui kuriam asmeniui pareikšti reikalavimus, tuo labiau, nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, toje pačioje byloje iš esmės inicijuoti kitos bylos nagrinėjimą ir spręsti dėl civilinės atsakomybės pagrindų egzistavimo asmeniui, kuriam nėra pareikšti ieškinio reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nei Irmanto Balsio advokatų kontora, nei UAB „Skolų valdymo partneris“ nebuvo teisinio santykio su ieškovu dalyviai, todėl ieškovui nebuvo pagrindo jų įtraukti atsakovais.
47. Kita vertus, teismas pats savo iniciatyva taip pat neturi teisės įtraukti atsakovų į bylą. CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CK 45 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Vis tik nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškinys buvo pareikštas tinkamam atsakovui ir nebuvo pagrindo į bylą atsakovais įtraukti Irmanto Balsio advokatų kontorą ir UAB „Skolų valdymo partneris“. Tą galėjo padaryti nebent pati atsakovė reikšdama priešieškinį, tačiau tokio nereiškė.
48. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu vertimų biurą UAB „Adjutor“. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismo neprašė į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu vertimų biurą UAB „Adjutor“, apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė, kokią įtaką teismo sprendimas gali turėti vertimų biuro UAB „Adjutor“ teisėms ar pareigoms ir, kodėl jį reikia įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, taip pat nenustatė, jog teismo sprendimas šioje byloje galėtų turėti įtakos UAB „Adjutor“ teisėms ir pareigoms, todėl atsakovės prašymas įtraukti vertimų biurą į bylą trečiuoju asmeniu yra nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
50. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
51. Teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs materialinę teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
53. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, jog už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą sumokėjo 459,80 Eur. Ieškovo patirtos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsiliepiant į atsakovės apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Atsakovės MB „AUTOTAU“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės MB „AUTOTAU“, j. a. k. 303011599, ieškovo SARL MGN MOBILITY, j. a. k. 81088637400018, Prancūzija, naudai 459,80 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 80 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Linas Zinkevičius