Baudžiamoji byla Nr. 1-122-878/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18452-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.4.1.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,

sekretoriaujant G. N.,

dalyvaujant prokurorei J. P.,

kaltinamiesiems L. C. ir L. L., jų gynėjams advokatams A. I. ir V. J.,

specialistei R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini)  išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

ir L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini)  išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini)  darbus, teistas Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamieji L. C. ir L. L., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam G. N., o būtent (duomenys neskelbtini)  apie (duomenys neskelbtini) val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje L. L. tyčia kumščiu smogė tuo metu lovoje miegojusiam nukentėjusiajam G. N. į galvą, šiam nuo suduoto smūgio pabudus ir paliepus L. L. bei kartu su juo buvusiam L. C. išeiti, L. L. išsitraukė iš kelnių kišenės lenktinį peilį juoda rankena, jį vartydamas atsuktais į nukentėjusįjį peilio ašmenimis, paklausęs nukentėjusiojo: „ar nori, tave padursiu?“ bei pasakęs: „aš tave padursiu, aš tave paversiu“, spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į dešinę blauzdą, o L. C. tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę lovoje sėdėjusiam nukentėjusiajam G. N., šiam bandant gintis vaikščiojimui skirta medine lazda, L. C., griebęs abejomis rankomis, ją ištraukė iš nukentėjusiojo rankų ir ja sudavė G. N. ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, nuo to lazda lūžo į tris dalis, tuo pat metu L. L. vieną kartą spyrė ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. N. į krūtinę, taip kaltinamieji tyčia bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. N. durtinę-pjautinę, kiauryminę (atsiveriančią į kairę krūtinplėvės ertmę) žaizdą krūtinės kairėje pusėje, daugybines poodines kraujosruvas veide, muštinę žaizdą galvoje ir pjautinę žaizdą dešiniame dilbyje. Tokiais veiksmais kaltinamieji L. C. ir L. L. padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis L. C. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino iš dalies. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. savo namuose su L. L. išgėrė 4 butelius alaus ir 4 butelius sidro. Buvo užmigęs, L. L. jį prikėlė, pasiūlė nueiti dar išgerti pas L. L. pažįstamą G. N. Jie apie (duomenys neskelbtini) val. nuėjo pas G. N., kuprinėje turėjo dar 1 ar 2 butelius sidro. Neturėjo jokio ketinimo konfliktuoti. Pabeldė į duris, juos įsileido G. N. (duomenys neskelbtini) T. Įėjus į vidų, L. L. atsisėdo ant fotelio, buvusio prie lovos. L. C. stovėjo per kelis žingsnius nuo lovos, kurioje miegojo G. N.. Kambaryje buvo įjungta šviesa, G. N. lovos kojūgalyje stovėjo televizorius, šis veikė. L. L. kumščiu sudavė 1 ar 2 smūgius į galvą G. N. G. N. pabudo, pradėjo rėkti ir varyti kaltinamuosius lauk. L. C. tai nepatiko, jis pradėjo bartis su G. N. Šis atsisėdo, pasiėmė šalia lovos stovėjusią gal 2 m ilgio medinę lazdą ir sėdėdamas sudavė ja į kairį petį priešais stovėjusiam L. C. L. C. du kartus sudavė kumščiu jam į veidą, atėmė lazdą ir ja kelis kartus sudavė į galvą G. N. L. L. sakė G. N., kad padurs ar kažką, bet L. C. L. L. rankose jokio peilio nematė, tiesiog girdėjo tuos žodžius. Jis tuo metu L. L. matė, bet kambaryje buvo labai tamsu, nes, kai G. N. trenkė lazda L. C., šis supykęs nuspyrė televizorių ir rankomis nuplėšė šviestuvą nuo lubų. Televizorius neišsijungė, bet ekranas pasidarė pilkas, lubose šviesa užgeso ir buvo labai tamsu. Tuo momentu girdėjo L. L. sakant, kad padurs. L. C. tuomet, kai nuspyrė televizorių ir nuplėšė šviestuvą, tyčia sudavė kumščiu kelis, ne mažiau kaip du, smūgius lovoje sėdinčiam G. N. į galvą ir ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę. Sudavė, nes G. N. jam pirmas trenkė, L. C. norėjo apsiginti, nes yra girdėjęs iš L. L., kad nukentėjusysis yra agresyvus, gali jį sužaloti, jautė grėsmę iš G. N. Sudavęs smūgį L. C., G. N. iškart atsistojo, bet negali pasakyti, ar stodamasis pasirėmė lazda. Jis L. C. pasirodė pavojingas. G. N. kambaryje nevaikščiojo. Tiesiog atsitraukdamas nuo lovos ir išeidamas iš namų, L. C. būtų galėjęs nuo jo apsiginti, bet buvo išgėręs, nesuvokė savo veiksmų, nesuprato, kad G. N. skaudės, kai suduos smūgius. Šiaip supranta, kad suduodant lazda žmogui sukeliamas skausmas, padaromi sužalojimai. L. C. pastūmė G. N., kai šis stovėjo ant lovos ar prie lovos, atsisukęs veidu į L. C. Lyg G. N. stovėjo ant lovos, prieš veidą laikė lazdą, bandė ja gintis, L. C. irgi užlipo ant lovos, atėmė lazdą ir ja, suėmęs už vidurio, būdamas neblaivus ir nesuvokdamas savo veiksmų, kaip ir gindamasis, stovėdamas ant lovos, stovinčiam kampe ant lovos G. N. sudavė keletą kartų G. N. į galvą, trenkė lazda į krūtinę ir nesuvokė, kad padarė jam pjautinę kiauryminę žaizdą. Kambaryje buvo tamsu, L. C. nežiūrėjo, kur suduoda smūgius, nematė, kur pataiko, tik jautė, kad trenkia nukentėjusiajam. Pripažįsta, kad lazda sudavė ne mažiau 10 smūgių. Nežino, kuria lazdos dalimi sudavė smūgius. Kaip supranta, lazda sulūžo į keletą dalių, viena dalis liko L. C. rankoje, jis trenkė G. N. į krūtinę, jokio kraujo nematė ir net nejautė, kad lazda sužalojo krūtinę G. N. ir padarė durtinę žaizdą. Mušdamas lazda, L. C. net nesuvokė, kad ši lūžo, tą sužinojo tik vėliau iš policijos. Nematė, ką daro L. L., o A. N. stovėjo kažkur šone, rėkė, kažką sakė, fiziškai jis nieko nedarė. Tada L. L. atitraukė L. C. nuo G. N. ir liepė išeiti. Išėjęs L. C. dar išspyrė verandos langą, juos gatvėje pasivijęs T. bandė kažką sakyti, L. L. jį pastūmė, T. nukrito ir L. C. jam vieną kartą spyrė į veidą. Tada pro šalį važiuojanti policija juos sulaikė. L. C. kairės rankos krumpliai buvo nubrozdinti, bet kraujas nebėgo. Policija sakė, kad jo rankos kruvinos, kad jie gavo iškvietimą, jog čia kažkas sužalotas. Jam prie (duomenys neskelbtini) surašė protokolą dėl girtumo ir nuo policijos automobilio paleido. Kai policija gavo iškvietimą, jis nuo automobilio jau buvo paėjęs 2-3 žingsnius, tuomet pareigūnai grįžo ir jį sulaikė, vėl įsodino į automobilį. Po įvykio tik iš policijos sužinojo, kad G. N. sužalotas dūriu į krūtinę, su L. L. apie tai nekalbėjo iki sulaikymo, vėliau jie nesitarė, kokius parodymus duoti. Viskas buvo tamsu, apsvaigęs nuo alkoholio ne viską aiškiai matė, net ne viską aiškiai atsimena. Tyrėjai parodymus davė neverčiamas, pasakojo, ką tuo metu prisiminė. Jam policijoje sakė, kad tai jis padūrė G. N., grasino, kad, jei nepripažins, išveš į P., todėl išsigandęs, dar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pirmos apklausos, vykusios nedalyvaujant gynėjui, ikiteisminio tyrimo metu taip ir parodė, o antroje apklausoje irgi taip nurodė, nes taip suprato iš policijos surašyto rašto, be to, norėjo, kad prisipažinimas būtų jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jį policijos pareigūnai spaudė, jis sakė tai, ką suprato iš jų pasakymų apie G. N. sužalojimą (ikiteisminio metu duoti įtariamojo L. C. parodymai, 3 t., b. l. 161 – 163, 3 t., b. l. 164 – 168, 3 t., b. l. 178 – 181). Civilinį ieškinį pripažįsta. Labai nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina labai blogai.

Kaltinamasis L. L. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad su L. C. šio namuose (duomenys neskelbtini) visą dieną gėrė alkoholį. Apie (duomenys neskelbtini) val. L. C. jau lyg miegojo, bet L. L. jį pribudino, pakvietė eiti išgerti. Nuėjo pas G. N. į namus. Yra ten buvęs 3-6 kartus. Duris atidarė T., jie atėjo į kambarį, L. L. atsisėdo ant fotelio šalia lovos, sėdėdamas šonu, kumščiu sudavė 1 ar 2 smūgius lovoje gulinčiam G. N. į galvą, norėdamas, kad tas keltųsi. G. N. atsibudo, atsisėdo ant lovos, nuleido kojas, pradėjo rėkti, kad jie išeitų. L. L. atsistojo priešais G. N., iš kišenės išsiėmė peilį ir paklausė G. N., ar tas nori, kad L. L. jį padurtų, ar atsimena, kaip jis anksčiau L. L. dūrė. Kol L. L. gąsdino peiliu G. N., L. C., kuris lyg tuo metu stovėjo prie televizoriaus ir klausėsi, kaip L. L. kėlė G. N., nuspyrė televizorių, stovėjusį ant medinio staliuko, o L. L. lyg nutraukė šviestuvą – lemputę su gaubtu, peilį tikriausiai įsidėjo į kišenę. L. L. G. N. lyg nespyrė G. N. į blauzdą, bet gal ir galėjo taip padaryti, kai stovėjo priešais šį ir rodė jam peilį, o G. N. kojos buvo nuleistos nuo lovos. G. N. supyko dėl nuspirto televizoriaus, pasiėmė lazdą, atsistojo ant lovos ir sudavė lazda L. C. į viršutinę kūno dalį. L. C. jam sudavė kumščiu 1-2 smūgius tikriausiai į veidą, tamsoje prasidėjo grumtynės, viskas įvyko greitai, L. C. atėmė tą lazdą, smūgiavo su ja kokius 4-5 smūgius. L. C. nebuvo užlipęs ant lovos, buvo šalia lovos. L. L., būdamas tuo metu už L. C., šį atitraukė, nes ant G. N. pamatė kraują, suprato, kad kažkas negerai, ir jie išėjo. Nežinojo, kad ta lazda lūžo, tiesiog matė grumtynes. Kai L. C. lazdą numetė, ji buvo lūžusi. Gal, kai L. C. grūmėsi su G. N., L. L. sudaužė grilį. Kai prasidėjo konfliktas tarp C. ir G. N., smūgių iš L. L. visiškai nebuvo. Vis dėlto pripažįsta visus kaltinime nurodytus L. L. suduotus smūgius, jų kiekį. Išeidamas L. C. dar išspyrė langą. Atbėgo T., išgerti norėjo, nes L. L. kuprinėje buvo alkoholio, pribėgo prie L. L., šis jį nustūmė, T. nukrito, L. C. T. spyrė, atvažiavo policija. L. uždarė, kaip sakė, kraujuotas buvo, o policininkė A. M., L. L. kaimynė, davė šiam cigaretę, L. L. rūkydamas su ja kalbėjo ir laukė, kada L. C. paleis. Išgirdo per raciją, kad policija gavo kažkokį iškvietimą, ir L. L. pabėgo, pasakė pareigūnei, kad eina nusišlapinti, užėjo už kampo ir nuėjo pas L. C. į namus. Ten užmigo, ryte rado praleistų skambučių, kaimynė policininkė A. jam skambino, rašė, kad jis nesislapstytų, nes bus blogai. Tuomet jis iškart paskambino, paklausė, kas vyksta, pasakė, kad bus namuose. Atvažiavusi policiją jį išsivežė ir apklausė. Nežino, kur tas peilis yra, tyrimui jo nepateikė, pamatęs policiją, tą peilį jis išmetė (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  gatvėje, kai tuomet aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) kalbėjo su kaimyne policininke A. M., kai tuo metu L. C. apklausinėjo antrasis pareigūnas. Tuomet A. M. sėdėjo tarnybiniame automobilyje keleivio sėdynėje, atsidariusi langą, L. L. stovėjo šalia lango, jie abu rūkė, L. L. žengė atgal žingsnį ir užsimojęs peilį numetė tolyn, policijos pareigūnai to nematė, L. L. vėl toliau kalbėjo su pareigūne, jis domėjosi, kada paleis L. C. Peilį jis išmetė, nes matė, kad L. C. patikrino, žinojo, kad ir nuo L. L. užuodžia, kad jis girtas, tai sprendė, kad apžiūrės ir jį, o peilį girtam turėti su savimi nėra gerai. Peilis buvo mažas, atlenkiamas, rudais lakuotos medienos šonais, baltai kažkas parašyta, per vidurį juoda geležtė. Atlenkto peilio ilgis daugiau nei per delną ir pusę pirštų. Po savaitės ėjo pro tą vietą, kur peilį išmetė, bet jo nerado. Kratos pas L. L. metu paimtas kitas peilis, jis yra dvigubai didesnis nei turėtas pas G. N., visas metalinis. Įvykio metu jis peilio prie G. N. prikišęs nebuvo, juo tik gąsdino, bet peilį laikė prie savęs. G. N. pjautinės žaizdos L. L. nepadarė. Su G. N. sąskaitų neturėjo, atėjo pas juos išgerti ir tiesiog jam priminė ankstesnį įvykį. Tikrai nesakė G. N.: „ar nori, kad šitas vaikas tave sumuštų“, kalbėdamas apie L. C. Parodymus apie įvykio aplinkybes tyrėjai davė savo laisva valia, pareigūnai jam neliepė ko nors sakyti, bet jų klausimai buvo provokuojantys, jis buvo įtampoje, tokį klausinėjimą laiko spaudimu. Jo parodymai teisme yra tikslesni nei ikiteisminio tyrimo metu, nes tuomet jam buvo stresas, ypač pirmoje apklausoje, tuomet jis sakė viską teisingai, tik nepasakė dėl peilio. Antri parodymai buvo iš dalies teisingi – neteisingi dėl L. L. smūgių. Teisme geriau atsimena, nes deguonies daugiau, buvo laiko viską apmąstyti ir prisiminti, dar su L. C. pasitarė, susitikę apie tai kalbėdavo, bet versijų su juo nederino. 

Nors L. C. ir L. L. neigė tyčia sunkiai sutrikdę sveikatą G. N., jų kaltę dėl inkriminuoto BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina ne tik jų pačių parodymai, bet ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis G. N. teisme apklaustas nebuvo, nes jis mirė (duomenys neskelbtini), iki bylą pradedant nagrinėti teisme. Teisme, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duoti parodymai. G. N., (duomenys neskelbtini) apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad su giminaičiu A. N. gyvena (duomenys neskelbtini). Pas juos vakare, apie (duomenys neskelbtini)  val. atėjo du jaunuoliai, kuriuos įleido A. Pats G. N. tuo metu miegojo, prabudo nuo smūgio į viršugalvį, pajuto skausmą. Kambaryje buvo šviesu. G. N. buvo gėręs alaus, nestipriai apsvaigęs. Jis paprašė jaunuolius išeiti. Tie neišėjo, pradėjo muštynes. Jam į galvą sudavęs jaunuolis, kurį įvardijo T, buvo su barzda, jis grasino nukentėjusiajam juodu peiliu, šį laikydamas rankose, stovėdamas 1 m atstumu nuo nukentėjusiojo, tuo metu buvusio ant lovos, šokinėjo su tuo peiliu, ašmenis nukreipęs į G. N., sakė, kad jį padurs, pavers. Nežino, ar dūrė, neatsimena, kur T. padėjo tą peilį. Jaunuoliai šoko į jį, G. N. gynėsi medine lazda. L. C. nukentėjusiajam ta lazda sudavė smūgius į krūtinę, rankas, plaučių sritį, į anksčiau sulaužytą koją. Nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių rankomis ir kojomis. Smūgius sudavė abu jaunuoliai. L. C. smūgius jam sudavinėjo lazda, ši nuo to lūžo. Smurtas truko apie 10 minučių. Buvo ir dūrimas, ir mušimas. A. bandė jį ginti žodžiais, nustumti jaunuolius. Nukentėjusiajam buvo trijose vietose prakirsta galva, dūris plaučiuose, perpjauta krūtinė, joje buvo skylė. Kas jį ir kuo subadė, negali atsakyti, nes buvo prakirsta galva, jautėsi apkvaitęs. Jaunuoliai jį mušė, vartė daiktus, po to vėl mušė. Mušimo metu buvo nuplėštas šviestuvas (1 t., b. l. 94).

G. N., tyrėjos apklausiamas (duomenys neskelbtini), parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakare, išgėręs litrą alaus, apie (duomenys neskelbtini)  val. nuėjo miegoti. A. tame pačiame kambaryje žiūrėjo televizorių. Pabudęs nuo smūgių į galvą, pamatė pažįstamą L. L. (jį dar vadina T.). Kartu su juo buvo (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) plaukų nepažįstamas vaikinas. Suprato, kad smūgius kumščiu į galvą jam sudavė L. L. Atsisėdęs lovoje, liepė vaikinams išeiti ir, pasiėmęs šalia buvusią vaikščiojimui skirtą medinę lazdą, kaip gynybinį įrankį, laikė ją iškėlęs priešais vaikinus. Nepažįstamas vaikinas ištraukė iš rankų lazdą ir ja sudavė jam į galvą. Staiga pajuto dūrį į krūtinės kairę pusę. Smūgiuojant lazda lūžo, tai galvoja, kad tas dūris galėjo būti padarytas ir lazda. A. puolė jį ginti, bet L. L. nustūmė jį ir, priėjęs prie jo, sėdinčio lovoje, spyrė į krūtinę. Po dūrio jam pasidarė silpna, bloga. Iš krūtinės ir galvos bėgo kraujas, galbūt ir sąmonę buvo praradęs. Nežino, kiek smūgių jam buvo suduota, bet mano, jog ne mažiau kaip 10 smūgių. Nežino, kiek kartų jam buvo įdurta. Sumušę ir išdaužę jo daiktus, vaikinai pasišalino. Nežino, dėl ko jis buvo sumuštas. Prieš kelis mėnesius jis turėjo konfliktą su L. L., nes šis iš jo buvo pavogęs du telefonus (1 t., b. l. 71 – 72). Tokius parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 75 – 84). G. N. (duomenys neskelbtini) papildomai parodė, kad turi (duomenys neskelbtini). Dėl rimtų sveikatos problemų jis visai neturi fizinės jėgos, dažniausiai juda tik (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)  A. N. sutvarko visą jų buitį, rūpinasi juo. (Duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. užmigęs pabudo nuo suduoto smūgio į galvą. Jam buvo pataikyta į kaktos dešinę pusę, smilkinio srityje. Atsimerkęs pamatė, kad prie jo lovos ant fotelio sėdi pažįstamas L. L., jis yra (duomenys neskelbtini)  plaukais, su (duomenys neskelbtini). Šis asmuo prisistatydavo T. Kambaryje degė šviesa, todėl jį aiškiai matė. Suprato, kad L. L., sėdėdamas tame fotelyje, sudavė jam kumščiu, nes, kai po smūgio atsimerkė, šis asmuo ten sėdėjo, o nukentėjusiojo galva miegant buvo prie fotelio. Smūgis buvo stiprus, jautė fizinį skausmą. L. L. paklausė, ar jie turi ko išgerti. Kitas, jam nepažįstamas, (duomenys neskelbtini)  plaukų jaunuolis sėdėjo ant kėdės kiek toliau, už televizoriaus. A. sėdėjo ant kito fotelio, priešais L. L. G. N., pasitraukęs tolyn, pasakė, kad jokių gėrimų čia nebus, liepė išeiti iš jo namų. Tuomet L. L., atsistojęs prie lovos, iš dešinės kelnių kišenės išsitraukė peilį (lenktinį, juodos spalvos rankena) ir, vartydamas jį rankose atlenkta geležte, paklausė: „ar nori, tave padursiu?“. Jis tai suprato kaip grasinimą. Po to L. L. jam pasakė: „nenorėk, jog tas vaikas tave sumuštų“. Kaip suprato, tas L. L. paminėtas asmuo - kartu buvęs nepažįstamasis. Tai pasakęs, L. L. spyrė G. N., sėdinčiam ant lovos nuleistomis ant grindų kojomis, į dešinės blauzdos priekinę pusę. Kaip tik tuo metu nuo kėdės pakilęs nepažįstamas jaunuolis (tyrimo metu nustatyta, jog tai L. C.) artinosi prie jo, pakėlęs kumščius. Tai matydamas, G. N. pasiėmė šalia buvusią medinę lazdą (su rankena, šviesaus medžio, ties viduriu skilusi, dėl to ją buvo suklijavęs ir apsukęs skaidria lipnia juosta). Priėjęs L. C. sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veidą bei ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę. Norėdamas apsiginti, atstatė savo lazdą į priekį, bet L. C. čiupo abiem rankomis ir iškart ją atėmė, ėmė ja smūgiuoti. L. C. lazda sudavė jam 10-20 smūgių į įvairias kūno vietas: kaktą, galvos plaukuotąją dalį, dešinį petį, dešinį dilbį, krūtinę ir nugarą, dešinę blauzdą. G. N., sulenkęs dešinę ranką per alkūnę, dengėsi galvą. A. bandė ginti, tačiau L. L. jį nustūmė. Jautė stiprų fizinį skausmą nuo visų suduotų smūgių. Kuriuo momentu ir į kur sudavus lūžo medinė lazda, negali pasakyti. Aiškiai prisimena, kad L. L., stovėdamas priešais, pėda spyrė ant lovos sėdinčiam nukentėjusiajam į krūtinę. Po (duomenys neskelbtini) jaunuolio kažkurio smūgio lazda į galvą nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę. Prieš ją prarasdamas matė, kad L. L. stovėjo tam jaunuoliui už nugaros. L. L. taip pat nukentėjusiajam smūgiavo, tačiau ne taip intensyviai, sudavė ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę. Iš prakirstos kaktos bėgo kraujas, jautė skausmą. Stiprų skausmą jautė ir krūtinėje. Kada buvo durta į krūtinę, nežino, mano, kad dūrė L. C., bet šis jaunuolis rankose tikrai neturėjo peilio, tik tą medinę lazdą. Kad yra padurtas, suprato tik atgavęs sąmonę. Kraujavo ir iš galvos, ir iš krūtinės, kraujo buvo ant jo kelnių, lovoje. Tada atsisėdo lovoje. Atgavęs sąmonę, matė, kaip tie abu jaunuoliai niokojo jo namus, nuvertė ant žemės grilį, nuspyrė jį, nuo staliuko numetė virdulį, paskui nuvertė televizorių su DVD grotuvu, galiausiai griebė elektros laidą, prie kurio kabojo lemputė, jį nulupo, lemputė sudužo, pasidarė tamsu. Jaunuoliai išėjo, girdėjo dar kažką dūžtant, vėliau matė, kad išdaužtas verandos stiklas. A. iškvietė greitąją pagalbą, rankšluosčiu valė G. N. kraują nuo galvos ir krūtinės. Pirmi atvyko policijos pareigūnai. Su minėtais jaunuoliais praeityje nebuvo kilę jokių konfliktų ir mano, kad tokį smurtinį elgesį paskatino jo paliepimas išeiti. Tą vakarą A. N. buvo išgėręs alkoholio daugiau už jį, todėl įvykio aplinkybes jis galėjo nupasakoti netiksliai. Pats kažką netiksliai galėjo nurodyti tik dėl patirto streso ir šoko, nes viskas vyko labai greitai. Po šio sužalojimo ėmė dar labiau dusti, dusulys šiuo metu labai stiprus. Įvykio metu buvo sugadintas jo turtas, padaryta 63 eurų turtinė žala, tačiau daiktai menkaverčiai (1 t., b. l. 85 – 90). Papildomos apklausos (duomenys neskelbtini) metu nukentėjusysis G. N. patvirtino ankstesnius savo parodymus ir nurodė, kad peilį, kurį įvykio metu turėjo L. L., įsidėmėjo ir atpažintų: jis atlenkiamas, jo rankena juodos spalvos, be to, prisimena to peilio rankenos ir geležtės bei jos ašmenų formą (1 t., b. l. 99 – 102).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis G. N. parodė, kad atpažįsta lenktinį peilį, pažymėtą Nr. 3 (peilis, paimtas (duomenys neskelbtini) kratos protokolu iš įtariamojo L. L.). Jį atpažįsta iš rankenos ir geležtės formos, be to, aiškiai prisimena, jog geležtė taip pat buvo juodos spalvos. Lenktinis peilis Nr. 3 yra visiškai toks pats, kokį L. L. turėjo jo namuose tiriamo įvykio metu (1 t., b. l. 103 – 108).

Liudytojas A. N. parodė, kad jau išgėręs grįžo iš darbo apie (duomenys neskelbtini) val., su (duomenys neskelbtini)  G. N. šio kambaryje išgėrė 1 l butelį alaus. Gal apie (duomenys neskelbtini)  val. atėjo L. L. su L. C., atsinešė butelį alaus, pastatė jį ant stalo, jie tą alų išgėrė, pasėdėjo. G. irgi išgėrė. Kai tie vaikinai atėjo, jokių daiktų neturėjo, nieko nebuvo išsiėmę, tik butelį alaus. Kambaryje L. L. sėdėjo prie G. N., liudytojas sėdėjo priešais, prie stalo, o L. C. stovėjo, kol prasidėjo konfliktas. G. kaltinamiesiems grėsmės nekėlė, negrasino, viskas prasidėjo iš kaltinamųjų pusės. Iki tol G. buvo sveikas, prieš ateinat kaltinamiesiems sužalojimų neturėjo. G. jau buvo atsigulęs pamiegoti, pasiūlė jiems išeiti, gal dėl to ir prasidėjo konfliktas. L. L. atsistojęs jam, gulinčiam veidu atsuktu į sieną, ranka sudavė per galvą 2 ar 3 kartus. G. N. pasikėlė, pasiėmė lazdą, gal ja norėjo pagąsdinti ar suduoti, laikydamas ją prašė vaikinus išeiti. Kai G. atsistojo, L. L. tada jam smogė kumščiu porą kartų į veidą. L. C. lazdą atėmė ir pradėjo mušti G., sudavė jam per galvą, petį, nugarą. Tuo metu L. L. atsitraukė palei fotelį, kuris stovėjo prie lovos, ir nieko nedarė. Kai G. mušė, liudytojas pradžių pradėjo rėkti: „ką jūs darote, jis ir taip (duomenys neskelbtini)“. Matė ant G. veido kraują, ant krūtinės kraujo nematė. Nematė, ar įvykio metu kuris nors iš jaunuolių turėjo peilį, jie lyg negrasino padurti peiliu. L. C. pradėjo viską vartyti: iki tol veikusį televizorių koja nustūmė ant žemės, televizorius išsijungė, patraukė laidus, dingo šviesa, liudytojas nematė, kaip ten viskas įvyko, nes buvo tamsu. Jis tuo metu stovėjo prie kitos lovos nei G. Kai L. L. galynėjosi su G. N., prasidėjo muštynės, tuo metu šviesa dar buvo, o kai nutraukė šviesą, tamsoje liudytojas nieko nematė, tik matėsi siluetai. Virtuvėje šviesa nedegė. Paskui, kai jie išėjo, liudytojas įjungė prožektorių, pamatė, kad G. visas kraujuotas: veidas, krūtinė, net pilvas, kraujo buvo ant fotelio, kur jis miegojo, ir ant žemės, G. visas buvo mėlynas. Liudytojas įjungė šviesą virtuvėje, iškvietė pagalbą telefonu 112 ir laukė jos namuose. Gal ir buvo išėjęs paskui kaltinamuosius. Prieš įvykį G. N. lazda su lenkta rankena nebuvo sugadinta, paskui ji rasta jau sulaužyta. Kai atvyko policijos pareigūnai, papasakojo jiems viską, kaip buvo. Nebuvo toks girtas, kad neprisimintų įvykio aplinkybių. Patvirtina teisme perskaitytus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 146 – 149, 162 – 166). Kai davė parodymus tyrėjams, tada geriau prisiminė. Perskaičius papildomos apklausos metu duotus parodymus (1 t. b. l. 150 – 152), teigė, kad jam atrodo, jog L. C. televizorių numušė po to, kai mušė G. N. Mano, kad teisingiausi pirmos apklausos metu duoti parodymai. T., jo minėtas parodymuose, yra L. L. Nematė, kad L. L. ir L. C. vienu kartu suduotų smūgius G. N.. Iš pradžių mušė L. L., po to L. C. Šį pavasarį pas liudytoją iš V. buvo atvažiavęs L. L. giminaitis, sakė, kad L. L. (duomenys neskelbtini), klausė, kaip viskas buvo. Jis liudytojui išgerti nieko neatvežė, pinigų jam nedavė. Jokio spaudimo liudytojas nepatyrė, prašymų ką nors pasakoti teisme nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. N., apklausiamas (duomenys neskelbtini), parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)  val. G. N. nuėjo miegoti, o jis tame pačiame kambaryje žiūrėjo televizorių. Apie (duomenys neskelbtini) val., išgirdęs beldimą į langą, atidarė duris ir pamatė L. ir T. (kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu - L. C. ir L. L.). Buvo aiškiai matyti, kad jaunuoliai neblaivūs. Jie įleisti nuėjo į tą kambarį, kuriame miegojo G. N. L. L. atsisėdo į fotelį, o L. C. stovėjo šalia, liudytojas sėdėjo fotelyje priešais L. L. Tuo metu pabudo G. N. L. L. ėmė pasakoti, kad G. N. kadaise jam buvo grasinęs peiliu. G. N. į tai kažką atsakius, L. L. atsistojo ir, priėjęs prie G. N., sudavė du kartus kumščiu jam į veidą. Tuo metu L. C. nuspyrė televizorių ir taip jį išjungė, tada griebė ir nutraukė kabojusį šviestuvą. Kambaryje neliko šviesos šaltinių, bet kažkiek buvo šviesos nuo virtuvėje švietusios lempos. G. N., paėmęs į rankas vaikščiojimo lazdą, ėmė šaukti ir vyti jaunuolius iš namų. L. C. atėmė tą lazdą iš G. ir ėmė ja trankyti į įvairias jo kūno vietas. Tuo pat metu L. L. trankė rankomis G. N. Abu galėjo suduoti G. po kokius 5 smūgius. Mušdami G. N., jaunuoliai nieko nekalbėjo tarpusavyje. Po šio panaudoto fizinio smurto jie išėjo iš namų. A. N. puolė paskui juos. Priėjus L. L. trenkė jam į dešinės pusės žandikaulį, dėl to jis nukrito, gulinčiam L. C. įspyrė į veidą. Tuo metu pro šalį važiavo pareigūnai, kurie sustoję kalbėjosi su tais jaunuoliais, o jis grįžo į namus. G. N. visas kruvinas sėdėjo ant lovos. Įvykio metu G. N. buvo be marškinėlių, nuogas. G. krūtinėje jis pamatė žaizdą, iškvietė medikus, netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. G. N. vaikščiojimo lazda, kuria jį mušė L. C., buvo kruvina ir lūžusi į tris dalis. Pareigūnai tą lazdą paėmė tyrimui. Pagal G. N. sužalojimą buvo aišku, kad jis buvo ne tik mušamas, bet buvo ir durta jam į krūtinę. Nematė, kuris iš jaunuolių įdūrė, nežino, ar durta peiliu, ar lazda, ar kažkokiais kitais daiktais. Mano, kad tie jaunuoliai į jų namus atėjo sumušti G. N., nes, jiems atėjus, viskas įvyko labai greitai (1 t., b. l. 146 – 149). Apklausiamas (duomenys neskelbtini), A. N. jau nurodė, kad neturi jokių pretenzijų L. C. ir L. L., o kai L. C. ir L. L., kurį visi vadina T., mušė G. N., kambaryje nedegė šviesa, nes prieš mušant L. C. numetė televizorių ant žemės, todėl ne viską gerai galėjo matyti (1 t., b. l. 150 – 152). Parodymų patikrinimo vietoje metu (duomenys neskelbtini) liudytojas A. N. patvirtino (duomenys neskelbtini) duotus parodymus, nurodydamas, kad L. L., atsistojęs nuo fotelio, sudavė smūgį kumščiu lovoje gulėjusiam G. N. į galvą, tuomet L. C. nuspyrė televizorių, atsikėlęs G. N. paėmė savo lazdą ir bandė ja vaikinus atgrasyti, bet L. C. ištraukė lazdą jam iš rankų ir ja pradėjo mušti ant lovos sėdėjusį G. N. į įvairias kūno vietas, o L. L. tuo metu taip pat mušė kumščiais G. N. į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 153 – 161). Apklausiamas (duomenys neskelbtini) papildomai, A. N. parodė, kad, G. N. užmigus, atėjo L. C. ir L. L. Jie abu buvo apsvaigę, tai matėsi iš jų išvaizdos. L. L., sėdėdamas fotelyje, kumščiu sudavė per galvą miegančiam G., šis pabudo ir liepė vaikinams išeiti. Jiems tai nepatiko. L. L. kažką kalbėjo G. apie padūrimą, grasino. Liudytojas ramino įsiaudrinusį L. C., tai tiksliai nematė, ką konkrečiai tuo metu darė L. L. Šio rankose nematė peilio. G. N. sėdint lovoje ir rankose laikant vaikščiojimo lazdą, prie jo prišoko L. C. Nematė, ar L. C. sudavė smūgius kumščiais, bet aiškiai matė, kad jis smūgiavo G. N. medine lazda. Nežino, kiek tokių smūgių sudavė, bet mušė intensyviai. Buvo chaosas, pats buvo neblaivus, todėl negali detaliai papasakoti visų aplinkybių. G. vis dar sėdėjo lovoje, dengėsi rankomis veidą, o L. C. daužė jį lazda. Ką tuo metu darė L. L., nematė. Pats rėkė, kad G. (duomenys neskelbtini), bandė ginti (duomenys neskelbtini), tačiau L. L. jį nustūmė. Nepastebėjo, kad L. L. būtų atitraukęs L. C. nuo G. N. Dėl apsvaigimo įvykio metu negali konkretizuoti smurtavusiųjų veiksmų. Po panaudoto fizinio smurto jaunuoliai daužė kambaryje buvusius daiktus, nuspyrė televizorių, išeidami išdaužė verandos langą. Jaunuolius jis vijosi, norėdamas sužinoti, kodėl jie taip pasielgė. Tolimesnių įvykių seką yra nurodęs ankstesnėse savo apklausose. Pareigūnai jų namuose ieškojo daikto, kuriuo galėjo būti sužalotas G. Tik tuomet pats pamatė lovoje gulinčias tris medinės lazdos dalis. Suprato, kad lazda lūžo smūgių sudavimo metu. Kilo mintis, kad G. N. galėjo būti peiliu padurtas, nors įvykio metu peilio nematė. Galvoja, kad G. galėjo būti padurtas ir nulūžusios lazdos galais, nes jie atrodė aštrūs (1 t., b. l. 162 – 166).

Liudytoja A. M. parodė, kad, su D. S. patruliuodami (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatvėje, pastebėjo pievelėje prie (duomenys neskelbtini) besivartančius tris žmones. Vieta buvo apšviesta. Policijai sustojus, vienas asmuo – A. N. – pasišalino, kiti du – L. C. ir liudytojos buvęs kaimynas L. L. irgi bėgo, bet pareigūnams sustojus, abu priėjo. Vaikinai buvo neblaivūs, klausiami negalėjo atsakyti, kas atsitiko. Tuomet pareigūnai L. C. sulaikė, nes šis elgėsi neadekvačiai, pavažiavo iki (duomenys neskelbtini), norėjo patikrinti abiejų vaikinų blaivumą ir išsiaiškinti, kas ten įvyko. L. L. iki tos aikštelės atėjo pats. Kol kolega bendravo su L. C., liudytoja bendravo su L. L., šis paprašė cigaretės, ji pavaišino, abu kartu rūkė šalia tarnybinio automobilio, arčiau šoninių keleivio durelių. L. L. tuo metu matė, jis lyg nebuvo niekur paėjęs, lyg nematė, kad jis ką nors mestų. Paskui liudytoja priėjo prie L. C., kurį jos kolega apieškojo, jo kišenėse rado kelis dezodoranto buteliukus. L. C. tuomet vilkėjo šviesiais marškinėliais ir šviesiais šortais. Liudytoja, kolegai apieškant L. C., švietė žibintuvėliu, todėl matė ant L. C. rankų ir šortų kraujo dėmes. Tuo metu per racijas išgirdo pranešimą, kad gretimoje (duomenys neskelbtini) yra sužalotas žmogus. Liudytoja nuėjo į automobilį atsiliepti per raciją, kolegą paliko prie L. C. Tuo metu L. L., kuris tikriausiai irgi išgirdo šį pranešimą, nuėjo link (duomenys neskelbtini). Kolega sulaikė L. C., įsodino į automobilio sulaikymo patalpą ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sulaikė tik L. C., nes būtent šis pasirodė labiau neblaivus ir labiau agresyvus, o L. L. tuo metu elgėsi adekvačiai ir gražiai bendravo. (Duomenys neskelbtini) esančiame name buvo rastas sužalotas G. N., jis buvo visas kruvinas, sakė, kad buvo perdurtas, bet negalėjo nurodyti, kokiu daiktu. G. N. buvo nuogas iki pusės. Atvažiavus medikams, buvo matyti, kad kairys šonas perdurtas. Patalpoje švietė šviesa nuo lubų. Medikai apvalė žaizdą. Liudytoja ir Priėmimo skyriuje vėliau matė dar nesutvarstytą G. N. žaizdą kairėje pusėje, arčiau širdies ploto, žiojėjo plati, didelė, apie 5-6 cm skylė. Namuose dar buvo A. N., pamatavo jo girtumą, jo elgsena buvo nelabai adekvati. Paklausus, kas įvyko, pasakė, kad buvo du jaunuoliai, vieną iš jų žino kaip L. L., o kitas jiems buvo tik matytas, iš pradžių sakė, kad su jaunuoliais kartu gėrė, paskui sakė, kad jie įsiveržė, dėl kažko įvyko konfliktas ir jį tas kitas jaunuolis, ne L. L., sužalojo. Iš pradžių manė, kad peiliu, bet paskui negalėjo tiksliai nurodyti, kuo sužalojo, sakė, viskas įvyko greitai. Atliko pirminę įvykio vietos apžiūrą, ieškojo sužaloti galėjusio peilio ar kito aštraus daikto. Peilio nerado, namuose buvo rasta perlūžusi aštri medinė lazda, lyg ir matėsi kraujo žymės, bet G. N. negalėjo patvirtinti, kad būtent su ta lazda buvo kažkas daryta. A. aiškino, kad du jaunuoliai įsiveržė, įvyko konfliktas ir jie dūrė, lyg nurodė, kad smurtavo abu jaunuoliai. Paskui atvažiavo medikai, G. N. buvo privestas prie sulaikymo kameros, jam parodytas L. C., kurį G. N. atpažino kaip jį sužalojusį asmenį. Kai medikai išsivežė G. N., dviese su tarnybiniais žibintuvėliais, kurie apšviečia stipriai, apvaikščiojo viską, apžiūrėjo vietą, kurioje matė besivartančius ant žemės asmenis, visą aplink esančią teritoriją, taip pat prie (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėti namai ir aplink juos esanti teritorija, ieškant sužaloti galėjusio įrankio, bet nieko nerado. Prie (duomenys neskelbtini) yra didelė asfaltuota aikštelė. Jų automobilis joje tuomet stovėjo tik įvažiavus, už poros metrų nuo gatvės, priekiu į (duomenys neskelbtini), galu į kelią. Kai ji bendravo su L. L., turbūt negirdėjo, kad kažkas barkštelėtų. Aikštelės plotas nuo perėjos ir šalia esanti pievelė buvo apžiūrėta, nieko nebuvo rasta. Įvykio metu abu pareigūnai turėjo „Body“ kameras. Jie tą pačią naktį ieškojo ir L. L., bet jo namuose nerado, L. C. mama paskui pasakė, kad L. L. miegojo jų namuose.

Liudytojas D. S., (duomenys neskelbtini), parodė, kad su kolege A. M. gal po vidurnakčio patruliuodami (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini), neapšviestoje vietoje pastebėjo kažkokias grumtynes. Atvažiuodami iš tolo matė 2 asmenis ir galėjo būti daugiau. Pareigūnai apsisuko, pamatė, kad per (duomenys neskelbtini) gatvę bėga jaunuoliai. Privažiavo prie jų, tai buvo abu kaltinamieji, paklausė, kas čia buvo, šie atsakė, kad nieko. Pastebėjo, kad L. C. rankos kruvinos, lyg ir ant krumplių buvo truputį kraujo, pagalvojo, kad su kažkuo mušėsi. Tuo metu jie stovėjo gatvėje, todėl, kad netrukdytų niekam, įsisodinę L. C., pavažiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) gretimoje (duomenys neskelbtini) gatvėje. L. L. atėjo pats. Liudytojas apžiūrėjo L. C., šis aštrių daiktų, nieko draudžiamo neturėjo. Nepamena, ar L. L. apžiūrėjo. Pastebėjo, kad jaunuoliai yra išgėrę, pasakė, kad surašys protokolą už administracinius nusižengimus. L. C. patalpino į laikino sulaikymo patalpą, L. L. stovėjo prie jų automobilio galinės dalies ir bendravo su A. M., girdėjo, kad jis teisinosi, kad jie nieko nepadarė. Liudytojas nuėjo pažiūrėti į vietą, kurioje buvo grumtynės, apvaikščiojo aplink visą (duomenys neskelbtini), ieškojo grumtynėse galimai dalyvavusio kito žmogaus, kadangi L. C. rankos buvo kruvinos, jokio įrankio tuo metu dar neieškojo. Jokių asmenų ten nebuvo, nieko įtartino nerado, ieškodamas užtruko 5-10 minučių. Kai grįžo, kolegė ir L. L. buvo prie automobilio. Kolegė sėdo prie kompiuterio rašyti protokolą, liudytojas nustatinėjo girtumą L. C. Tuo metu prie automobilio buvo ir L. L. Vizualiai nelabai matėsi, kad L. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet kvapas buvo. Tik nustačius L. C. girtumą, iš budėtojo gavo skubų pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra sužalotas žmogus. Iš pradžių nusprendė reaguoti į įvykį, o protokolą surašyti vėliau, ir L. C. paleido, bet pagalvojo, kad įvykio vieta netoli, o L. C. rankos kruvinos, tai susigrąžino L. C., jį uždarė tarnybiniame automobilyje esančion sulaikymo patalpon ir nuvyko į įvykio vietą. Tuo metu L. L. jau nebuvo, turbūt šis išgirdo pranešimą ir, supratęs, kad čia negerai, tuo metu pasišalino. L. nenustatė girtumo, nespėjo patikrinti. Būdamas tuomet aikštelėje, krentančio daikto garso negirdėjo. Nuvykę budėtojo nurodytu adresu, sutiko A. N., šis sakė skambinęs pagalbos. Name rado sėdintį, truputį susikūprinusį ir už pilvo susiėmusį G. N. Vizualiai jis nebuvo labai neblaivus, bet buvo vartojęs alkoholį, jautėsi kvapas, G. buvo blaivesnis nei A. G. N. buvo iki pusės nuogas, jis žaizdą buvo užspaudęs ranka. Kalbėjo sunkiai, sakė, kad jam dūrė peiliu, patraukęs ranką, parodė žaizdą pilvo srityje, priekyje, po krūtine. Žaizda buvo 2 cm ar daugiau pločio, pailga, atvėpusiais kraštais, matėsi riebalinis sluoksnis, apie ją buvo pakraujavę. Matė ir kraujosruvas ant nugaros, buvo rėžiai, galimai mušta lazda. Iškart iškvietė medikus. G. N. sakė, kad buvo atėję išgerti du vaikinai, vienas iš jų (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini), jie pradėjo muštis ir dūrė peiliu. Medikai pirminę kūno apžiūrą atliko vietoje, kambaryje buvo tamsu, bet pareigūnai jiems pašvietė žibintuvėliais. Medikai pasakė, kad matosi gili durtinė žaizda, išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Prieš išvežant pareigūnai jam parodė sulaikytą L. C., klausė, ar šis jį sužalojo, nukentėjusysis patvirtino, kad šis. Pareigūnai, pasišviesdami prožektoriais, visur ieškojo peilio: ir N. name, ir sodelyje, lauke prie namų, prie (duomenys neskelbtini) pastato, kur matė vykstant grumtynes, netgi toliau, bet nieko nerado. (Duomenys neskelbtini) aikštelė jiems labai gerai matėsi iš jos išvažiuojant, nes apsisuko, įvažiavo giliau į aikštelę, joje tikrai nieko nebuvo. Pačios aikštelės neapžiūrėjo, vėliau į ją nebuvo grįžę. Tose matytose grumtynėse dalyvavo ne G., o A. Šis pasakojo, kad išgirdo grumtynes, įėjo į kambarį, tuo metu jaunuoliai jau ėjo iš kambario, pamatė sėdintį kraujuojantį G., suprato, kad jį sužalojo tie jaunuoliai, kurie buvo pas jį, dėl to vijosi juos ir susigrūmė. A. dėl to, ar buvo tuo metu kambaryje, kai buvo sužalotas G., kas kartą nurodė vis kitaip. Kambaryje buvo tamsu, lyg grumtynių metu buvo išdaužta lempa. Bute buvo betvarkė, ant lovos matėsi raudonos, galimai kraujo, dėmės. Tik vėliau pastebėjo į dvi ar tris dalis sulaužytą lazdą. Viena, aštresnė lazdos dalis su rankena (fotolentelėje 2 t., b. l. 118 pažymėta Nr. 1) buvo ant lovos, truputį po patalyne, kita dalis (toje pačioje fotolentelėje pažymėta Nr. 2) buvo kambario kairėje pusėje, lyg ant fotelio. Kilo mintis, kad G. N. galėjo būti sužalotas ta lazda, bet tamsoje ant jos nesimatė kraujo, dėmes pamatė tik parsivežęs lazdą į policijos komisariatą.

Specialistė R. G. palaikė savo teiktas išvadas ir paaiškinimus. Nurodė, kad, atliekant tyrimą, jai nebuvo pateiktos lazdos, rastos įvykio vietoje, dalys. Padarius tokį sužalojimą, koks buvo G. N., kraujavimo intensyvumas priklauso nuo sužalotos kraujagyslės stambumo. Medicinos dokumentuose, kuriuos turėjo, buvo tik pažymėta, jog yra 3 cm pjautinė žaizda, per kurią išsiskyrė oras, nebuvo parašyta, kaip intensyviai kraujavo. Žaizda krūtinėje padaryta tik vienu trauminiu poveikiu, nes pakartotinio traumavimo požymių nėra aprašyta. Kai gydytojas parašo, kad žaizda pjautinė, ta sąvoka nurodo, kad tai yra lygiais smailėjančiais kraštais žaizda. Kadangi lazdos plotis yra tik 1,5 cm, o žaizdos ilgis yra 3 cm, dviejų lazdos kraštinių smailūs kampai yra nelygūs, kažkuris vienas turėjo tik pjauti ir durti. Lazdos pirmąją dalį (kuri su rankena) visiškai atmeta, šiuo galu negalėjo būti padaryta pjautinė žaizda. Galėjo taip sužaloti nebent lazdos dalis, pažymėta kaip Nr. 3, kurios A galas yra smailas, tačiau jis irgi yra per bukas, kad galėtų prapjauti audinius ir sužaloti, matosi, kad galas nevienodas, jis turėtų ne pjauti, o daryti nelygią žaizdą, bet žmogaus audinys lygiai nupjaunamas tik su labai aštriu ir nusmailintu paviršiumi. Su plastiko juostele, esančia ant lazdos dalių Nr. 3 ir Nr. 2, įpjauti irgi negalėjo, su lazdos dalies Nr. 3 B galu irgi negalėjo, lazdos dalies Nr. 2 B galas nelygus, jis taip pat negalėjo lygiai nupjauti audinio. Lygiai įpjauti kraštų negalėjo nė vienas lazdos galas. Medicinos dokumentuose nėra nurodyta žaizdos kraujavimo intensyvumo, dar rašoma, kad skyrėsi oras, nerašoma, kad skyrėsi kraujas, tai reiškia, kad plautis pažeistas. Visi audiniai aprūpinami krauju, o jis palieka pėdsakus, todėl ant įrankio, kuris sužalojo audinį, bet kokiu atveju liktų pėdsakai. Paprastai skysčiai į medį įsigeria, todėl, jeigu būtų įdurta kuriuo nors iš šitų lazdos dalių galų, tikėtina, kad būtų rasti netgi akimi matomi kraujo pėdsakai, o jų nematyti. Peilis yra aštrus, smailumą ir ašmenis turintis daiktas, juo galima durti ir pjauti arba galima tik pjauti. Byloje paimtas peilis yra pakankamai aštrus, jo ilgio pakanka pasiekti plautį, bet, kadangi ant jo kraujo pėdsakų nerasta, iš karto turi būti atmetama, kad juo padarytas sužalojimas, nes bet kokiu atveju turėjo būti rasti pėdsakai. Jeigu pjauta ir durta, žaizda nebūtinai turėjo būti geležtės pločio. Kanalas iš viso net neparašytas, todėl identifikuoti įrankio negali, tačiau negali visiškai atmesti tokio peilio, bet identifikuoti, kad būtent šituo peiliu padaryta žaizda, irgi negali. Vien tik pjaunant, bet neduriant, tuo peiliu plaučio nepasiektų, tam turėtų durti ir pjauti. Išvados Nr. (duomenys neskelbtini)  3 psl. parašyta, jog gydytojai rašo, kad tai durtinė-pjautinė žaizda, vadinasi, ir durta, ir pjauta, todėl tikėtina, kad žaizda padaryta peiliu. Dilbyje taip pat nurodyta pjautinė žaizda, bet nėra duomenų apie jos gylį, ilgį, apie jos susiuvimą, tai, jei žaizda negili, ji galėjo būti padaryta lazdos galu. Vienos lazdos dalies yra atsikišęs smailus galiukas, juo galėjo būti įbrėžtas dilbis. Dilbio pjautinę žaizdą galbūt galėjo padaryti lazdos galai Nr. 2 ir Nr. 3, jie įrėžti tikrai galėjo. Neįmanoma, kad sužeidus lazda, žaizda atrodytų kaip pjautinė. Jeigu žaizdos kraštai padraskyti, ji nebūtų pjautinė. Daugybiniai sužalojimai reiškia, kad jų yra ne mažiau kaip du, dar priklauso nuo to, kaip išsidėstę daugybinės kraujosruvos: jeigu būna smūgiuojama ir pataikoma du kartus į tą pačią plokštumą veide, gali būti fiksuojama ir vienas.

Liudytojas I. Š. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Parodžius nukentėjusiojo G. N. gydymo stacionare ligos istoriją, liudytojas parodė, kad šį pacientą atvežė naktį greitosios pagalbos automobiliu. Asmuo turėjo daug žaizdų, bet esmė buvo kiauryminis krūtinės sužalojimas kairėje. Liudytojas apžiūrėjo ir sutvarkė visas paciento žaizdas. Kaip suprato, G. N. buvo išgėręs, susikalbėti su juo buvo galima, jis sakė, kad jį sumušė kažkokie du, bet nepasakojo, nuo ko žaizda krūtinėje. Ši žaizda buvo apie 3 cm ilgio, kaip skylė, bet ne apvali, nes tokia būtų šautinė. Žaizdos gylio nematavo, bet kad pasiektų pleuros ertmę, reikia kokių 4 cm gylio, be to, šiuo atveju, pacientas buvo (duomenys neskelbtini). Dokumentuose, atsižvelgdamas į žaizdos formą, įrašė, kad tai pjautinė žaizda. Liudytojui esmė yra kąstinė, šautinė, nes jų visai kitokia gydymo taktika, o visas kitas žaizdas jis standartiškai žymi kaip pjautines, jų tiksliai neaprašo. Žaizda buvo tikrai padaryta aštriu daiktu, nes buku daiktu į krūtinės ląstą neįeitų. Apžiūrėjęs teismo posėdyje parodytas lazdos dalis, liudytojas nurodė, kad jo matytą paciento žaizdą krūtinėje galėjo padaryti lazdos pirmos dalies nulūžusiu galu, trečios dalies A galu ir antros dalies B galu. Žaizda galėjo būti padaryta ir liudytojui parodytu kratos metu iš L. L. paimtu peiliu, kurio geležtės ilgio pakanka padaryti žaizdą krūtinės ląstoje. Jei kokiu nors įrankiu įduriama į kūną ir jis ištraukiamas, visada ant jo lieka kraujo, iš kūno ištraukti visiškai švaraus, be kraujo, įrankio tikrai nepavyktų. Pradūrus krūtinės ląstą, ant įrankio paties smigimo galo šimtu procentų turi būti kraujas, jeigu jo nėra, reiškia, ta aštri įrankio dalis žaizdos padaryme nedalyvavo. Paciento dilbyje buvo daug sumušimų, buvo aštriu daiktu padaryta žaizda. Chirurginis žaizdos sutvarkymas reiškia, kad tos žaizdos buvo susiūtos. Galvos kirsta muštinė žaizda irgi buvo susiūta, mano, kad ši žaizda galėjo būti padaryta buku lazdos galu.

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra. Jos metu šalia įėjimo į butą, ant grindų prie slenksčio rasta rausva dėmė, panaši į kraujo. Kambaryje tamsu, ant lubų kabantis šviestuvas yra sugadintas, ant grindų mėtosi šviestuvo detalės. Šalia lovos matomos rausvos spalvos dėmės. Kambario gale, kairiau, stovi lova, ant kurios sumesta patalynė, ant pagalvės ir paklodės matyti rausvos dėmės, panašios į kraujo. Ant lovos matomas elektrinis virdulys bei išardyti mobilaus ryšio telefonai, ant jos rastos sulaužytos medinės lazdos liekanos (3 vnt.). Ant kambaryje rastų įvairių įrankių: atsuktuvų, replių, žirklių kraujo pėdsakų nebuvo. Apžiūrėjus visas buto patalpas, teritoriją aplink namus, įtariamojo sulaikymo vietą, objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui, daugiau nerasta (1 t., b. l. 24 – 39). Įvykio vieta papildomai apžiūrėta ir (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodyta, kad nei G. N. būste, nei kieme esančiuose ūkiniuose pastatuose, vidinio kiemo teritorijoje ir dalyje aplink esančios teritorijos tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 40 – 53).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog vienas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini)  verandos stiklų sudaužytas. G. N. kambaryje įjungus apšvietimą, nuo elektros laido, pakabinto kabliuku lubose, šviečia viena elektros lemputė. Kitas šviestuvas, esantis dešiniau nuo įėjimo į kambarį, neveikia (1 t., b. l. 54 – 67).

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. N. nustatyta durtinė-pjautinė, kiauryminė (atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę) žaizda (3 cm ilgio) krūtinės kairėje pusėje, daugybinės poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda galvoje, pjautinė dešinio dilbio žaizda. Žaizda krūtinėje padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, žaizda dešiniajame dilbyje – aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, poodinės kraujosruvos ir žaizda galvoje – kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai, išskyrus daugybines poodines kraujosruvas, padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimas visumoje dėl kiauryminio krūtinplėvės sužalojimo kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nėra objektyvių medicininių dokumentų, kuriais remiantis, būtų galima atsakyti, kokiu aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu padaryta žaizda krūtinės kairėje pusėje. Taip pat nėra objektyvių medicininių dokumentų, kuriais remiantis, būtų galima atsakyti, kokiu aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu padaryta žaizda dešiniame dilbyje bei kokiu kietu buku daiktu padaryta muštinė žaizda galvoje. Abiejų dilbių sumušimai nėra pagrįsti objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimais nekvalifikuojami. Sužalojimų aprašymai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodo, kokioje padėtyje buvo G. N. sužalojimų jam padarymo metu. G. N. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu (2 t., b. l. 42 – 44).

(Duomenys neskelbtini)  specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. N. nustatytos tiek daugybinės poodinės kraujosruvos veide, tiek muštinė žaizda galvoje, tiek pjautinė dešinio dilbio žaizda atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Muštinė žaizda galvoje padaryta vienu, pjautinė dešinio dilbio žaizda - taip pat vienu trauminiu poveikiu. Pasisakyti apie daugybinių poodinių kraujosruvų tikslų trauminių poveikių skaičių nėra galimybės, nes nėra detalizuota kraujosruvų vieta veide, tačiau tikėtina, kad jos padarytos daugiau nei dviem trauminiais poveikiais. Žaizda dešiniame dilbyje padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, poodinės kraujosruvos ir žaizda galvoje - kietu buku daiktu (daiktais), nėra medicinos duomenų, kuriais remiantis, galima būtų konkretizuoti padarymo būdą. Aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu padarant žaizdą, kraujavimo intensyvumas priklauso nuo sužalotų audinių kraujotakos intensyvumo (iš stambių kraujagyslių intensyvesnis, iš kapiliarų - mažiau intensyvus). Iš šviežiai sužalotų audinių ištekantis kraujas, nepriklausomai nuo kraujavimo intensyvumo, patenka ir ant sužalojimo įrankių (daiktų), t. y. ant sužalojimo įrankių (daiktų) neišvengiamai patenka nors kraujo pėdsakai (2 t., b. l. 52 – 53).

Specialisto paaiškinimų protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog iš šviežiai sužalotų audinių ištekantis kraujas, nepriklausomai nuo kraujavimo intensyvumo, patenka ir ant sužalojimo įrankių (daiktų), t. y. ant sužalojimo įrankių (daiktų) neišvengiamai patenka nors kraujo pėdsakai; kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) G. N. nustatyta kiauryminė žaizda 3 cm ilgio krūtinės kairėje pusėje nebūtinai atspindi žalojančio aštraus, duriančių-pjaunančių savybių turinčio daikto ar įrankio tikslų plotį (2 t., b. l. 55).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog:

Ant pateiktos tirti lazdos dalies, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos (duomenys neskelbtini) įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu, mėg. Nr. 1 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su G. N. genotipu; mėg. Nr. 2 ir Nr. 3 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. N. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. N. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 6×10-24.

Ant pateiktos tirti lazdos dalies, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos (duomenys neskelbtini) įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu, mėg. Nr. 4 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. N. genotipu; mėg. Nr. 5 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su G. N. genotipu.

Ant pateiktos tirti lazdos dalies, tiriant pažymėtos Nr. 3, paimtos (duomenys neskelbtini) įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu, mėg. Nr. 6 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su G. N. genotipu; mėg. Nr. 7 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. N. genotipu.

Ant pateikto tirti lenktinio peilio, paimto (duomenys neskelbtini)  iš įtariamojo L. L. kratos protokolu, žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo L. C. dešinės rankos, padaryta (duomenys neskelbtini) pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, (pažymėta mėg. Nr. 10), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 10 mišrus DNR profilis sutampa su sudėtiniu L. C. ir G. N. genotipus sudarančių alelių rinkiniu. Negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. C. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 1×10-23. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas su L. C. genotipu sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, yra ne didesnė kaip 1×10-16.

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo L. C. kairės rankos, padaryta (duomenys neskelbtini)  pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, (pažymėta mėg. Nr. 11), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 11 mišrus DNR profilis sutampa su sudėtiniu L. C. ir G. N. genotipus sudarančių alelių rinkiniu. Negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su L. C. genotipu sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, yra ne didesnė kaip 2×10-19 (2 t., b. l. 107 – 114).

Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog apžiūrimos trys šviesiai ir tamsiai rudos spalvų, medinės, dalis paviršiaus lakuota, lazdos dalys, jas pažymint Nr. 1-3. Lazdos dalis Nr. 1 yra apie 60,0 cm ilgio, su rankena, kuri yra apie 3,0x13,0 cm dydžio ir pritvirtinta metaliniu varžtu. Prie lazdos dalies nulūžusio galo yra prilipęs lipnios juostos fragmentas. Lazdos dalis Nr. 2 yra apie 53,0 cm ilgio, lazdos dalis Nr. 3 yra apie 36,5 cm ilgio. Lazdos lūžiai yra išilginiai, jie tolygiai smailėja ir tolygiai plonėja. Lūžiai smailūs. Šios trys lazdos dalys anksčiau sudarė vieną visumą. Lazda nuo rankenos iki lazdos galo tolygiai plonėja. Lazda skerspjūvyje apvali, skersmuo ties rankena 27,7 mm, o ties galu 18,5 mm (2 t., b. l. 115 – 121).

Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad apžiūrėtos trys lazdos dalys, pažymėtos Nr. 1-3, visos šios lazdos dalys yra šviesiai ir tamsiai rudos, medinės, dalis paviršiaus lakuota. Lazdos dalis Nr. 1 yra apie 60 cm ilgio, su rankena, kuri yra apie 3,0 x 13,0 cm dydžio ir pritvirtinta metaliniu varžtu, prie lazdos dalies nulūžusio galo yra prilipęs lipnios juostos fragmentas. Šios lazdos dalies plotis pačiame lūžio gale yra 1,3 cm, o plačiausioje šios lazdos dalies vietoje yra 2,1 cm plotis. Lazdos dalis Nr. 2 yra apie 53,0 cm ilgio, vienas lazdos dalies lūžęs galas pažymimas A raide, o kitas galas - B raide. Lazdos dalies, pažymėtos A raide, plotis pačiame lūžio gale yra 1,5 cm, o nuo 3,0 iki 5 cm toliau nuo lūžio galo pradžios lazdos plotis yra 1,9 cm; lazdos dalies, pažymėtos B raide, lūžio pačiame gale plotis yra 0,5 cm siauriausioje vietoje, toliau didėja iki 1,7 cm pločio. Lazdos dalis Nr. 3 yra apie 36,5 cm ilgio, jos vienas lūžęs galas yra pažymimas A raide, o kitas galas - B raide. Lazdos dalies, pažymėtos A raide, plotis lūžio pačiame gale yra 1,0 cm siauriausioje vietoje, 1,0 cm žemiau nuo lūžio galo pradžios lazdos plotis yra 1,5 cm, toliau didėja iki 1,9 cm. Lazdos dalies, pažymėtos B raide, plotis lūžio pačiame gale lazdos yra 1,4 cm siauriausioje vietoje, toliau didėja iki 1,9 cm (2 t., b. l. 122 – 129).

Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 176 – 178) pateikti L. C. drabužiai – šortai ir džemperis su gobtuvu, ant pilkos spalvos šortų priekinės pusės, dešinės klešnės, matyti 8 nedidelės rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, šortų užpakalinėje dalyje dešinės šortų klešnės apačioje matoma rudos spalvos dėmė, panaši į kraują (1 t., b. l. 179 – 188).

Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 1 – 4) pateikti L. L. drabužiai – sportinės kelnės ir treningo viršutinė dalis bei sportiniai bateliai, ant jų nerasta pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui (2 t., b. l. 9 – 17).

Kratos protokole (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog, atliekant kratą įtariamojo L. L. gyvenamoje vietoje, L. L. nurodė, kad miegamajame kambaryje ant komodos turi lenktinį peilį, kurio kotas ir geležtė juodos spalvos, ir pateikė turimą lenktinį peilį. Peilis paimamas ir supakuojamas į popierinį paketą Nr. 1 (2 t., b. l. 143 – 149).

Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog apžiūrimo lenktinio peilio ilgis atlenkus yra apie 20 cm. Peilis yra juodos spalvos, metalinis, rankena su keturiomis kiaurymėmis, rankenos dešinėje pusėje yra metalinė kilpelė. Ant peilio geležtės kairės pusės yra baltos spalvos užrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti užrašai bei (duomenys neskelbtini) piešinys. Peilio geležtės plotis matuojamas nuo geležtės priekio - duriančiojo/pjaunančiojo galo, kas 1,0 cm į apačią per patį geležtės ilgį. 1,0 cm atstumu nuo geležtės priekio geležtės plotis yra 1,0 cm; 2,0 cm žemiau nuo duriančiojo/pjaunančiojo galo plotis yra 1,5 cm; 3,0 cm žemiau nuo duriančiojo/pjaunančiojo galo plotis yra 1,9 cm; 4,0 cm žemiau nuo duriančiojo/pjaunančiojo galo plotis yra 2,1 cm; 5,0 cm žemiau nuo duriančiojo/pjaunančiojo galo plotis yra 2,2 cm; 6,0 cm žemiau nuo duriančiojo/pjaunančiojo galo plotis yra 2,3 cm (2 t., b. l. 152 – 156).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrint policijos pareigūno, reagavusio į (duomenys neskelbtini) į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), tarnybinės nešiojamosios kameros 4 vaizdo įrašus. Įraše Nr. 1 matoma data (duomenys neskelbtini), užfiksuoti duomenys įvykio vietoje, kuomet atvyksta pareigūnai, reaguodami į iškvietimą, aiškinantis įraše užfiksuota, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo du asmenys, kurie konkrečiai įvardinami – (L.) L. ir (L.) C. A. N. nurodė, kad įvykio metu įvykio vietoje degė šviesa, kad nuo lubų lempa buvo nulupta vėliau; kad nukentėjusysis miegojo, o jaunuoliai jį prikėlė ir ėmė mušti; A. N. nurodė, kad nukentėjusįjį mušė abu jaunuoliai, o kuris iš jų jam dūrė, nežino. Nukentėjusysis įvykio vietoje rastas kruvinas, užfiksuota jo sutvarstyta kairė krūtinės pusė, kakta. Nukentėjusysis įvykio vietoje paaiškino, kad jam dūrė peiliu ir kad tą peilį įtariamieji išsinešė. Nukentėjusysis, paprašytas apibūdinti peilį, nurodė, kad jis buvo normalus, lenktinis, iššokantis. Įraše Nr. 2 matoma data (duomenys neskelbtini), užfiksuoti duomenys įvykio vietoje - pareigūno pokalbis su įtariamuoju L. C., patalpintu į policijos tarnybinį automobilį, t. y. pareigūnui jis paaiškino, kad įvykio vietoje buvo vienas, nieko nedarė, po to jau teigia, kad ten buvusio dar vieno asmens nepažįsta; kad rankas išsikruvino, nes nukrito ant asfalto. Pareigūnui nuo tarnybinio automobilio grįžus į įvykio vietą, nukentėjusiojo kambarį, lovoje, ant patalynės, buvo rastos dėmės, panašios į kraują, ir trys medinės lazdos dalys. Pareigūnui pasiteiravus, ar čia lazda, A. N. patvirtino, nurodydamas, kad ji dabar sulaužyta, kad ja, atramine dalimi, buvo daužomas nukentėjusysis. Šiame įraše užfiksuoti ir A. N. paaiškinimai, kad jaunuoliai pas juos atėjo išgerti, o paskui ėmė sakyti pretenzijas. Nurodė, kad sužalojimą G. N. padarė tikrai peiliu, kad įvykio metu kažkuris iš jaunuolių turėjo peilį. Nurodė, kad G. N. mušė abu jaunuoliai – C. ir L. Įraše užfiksuota, jog L. C. neigė turėjęs peilį, paaiškino, kad, jiems atėjus pas G. N. ir A. N., šie bandė ant jų šokti. Įraše Nr. 3 matomas laikas ir data (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vaizdas ligoninės  priėmimo - skubiosios pagalbos skyriuje, kur palatoje guli nukentėjusysis, jis pareigūnui nurodo, kad jam įdūrė (duomenys neskelbtini)  vaikinas (tyrimo duomenimis, (duomenys neskelbtini)  vaikinas - L. L.). (Duomenys neskelbtini)  vaikinas (tyrimo duomenimis - L. C.) mušė. Nukentėjusysis nurodo, kad matė peilį, kad (duomenys neskelbtini)  vaikinas (L. L.) tik šokinėjo su tuo peiliu prieš jį, o po to, kai jam sudavė per galvą, apsvaigo ir jau nežino, kas dūrė. Pareigūnas dar kartą klausia nukentėjusįjį, ar žino, kas jam dūrė. Nukentėjusysis atsako, kad faktiškai nežino. Žino tik, kad abu jaunuoliai jį mušė. Nukentėjusysis dar pakartojo, kad iš pradžių (duomenys neskelbtini)  vaikinas šokinėjo su peiliu (tyrimo duomenimis L. L.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  (kaip nustatyta L. C.) sudavė su lazda per galvą. Ta lazda yra jo namuose. Nukentėjusysis nurodė, kad peilis paprastas, iššokantis. Matyti, kad nukentėjusiajam sunku kalbėti, protarpiais kalba neaiškiai. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnas klausia mediko, ar peilis galėjo būti platus, pastarasis atsako: „nu didelis, pramušė pleuros ertmę, tai tikrai pakliuvo, oras ėjo iš ten“. Įraše Nr. 4 užfiksuotas pareigūno pokalbis su L. C.: šis nurodė, kad jis tik kokius tris smūgius lazda sudavė nukentėjusiajam. Pareigūnui pasiteiravus, L. C. nurodė, kad sudavė tuos smūgius į galvą, išsireikšdamas žodžiais: „jo, jeigu jūsų kalba sakant, tipo sudaviau“ (2 t., b. l. 164 – 176).

(Duomenys neskelbtini)  rašte (gavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambučio įrašas pateiktas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį (2 t., b. l. 179).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) pateiktas garso įrašas pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“. Remiantis (duomenys neskelbtini) rašte (gavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktu paaiškinimu, skambučio pradžios laikas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. Užfiksuotas medicininės pagalbos kvietimo pokalbis tarp operatorės ir liudytojo A. N. Liudytojas nurodo, kad kažkur prieš 5 minutes ,,biškį“ žmogų ,,pacanai“ papjovė – jo (duomenys neskelbtini)  G. N., kažkur tai prie širdies netoli; kažkoks T. (kaip nustatyta tyrimo duomenimis – L. L.). Toliau pranešantysis sako, kad jie mušė, policija važiavo, ir prašo skubiai iškviesti greitąją pagalbą (2 t., b. l. 180 – 182).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija pokalbių, vykusių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. tarp įtariamųjų L. C. ir L. L.. L. C. sako L. L., kad pareigūnams sakė, jog įvykio metu nematė jokio peilio, o jei ir buvo, jis jo nematė ir niekas su tuo peiliu negrasino, gal kokioj kuprinėj buvo, bet jie jokio peilio netraukė, juo negrasino. L. L. dėl to du kartus pagyrė L. C. L. C. sako, kad, duodamas parodymus, tik pusę detalių pasakė. L. L. sako, jog mato, kad jam norima skirti laisvės atėmimo bausmę (pokalbyje įtariamieji naudoja žargoną, ir išsireiškia kitais žodžiais). L. C. sako, jog jis mato, kad ir jam nori skirti tokią pat bausmę. Toliau įtariamieji kalba apie žalos atlyginimą ligonių kasai, sakydami, kad suma nėra svarbi, svarbu, kad jų „nepasodintų“ (3 t., b. l. 23 – 26).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija pokalbių, vykusių (duomenys neskelbtini), tarp L. C. ir L. L. L. C. sako L. L., kad pareigūnai norėjo jį prigauti, klausė, tai kuris iš jų dūrė. L. L. sako, kad L. C. jau prisipažino, jis nesupranta, kodėl jį kiša dėl to padūrimo. L. C. sako L. L.: „bet tai, seni, tu jį ten daužei! Tu jį prikėlei kai ... per galvą davei, ir jis atsikėlė!“. L. L. sako, kad jis neprisimena, bet pats L. C. jam buvo sakęs, kad spirdamas prikėlė nukentėjusįjį. L. C. sako L. L., kad šitaip jis nesakė. L. L. atsako, kad L. C. jam taip sakė. L. C. atsako, jog jam taip sakė, bet pareigūnams to nesakė. L. L. liepia L. C. mažiau kalbėti. Abu sako, kad pareigūnai juos bando dėl peilio prigauti, ir L. L. sako L. C.: „aš jau ten sakau, turėjau, sakau, kuprinėj ten kažką, nežinau, kur ten, nu tipo ir jau viskas, o tu sakyk, vapšie nieko tai tu nežinai, dėl jo nežinau!“ L. C. pažada sakyti, kaip jam liepiama. Pokalbio (duomenys neskelbtini) metu L. C. sako L. L., kad eina iš apklausos, kur apklaustas nukentėjusysis kalbėjo nesąmones: „kad buvo padurtas du kartus: ... tipo į krūtinę, vieną kartą į plaučius, krūtinė perpjauta karočia ir dar ranka du kartus karočia subadyta, suspardytas, tris kartus galva perskelta“. L. C. sako, kad nukentėjusysis meluoja dėl savo blogos sveikatos, ir abu, dėl to supykę, kalba, kad bus dabar nukentėjusiajam, kad iki teismo jis neateis (3 t., b. l. 74 – 79).

(Duomenys neskelbtini) D. D. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pristatytam L. L. (duomenys neskelbtini) val. alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas 1,09 promilės girtumas (3 t., b. l. 87 – 88).

(Duomenys neskelbtini) D. S. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad sulaikytam L. C. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, G. N. alkotesteriu nustatytas 0,90 promilės neblaivumas, A. N. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 1 – 5).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte nurodyta, kad G. N. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis dėl ligos arba būklės (2 t., b. l. 22).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 135 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra pavojinga kito žmogaus sveikatai veika, žalingi padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas ir priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių.

G. N. (duomenys neskelbtini) buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl durtinės-pjautinės, kiauryminės (atsiveriančios į kairę krūtinplėvės ertmę) žaizdos krūtinės kairėje pusėje, padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda galvoje ir pjautinė žaizda dešiniame dilbyje. Tokius padarinius G. N. sveikatai objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Pats nukentėjusysis G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai, žaizda galvoje ir krūtinės ląstoje. Sužalojimus, tarp jų ir žaizdą krūtinėje, iškart po kaltinamųjų pasišalinimo iš nukentėjusiojo namų matė liudytojas A. N., pagal šio iškvietimą atvykę liudytojai policijos pareigūnai D. S. ir A. M.. Visi sužalojimai užfiksuoti ir G. N. medicininiuose dokumentuose, tokius juos patvirtino ir liudytojas I. Š., iškart apžiūrėjęs atvežtą nukentėjusįjį gydymo įstaigoje.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos į kraują panašios dėmės nukentėjusiojo gyvenamajame kambaryje ant jo lovoje buvusios pagalvės ir paklodės, ant grindų šalia lovos ir šalia slenksčio. Tai, kad nukentėjusysis sužalotas būtent jo buto kambaryje (duomenys neskelbtini), patvirtina tiek minėtos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos galimai kraujo dėmės, tiek paties nukentėjusiojo, abiejų kaltinamųjų, liudytojų A. N., D. S. ir A. M. parodymai, policijos pareigūnų vaizdo registratorių įrašuose užfiksuoti nukentėjusiojo ir liudytojo A. N. paaiškinimai iškart po įvykio. Liudytojas A. N. parodė, kad G. N. iki kaltinamųjų atvykimo į jų būstą (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)  val. nebuvo sužalotas. Kaltinime nurodytą G. N. sužalojimo laiką patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek pačių kaltinamųjų, liudytojų A. N., D. S. ir A. M. parodymai, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad A. N. medicininę pagalbą sužalotam G. N. kvietė (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) val.

Byloje nėra jokio ginčo dėl nusikaltimo padarymo laiko, vietos, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos, G. N. sveikatos sutrikdymo masto. 

Kaltinamasis L. L. prisipažino grasinęs nukentėjusiajam lenktiniu peiliu. Abu kaltinamieji prisipažino fiziškai smurtavę prieš G. N., suduodami smūgius rankomis, kojomis ir medine lazda. Kaltinamasis L. C. parodė galėjęs, to nesuvokdamas, G. N. krūtinę perdurti medine lazda, šiai mušimo metu lūžus, o kaltinamasis L. L. neigė dūręs į krūtinę nukentėjusiajam.

Kaltinamasis L. C. teisme prisipažino, jog kumščiu tyčia sudavė lovoje sėdėjusiam G. N. ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę, atėmė iš šio rankų medinę lazdą ir ja kelis kartus (ne mažiau kaip 10 kartų) sudavė G. N. į galvą, trenkė į krūtinę, teigė, jog nesuvokė, kad padarė nukentėjusiam jam pjautinę kiauryminę žaizdą. Taip pat parodė nežiūrėjo, kur trenkia lazda ir kur G. N. pataiko, tik jautė, kad trenkia, nejautė, kad lazda sulūžo. Teigė sudavęs G. N., nes šis, L. L. smūgių prižadintas, pradėjo ant jų rėkti, atsisėdęs pasiėmė lazdą ir ja sudavė sėdėjusiam L. C., be to, nukentėjusysis pasirodė agresyvus, o iš L. L. buvo girdėjęs, kad G. N. gali jį sužaloti. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) L. C. parodė, kad jis gindamasis sudavė G. N. šio lazda kelis kartus į galvą, galėjo pataikyti į rankas, kuriomis G. N. dengėsi, lazdai nuo smūgių sulūžus, jos lūžusiu galu dūrė stovinčiam G. N. kažkur į krūtinę. Teigė, kad L. L. G. N. nemušė (3 t., b. l. 161 – 163). L. C., (duomenys neskelbtini) apklausiamas papildomai, jau parodė, kad įspyrė G. N. į kažkur, tuomet L. L., sėdėdamas fotelyje, G. N. sudavė porą ar ir daugiau smūgių į galvą, tada G. N. pasiėmė lazdą ir ja gindamasis sudavė L. C., šis kumščiu sudavė besitraukiančiam G. N. į veidą gal 3 smūgius, gal sudavė smūgį ir į krūtinę, atėmė iš nukentėjusiojo lazdą ir ja toliau mušė G. N., daugiausiai smūgių suduodamas į galvą, galbūt į petį, smūgiavęs daug ir intensyviai, nuo smūgių lazda lūžo, bet jis toliau rankoje likusia lazdos dalimi daužė G. N., gali būti, kad tuo galu įdūrė nukentėjusiajam į krūtinę (3 t., b. l. 164 – 168). Taigi iš esmės kaltinamasis L. C. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nors tuomet parodymus davė ir nenuosekliai, pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę lovoje sėdėjusiam nukentėjusiajam G. N., šiam bandant gintis vaikščiojimui skirta medine lazda, L. C., griebęs abejomis rankomis, ją ištraukė iš nukentėjusiojo rankų ir ja sudavė G. N. ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, nuo to lazda lūžo į tris dalis.

Kaltinamasis L. L. teisme irgi parodė matęs, kad L. C. sudavė kumščiu 1-2 smūgius G. N. į veidą, atėmęs lazdą, ja sudavė 4-5 smūgius, lazda sulūžo. Tai, kad L. C. sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę, paskui mušė nukentėjusįjį iš šio atimta medine lazda, suduodamas 10-20 smūgių į įvairias kūno vietas – galvą, dešinį petį, dešinį dilbį, krūtinę ir nugarą, dešinę blauzdą, ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats nukentėjusysis G. N. Liudytojas A. N. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė matęs, kad L. C. iš G. N. atimta lazda sudavė šiam daug smūgių į įvairias kūno vietas – galvą, nugarą, petį, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius, mušė intensyviai. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. N. parodymais, nes jis iš esmės ikiteisminio tyrimo metu juos davė nuosekliai, logiškai ir detaliai, juos patvirtina liudytojų parodymai, netgi ir pačių kaltinamųjų parodymai, taip pat specialistės nustatytos aplinkybės, suduotų smūgių lokalizacija atitinka G. N. medicininiuose dokumentuose užfiksuotų sužalojimų lokalizaciją, aprašytą ir specialisto išvadose. G. N., nors ir buvo išgėręs alkoholio, nebuvo labai apsvaigęs, iš policijos pareigūno D. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad jam nustatytas lengvas girtumas, 0,9 promilės. Aptartus parodymus, kad G. N. buvo mušamas medine lazda, kuri nuo smūgių sulūžo, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad šios lazdos lūžusios dalys buvo rastos įvykio vietoje, viena iš jų rasta nukentėjusiojo lovoje, tą parodė ir liudytojas D. S. Tai, kad būtent L. C. šia lazda sudavė smūgius G. N., patvirtina ir duomenys, nurodyti (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), jog ant įvykio vietoje paimtos lazdos visų trijų dalių rasta G. N. kraujo. Tai, kad L. C. savo rankomis sudavė smūgius G. N., patvirtina ir šioje išvadoje nurodyti duomenys, kad ant L. C. abiejų rankų rasta jo ir G. N. susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo. Be to, ant iškart po įvykio sulaikyto L. C. rūbų – šortų ir marškinėlių rastos galimai kraujo dėmės, jo delnai, krumpliai, kaip parodė ir jis pats, ir liudytojai D. S., A. M., buvo kruvini, tai taip pat patvirtina, jog kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė tokius smūgius, po kurių šiam pradėjo bėgti kraujas. Kaip parodė liudytojas D. S., medikų vedamam į greitosios pagalbos automobilį G. N. buvo parodytas policijos sulaikytas L. C., ir G. N. patvirtino, kad šis asmuo jį mušė. Taigi nėra abejonių, kad L. C. G. N. sudavė visus kaltinime jam inkriminuotus smūgius.

L. L. teisme iš esmės pripažino jam inkriminuotus veiksmus dalyje dėl to, kad jis tyčia kumščiu smogė tuo metu lovoje miegojusiam nukentėjusiajam G. N. į galvą, šiam nuo suduoto smūgio pabudus ir paliepus kaltinamiesiems išeiti, L. L. išsitraukė iš kelnių kišenės lenktinį peilį juoda rankena, jį vartydamas atsuktais į nukentėjusįjį peilio ašmenimis, paklausęs nukentėjusiojo: „ar nori, tave padursiu?“ bei pasakęs: „aš tave padursiu, aš tave paversiu“, spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į dešinę blauzdą, taip pat pripažino, kad tuo pat metu, kai L. C. medine lazda mušė G. N., L. L. vieną kartą spyrė ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. N. į krūtinę. Teisme L. L. parodė, kad jis, atsisėdęs ant fotelio šalia lovos, kurioje gulėjo G. N., kumščiu sudavė šiam 1 ar 2 smūgius į galvą, norėdamas jį pažadinti, taip pat parodė, kad, atsistojęs priešais G. N., iš kišenės išsiėmė peilį, juo gąsdino G. N., klausdamas, ar šis nori, kad jį padurtų, taip pat parodė, jog gal ir galėjo tuomet spirti nukentėjusiajam į blauzdą, pripažino ir visus kitus kaltinime nurodytus jo suduotus smūgius (tai yra suduotus G. N. tuo metu, kai šį lazda mušė L. C.). Ikiteisminio tyrimo metu, iškart po įvykio, L. L. kaltės visiškai nepripažino (4 t., b. l. 44 – 47), apklaustas (duomenys neskelbtini), jis jau parodė, kad, siekdamas prižadinti G. N., jam kažkur įspyrė, kad buvo išsiėmęs atlenkiamą peilį rudos ir juodos spalvų rankena, juoda geležte ir juo gąsdino G. N., be to, sėdėdamas fotelyje, sudavė kumščiu dukart į veidą G. N. (4 t., b. l. 57 – 61).

Tai, kad L. L. sudavė stiprų smūgį į viršugalvį jam miegančiam, kad grasino papjauti į nukentėjusįjį atsukta atlenkta geležte peiliu juoda rankena, kad spyrė į dešinę blauzdą jam, sėdinčiam ant lovos, kad spyrė į krūtinę, kai kitas kaltinamasis mušė lazda, kad sudavė ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę, ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats nukentėjusysis G. N. Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė matęs, kad L. L. kumščiu sudavė du kartus G. N. į veidą, taip pat trankė rankomis G. N. tuo metu, kai šį lazda mušė L. C.. Teisme šis liudytojas taip pat parodė, kad prie nukentėjusiojo lovos sėdėjęs L. L. sudavė G. N. ranka per galvą gal 2 ar 3 kartus, taip pat teigė, kad L. L. atsistojusiam G. N. porą kartų sudavė kumščiu į veidą. Teisme šio liudytojo parodymai dėl L. L. veiksmų nebuvo nuoseklūs, iš dalies prieštaravo jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tačiau liudytojas nurodė, kad geriausiai viską atsiminė, duodamas pačius pirmus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. O būtent tie jo parodymai labiausiai atitiko ir nukentėjusiojo parodymus. Todėl teismui yra pagrindas būtent jais ir remtis kaip patikimais. Kaltinamasis L. C. teisme patvirtino, kad L. L. miegančiam G. N. sudavė 1-2 smūgius į galvą, patvirtino girdėjęs L. L. sakant G. N., kad padurs, teigė vėliau nematęs, ką daro L. L. Tačiau, atsižvelgiant į nuoseklius ir detalius nukentėjusiojo parodymus, juos iš dalies patvirtinančius L. C. ir A. N. parodymus, paties kaltinamojo L. L. prisipažinimą dėl rankomis ir kojomis suduotų smūgių G. N., yra pakankamas pagrindas išvadai, kad L. L. inkriminuoti jo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis G. N. įrodyti.

Kaltinamasis L. C. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios stengėsi padėti bendrininkui išvengti atsakomybės, iš pradžių teigdamas, jog L. L. išvis nemušė nukentėjusiojo, vėliau apklausose nurodė, kad nematė, kiek smūgių ir kada sudavė L. L., stengėsi nuslėpti, kad L. L. turėjo peilį ir juo grasino. L. C. parodymai dėl L. L. veiksmų buvo itin nenuoseklūs ir netgi prieštaringi. L. C. teigė nematęs L. L. veiksmų, jo turimo peilio dėl to, kad patalpoje buvo tamsu, nes po G. N. bandymo jam suduoti lazda, L. C. nuspyrė televizorių, nulupo šviestuvo laidą. Tačiau pats L. C. nurodė vėliau vykusius tokius tiek savo, tiek kitų ten buvusių asmenų veiksmus, kurių, nesant patalpoje apšvietimo, niekaip nebūtų galėjęs matyti. Be to, kaltinamasis L. L. teigė atitraukęs L. C. nuo G. N., nes pamatė kraują. Neabejotina, kad tamsoje to pamatyti L. L. niekaip nebūtų galėjęs. Pats G. N. parodė, kad kaltinamieji daiktus išvartė ir šviestuvą nutraukė tik prieš išeidami iš jo namų, taigi baigę jį mušti. Todėl teismas netiki L. C. parodymais, kad G. N. buvo mušamas ir jam peiliu grasinama tamsoje, ir kad L. C. nematė, į kur jis pats ar L. L. suduoda smūgius G. N. L. C. pastangas padėti L. L. išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės akivaizdžiai patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys – kaltinamųjų pokalbiai telefonu ikiteisminio tyrimo metu.

Specialistė R. G. išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad žaizda dešiniajame dilbyje galėjo būti padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, poodinės kraujosruvos ir žaizda galvoje – kietu buku daiktu (daiktais), muštinė žaizda galvoje padaryta vienu, pjautinė dešinio dilbio žaizda - taip pat vienu trauminiu poveikiu, o pasisakyti apie daugybinių poodinių kraujosruvų tikslų trauminių poveikių skaičių nėra galimybės, nes nėra detalizuota kraujosruvų vieta veide, tačiau tikėtina, kad jos padarytos daugiau nei dviem trauminiais poveikiais, nėra objektyvių medicininių dokumentų, kuriais remiantis, būtų galima atsakyti, kokiu aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu padaryta žaizda dešiniame dilbyje bei kokiu kietu buku daiktu padaryta muštinė žaizda galvoje. Teisme specialistė, apžiūrėjusi įvykio vietos apžiūros metu rastas medinės lazdos lūženas, paaiškino, kad pjautinė žaizda dilbyje galėjo būti padaryta lazdos galais, taip pat paaiškino, kad tiksliau nustatyti, keliais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam padarytos daugybinės kraujosruvos, negalima, daugybiniai sužalojimai reiškia, kad jų yra daugiau nei du, be to, jei smūgiuojant pataikoma du kartus į tą pačią plokštumą veide, gali būti fiksuojamas ir tik vienas sužalojimas. Taigi tokios specialistės konstatuotos išvados ir paaiškinimai taip pat patvirtina, kad G. N. nustatyti sužalojimai - daugybinės poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda galvoje ir pjautinė žaizda dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti, kaltinamiesiems smūgius G. N. suduodant rankomis, kojomis ir medine lazda.

Kaltinamiesiems inkriminuotas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, nes G. N. padarytas sužalojimas - pjautinė-durtinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje specialisto kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taigi, padarant nusikalstamą veiką, buvo sukeltos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – sunkus G. N. sveikatos sutrikdymas.

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir (duomenys neskelbtini) specialisto papildoma išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. N. konstatuota žaizda krūtinėje galėjo būti padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu.

Kaip matyti iš apklausų protokolų, liudytojo D. S. parodymų, G. N. negalėjo tiksliai nurodyti, kuo jam buvo įdurta į krūtinę – iš pradžių, kaip tai užfiksuota ir policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių apžiūros protokole, jis nurodė, kad peiliu, taip Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė ir paskambinęs liudytojas A. N. Nukentėjusysis negalėjo konkrečiai nurodyti ir asmens, kuris jam įdūrė. L. L. išvis neigė G. N. padaręs durtinę-pjautinę kiauryminę (atsiveriančią į kairę krūtinplėvės ertmę) žaizdą krūtinės kairėje pusėje. Jis tvirtino įvykio metu turėtu peiliu nukentėjusiajam nedūręs, o kratos metu jo namuose rastas peilis, kurį ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis atpažino kaip tokį patį, kokiu jį gąsdino L. L., nėra tas, kurį jis turėjo įvykio metu.

Įvykio vietoje ir aplinkoje neradus peilio, tačiau radus sulūžusią į tris dalis medinę lazdą, kuria G. N. buvo mušamas L. C., atkreipus dėmesį į tai, kad šių lazdos dalių galai pakankamai aštrūs, akivaizdžiai patys policijos pareigūnai iškėlė versiją, kad G. N. krūtinė buvo perdurta šia lazda. Tuomet ir nukentėjusysis G. N. jau parodė, jog nežino, kuo tiksliai jam buvo įdurta į krūtinę. Kaltinamasis L. C., kuris šia lazda ir mušė nukentėjusįjį, pripažino galėjęs, pats to nejausdamas, ja perdurti G. N. Specialistė R. G., apžiūrėjusi lazdos dalis, teisme nurodė, kad nė vienu iš jų negalėjo būti padaryta pjautinė žaizda, kokia buvo nurodyta G. N. medicininiuose dokumentuose, nes pjautinės žaizdos galai visi lygūs, o įvykio vietoje rastos lazdos galai nėra tokie aštrūs, kad galėtų lygiai perpjauti žmogaus kūno audinius. Tačiau teisme apklaustas liudytojas I. Š., gydymo įstaigoje betarpiškai apžiūrėjęs atvežtą G. N. ir tvarkęs jo sužalojimus, parodė, jog jo matyta G. N. krūtinėje padaryta kiauryminė žaizda galėjo būti padaryta ir šios lazdos dalių galais, nurodė, kad žaizda buvo kaip skylė, ji nebuvo kąstinė ar šautinė, todėl jis standartiškai ją medicininiuose dokumentuose nurodė esant pjautinę, nes būtent taip jis visuomet nurodo, jei žaizda nebūna kąstinė ar šautinė, detaliau jos neklasifikuoja ir neaprašinėja. Taigi teisme specialistė išvadą, jog G. N. žaizda krūtinėje negalėjo būti padaryta lūžusios lazdos galais, darė, vadovaudamasi tik medicininiais dokumentais, kuriuose gydytojas žaizdą standartiškai nurodė esant pjautinę. Todėl šiuo atveju nepaneigta, kad žaizda galėjo būti padaryta ir ne peiliu, o kitu aštriu įrankiu (daiktu). Tiek specialistė, tiek liudytojas I. Š. parodė, kad iš L. L. paimtu peiliu taip pat buvo galima padaryti tokią žaizdą krūtinėje, kokia buvo nustatyta G. N. Tačiau tiek specialistė, tiek liudytojas gydytojas I. Š. patvirtino, kad ant bet kokio įrankio dalies, kuri buvo įsmeigta į žmogaus kūną ir iš jo ištraukta, neabejotinai būtų likę kraujo. Šiuo atveju žmogaus kraujo nebuvo rasta nei ant iš L. L. paimto peilio, nei ant medinės lazdos lūženų pačių galų. Tą patvirtina (duomenys neskelbtini)  specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią G. N. kraujo buvo rasta tik kitose lazdos dalių vietose, o ne tose, kurios galėjo būti įsmeigtos į žmogaus kūną. Lazda, kuria buvo mušamas G. N., buvo iškart po įvykio rasta įvykio vietoje, jokių duomenų, kad ji būtų buvusi nuvalyta, nuplauta ar kitaip bandyta nuo jos lūžusių dalių galų panaikinti kraujo pėdsakus, nėra. Todėl teismas sprendžia, kad G. N. pjautinė-durtinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje buvo padaryta ne šia medine lazda. Taip pat nėra patikimų duomenų, įrodančių, kad minėta žaizda padaryta L. L. pateiktu peiliu. Šis peilis kratos metu paimtas tik po mėnesio nuo įvykio ir tuomet specialisto ištirtas, žmogaus kraujo ant jo nebuvo rasta. Nors nukentėjusysis šį peilį nurodė esant tokį patį, kokiu jam grasino L. L., pats kaltinamasis L. L. teigė įvykio metu turėjęs kitą peilį, bet jį išmetė, kai per policijos pareigūnų racijas išgirdo pranešimą apie padurtą žmogų. Nors liudytoja A. M. teigė su kolega D. S. apžiūrėjusi visą aikštelę prie (duomenys neskelbtini) pastato, kur esą būdamas, L. L. teigė išmetęs peilį, liudytojas D. S. parodė, kad jie tos aikštelės neapžiūrėjo, ją matė tik į ją įsukdami, vėliau ten nebuvo grįžę. L. L. iškart po įvykio, nors ir buvo policijos pareigūnų sustabdytas, nebuvo apžiūrėtas ir apieškotas. Taigi joks peilis pas L. L. iškart po įvykio rastas nebuvo, jis nerastas ir apžiūrėjus įvykio vietą bei jos prieigas. Nukentėjusysis iškart po įvykio peilio detaliai neapibūdino, pasakė, kad buvo iššokantis, tačiau, pareigūnų klausinėjamas detaliau, jo negalėjo apibūdinti (2 t., b. l. 174), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apklausose nurodė buvus lenktinį, juoda rankena ir tik (duomenys neskelbtini)  parodė, kad L. L. turėtą peilį atpažintų, jis yra atlenkiamas, juodos spalvos rankena, jį atpažintų, nes prisimena peilio rankenos ir geležtės formą. Vis dėlto turi būti įvertinta, jog kaltinamasis peilį, juo grasindamas G. N., laikė, rankeną sugniauždamas savo rankoje, todėl abejotina, ar peilio rankena galėjo būti gerai matoma nukentėjusiajam ir ar šis, praėjus beveik 4 mėnesiams po įvykio, galėjo neklysti, peilį atpažindamas kaip L. L. turėtą įvykio metu. Taigi, nors, remiantis kaltinamojo L. L., nukentėjusiojo G. N. bei liudytojo A. N. parodymais, nustatyta, kad L. L. įvykio metu turėjo peilį ir juo grasino G. N., byloje duomenų patvirtinti, kad G. N. į krūtinę buvo įdurta būtent šiuo L. L. pateiktu peiliu, nepakanka.

Atsižvelgiant į surinktus ir ištirtus duomenis, neradus įrankio (daikto), kuriuo įdurta į krūtinę G. N., nei šiam, nei liudytojui A. N. patikimai nenurodžius, kuo buvo durta į krūtinę, nėra galimybės nustatyti, kokiu konkrečiu įrankiu ar daiktu G. N. buvo padaryta pjautinė-durtinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje ir kuris konkrečiai kaltinamasis atliko veiksmą, padariusį šią žaizdą.

Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-495/2021, 9 punktas). 

Kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011).

Nagrinėjamu atveju sunkus sveikatos sutrikdymas G. N. buvo sukeltas bendrais L. L. ir L. C. veiksmais, nes pirmiausia L. L. sudavė smūgį kumščiu į viršugalvį G. N., demonstravo nukentėjusiajam peilį, grasindamas juo padurti, spyrė jam į blauzdą, tuomet prie tokių smurtinių L. L. veiksmų, girdėdamas L. L. grasinant peiliu padurti nukentėjusįjį, prisijungė ir L. C., suduodamas kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę G. N., o nukentėjusiajam nuo jų bandant gintis lazda, ją atėmė ir ja sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias, tarp jų ir gyvybiškai svarbias vietas - galvą, krūtinę, tuo pačiu metu L. L. taip pat tęsė smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, jam spirdamas į krūtinę ir suduodamas į ją ne mažiau kaip du smūgius kumščiu. Kokiu įrankiu ar daiktu G. N. buvo padarytas sunkiausias sužalojimas – pjautinė-durtinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje, kuris konkrečiai kaltinamasis atliko šį veiksmą, nėra galimybės nustatyti ir atskirti. Tačiau būtent dėl šio abiejų kaltinamųjų bendrai panaudoto fizinio smurto buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. N. sveikata, taigi nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių.

Kaltinamieji L. C. ir L. L., rankomis, kojomis ir lazda suduodami smūgius nukentėjusiajam G. N. į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jo sveikatai, tai yra, kad sutrikdys nukentėjusiajam G. N. sveikatą. Kiekvienas iš kaltinamųjų suvokė, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kad smurtas naudojamas dviejų asmenų bendrais veiksmais, suduodant smūgius rankomis ir kojomis bei lazda į tas pačias kūno vietas (galvą, krūtinę) G. N., smurtą kaltinamieji naudoja vienas po kito ir netgi tuo pačiu metu, be to, kaltinamasis L. C., prieš pradėdamas suduoti smūgius G. N., girdėjo kitą kaltinamąjį peiliu grasinant nukentėjusiajam, kad jį padurs. Kaltinamieji dviese smurtavo prieš vieną nukentėjusįjį, kuris buvo netgi (duomenys neskelbtini), sunkiai (duomenys neskelbtini), iš esmės negalintis nei apsiginti, nei kitaip išvengti smurtavimo. Tuo tarpu kaltinamieji yra (duomenys neskelbtini), sveiki vyrai, jie neabejotinai matė (duomenys neskelbtini) fizinę G. N. būklę, tačiau aktyviai ir intensyviai jį mušė rankomis, kojomis ir lazda, nežiūrėdami, kur smūgius suduoda. Tai patvirtina išvadą, jog kaltinamieji suprato, kad yra pranašesni ir stipresni už nukentėjusįjį, taip pat tai, kad tokio pobūdžio smurtavimo metu patiriamos įvairaus pobūdžio traumos ir sužalojimai, kad smūgiai rankomis ir kojomis, medine lazda į galvą, krūtinę kelia didelį pavojų nukentėjusiojo sveikatai, tačiau buvo visiškai abejingiems galintiems kilti padariniams. L. L. ir L. C. matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, nė vienas iš bendrininkų nepareiškė prieštaravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Iš G. N. parodymų matyti ir tai, kad L. L. netgi jį klausė, ar šis nori, kad L. C. jį sumuštų, tai irgi rodo abiejų kaltinamųjų tyčios sužaloti G. N. bendrumą. Nors abu kaltinamieji teigė, kad L. L. atitraukė L. C. nuo G. N., liudytojas A. N. parodė to nematęs, o G. N. netgi parodė, kad abu jaunuoliai, jį sužaloję, dar niokojo jo namus, tuomet išėjo. Todėl ir kaltinamųjų parodymais, kad L. L. atitraukė L. C. nuo G. N., teismas netiki ir juos vertina tik kaip vėliau sugalvotą versiją, siekiant sumenkinti L. L. veiksmų pavojingumą. Įgyvendinę bendrą sumanymą, kaltinamieji kartu iš nusikaltimo vietos pasišalino, nors L. L. matė, kad G. N. stipriai kraujuoja, kruvini buvo nukentėjusįjį mušusio L. C. delnai, netgi galimai kraujo tiškalų buvo ant jo rūbų, greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Vadinasi, nusikaltimo padarinių atžvilgiu juos tenkino bet koks jų nusikalstamų veiksmų rezultatas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo A. N. parodymai patvirtina, kad G. N. nebuvo agresyvus, jis neužpuolė kaltinamųjų, šiems nuo jo gintis nereikėjo. Priešingai – tai kaltinamieji neblaivūs atėjo į jo namus, pažadino nukentėjusįjį ir intensyviai prieš jį naudojo fizinį smurtą. Tai akivaizdžiai rodo abu kaltinamuosius veikus tyčia.

Kaltinamųjų bendras elgesys sužalojant nukentėjusįjį leidžia spręsti, kad jie galimybę atsirasti skirtingo masto nukentėjusiojo G. N. sveikatos sutrikdymams numatė bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų, taigi ir sunkaus nukentėjusiojo G. N. sveikatos sutrikdymo. Kaltinamieji veikė išvien, turėdami bendrą tikslą sumušti G. N., jų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, jie matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, taigi kiekvienas bendrininkas suvokė, jog jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, jog kėsinasi į tą pačią vertybę – nukentėjusiojo sveikatą. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog kaltinamieji L. C. ir L. L. buvo susitarę ir siekė konkrečių padarinių – būtent sunkiai sutrikdyti sveikatą G. N., todėl sprendžiama, kad jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų sudavė smūgį, nulėmusį pjautinės-durtinės kiauryminės žaizdos nukentėjusiojo G. N. krūtinės kairėje pusėje padarymą.

Tarp kaltinamųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl abu bendrininkai laikomi bendravykdžiais, kurie savo veiksmais realizavo objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę. Todėl kaltinamųjų veiksmai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo L. L. gynėjas prašė L. L. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatytas ne nesunkus, o sunkus G. N. sveikatos sutrikdymas, atsiradęs dėl bendrų L. C. ir L. L. veiksmų. Todėl jokio pagrindo kitaip kvalifikuoti L. L. veiksmus nėra.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis). Tačiau už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki 10 metų. Be to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas nagrinėjamu atveju negali būti atidėtas.

L. C. teisiamas pirmą kartą (3 t., b. l. 116 – 117), padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Jis iki dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka buvo baustas 16 kartų, dalies baudų nesumokėjęs. Po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo taip pat 3 kartus baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs šiuo metu nuobaudos galioja (5 t., b. l. 169 – 177), nusikaltimo metu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 136), nesiregistravo (duomenys neskelbtini), pradėjo registruotis tik nuo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 137, 5 t., b. l. 3). Nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini)  (5 t., b. l. 33 – 37, 178 – 179). Nusikaltimo padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini)  (3 t., b. l. 138), šios įstaigos (duomenys neskelbtini)  R. B. (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog L. C. mokosi (duomenys neskelbtini)  klasėje, (duomenys neskelbtini) I pusmetį baigė teigiamai įvertintas iš visų mokomųjų dalykų; (duomenys neskelbtini), prasidėjus II pusmečiui, L. C. pamokose nedalyvauja, nėra atsiuntęs nė vieno savarankiškai atlikto darbo (3 t., b. l. 141), o (duomenys neskelbtini)  pažymoje nurodyta, kad L. C. (duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kursą (5 t., b. l. 5). Jis neįrašytas (duomenys neskelbtini) įskaitoje (3 t., b. l. 120), abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tą patvirtina ir jo paties, L. L., liudytojų A. N., A. M., D. S. parodymai, D. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad iškart po nusikaltimo padarymo L. C. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Be to, atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, jos atsitiktinį pobūdį, pakankamai neigiamą kaltinamojo asmenybę, tačiau ir tai, kad kaltinamasis dar labai (duomenys neskelbtini)amžiaus, nusikalto pirmą kartą, nebuvo nusikaltimo iniciatorius, L. C. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į L. C. paskirtą bausmę įskaitytinas L. C. laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 155 – 157) laikas, jį prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Pradėjus vykdyti bausmę, (duomenys neskelbtini) nutarimais kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (3 t., b. l. 182 – 185, 186 – 189, 192 – 195) – panaikintinos.

L. L. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Jis laikomas teisiamu pirmą kartą (5 t., b. l. 160 – 162), nes jis Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje nuteistas jau po šio nusikaltimo padarymo. Paskutinį kartą baustas (duomenys neskelbtini) pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, baudos (200 Eur) nesumokėjęs, kitas baudas L. L. sumokėjęs, nuobaudos galioja (5 t., b. l. 163 – 166), nusikaltimo metu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 60), (duomenys neskelbtini)  m. dirbo trumpiau nei mėnesį (5 t., b. l. 38 – 41, 167 – 168). Jis neįrašytas (duomenys neskelbtini)  įskaitoje (4 t., b. l. 23), abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. (Duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini)  m. gimusią (duomenys neskelbtini)  (5 t., b. l. 42).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tą patvirtina ir jo paties, L. C., liudytojų A. N., A. M., D. S. parodymai, policijos pareigūno D. D. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad ryte po nusikaltimo padarymo L. L. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, jos atsitiktinį pobūdį, neigiamą kaltinamojo asmenybę, iniciatyvų vaidmenį nusikaltimo padaryme, taip pat įvertinant jo dar labai (duomenys neskelbtini)amžių, tai, jog laikomas teisiamu pirmą kartą, tačiau po šio nusikaltimo padarymo buvo nuteistas už nesunkų smurtinį nusikaltimą, tai, teismo vertinimu, rodo didesnį šio kaltinamojo asmenybės pavojingumą, L. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis, tačiau didesnis, nei jo bendrininkui skiriamos bausmės terminas.

Šį nusikaltimą L. L. padarė prieš jo atžvilgiu priimant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintina su ankstesniu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme, griežtesne šiuo nuosprendžiu skiriama bausme apimant anksčiau paskirtą bausmę. Į bausmės laiką įskaitytina visiškai atlikta bausmė pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Pradėjus vykdyti bausmę, (duomenys neskelbtini) nutarimais kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (4 t., b. l. 62 – 55, 66 – 69, 70 – 73) – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos popieriniame pakete Nr. 1 pridėti DVD-R kompaktiniai diskai: prie G. N. (duomenys neskelbtini) apklausos protokolo, prie liudytojo A. N. parodymų patikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini) protokolo, prie (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 157 – 158), optinis diskas CD-R Nr. (duomenys neskelbtini) su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis; optinis diskas CD-R Nr. (duomenys neskelbtini) su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis; optinis diskas CD-R prie (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 180 – 182) paliktini saugoti su byla; (duomenys neskelbtini) pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas kaltinamojo L. C. lyginamasis seilių pavyzdys ir abiejų rankų pirštų pavyzdžiai (2 t., b. l. 87 – 88), (duomenys neskelbtini) pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas nukentėjusiojo G. N. lyginamasis seilių pavyzdys (2 t., b. l. 92 – 93), (duomenys neskelbtini) pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas kaltinamojo L. L. lyginamasis seilių pavyzdys ir abiejų rankų pirštų pavyzdžiai (2 t., b. l. 89 – 91), kurie (duomenys neskelbtini)  nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui (duomenys neskelbtini)  (3 t., b. l. 97 – 99) ((duomenys neskelbtini) gauti paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 100 – 102, 103 – 105) sunaikintini kaip menkaverčiai; įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) metu paimtos trys sulūžusios medinės lazdos dalys (1 t., b. l. 24 – 39), (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotos saugoti (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) lydraščiu perduotos teismui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintinos saugoti (duomenys neskelbtini)  ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos kaip menkavertis nusikalstamos veikos įrankis; (duomenys neskelbtini) kratos protokolu iš įtariamojo L. L. paimtas lenktinis peilis (2 t., b. l. 143 – 149), kuris (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 97-99) ((duomenys neskelbtini)  paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 100 – 102), ir vėliau perduotas teismui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintinas saugoti (duomenys neskelbtini)  ir, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas L. L., nes neįrodyta, kad  būtent šis peilis buvo panaudotas nusikaltimo padarymui; bylos nagrinėjimui teismo išreikalauta nukentėjusiojo G. N. gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktai).

Civilinio ieškinio išsprendimas

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 283,56 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 134 – 135). Ieškinyje nurodė, jog už G. N. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 3 283,56 Eur. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad G. N. gydymo dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dienomis išlaidos sudaro iš viso 3 283,56 Eur (1 t., b. l. 136).

Tarp L. C. ir L. L. nusikalstamų veiksmų ir dėl G. N. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl kaltinamųjų bendrų tyčinių neteisėtų veiksmų, (duomenys neskelbtini)civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš L. C. ir L. L. solidariai priteistina 3 283,56 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 279 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Todėl civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš kaltinamųjų solidariai priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 131) patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam L. L. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjo advokato V. J. užmokestis – yra 985 eurai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas, esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindui, kaltinamasis šiuo metu (duomenys neskelbtini) tik (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), atliks realią laisvės atėmimo bausmę, registruotino turto bei pajamų (duomenys neskelbtini), taigi, atsižvelgiant į jo (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

L. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

Į L. C. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką – vieną dieną.

Bausmės pradžią L. C. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Pradėjus vykdyti bausmę, L. C. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą - panaikinti.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine laisvės apribojimo aštuoniems mėnesiams bausme, ir paskirti L. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal ankstesnį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią L. L. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

 Pradėjus vykdyti bausmę, L. L. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

- DVD-R kompaktinius diskus – priedus prie G. N. (duomenys neskelbtini) apklausos protokolo, prie liudytojo A. N. parodymų patikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini) protokolo, prie (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), optinį diską CD-R Nr. (duomenys neskelbtini) su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis; optinį diską CD-R Nr. (duomenys neskelbtini) su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis; optinį diską CD-R prie (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti bylos medžiagoje, 

- nukentėjusiojo G. N. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti (duomenys neskelbtini),

- (duomenys neskelbtini) saugomus L. C. ir L. L. lyginamuosius seilių pavyzdžius ir abiejų rankų pirštų pavyzdžius, G. N. lyginamąjį seilių pavyzdį sunaikinti kaip menkaverčius.

Teismui pateiktus daiktus: įvykio vietos apžiūros metu paimtas tris sulūžusios medinės lazdos dalis ir kratos metu paimtą lenktinį peilį po nuosprendžio paskelbimo grąžinti toliau saugoti (duomenys neskelbtini) ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, tris sulūžusios medinės lazdos dalis sunaikinti kaip menkavertes, lenktinį peilį grąžinti L. L.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir L. C. ir L. L. solidariai priteisti 3 283,56 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 56 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 283,56 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš L. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja                                                                                        Inga Liubinienė