Administracinė byla Nr. I-2292-535/2018
Proceso Nr. 2-61-3-01500-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2, 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei, atsakovės atstovei Indrei Gestautaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Aurelijui Mačiulaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. Š. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja M. M. Š. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydama: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2015-05-22 sprendimą Nr. BRK-5064(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 2) panaikinti Agentūros 2015-07-27 sprendimą Nr. BRK-6926-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 3) panaikinti Agentūros 2015-08-20 sprendimą Nr. BRK-7543(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 4) panaikinti Agentūros 2016-03-09 raštą Nr. BRK-1160 „Dėl informacijos pateikimo“; 5) įpareigoti Agentūrą išmokėti jai 11 231,70 Eur ir 14 661,40 Eur nesuteiktą paramos sumą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 1–8, t. IV, b. l. 56-61).
Pareiškėja paaiškina, kad Agentūra nusprendė nekompensuoti jai dalies projekto vykdymo išlaidų. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) pasiūlė Agentūrai svarstyti galimybę atlikti papildomą ekspertizę bei kreiptis į kitus nepriklausomus ekspertus, siekiant užtikrinti Agentūros sprendimų pagrįstumą. Agentūra 2016-03-09 sprendimu informavo ją, kad Agentūros priimti sprendimai nebus keičiami.
Pareiškėjos teigimu, ginčijamuose Agentūros sprendimuose nėra nurodyta padaryto pažeidimo konkreti sudėtis. Agentūra rėmėsi 2016-02-19 ekspertinio konsultavimo ataskaitomis, tačiau jose yra tik išvados, nenurodant jokių kriterijų. Minėtos ataskaitos, pareiškėjos teigimu, neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto vertinimo įstatymas) reikalavimų.
Pareiškėja pažymėjo, kad ataskaitas parengusi UAB „Civitta“ negali verstis turto ar verslo vertinimo veikla, todėl šios bendrovės ataskaitos nėra dokumentai, pagrindžiantys konstatuotus pažeidimus.
Pareiškėjos nuomone, Agentūra, konstatuodama pažeidimus, neatliko faktinių aplinkybių tyrimo, o apsiribojo tik teisės aktų pacitavimu. Pareiškėja nurodė, kad tokie Agentūros sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėjos nuomone, Agentūra nepateikė adekvačių, aiškių ir pakankamų sprendimų motyvų, neeliminavo dviprasmybių ir prieštaravimų, nesilaikė objektyvumo, nešališkumo, gero viešojo administravimo ir kitų reikalavimų.
Atsakovė agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ( t. I, b. l. 65–75, t. IV, b. l. 87-101). Paaiškino, kad 2016-03-09 sprendimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl byla dėl šio sprendimo panaikinimo turėtų būti nutraukta.
Agentūra nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, kad visi ginčijami Agentūros sprendimai laikytini viena administracine procedūra ir todėl jų apskundimo terminas nėra praleistas. Nurodo, 2015-07-27 sprendimas ir 2015-08-20 sprendimas pareiškėjai buvo įteikti tinkamai, tačiau pareiškėja jų laiku neskundė.
Agentūra pažymėjo, kad yra pasirašiusi su UAB „Civitta“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo laiku ir kokybiškai teikti Agentūrai ekspertinio konsultavimo paslaugas, kurių vienas iš uždavinių yra nustatyti, ar pasitelkiant konkretų projektą ketinamos įsigyti (įsigytoms) prekėms, paslaugoms ar darbams numatytos išlaidos (patirtos išlaidos) yra ne per didelės, t. y. ar jos atitinka vidutines rinkos kainas.
Paaiškino, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 5.9–5.10 punktus, ji gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus, o vadovaujantis Administravimo taisyklių 253 punktu, Agentūra gali nustatyti pažeidimą remdamasi Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis. Tinkamą išsilavinimą turintys nepriklausomi ekspertai nustato realias rinkos kainas, o ne atlieka turto vertinimą. Ekspertai atlieka rinkos kainų tyrimą, kurio metu siekiama atkartoti projekto vykdytojo veiksmų seką, t. y. naudojantis pareiškėjo pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytais techniniais parametrais bei specifikacija yra išsiunčiami kvietimai teikti komercinius pasiūlymus dėl prekių ar paslaugų bei darbų kitiems potencialiems tiekėjams, kurie verčiasi analogiška veikla. Iš jų gavus pasiūlymus, juose nurodyta kaina palyginama su kainomis, pateiktomis pareiškėjo tiekėjų komerciniuose pasiūlymuose. Agentūra pažymėjo, kad taip yra nustatomas vidutinės kainos vidurkis. Agentūra nurodė, kad neabejoja ekspertų kvalifikacija, patys ekspertai, pasak Agentūros, neturi jokio suinteresuotumo, todėl investicijų kainas vertina nešališkai ir objektyviai. Ekspertai atitiko jiems keltus kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos ir darbo patirties.
Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs analogišką bylą, nelaikė, jog UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita yra netinkama ar niekinė (LVAT 2016-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016).
Agentūros nuomone, jos sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 121–128, t. IV, b. l. 75-83).
Ministerija atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Agentūra. Pastebėjo, kad Administravimo taisyklių 197.1.8 punkte, be kita ko, yra nustatyta, kad jei yra konstatuojamos nepagrįstai didelės kainos, tai sankcijos yra nustatomos remiantis atliktos ekspertizės išvadoje nurodytomis rinkos kainomis. Ministerija pritarė Agentūrai, kad jos pasitelkti ekspertai atlieka kainų ekspertizę, o ne pareiškėjos įsigyto turto vertinimo paslaugas. Ministerijos nuomone, Agentūros sprendimai remiasi patikrų vietoje metu surinktais duomenimis bei ekspertų vertinimais, yra pagrįsti, motyvuoti ir atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Skundas netenkintinas.
Byloje keliamas ginčas dėl Agentūros sprendimų, kuriais pareiškėjai neskirta dalis paramos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja Agentūrai 2012-07-18 pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr. 2IM-KV-12-1-011285-PR001 (toliau – ir Paraiška) (t. II, b. l. 47-60). Paraiškoje nurodyta, kad bendra projekto vertė be PVM yra 365 200 Lt, prašoma paramos suma – 328 680 Lt.
Agentūra ir pareiškėja 2014-12-17 pasirašė paramos sutartį Nr. 2IM-KV-12-1-011285-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pagal šią sutartį pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 2IM-KV-12-1-011285-PR001 „Pelno nesiekiančios investicijos miške, esančiame Vilniaus rajone, Žaliosios kaime“ (toliau – ir Projektas). Paramos sutartyje buvo nustatyta, kad pareiškėja įsipareigoja įgyvendinti Projektą, nepažeisdama šios Sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų, o Agentūra teisės aktuose ir Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 328 680 Lt (iki 90 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų (Paramos sutarties 1.1, 2 p.).
Pareiškėja 2015-01-19 Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr. 2IM-KV-12-1-011285-MP001 (t. I, b. l. 141-149), kuriame deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma nurodyta – 20 331,33 Eur, prašoma išmokėti paramos suma – 18 298,19 Eur. Pareiškėja prašė kompensuoti šias išlaidas: rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbai (0,8 ha), transporto priemonių parkavimo vietos (su žvyro danga) (400 m2), šiukšlių dėžės (30 vnt.), laužavietės (8 vnt.), lauko tualetai (4 vnt.), užtvarai (4 vnt.),
Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių nuostatomis atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. 2015-04-03 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-108 konstatuota, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (lauko tualetai (4 vnt.), laužaviečių (8 vnt.), šiukšlių dėžių (30 vnt.) transporto priemonių stovėjimo aikštelė su žvyro danga (400 kv. m)) rinkos vertė yra 7 619,95 Eur (26 310,16 Lt) (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 18 246,06 Eur (63 000,00 Lt).
Agentūra 2015-05-22 sprendimu Nr. BRK-5064(12.4), išnagrinėjusi pareiškėjos 2015-01-19 mokėjimo prašymą, pareiškėjai suteikė 7 066,48 Eur paramos sumą vietoj prašytos 18 298,18 Eur paramos sumos (nesuteikta 11 231,70 Eur paramos suma). Agentūra paaiškino, kad nustatė 3 pažeidimus. 1 pažeidimas - ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus bei atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad lauko tualetų (4 vnt.) rinkos vertė 1 995,56 Eur, laužaviečių (8 vnt.) rinkos vertė 1 005,51 Eur, šiukšlių dėžių (30 vnt.) rinkos vertė 2 089,20 Eur, transporto priemonių stovėjimo aikštelės su žvyro danga (400 kv. m) rinkos vertė yra 2 529,68 Eur (12 909,71 Lt). Remiantis ekspertizės metu surinktais duomenimis nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų rinkos vertė yra 7 619,95 Eur (26 310,16 Lt), neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 18 246,06 Eur (63 000,00 Lt) be PVM). Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.7, 197.1.8 papunkčiais bei Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.1, 111.4 papunkčiais ir 110 punktu, netinkamomis deklaruoti išlaidomis pripažino 14 279,89 Eur sumą, neįskaitant PVM (39 967,56 Eur) (pareiškėjos deklaruojama suma investicijoms) – 25 687,67 Eur (tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes). 2 pažeidimas – patikros vietoje metu Agentūra nustatė, kad pareiškėjos mokėjimo prašyme buvo deklaruotos faktiškai nepatirtos išlaidos – „rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbai, 0,8 ha“ – neatlikta darbų už 926,78 Eur. Atsižvelgiant į patikros metu nustatytą neatitikimą, deklaruojamą tinkamų finansuoti išlaidų sumą Agentūra sumažino 926,78 Eur. Pritaikius 90 proc. paramos intensyvumą, netinkamos finansuoti išlaidomis laikė 834,10 Eur. 3 pažeidimas – Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.3 papunkčiu, atsižvelgusi į tai, kad mokėjimo prašyme prašoma kompensuoti paramos suma (18 298,18 Eur) daugiau kaip 3 proc. (4,5584 proc.) viršija mokėtiną sumą, t. y. 17 464,08 Eur (18 298,18 Eur – 834,10 Eur = 17 464,08 Eur), mokėtiną paramos sumą sumažino tų abiejų sumų skirtumu (18 298,18 Eur – 17 464,08 Eur = 834,10 Eur). Atsižvelgdama į šiuos pažeidimus, Agentūra informavo, kad pareiškėjai nekompensuojama 11 231,70 Eur paramos suma ir išmokama 7066,48 Eur paramos suma vietoj prašytos 18 298,18 Eur paramos sumos (t. I, b. l. 9-13).
Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2015-05-28 jį apskundė Ministerijai, kuri 2015-06-26 raštu Nr. 3IN-Š-1042-848 Agentūrai paaiškino, kad šiame sprendime yra rašymo apsirikimo klaidų ir pasiūlė dar kartą įvertinti pareiškėjos dokumentus dėl 2015-01-19 mokėjimo prašymo. Agentūra, atsižvelgdama į Ministerijos raštą, 2015-08-20 priėmė naują sprendimą dėl pirmojo mokėjimo prašymo „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ Nr. BRK-7543 (12.4), kuriuo pareiškėją informavo, kad nekompensuojama 11 231,70 Eur paramos suma ir išmokama 7 066,48 Eur paramos suma vietoj prašytos 18 298,18 Eur paramos sumos. Agentūra, iš esmės priimdama tą patį sprendimą, patikslino išvadas dėl 1 pažeidimo, t. y. nurodė, kad netinkamomis deklaruoti išlaidomis pripažinta 10 626,11 Eur suma, neįskaitant PVM (18 246,06 Eur) pareiškėjos deklaruojama suma investicijoms) – 7 619,95 Eur (tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes) (t. III, b. l. 11-13).
Pareiškėja 2015-05-22 Agentūrai pateikė antrąjį mokėjimo prašymą (t. II, b. l. 2-8), kuriame deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 47 414 Eur, prašoma išmokėti paramos suma – 42 672 Eur. Pareiškėja prašė kompensuoti šias išlaidas: suolai (25 vnt.), stalai (8 vnt.), pavėsinės 25 m2 (6 vnt.), rekreaciniai (pažintiniai) takai (660 m2).
UAB ,,Civitta“ 2015-06-29 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 15 nurodyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (rekreacinių takų (660 kv. m) ir suolų (25 vnt.)) rinkos vertė yra 15 773,59 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 32 064,30 Eur) (t. I, b. l. 177-179).
Agentūra 2015-07-27 sprendimu Nr. BRK-6926 (12.4), išnagrinėjusi pareiškėjos 2015-05-22 mokėjimo prašymą, pareiškėjai suteikė 28 010,60 Eur paramos sumą vietoj prašytos 42 672 Eur paramos sumos (nesuteikta 14 661,40 Eur paramos suma). Paaiškino, kad ekspertizės metu nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (rekreacinių takų (660 kv. m.) ir suolų (25 vnt.)) rinkos vertė yra 15 773,59 Eur, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma investicijoms sudarė 32 064,30 Eur be PVM). Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.8 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 punktais, detalizavo, kad nekompensuotos (neskirta) 16 290,71 Eur išlaidos, t. y. 14 661,40 Eur paramos suma (16 290,71 Eur x 89,9985447 proc. paramos intensyvumas = 14 661,40 Eur), ir išmokama 28 010,60 Eur paramos suma vietoj prašytos 42 672,00 Eur paramos sumos. Prašoma išmokėti paramos suma pagal antrąjį mokėjimo prašymą yra 42 672,00 Eur – 14 661,40 Eur (netinkama kompensuoti paramos suma, apskaičiuota, atlikus skaičiuojamąją kainų ekspertizę) = 28 010,60 Eur.
Nesutikdama su Agentūros 2015-07-27 sprendimu Nr. BRK-6926 (12.4), pareiškėja kreipėsi į Ministeriją, kuri 2015-09-29 raštu Nr. 31N-Š-1577-1718-1765-1209 Agentūros prašė įvertinti pareiškėjos pridėtus dokumentus ir apie priimtus sprendimus informuoti pareiškėją, taip pat siūlė Agentūrai svarstyti galimybę atlikti papildomą ekspertizę bei kreiptis į kitus nepriklausomus ekspertus, siekiant užtikrinti Agentūros sprendimų pagrįstumą (t. II, b. l. 134-137).
Agentūra, reaguodama į Ministerijos 2015-09-29 raštą Nr. 31N-Š-1577-1718-1765-1209, 2015-10-21 raštą Nr. 31N-Š-1577-1718-1765-1209, pakartotinai įvertino pareiškėjos mokėjimo prašymus, nurodė, kad ankstesnis jos sprendimas lieka nepakitęs (t. II, b. l. 92-93).
Pareiškėja 2015-10-21 raštą Nr. 31N-Š-1577-1718-1765-1209 skundė Ministerijai, kuri 2016-01-27 rašte Nr. 31N-93(8.1) konstatavo, kad Agentūra, priimdama sprendimus dėl sankcijų taikymo, vadovavosi ekspertizės išvadose nurodytomis investicijų rinkos kainomis, tačiau iš Agentūros sprendimų nėra aišku, ar ekspertizės aktuose Nr. C-108, Nr. 15, Nr. 41 nurodytos investicijų rinkos kainos yra vidutinės ar didžiausios, todėl kyla klausimas dėl sankcijų apskaičiavimo pagrįstumo, todėl prašė Agentūros įvertinti, ar UAB „Civitta“ parengtuose ekspertizės aktuose Nr. C-108, Nr. 15, Nr. 41 nurodytos investicijų rinkos kainos yra vidutinės ar didžiausios, ir spręsti klausimą dėl sankcijų apskaičiavimo pagrįstumo bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytus reikalavimus atitinkantį sprendimą (t. II, b. l. 89-91).
Agentūra, vykdydama aukščiau nurodytą pavedimą, 2016-03-09 sprendime Nr. BRK-1160 paaiškino, kad tikrindama mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes. Atliekant ekspertizes buvo išnagrinėti pareiškėjos pateikto Projekto ir kartu su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai. Mokėjimo prašymuose nurodytų investicijų: medinių atrakcionų (7 vnt.), rodyklių (14 vnt.), medinių skulptūrų (18 vnt.), rekreacinių takų (660 kv. m), suolų (25 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), transporto priemonių stovėjimo aikštelės su žvyro danga (400 kv. m), laužaviečių (8 vnt.), šiukšlių dėžių (30 vnt.) įsigijimo vertė viršija vidutinę rinkos vertę. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.1 papunkčius, Administravimo taisyklių 3 punktą, pareiškėjos deklaracijos 6 punktą, gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma ir ši suma nebūtinai sutaps su didžiausiuoju įkainiu išlaidai, nustatytu Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-11 įsakymu Nr. 3D-330. Agentūra konstatavo, kad 2015-05-22 sprendimas Nr. BRK-5064 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 2015-07-27 sprendimas Nr. BRK-6926 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2015-09-11 sprendimas Nr. BRK-7901 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ lieka nepakitę (t. I, b. l. 35-37).
Nesutikdama su Agentūros 2015-05-22 sprendimu Nr. BRK-5064(12.4), 2015-07-27 sprendimu Nr. BRK-6926-(12.4), 2015-08-20 sprendimu Nr. BRK-7543(12.4), 2016-03-09 sprendimu Nr. BRK-1160 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėja kreipėsi į teismą, argumentuodama, kad ataskaitos duomenys nepaneigia pareiškėjos atliktų ekspertizių, Agentūra nenurodė konkretaus pareiškėjos padaryto pažeidimo fakto, Agentūros sprendimuose abstrakčiai remiamasi Administravimo taisyklėmis, tačiau nėra nustatyta pareiškėjos neva padaryto pažeidimo konkreti sudėtis.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjai gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma, netinkamomis finansuoti išlaidos pripažintos vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis.
Teismas pažymi, kad Agentūros pasitelktas ekspertas - UAB „Civitta“- yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos įsigytos viešojo konkurso būdu pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ekspertizė atlikta remiantis Agentūros pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija ataskaitos rengimo datai. Taip pat iš ataskaitos turinio matyti, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo išnagrinėtos pareiškėjos sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės bei charakteristikų investicijų rinkos kainos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Agentūros pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai apskaičiuoti atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl pagrindo abejoti Ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadomis nėra.
Paramos paraiškos pateikimo metu galiojusios Įgyvendinimo taisyklių redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2014-07-04) 19 punktas nustatė, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, padarytos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo Agentūrai dienos. Projekte turi būti numatytos visos išlaidos, susijusios su projekto įgyvendinimu. Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiamas bent vienas komercinis pasiūlymas (20 p.). Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos: būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje; kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti, vadovaujantis XVIII skyriuje nustatyta tvarka; faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos (registruojama, jei tvarkoma apskaita), pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (21.1 - 21.3. p.). Įgyvendinimo taisyklių XVIII skyriuje nurodoma, jog pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kuriems perkant prekes, paslaugas ar darbus netaikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, prekių, paslaugų ar darbų pirkimus turi organizuoti Ministerijos nustatyta tvarka (Pirkimo taisyklės) (76 p.). Netinkamos finansuoti išlaidos: išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos šių Taisyklių 2122 p.; išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant Taisyklių XVIII skyriuje nurodytų procedūrų (jei nenustatyti didžiausieji įkainiai); išlaidos, viršijančios Ministerijos nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą (23.1 - 23.3 p.). Didžiausiasis įkainis - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 „Dėl Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo" nustatytas įkainis, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia mokėtina paramos suma. Didžiausiasis įkainis nustatomas litais be pridėtinės vertės mokesčio (3 p.). Paramos gavėjas po kiekvieno projekto įgyvendinimo etapo, kaip numatyta paramos sutartyje paramai gauti, pateikia nustatytos formos mokėjimo prašymą (78 p.).
Vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 punktu, tinkamomis finansuoti išlaidos yra įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant EB ir nacionalinių teisės aktų nuostatų, o šių taisyklių 153.2 punktas nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, jog patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal nustatytus didžiausius įkainius, o jei didžiausi įkainiai nenustatyti - pagal Pirkimų taisykles.
Paramos sutartyje nustatyta, kad išmokant paramos lėšas, kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios, be kita ko, yra: tiesiogiai susijusios su Projekto, kuriam teikiama Parama įgyvendinimu (4.1 p.); būtinos Projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų - naudos principus (4.2 p.); laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos paraiškoje gauti EB fondų finansinę Paramą bei miškotvarkos projekte (4.3 p.); padarytos nepažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (4.6 p.). Parama paramos gavėjui suteikiama, jei Paramos gavėjas prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama Parama, įsigis laikydamasis Metodikos; prekes, paslaugas ar darbus, kuriems pagal Metodiką nėra nustatyti didžiausieji įkainiai, įsigis laikydamasis Projekto vykdytojo pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemones, prekių paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (5.4 p.). Pažymėtina, kad Paraiškos XII skyriaus 6 punkte pareiškėja pati patvirtino, jog jos prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma, o Paramos sutarties 26.3 p. nustatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu (II t., b. l. 59, 105).
Skundo reikalavimus pareiškėja grindžia Metodikos 5 priede nurodytais maksimaliais dydžiais, kurių, pareiškėjos teigimu, ji neviršijo, ką patvirtina UAB ,,Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ ekspertizės aktai. Vadovaujantis Metodikos 1 punkto nuostatomis, Metodikos tikslas - supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius, o Metodikos 5 priede nustatyti rekreacinės infrastruktūros įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ didžiausieji įkainiai. Teismas pažymi, kad Metodikos 5 priede pateiktame investicijų sąraše nenurodomos konkrečių investicijų kokybinės charakteristikos, o numatyti didžiausi įkainiai nustato bendrą tinkamų finansuoti išlaidų dydį visoms konkrečios kategorijos investicijoms, neatsižvelgiant į kokybinius atskirų investicijų požymius (nedetalizuojant dydžio, medžiagų ar kitų požymių). Taigi, Metodikoje nustatyta būtent didžiausia galima mokėti už atitinkamas investicijas paramos suma, tačiau ne konkreti rinkos kaina, todėl Metodikoje nustatytas teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo teigti, kad kiekvienu konkrečiu atveju (atsižvelgiant į nustatytą būtent konkretaus perkamo objekto rinkos vertę) negali būti pripažinta kaip tinkama finansuoti mažesnė, nei Metodikoje nurodytų įkainių, suma. Nagrinėjamu atveju Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjos deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Metodikoje nustatyti didžiausi įkainiai ir Agentūros atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės rezultatai savo pobūdžiu yra skirtingi rodikliai, padedantys nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų dydį. Todėl aplinkybė, kad tam tikra pareiškėjos Mokėjimo prašyme deklaruojama investicija neviršija Metodikoje nustatyto didžiausio įkainio, savaime nereiškia, kad ši investicija yra įsigyta už rinkos kainą. Atitinkamai visų Projekto investicijų įsigijimas didžiausiais nustatytais įkainiais nereiškia, kad jos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti.
Sisteminė aukščiau paminėtų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė sudaro pagrindą teigti, kad Agentūra turi pareigą pripažinti tinkamomis kompensuoti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos, t. y. realiai rinkoje egzistuojančių (ne padidintų) kainų vertę, o išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą dalis, kuri viršija rinkos kainos, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti ir tokios išlaidos negali būti kompensuojamos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja jau Paramos sutarties sudarymo metu ir pirkimų metu žinojo (turėjo žinoti), kad dėl taikytų padidintų kainų Agentūra turi teisę ir pareigą nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Todėl pagrindo teigti, kad Agentūrai priimant sprendimą atsisakyti kompensuoti rinkos vertę viršijančią investicijų sumą buvo pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas, nėra. Pažymėtina, kad tiek Paramos sutartimi, tiek Paraiška pareiškėja įsipareigojo užtikrinti, jog prašoma paramos suma bus mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma, t. y. investicijų išlaidos atitiks realiai rinkoje egzistuojančias kainas, todėl investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas neatitinka nei Paramos sutarties, nei teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija vidutinę rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų - naudos principais.
Įgyvendinimo taisyklių 92 punkte numatyta, kad vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma (92 p.). Įvertinus mokėjimo prašymą, priimamas sprendimas: išmokėti visą prašomą paramos sumą; išmokėti dalį prašomos paramos sumos; atmesti mokėjimo prašymą (93.1 - 93.3 p.). Paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas (110 p.). Paramos sumažinimas taikomas, be kita ko, jei paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas (111.4 p.).
Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197 punktu, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys - paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (197 p.). Paramos sumažinimas, be kita ko, taikomas tuo atveju, jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas ir (arba) išlaidos buvo patirtos pažeidžiant pirkimų vykdymo tvarką (197.1.1 p.); pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.1.7 p.). Paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas, be kita ko, pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.2.12 p.). Pažymėtina, kad nuo 2014-06-04 įsigaliojo Administravimo taisyklių 197.1.8 punktas, kuris detalizuoja su Administravimo taisyklių 5.10 p. taikymu susijusias teisines pasekmes ir nustato, kad tuo atveju, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, jog prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai (šios normos turinys pakoreguotas 2014-06-19 redakcija, nustatant, kad tuo atveju, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos). Vadovaujantis Administravimo taisyklių 253.13 p., Agentūra pažeidimą gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas.
Taigi, vadovaujantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, Agentūra, kaip paramą administruojanti institucija, nustačiusi Paramos sutarties, ES ar nacionalinių teisės aktų pažeidimus, privalo taikyti atitinkamas sankcijas pažeidėjo atžvilgiu, kas ir buvo padaryta Agentūrai priimant ginčijamus sprendimus.
Kaip nustatyta byloje, Agentūra, pakartotinai įvertinusi pareiškėjos mokėjimų prašymus ir juose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes. Atliekant ekspertizes buvo išnagrinėti pareiškėjos pateikto Projekto ir kartu su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai (2012-06-06 suderintas miškotvarkos projektas; 2014-12-08 sutartis Nr. MS-BS-2014; 2014-12-08 sutartis Nr. JS2015; 2015-01-14 sutartis Nr. 20150114; 2015-01-14 rangos sutartis Nr. JS2015-1; 2015-02-15 rangos sutartis Nr. 20150215; 2015-02-01 rangos sutartis Nr. 2015-02-01; 2015-01-23 rangos sutartis Nr. LUK002; 2014 m. sutartis Nr. 20141119; 2014-11-18 sutartis Nr. JS2014; patikros vietoje ataskaitos; 2015-04-15, 2015-07-01, 2015-08-19 Agentūrai adresuoti pareiškėjos raštai; 2015-06-02, 2015-06-19 UAB „Valstybinės projektų ir sąmatų ekspertizės“ skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies ekspertizės aktai Nr. 51-7; Nr. 51-3; Nr. 51-5; lokalinės sąmatos). Agentūra visais atvejais nustatė, kad Mokėjimo prašymuose nurodytų investicijų: medinių atrakcionų (7 vnt.), rodyklių (14 vnt.), medinių skulptūrų (18 vnt.), rekreacinių takų (660 m2), suolų (25 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), transporto priemonių stovėjimo aikštelės su žvyro danga (400 m2), laužaviečių (8 vnt.), šiukšlių dėžių (30 vnt.), įsigijimo vertė viršija vidutinę rinkos vertę.
Bylos nagrinėjimo metu teisme 2018-05-03 buvo gautas pareiškėjos prašymas prijungti vertinimo aktą (III t., b. l. 116-192). Agentūra įvertinusi pareiškėjos pateiktą įrodymą, atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad pareiškėjos pasitelktas ekspertas tvirtina, kad atliko objekto apžiūrą ir paskaičiavo atliktų darbų kainą remiantis faktine situacija objekte bei pateikta dokumentacija, tačiau akte nenurodo pateiktų dokumentų, o vertindamas faktinę situaciją, vadovaujasi prielaidomis, kuriomis vadovautis nenumato teisės aktais patvirtintos sąmatinių skaičiavimų sudarymo metodikos. Ekspertas doc. dr. D. K., sudarydamas sąmatas, nesilaikė UAB „Sistela“ sudarytos ir valstybės įmonės „Statybos produkcijos ir sertifikavimo centras“ (SPSC) direktoriaus patvirtintos skaičiavimo metodikos ir nepagrįstai padidino įkainius. Iš pateiktos analizės tarp Agentūros užsakytų ataskaitų (lokalinių sąmatų) ir doc. dr. D. K. pateiktų (pagal pareiškėjos užsakymą) sąmatų, matyti, kad pareiškėjos užsakymu parengtos sąmatos sudarymas akivaizdžiai pažeidžia UAB „Sistela“ sudarytą ir VĮ „Statybos produkcijos ir sertifikavimo centras“ (SPSC) direktoriaus patvirtintą skaičiavimo metodiką. Be to, ekspertas doc. dr. D. K. negalėjo nepastebėti, kad faktiškai (žiūrėti foto fiksacijas) panaudotos medžiagos skiriasi nuo vertinimo akte nurodomų medžiagų. Taip pat ekspertas neteisingai pritaikė dalį įkainių ir užfiksavo dalį darbų, kurie faktiškai nebuvo atlikti (nebuvo užfiksuoti Statybos eksperto apžiūrų metu). Agentūros nuomone, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog pareiškėjos iniciatyva parengtas vertinimo aktas yra neteisingas, todėl pareiškėjos pateikto vertinimo akto su jame pateikiamomis sąmatomis negalima vadovautis.
Teisme 2018-09-17 gautas pareiškėjos prašymas prijungti eksperto aktą (t. IV, b. l. 117-127), kuris, pareiškėjos teigimu, parengtas ištaisius Agentūros atsiliepime išdėstytus pažeidimus.
Byloje pateikta medžiaga ir teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovės, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, rėmėsi prašymų nagrinėjimo metu nustatytais ir paraiškoje nurodytais duomenimis (2014-2015 m. darbų atlikimo laikotarpiu), tuo tarpu pareiškėjos pateiktas vertinimo aktas ir jo papildymas atlikti 2018 m., praėjus 3 metams po Agentūros sprendimų priėmimo, taigi rengiant vertinimo aktą, nebuvo atsižvelgta į tai, jog situacija projekto įgyvendinimo vietoje per šį laikotarpį galėjo akivaizdžiai pasikeisti, vertinant kainas nebuvo galimybės apklausti tiekėjų dėl tokių pat darbų atlikimo jų atlikimo metu buvusiomis kainomis. Konstatuotina, kad būtent Agentūros atliktų patikrinimų vietoje duomenys ir atlikti skaičiavimai laikytini aktualiais, nes patikrinimai atlikti realiu laiku, iškart po pareiškėjos investicijų įrengimo ir jų deklaravimo mokėjimų prašymuose.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Agentūra kreipėsi į Lietuvos tautodailininkų sąjungą, klausdama, kiek galėtų kainuoti pareiškėjos įrengtos skulptūros ir pateikė specialistų įvertinimui Projekte esančių skulptūrų nuotraukas. Lietuvos tautodailininkų sąjunga 2018-07-17 atsakyme nurodė, kad panašios skulptūros rinkoje galėtų būti įkainotos apie 400 Eur be PVM (t. IV, b. l. 111). Vertinimo akte nurodoma, jog suma už skulptūras remiantis prielaida yra 27 000 Eur, nors pagal Lietuvos tautodailininkų sąjungos įvertinimą, 16 vnt. x 400 Eur (be PVM) sudarytų ne mažiau kaip 6 400 Eur be PVM. Teismas kritiškai vertintina eksperto doc. dr. D. K. išvadą dėl skulptūrų, kuri paremta prielaida, kad skulptūrų vertė atitinka nurodytą vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad specialiosios meno institucijos - Lietuvos tautodailininkų sąjungos teikiama nuomonė dėl skulptūrų ir jų kainų nustatymo metodikos parinkimo yra kompetentingo subjekto nuomonė tokiais klausimais.
Sutiktina su atsakovės atstovės teiginiais, kad vertinimo aktas ir jo papildymas negali būti vertintinas kaip ekspertizė, kadangi vertinimas atliktas pareiškėjos iniciatyva, nesilaikant ABTĮ 61 straipsnio nuostatų. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą teisme šalys nepageidavo skirti ekspertizę.
Teismo vertinimu, Agentūros pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai apskaičiuoti atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl pagrindo abejoti Ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadomis nėra. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė atlikti ekspertizę dėl atliktų investicijų tinkamumo ir išlaidų dydžio pagrįstumo, tačiau šia galimybe ji nepasinaudojo, savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą dėl vertinimo akto surašymo, kurio duomenys nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl vertinimo aktas negali būti vertintinas kaip objektyvus įrodymas, pagrindžiantis pareiškėjos atliktų investicijų atitiktį rinkos kainoms.
Teismas pažymi, kad nors pareiškėja iš esmės nesutinka su UAB „Civitta“ išvadomis, tačiau įrodymų, paneigiančių Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateiktas išvadas, pareiškėja nepateikė, nors tokia galimybė pareiškėjai buvo suteikta. Pareiškėjos Agentūrai pateikti paaiškinimai, darbų sąmatos ir eksperto vertinimo aktas su papildymu negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos atliktų investicijų atitiktį rinkos kainoms ir tuo pačiu paneigiantys ekspertinio konsultavimo ataskaitoje padarytas išvadas dėl pareiškėjos įsigytų darbų/prekių kainų.
Taigi, vadovaujantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, Agentūra, kaip paramą administruojanti institucija, nustačiusi Paramos sutarties, ES ar nacionalinių teisės aktų pažeidimus, privalo taikyti atitinkamas sankcijas pažeidėjo atžvilgiu, kas ir buvo padaryta Agentūrai priimant ginčijamus sprendimus.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad atsakovė, įvertinusi Mokėjimo prašymus, ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai nusprendė taikyti sankciją bei nekompensuoti pareiškėjos prašomų kompensuoti išlaidų sumos.
Įvertinęs visą surinktą bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad teisinio pagrindo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-05-22 sprendimą Nr. BRK-5064(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, 2015-07-27 sprendimą Nr. BRK-6926-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, 2015-08-20 sprendimą Nr. BRK-7543(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, 2016-03-09 raštą Nr. BRK-1160 „Dėl informacijos pateikimo“ vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra. Atsisakius patenkinti reikalavimą panaikinti ginčijamus sprendimus, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Agentūrą išmokėti jai 11 231,70 Eur ir 14 661,40 Eur nesuteiktą paramos sumą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas nepasisako dėl ginčijamų administracinių aktų atitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, kadangi nagrinėjamoje byloje LVAT 2018-03-14 nutartyje konstatavo ,,Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų Agentūros sprendimų ir ekspertinio konsultavimo ataskaitų turinį, sprendžia, kad ginčijami sprendimai iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio ir formos reikalavimus, o aptarti jų trūkumai nėra esminiai“.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos M. M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė