Civilinė byla Nr. 2-192-1008/2020

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02819-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.12.2 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 29 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. Č. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje iškeltoje pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, trečiasis asmuo: A. Č..

Teismas

nustatė:

pagal ieškovo B. R. reikalavimą 2019 m. lapkričio 6 d. teisme iškelta civilinė byla atsakovui valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, trečiasis asmuo – A. Č., kurioje ieškovas prašė pripažinti bendrąja dalinę nuosavybę, lygiomis dalimis į turtą ieškovui, į G. V., mirusios 2019 m. birželio 22 d., į ½ dalį vieno kambario butą su rūsiu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ir leisti ieškovui iš Valstybės, VĮ Turto bankas, už savo lėšas, dalimis, įsigyti likusią ½ dalį minėto vieno kambario butą su rūsiu.

2020 m. liepos 22 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi nutarė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priimti ir civilinę bylą nutraukti.

2020 m. liepos 24 d. teisme gautas trečiojo asmens A. Č. pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodyta, kad teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartyje neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl prašo byloje priimti papildomą sprendimą, išspręsti ir paskirstyti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas 500 Eur sumai, priteisiant jas iš ieškovo B. R..

Prašymas tenkintinas ir priimtinas papildomas sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis nutraukti bylą šioje byloje yra priimta 2020 m. liepos 23 d.., todėl terminas dėl papildomo sprendimo priėmimo nepraleistas.

Pažymėtina, jog CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog ieškovas 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškė ieškinį atsakovei, kuris glaudžiai susijęs su trečiojo asmens teisėmis išsiieškoti skolą, kadangi patenkinus ieškovo ieškinį, būtų sumažinta turto dalis, todėl A. Č. realizuodama savo teises įstojo į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankišku reikalavimų atsakovės pusėje bei atsikirto ieškovui pateikdama atsiliepimą į ieškinį, už kurį sumokėjo 500 Eur kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančiam asmeniui – advokatui. Pažymėtina, jog trečiojo asmens procesinė padėtis neribojo jam galimybių byloje ginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriomis trečiasis asmuo ir pasinaudojo, pateikdamas advokato paruoštą atsiliepimą į ieškinį. Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo, ieškovas  nenurodė jokių ieškinio atsisakymo priežasčių, nepridėjo jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti svarbios ieškinio atsisakymo priežastys, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas su atsakovu būtų pasiekę taikų susitarimą. Iš trečiojo asmens atsiliepimo matyti, kad trečiasis asmuo nepripažino ieškovo atsakovei pareikšto ieškinio, prašė jį atmesti visiškai ir iš ieškovo priteisti visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šiuo konkrečiu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio, tačiau nutraukdamas bylą, teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, todėl remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas įvertinęs ieškovo procesinį elgesį procese bei tai, jog ieškovas byloje nenurodė jokių ieškinio atsisakymo priežasčių, sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, už advokato suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos ir turi būti priteistinos iš ieškovo.

Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 punktai), todėl priteistinos visiškai.

Pažymėtina, kad ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju nenurodant tokio ieškinio atsisakymo priežasčių prilyginamas bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

priimti papildomą sprendimą.

Priteisti iš ieškovo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja        Daiva Maneikienė