Civilinė byla Nr. e2A-913-413/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10844-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.2, 2.4.2.13; 3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-382-1070/2022 pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. I. K. B. (toliau ir ieškovas) teismui pateiktu ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškimu, prašė įpareigoti atsakovę butų savininkų bendriją „Geodezininkas“ (toliau – atsakovė, Bendrija) pateikti sekančius dokumentus/duomenis:
1.1. informaciją bei tai patvirtinančius dokumentus apie tai, kiek kaupiamųjų lėšų buvo sukaupta 2020 metais kiekvieno iš daugiabučių namų butų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ir koks šių lėšų likutis buvo 2020 m. sausio 1 d. bei 2021 m. sausio 1 d.;
1.2. informaciją, kam, kada ir kokio daugiabučio namo pastato priežiūrai buvo panaudotos daugiabučių namų butų savininkų kaupiamosios lėšos;
1.3. visus 2021 metais vykusių bendrijos valdybos ir bendrijos pirmininko posėdžių protokolus;
1.4. visų 2021 metais vykusių bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolus ir kiekvieno šių susirinkimų dalyvių sąrašus su jų parašais.
1.5. bendrijos narių sąrašą, nurodyti bendrijos valdymo organus ir jų kontaktus;
1.6. balsavimo raštu protokolą dėl svarstomo klausimo: „Ar pritariate pilnai namo renovacijai?“ ir šiame balsavime dalyvavusių bendrijos narių balsavimo raštu biuletenius.
2. Ieškovas nurodė, kad jam dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jis yra butų savininkų bendrijos „Geodezininkas“ narys. 2021 m. gegužės 23 d. daugiabučio namo skelbimų lentoje buvo pateikta informacija apie 2021 m. birželio 7 d. 19:00 val. vyksiantį visuotinį ataskaitinį Bendrijos narių susirinkimą. 2021 m. gegužės 28 d. ieškovas pateikė pretenziją Bendrijos valdybos pirmininkui, nurodydamas, kad visuotinis ataskaitinis Bendrijos narių susirinkimas organizuojamas nesilaikant Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ) reikalavimų. 2021 m. gegužės 30 d. ieškovas padavė prašymą atsakovei dėl Bendrijos narių sąrašo pateikimo ir prašymą dėl informacijos pateikimo apie Bendrijos namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), butų savininkų sukauptas kaupiamąsias lėšas, jų panaudojimą, šių lėšų likutį 2020 m. sausio 1 d. ir 2021 m. sausio 1 d., kur šios lėšos buvo panaudotos kiekvienam namui atskirai. 2021 m. gegužės 31 d. ieškovas padavė atsakovei prašymą pateikti Bendrijos valdybos posėdžių, vykusių 2021 metų balandį, gegužę, protokolus, o kitu prašymu – paskelbti daugiabučio namo Kaune, Taikos pr. 38 butų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos pasirašytą protokolą viešai skelbimų lentoje. Atsakovė nepateikė šios informacijos iki šiol, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Anot ieškovo, atsakovė pažeidė jo teises, numatytas DGNBSĮ 14 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 4, 5 dalyse.
3. Atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai kilę dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir administravimo, todėl tai yra ginčas tarp Bendrijos nario ir Bendrijos valdymo organo. Teismas, priimdamas ieškinį, netinkamai įvertino kilusį ginčą, neturėdamas teisinio pagrindo priėmė ieškinį, nors tokiam ginčui spręsti yra numatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo kreiptis į Kauno miesto savivaldybę, kaip ikiteisminę instituciją, privalomai nagrinėjančią ginčus tarp bendrijos ir jos narių pagal DGNSBĮ 20 straipsnio 1, 2 dalis.
4. Ieškovas yra daugybę kartų kreipęsis į atsakovę, atsakovė jam visą reikalingą medžiagą teikia elektroniniu paštu. Pirmame reikalavime prašomi pateikti dokumentai jau buvo ieškovui pateikti. 2021 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu paštu ieškovui buvo išsiųstas 2021 m. birželio 21 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas, kuriame užprotokoluotas Bendrijos revizorės ataskaitos turinys, aiškiai nurodyti ieškovo prašomi pateikti duomenys (pinigų likučiai laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, Bendrijos išlaidos už 2020 metus). Dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, kuris tęsėsi iki 2021 m. birželio 30 d., nebuvo organizuojami jokie Bendrijos valdybos ar pirmininko posėdžiai. Dėl kitų ieškiniu prašomų pateikti duomenų ieškovas nesikreipė į atsakovę, todėl šis reikalavimas atmestinas. Dėl duomenų apsaugos ieškovas daug kartų žodžiu buvo informuotas, kad Bendrijos narių sąrašas elektroniniu paštu jam nebus siunčiamas, kad su sąrašu jis gali susipažinti suderinęs susitikimą su pirmininku, tačiau ieškovas nepasinaudojo šia galimybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę butų savininkų bendriją „Geodezininkas“ leisti ieškovui K. B. susipažinti su šios bendrijos narių sąrašu bei pateikti ieškovui informaciją apie tai, kur buvo panaudotos bendrijos kaupiamosios lėšos 2020 m. kiekvienam namui ((duomenys neskelbtini)) atskirai. Kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė ieškovui iš atsakovės 115 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas yra 17/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, bei Bendrijos, administruojančios gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), narys. Iš viso Bendrijoje yra 61 narys (2021 m. birželio 21 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo duomenys). Nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. Bendrijos pirmininkas yra A. M..
Dėl atsakovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą
7. Teismas nurodė, kad pagal DGNSBĮ 23 straipsnio 1 dalį bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.
8. Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo DGNSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (DGNSBĮ 23 straipsnio 2 dalis).
9. DGNSBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
10. Teismas pažymėjo, kad šalys iš esmės pripažino, jog Bendrijoje yra mažiau nei 100 narių, kad jos įstatuose nenumatytas ginčo nagrinėjimo komisijos sudarymas ar ginčus nagrinėjančio asmens skyrimas ginčams tarp Bendrijos ir jos narių spręsti. Atsižvelgdamas į Bendrijos įstatų 9.7 punktą, imperatyvias teisės aktų nuostatas bei jas aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas konstatavo, kad Bendrijoje nebuvo nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Dėl to ieškovas prieš paduodamas ieškinį teismui neprivalėjo kreiptis į savivaldybę (kuri nėra ikiteisminė Bendrijos nario ir Bendrijos ginčus nagrinėjanti institucija) kaip ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją. Be to, pati savivaldybė atsakyme į ieškovo prašymą nurodė, jog ji nesprendžia Bendrijos ir jos narių tarpusavio ginčų.
Dėl atsakovės (Bendrijos) įpareigojimo pateikti ieškovui (Bendrijos nariui) informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus
11. Teismas nustatė, kad į ieškovo 2021 m. gegužės 30, 31 d. prašymus dėl informacijos suteikimo atsakovė atsakė iš dalies. Ieškovas informuotas apie tai, kad jam įteikta Bendrijos revizorės ataskaita yra tas dokumentas, kuriame yra visi duomenys apie sukauptas kaupiamąsias lėšas, jų likutį ir panaudojimą. Kadangi revizijos ataskaitoje nėra duomenų apie kaupiamųjų lėšų panaudojimą atskirai kiekvienam namui, nors ieškovas prašė tokios informacijos, teismas pripažino pagrįstu ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie gyvenamųjų namų Taikos pr. 38 ir Rimvydo g. 11 savininkų sukauptas kaupiamąsias lėšas, šių lėšų likutį 2020 m. sausio 1 d. bei 2021 m. sausio 1 d. kiekvienam namui atskirai, taip pat informaciją apie tai, kur buvo panaudotos kaupiamosios lėšos 2020 m. kiekvienam namui atskirai (DGNSBĮ 25 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 6 dalies 6 punktas, 7 dalis).
12. Teismas nurodė, kad ieškovas, kreipdamasis į atsakovę 2021 m. gegužės 30, 31 d. prašymais, nebuvo akcentavęs ir sukonkretinęs, kad nori gauti duomenis apie kiekvieno buto savininko sukauptas lėšas. Todėl teismas laikė, kad jis neįgyvendino teisės į šią informaciją įstatymo nustatyta tvarka kreipdamasis dėl jos į Bendrijos pirmininką.
13. Nustatęs, kad ieškovui iki ieškinio buvo perduota Bendrijos revizorės ataskaita, kurioje pateikti duomenys apie Bendrijos kaupiamąsias lėšas, jų likučius kiekvienam namui, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeista ieškovo teisė į minėtą informaciją.
14. Teismas nustatė, kad į bylą nepateikta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo atsakyta dėl prašymo pateikti Bendrijos narių sąrašą, Bendrijos 2021 m. balandžio ir gegužės valdybos posėdžių protokolus bei paskelbti balsavimo dėl namo renovacijos raštu protokolą (CPK 178 straipsnis). Atsakovės atstovas L. U. paaiškino teismui, kad ieškovui žodžiu buvo pranešta, jog jis gali susipažinti su Bendrijos narių sąrašu, bet šis nepasinaudojo tokia galimybe. Ieškovas neigė aplinkybę, kad jam buvo tinkamai suteikta prašoma informacija apie Bendrijos narius. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovui buvo suteikta informacija ar sudaryta galimybė susipažinti su Bendrijos narių sąrašu. Todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl bendrijos narių sąrašo pateikimo iš dalies ir įpareigojo atsakovę leisti ieškovui susipažinti su Bendrijos narių sąrašu DGNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu.
15. Teismas pažymėjo, kad iki ieškinio padavimo ieškovas neteikė atsakovei prašymo dėl valdybos narių ir jų kontaktų nurodymo, todėl sprendė, kad ieškovo teisė į šią informaciją nebuvo pažeista (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
16. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad 2021 m. balandžio bei gegužės mėnesiais vyko Bendrijos valdybos posėdžiai. Skelbimas, iškabintas skelbimų lentoje Bendrijos valdybos vardu, taip pat garso įrašas, kuriame užfiksuotas neaišku kada vykęs galbūt atsakovės buhalterio ir kitų neidentifikuotų Bendrijos darbuotojų pokalbis, neįrodo Bendrijos valdybos posėdžių nurodytu laikotarpiu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad Bendrijoje dirbantys asmenys bendrauja darbo klausimais ne tik jos valdybos posėdžiuose ar visuotiniuose narių susirinkimuose, todėl atsakovė negali būti įpareigojama pateikti Bendrijos nariui dokumentus, kurių ji neturi. Dėl to šį ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo pateikti Bendrijos valdybos posėdžių 2021 m. balandžio ir gegužės mėn. protokolus, nustatęs, kad Bendrijos valdybos posėdžių nurodytų laikotarpiu nebuvo, teismas pripažino nepagrįstu.
17. Iš atsakovės atstovų paaiškinimų ir bylos rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad Bendrijos pirmininkas inicijavo balsavimą dėl namo renovacijos, įteikdamas namo gyventojams balsavimo raštu biuletenius. Balsų skaičiavimo protokolas „už“ ar „prieš“ minėtą pasiūlymą nebuvo surašytas. Ieškovui nepateikus įrodymų, paneigiančių šias atsakovės atstovų nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad tokio balsų skaičiavimo protokolo ir nebuvo. Todėl teismas netenkino ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti balsavimo raštu protokolą dėl svarstomo klausimo: „Ar pritariate pilnai namo renovacijai?“.
18. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą pateikti visų 2021 metais vykusių bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolus ir kiekvieno šių susirinkimų dalyvių sąrašus su jų parašais, kadangi nenustatė, jog ieškovas iki ieškinio padavimo prašė atsakovės pateikti šiuos protokolus.
19. Teismas netenkino ir kitų ieškinio reikalavimų dėl atsakovės įpareigojimo pateikti visuotinio narių susirinkimo protokolą su priedais ir balsavime dėl namo renovacijos dalyvavusių asmenų balsavimo raštu biuletenius, kadangi į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog iki ieškinio padavimo ieškovas prašė iš atsakovės minėtų duomenų ir/ar dokumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pripažino reikšminga byloje nustatytą aplinkybę, kad Bendrijos valdybos posėdžiai nevyko 2021 m. balandžio ir gegužės mėn., o Bendrijos narių balsavimo dėl namo renovacijos poreikio protokolas raštu nebuvo surašytas, ir ši aplinkybė paaiškėjo tik nagrinėjant bylą teisme. Teismas nurodė, kad atsakovė, gavusi iš ieškovo prašymą dėl minėtų protokolų pateikimo iki ieškinio pareiškimo, ignoravo ieškovo prašymus, t. y. neatsakė į juos. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu iš dalies ir dėl nurodytų aplinkybių. Todėl, teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, .t. y. kad bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis. Todėl, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas konstatavo, kad ieškovui turi būti atlygintos 375 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (750/2), o atsakovei – 260 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (520/2). Atlikęs priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas sprendė, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui 115 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CK 6.131 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovas K. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. 2021 m. gegužės 30 d. ir 31 d. ieškovo prašymais bei patikslintu ieškiniu buvo reikalaujama pateikti ne Bendrijos revizorės ataskaitą, o Bendrijos pirmininko žinioje esančius duomenis apie tai, kiek kaupiamųjų lėšų buvo sukaupta 2020 metais kiekvieno iš daugiabučių namų butų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ir koks šių lėšų likutis buvo 2020 m. sausio 1 d. ir 2021 m. sausio 1 d. Bendrijos pirmininko atsakymas nėra tolygus revizoriaus ataskaitai ir šie dokumentai iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo reikalingi siekiant juos palyginti tarpusavyje, įsitikinti Bendrijos veiklos sąžiningumu ir gauti revizijos ataskaitoje nepateiktus duomenis. Pati atsakovė nurodė, kad revizorės ataskaitoje yra pateikta ne visa ieškovo pageidaujama informacija. Pažymi, kad Bendrijos pirmininkas turi pareigą ne rengti (atlikti), o teikti tokią ataskaitą. Tuo tarpu neturėdamas tokių dokumentų, Bendrijos pirmininkas turėjo pareigą atsakyti į ieškovo prašymą ir nurodyti, kad tokių duomenų neturi, tačiau to nepadarė ir šią informaciją pateikė tik į civilinę bylą. Kadangi apeliantui šie duomenys nebuvo pateikti iki ieškinio pateikimo dienos, apeliantas šiuos reikalavimus įtraukė į ieškinį, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas.
21.2. Patikslintu ieškiniu apeliantas prašė pateikti ne tik 2021 metais vykusių bendrijos valdybos ir bendrijos pirmininko posėdžių protokolus, bet visus 2021 metais vykusių bendrijos valdybos ir bendrijos pirmininko posėdžių protokolus. Tuo atveju, jeigu tokie posėdžiai neįvyko, Bendrija turėjo pareigą atsakyti į atsakovo užklausą ir nurodyti, kad tokie posėdžiai nevyko, tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė, apelianto prašymą suteikti informaciją ignoravo, dėl ko toks reikalavimas buvo nurodytas ieškinyje. Tai, kad Bendrija teismui pateikė informaciją, jog tokie posėdžiai nevyko, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo teisės gauti informaciją nebuvo pažeistos ir nepriteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
21.3. Apeliantas kreipėsi į Bendriją dėl informacijos pateikimo pagal ieškinio 1-5 reikalavimus, tačiau atsakovas ne tik nepateikė minėtos informacijos, bet apskritai ignoravo šiuos apelianto prašymus, visiškai į juos neatsakė, dėlto ir buvo pateiktas ieškinys. Dalis apelianto pageidaujamos informacijos buvo pateikta civilinės bylos nagrinėjimo metu, o kita dalis nepateikta, nurodant, kad atsakovas tokios informacijos neturi apskritai. Negalėdama pateikti apelianto pageidaujamos informacijos, atsakovė galėjo atsakyti į jo prašymą ir nurodyti, kad tokios informacijos ji neturi, tačiau to nepadarė. Apeliantas, įtraukdamas šiuos reikalavimus į ieškinį, patyrė atitinkamo dydžio išlaidas.
21.4. Į civilinę bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovo kreipimąsi į Bendriją dėl duomenų pateikimo iki teismo, tačiau nepateikta rašytinių įrodymų, kad atsakovas į ieškovo prašymą atsakė. Būtent dėl šios priežasties toks reikalavimas buvo pateiktas ieškinyje, todėl nepriklausomai nuo to, kad atsakovė nurodė susirinkimų neorganizavusi ir tokių protokolų neturinti, akivaizdu, kad bendrijos nario teisės buvo pažeistos dėl laiku nesuteiktos informacijos ir dėl to ieškovo naudai turėjo būti priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir už šio reikalavimo pateikimą. Apelianto nuomone, jam turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos už 4 ieškinio reikalavimus, kurių vertė yra 600 Eur (150 Eur x 4), nes atsakovas visa apimtimi pažeidė bendrijos nario teisę į šią informaciją.
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė butų savininkų bendrija „Geodezininkas“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į nurodomi šie argumentai:
22.1. Ieškovas, ginčydamas teismo išvadą dėl informacijos jam pateikimo apie kiekvieno namo butų savininkų sukauptas kaupiamąsias lėšas, jų likutį 2020 m. sausio 1 d. ir 2021 m. sausio 1 d. datoms, sąmoningai (siekdamas suklaidinti) ignoruoja teismo išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad nei vienu kreipimusi (2021 m. gegužės 30, 31 d.) iki ieškinio teismui pateikimo, ieškovas neakcentavo ir nekonkretizavo, kad siekia gauti šį Bendrijos informaciją apie kiekvieno buto savininko sukauptas lėšas. Atsakovė sutinka su teismo išvada, kad ieškovas (apeliantas) tinkamai neįgyvendino savo teisės į šią informaciją įstatymo nustatyta tvarka, kreipdamasis dėl jos į pirmininką.
22.2. Atsakovės nuomone, logišku ir pagrįstu laikytinas teismo argumentas, kad jei ieškovui trūko informacijos, pateiktos revizijos ataskaitoje, išsamumo, jis, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu, galėjo pakartotinai kreiptis į Bendrijos pirmininką, patikslindamas, sukonkretindamas savo reikalavimus, nurodydamas, su kokiais konkrečiai dokumentais / duomenimis jis nori susipažinti. Pažymi, kad iš byloje pateikto apelianto 2021 m. gegužės 30 d. prašymo atsakovės pirmininkui yra akivaizdu, kad apeliantas reikalavo informacijos ne apie kiekvieno buto savininko sukauptas lėšas ir jų panaudojimą, bet apie kiekvieno namo lėšas atskirai.
22.3. Nei pradiniame, nei patikslintame ieškiniuose apeliantas nebuvo suformulavęs reikalavimo pateikti Bendrijos pirmininko ataskaitą už 2020 m. Todėl teismas negalėjo nei tenkinti, nei netenkinti tokio reikalavimo, o ieškovas negalėjo patirti bylinėjimosi išlaidų dalyje dėl nesuformuoto reikalavimo. Susirašinėdamas su atsakove, ieškovas reikalavo Bendrijos pirmininko parengtos ataskaitos. Ieškovas buvo atsakovės tinkamai informuotas, jog nėra galimybės tokios ataskaitos parengti (ir juo labiau – pateikti), dėl ko ieškovui buvo pateikta namo revizorės išvada. Taigi, apelianto argumentas, kad jis nebuvo informuotas iki teismo proceso apie Bendrijos pirmininko ataskaitos už 2020 m. nebuvimą, yra neteisingas, prieštaraujantis byloje pateiktiems įrodymams.
22.4. Į bylą pateiktu ieškovo 2021 m. gegužės 31 d. prašymu buvo prašoma atsakovės pateikti Bendrijos valdybos posėdžių, vykusių tik 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, protokolus, o ne visus 2021 m. Bendrijos protokolus, kaip teigia apeliantas. Ieškovo reikalavimas pateikti visus 2021 m. vykusių Bendrijos valdybos ir pirmininko posėdžių protokolus atsirado tik su 2021 m. birželio 30 d. ieškiniu. Bendrija savo 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. S-21 „Atsakymas į 2021 m. gegužės 28 d. raštą“ ieškovui paaiškino, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino organizuoti Bendrijos narių susirinkimus (bet kokius) nebuvo galimybės.
22.5. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (elektroninių laiškų atsakovui išklotinė, 2020 m. gegužės 17 d. raštas Nr. S-5, 2021 m. birželio 15 d. el. laiškas, 2021 m. balandžio 27 d. Bendrijos revizijos aktas, 2021 m. rugpjūčio 31 d. el. laiškas su protokolais, 2021 m. birželio 30 d. raštas Nr. S-21 ir kt.) patvirtina, kad atsakovė su ieškovu susirašinėjo, stengėsi pateikti tiek informacijos, kiek turėjo. Todėl apelianto argumentas, kad atsakovė ignoravo ir neatsakinėjo į ieškovo paklausimus yra neteisingas, prieštaraujantis bylos įrodymams.
22.6. Patikslintame 2021 m. lapkričio 16 d. ieškinyje buvo suformuluoti 6 (o ne 5, kaip teigia apeliantas) neturtinio pobūdžio reikalavimai, todėl kiekvieno jų vertė yra ne 150 Eur, o 125 Eur (750 Eur / 6). Teismas skundžiamu sprendimu tenkino tik 2 ieškovo reikalavimus iš 6, todėl tenkintų ieškovo reikalavimų vertė sudaro 250 Eur.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
24. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. kovo 12 d. Visuotinio susirinkimo protokolą ir 2020 m. pajamų bei išlaidų sąmatą; 2021 m. kovo 13 d. išrašą iš K. B. el. pašto, iš kurio matyti, kad buvo siųstas el. laiškas Bendrijos pirmininkui; 2021 m. gegužės 19 d. išrašą iš K. B. el. pašto, iš kurio matyti, kad buvo siųstas el. laiškas Bendrijos pirmininkui; 2021 m. rugpjūčio 25 d. K. B. pretenziją BSB „Geodezininkas“.
25. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
26. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pateikti įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl minėtų įrodymų jis nepateikė anksčiau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia, todėl apelianto teikiamus naujus įrodymus atsisako priimti. Susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą pateiktų įrodymų visuma yra pakankama faktinėms bylos aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl ginčo esmės
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra 17/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas bei Bendrijos, administruojančios du gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), narys. Iš viso Bendrijoje yra 61 narys (2021 m. birželio 21 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo duomenimis). Nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. Bendrijos pirmininkas yra A. M.. Tarp ieškovo ir Bendrijos kilo ginčas dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų teisės gauti informaciją įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę leisti ieškovui susipažinti su Bendrijos narių sąrašu bei pateikti ieškovui informaciją apie tai, kur buvo panaudotos bendrijos kaupiamosios lėšos 2020 metais kiekvienam namui ((duomenys neskelbtini)) atskirai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
28. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir jame pateiktu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, nurodydamas, kad dalis apelianto pageidaujamos informacijos buvo pateikta tik civilinės bylos nagrinėjimo metu, o kita dalis iš viso nepateikta, atsakovei teigiant, kad tokios informacijos ji neturi. Apelianto nuomone, atsakovei negalint pateikti reikalaujamos informacijos, ji galėjo atsakyti į jo prašymą, pažymėdama, kad tokios informacijos neturi, tačiau to nepadarė, dėl ko apeliantas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti priteisiamos iš atsakovės.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
31. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (DNSBĮ) 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais; 4 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Bendrijos nariai papildomai turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais (DNSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
32. Kaip teigia apeliantas, 2021 m. gegužės 30 d. ir 31 d. jo prašymais bei patikslintu ieškiniu buvo reikalaujama pateikti ne Bendrijos revizorės ataskaitą, o Bendrijos pirmininko žinioje esančius duomenis apie tai, kiek kaupiamųjų lėšų buvo sukaupta 2020 metais kiekvieno iš daugiabučių namų butų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ir koks šių lėšų likutis buvo 2020 m. sausio 1 d. ir 2021 m. sausio 1 d. Neturėdamas prašomų pateikti dokumentų, Bendrijos pirmininkas turėjo pareigą atsakyti į ieškovo prašymą ir nurodyti, kad tokių duomenų neturi, tačiau to nepadarė ir šią informaciją pateikė tik į civilinę bylą. Kadangi apeliantui šie duomenys nebuvo pateikti iki ieškinio pateikimo dienos, apeliantas šiuos reikalavimus įtraukė į ieškinį ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti priteisiamos iš atsakovės.
33. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nei 2021 m. gegužės 30 d., nei 2021 m. gegužės 31 d. rašte ieškovas nenurodė, kad siekia gauti informaciją apie kiekvieno buto savininko sukauptas lėšas ir jų panaudojimą. Iš prašymų turinio akivaizdu, kad apeliantas siekė gauti informaciją tik apie kiekvieno namo lėšas atskirai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas (apeliantas) tinkamai neįgyvendino savo teisės į šios informacijos gavimą įstatymo nustatyta tvarka, kreipdamasis dėl jos į bendrijos pirmininką. Sutiktina su atsakove, kad jei ieškovui trūko informacijos, pateiktos revizijos ataskaitoje, jis turėjo teisę pakartotinai kreiptis į Bendrijos pirmininką patikslindamas savo prašymą ir nurodyti, kokią konkrečią informaciją jis siekia gauti, tačiau to nepadarė.
34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Bendrijos pirmininkas turi pareigą ne parengti ataskaitą apie sukauptas lėšas, o pateikti tokią ataskaitą. Jeigu tokių duomenų Bendrijos pirmininkas neturėjo, jis privalėjo atsakyti į ieškovo prašymą ir nurodyti, kad tokių duomenų neturi, tačiau to nepadarė ir šią informaciją pateikė tik į civilinę bylą. Kadangi apeliantui šie duomenys nebuvo pateikti iki ieškinio pateikimo dienos, apeliantas šiuos reikalavimus įtraukė į ieškinį, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių teismas, jo nuomone, nepagrįstai nepriteisė.
35. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013).
37. Nagrinėjamu atveju nei pradiniame, nei patikslintame ieškiniuose ieškovas nesuformulavo reikalavimo įpareigoti Bendrijos pirmininką pateikti ataskaitą už 2020 metus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šio apeliacinio skundo argumento.
38. Apeliantas nurodo, kad patikslintu ieškiniu buvo suformuluotas reikalavimas įpareigoti Bendriją pateikti ne tik 2021 metais vykusių bendrijos valdybos ir bendrijos pirmininko posėdžių protokolus, bet visų 2021 metais vykusių bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolus ir kiekvieno šių susirinkimų dalyvių sąrašus su jų parašais. Tuo atveju, jeigu tokie posėdžiai neįvyko, Bendrija turėjo pareigą atsakyti į atsakovo užklausą ir nurodyti, kad tokie bendrijos narių posėdžiai nevyko, tačiau šios pareigos nevykdė ir apelianto prašymą suteikti informaciją ignoravo, dėl ko toks reikalavimas buvo nurodytas ieškinyje. Tai, kad atsakovė pateikė teismui informaciją apie tai, jog tokie posėdžiai nevyko, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo teisės gauti informaciją nebuvo pažeistos ir tuo pagrindu nepriteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
39. Pastebėtina, kad iš byloje pateikto 2021 m. gegužės 31 d. prašymo atsakovei matyti, kad juo buvo prašoma pateikti Bendrijos valdybos posėdžių, vykusių 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, protokolus, tačiau nebuvo prašoma pateikti visų 2021 metais vykusių bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolus. Ieškovo reikalavimas pateikti visus 2021 m. vykusių Bendrijos valdybos ir pirmininko posėdžių protokolus atsirado tik 2021 m. birželio 30 d. ieškinyje. Be to, Bendrijos 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. S-21 „Atsakymas į 2021 m. gegužės 28 d. raštą“ ieškovui buvo paaiškinta, kad dėl paskelbto karantino Lietuvoje, organizuoti Bendrijos narių susirinkimus (bet kokius) nebuvo galimybės.
40. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (elektroninių laiškų atsakovui išklotinė, 2020 m. gegužės 17 d. raštas Nr. S-5, 2021 m. birželio 15 d. el. laiškas, 2021m. balandžio 27 d. Bendrijos revizijos aktas, 2021 m. rugpjūčio 31 d. el. laiškas su protokolais, 2021 m. birželio 30 d. raštas Nr. S-21 ir kt.) patvirtina, kad atsakovė nevengė bendradarbiavimo pareigos ir stengėsi pateikti jam tiek informacijos, kiek turėjo. Tačiau, vadovaujantis šios nutarties 31 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, būtina pažymėti, kad ieškovui pareikalavus informacijos, o atsakovei jos neturint, pareiga nurodyti aplinkybes apie prašomų pateikti dokumentų neturėjimą ir ją įrodyti teko atsakovei (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovės veiksmus, kai neturėdama prašomos pateikti informacijos, ji apie tai neinformavo ieškovo, yra pagrindas pripažintini procedūriniu pažeidimu. Tačiau toks pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šios informacijos nepranešimas ieškovui sukėlė neigiamas teisines pasekmes, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės neveikimo (visos informacijos neatskleidimo) ir ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų formuluojant ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti informaciją (duomenis), kurių atsakovė neturi. Kita vertus, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės neveikimą ir dėl to tenkindamas du iš šešių patikslinto ieškinio reikalavimų, jis nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų proporcijų, numatytų CPK 93 straipsnio 2 dalyje, o bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo dėl atsakovės neveikimo patirtas bylinėjimosi išlaidas apskaičiuojant ir sumokant žyminį mokestį.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 42 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Ieškovas už apeliacinio skundo parengimą patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės. Atsakovė už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovo. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai). Tuo tarpu atmetus apeliacinį skundą, atsakovė turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės prašomos priteisti 450 Eur atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą paregimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“, juridinio asmens kodas 135354579, iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas