Civilinė byla Nr. e2-10159-1156/2024

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01142-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6;3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.11

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,

sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,

dalyvaujant ieškovės L. S. M. atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Timoščenko (Aleksandr Timoščenko),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogtekta“ atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ino projektai“ atstovams Agnei Šalkauskienei, Dariui Viškeliui, advokatui Andrejui Proškinui (Andrej Proškin),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. M. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Stogtekta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ino projektai“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Švenčionių švara“ dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2024 m. liepos 3 d. priimtas L. S. M. ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Stogtekta“ ir UAB „Ino projektai“ per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo solidariai neatlygintinai pašalinti namo, adresu (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono langų varstymo trūkumus, kad šio buto balkono varstomi langai pilnai atsidarytų, taip pat priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–5). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad renovuojant daugiabutį atsakovė UAB „Stogtekta“ sumontavo langus, tačiau vienas balkono langas neatsidaro pilnai, t. y. jis atsidaro mažesniu nei 90 laipsnių kampu. Dėl to ginčo byloje nėra. Darbų techniniame projekte nematyta, kokiu kampu turi atsidaryti langai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.663 straipsnio 1 dalį rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Įprastai tokio pobūdžio darbams yra keliamas reikalavimas, kad langai atsidarytų pilnai, t. y. ne mažesniu nei 90 laipsnių kampu, todėl darbai atlikti su trūkumais, kuriuos ieškiniu prašoma pašalinti. Atsakovė UAB „Ino projektai“ kaip statybos techninis prižiūrėtojas neįvertino, kad darbai atliekami su trūkumais, nesikreipė į projektuotoją, todėl solidariai atsako su darbus atlikusia rangove. Nors ieškovė dalyvavo daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkime, sutiko, kad namas būtų renovuotas, pritarė techniniam projektui, ji negalėjo numatyti, kad pagal projektą balkono langas pilnai neatsidarys. Apie tai, kad langas neatsidaro pilnai, ieškovė informavo kitus proceso dalyvius dar 2022 m. gruodžio 20 d., tačiau trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą. Nežino, kaip turėtų būti šalinami trūkumai, tai turėtų numatyti atsakovės. Mano, kad trijų mėnesių terminas yra pakankamas trūkumams pašalinti. Nesutinka su teiginiu, kad balkonas, į kurį patenkama iš ieškovės buto, kuriuo gali naudotis išimtinai tik ieškovė, yra bendrojo naudojimo.

2.       Atsakovė UAB „Stogtekta“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 36–42). Atsiliepime nurodoma, kad techninis darbų projektas, įskaitant ir dėl stiklinimo padalinimo į 6 dalis, buvo patvirtintas ir suderintas su gyventojais (įskaitant ir ieškovę). Gyventojai ir užsakovas (trečiasis asmuo) tokiems sprendiniams pritarė, todėl 2021 m. spalio 10 d. užsakovui sudarius statybos rangos sutartį, atsakovė įrengė balkono stiklinimą pagal sutartį. Sutarties 1.1.3 punkte pateikiamas darbų apibrėžimas, kuriuos šia sutartimi įsipareigojo atlikti rangovė, t. y. pirkimo sutartyje užsakyti visi rangos darbai be projektavimo paslaugų pagal pateiktą suderintą techninį darbo projektą. Nei statybos techninis reglamentas STR 2.04.01:2018 ,,Pastatų atitvaros. Sienos stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ nei kiti teisės aktai nenumato, kokiu kampu turi atsidaryti balkono langas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtinti Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai) reglamentuoja tik laiptinės langų atidarymo kampą, todėl šie reikalavimai dėl lango atidarymo kampo nėra balkono langams. Atsakovės atlikti darbai atitinka techninį darbų projektą. Darbų rezultatai 2023 m. liepos 3 d. priimti, o 2023 m. rugsėjo 4 d. pasirašytas galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas, užsakovė neturėjo pastabų ar pretenzijų rangovei. Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-00-231223-00280, kuriuo patvirtinta, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) atitinka statinio projekto sprendinius ir nėra Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) ir STR 1.05.01:2017 numatytų pagrindų komisijai neišduoti akto. Ieškinyje teigdama, jog atsakovė balkono stiklinimo darbus atliko tariamai nekokybiškai, remiasi 2023 m. sausio 10 d. projektuotojo raštu, kuriame teigiama, kad rangovas, atlikęs matavimus ir nustatęs, kad balkono stiklinimo varčia neatsidaro pilnai, turėjo kreiptis į projektuotoją su pasiūlymu keliais centimetrais susiaurinti varčią, kad langas pilnai atsidarytų. Priešingai nei teigia projektuotojas, atsakovė tokios pareigos neturėjo, nes pasiūlymas siaurinti varčią reikštų pasiūlymą keisti projekte numatytą balkono langų dalinimą į 6 dalis. Atsakovė, atlikusi matavimus vietoje, pagal projektą negali teikti pastabų dėl paties balkono stiklinimo dalinimo. Pagal projektą stiklinimas buvo padalintas į 6 dalis, būtent pagal tokį dalinimą matavimai ir buvo atlikti. Tuo atveju, kai balkono stiklinimas padalintas į 6 dalis, nėra galimybės keisti lango varstomosios dalies dydžio. Priešingu atveju langai (stiklinimo dalys) būtų ne vienodo dydžio, kas taip pat neatitiktų paties Projekto ir vieningo modernizuojamų namų kvartalo projekto. Tik gyventojams numačius balkonų platinimą investiciniame plane, projektuotojas būtų įtraukęs balkonų platinimą į projektą, ką atlikus balkono lango varčia galėtų atsidaryti iki 90 laipsnių. Projektuotojas savo rašte aiškiai nurodė, kad yra įprasta situacija, kad balkono stiklinimo varčios neatsidaro 90 laipsnių kampu modernizuojamuose daugiabučiuose namuose. Iš šio rašto akivaizdu, kad projektuojant balkono stiklinimą projektuotojas apie tokias situacijas žinojo, buvo ne kartą su jomis susidūręs, todėl priešingai nei teigia ieškovė, projektuodamas nesiekė, kad stiklinamo balkono langai turi atsidaryti 90 laipsnių kampu. Toks tikslas nebuvo iškeltas projekte. Projektuotojas siekė būtent Projekte numatytų tikslų, nurodytų Atsiliepime aukščiau, be kita ko, užtikrinti, kad modernizuotas daugiabutis pasiektų ekonominio naudingumo „C“ klasę, sumažintų šilumos sunaudojimo sąnaudas. Namo gyventojai naudojasi objektu, balkono langai atsidaro ir pilnai atlieka savo funkcijas pagal esamą atsidarymo kampą, t. y. gyventojai (įskaitant ir ieškovę) gali langus varstyti trimis padėtimis, juos vėdinti, valyti lygiai taip pat, kaip ir tuo atveju, jei langai atsidarytų 90 laipsnių kampu. Atsakovė kaip rangovė statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nepažeidė, priešingai įsipareigojimus tinkamai įvykdė, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Posėdžių metu atsakovės atstovas palaikė atsilepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad balkono išorinės konstrukcijos yra daugiabučio gyvenamojo namo būtų savininkų bendroji nuosavybė, todėl bet kokie pakeitimai turėtų būti atliekami bendru sutarimu. Kiti to paties namo gyventojai neturi pretenzijų dėl darbų rezultato, jų kokybės, tai patvirtina pateiktos nuotraukos, nors ir jiems langai neatsidaro 90 laipsnių kampu, todėl bet kokie balkono stiklinimo keitimai pažeistų kitų daugiabučio namo savininkų interesus, o keisti vien ieškovės balkono langus, nekeičiant kitų – negalima, nes tai būtų nesuderinama su techniniu projektu ir Švenčionių rajono architektes parengtu vieningu modernizuojamų namų kvartalo projektu.

3.       Atsakovė UAB „Ino projektai“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 35). Atkreipė dėmesį, į tai, kad ieškovės pretenzijos dėl balkono stiklinimo darbų užsakovui buvo žinomos, dėl to į užsakovę 2022 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 206 kreipėsi UAB „Pabradės komunalinis ūkis“. Tai patvirtina, kad užsakovė apie abejones dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono stiklinimo darbų tinkamumo ir projekto, pagal kurį šie darbai atlikti, tinkamumo buvo informuotas. Projekto rengėjas ir projekto vykdymą priežiūrą atliekanti UAB „Statybos projektai“ 2023 m. sausio 10 d. raštu „Dėl balkonų langų varstymo“, kuris skirtas užsakovei ir UAB „Pabradės komunalinis ūkis“, nurodė, kad Lietuvoje galiojantys statybos techniniai reglamentai, higienos normos nenumato, kokiu kampu turi atsidaryti balkono langas (išskyrus priešgaisrinius reikalavimus, skirtus dūmų šalinimui laiptinėje). Taip pat nurodė, kad tiek gyventojai, tiek projektą tikrinusios institucijos neturėjo pretenzijų dėl projekto. Statybos techninis prižiūrėtojas be kitų prievolių turi tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau statybos techninis prižiūrėtojas neturi teisės kvestionuoti, keisti statinio projekto. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, 108.6 papunktyje nurodyta, kad Statinio statybos techninis prižiūrėtojas sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą). Ginčo atveju, atsakovė neturėjo jokių prielaidų manyti, jog rangovės atlikti daugiabučio namo balkonų stiklinimo darbai pagal projektą negalėjo būti realizuojami. Juolab, kad pats projekto rengėjas 2023 m. sausio 10 d. raštu pripažino, jog situacija, kai balkono stiklinimo varčios neatsidaro 90 laipsnių kampu dažnai susidaro modernizuojamose daugiabučiuose namuose, kai šiltinant balkono sienas susiaurėja ir taip šiuolaikinių pločių normų neatitinkantys balkonai. Užsakovė, būdama informuota apie galimus balkonų langų stiklinimo darbų trūkumus, neinicijavo projekto korekcijų, nors būtent ji sprendžia dėl reikalingų projekto korekcijų. Darbų rezultatai priimti, išduotas statybos užbaigimo aktas. Atsakovė tinkamai suteikė daugiabučio namo renovacijos techninės priežiūros paslaugos, įvykdė visas techniniam prižiūrėtojui nurodytas prievoles, todėl nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė yra solidariai atsakinga už ieškovės ieškinyje nurodytus neva esamus trūkumus. Posėdžių metu atsakovės atstovai palaikė atsilepime išdėstytus argumentus.

4.       Trečiajam asmeniui UAB „Švenčionių švara“ procesiniai dokumentai išsiųsti per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – EPP), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalimi, procesiniai dokumentai laikomi įteiktais kitą darbo dieną, einančią po jų išsiuntimo. Šis proceso dalyvis procesinių dokumentų nepateikė, taip trečiojo asmens atstovas nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme, nors teismo šaukimas bei pranešimai (su prisijungimo duomenimis prie nuotolinio teismo posėdžio buvo siunčiami per EPP. Pašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl teismas nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

5.       Byloje nustatyta:

5.1.                      ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

5.2.                      2020 m. lapkričio mėnesį UAB ,,Statybos projektai“ pagal UAB ,,Švenčionių švara“ užsakymą parengė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą Nr. 0258-01-TDP-SA. Pagal projekte numatytus sprendinius balkonų langų sudalinimas buvo suprojektuotas būtent į 6 dalis, kaip projektuotojas nurodė savo 2023 m. sausio 10 d. rašte, toks sprendinys buvo suderintas su rajono architekte, numatant, kad visi modernizuojami kvartalo namai būtų įstiklinti vienodai, pagal vieningą projektą. Skiltyje „Balkonų stiklinimas“ pažymima, kad balkonai stiklinami baltos spalvos PVC profilio balkono įstiklinimais su stiklo paketais, U?1,3. W/(m2K); oro skverbties klasė ne žemesnė nei 4, langų staktos plotis ne mažesnis kaip 70 mm; dalis langų sekcijų yra varstomos trimis padėtimis. Pirmame aukšte langai su mechanine apsauga nuo įsilaužimo. Skiltyje „TS 04 langų, durų ir balkonų stiklinimo įrengimas“ numatyti šie reikalavimai medžiagoms (plastikiniai langai, balkono durys, tambūro durys): (1) keičiamų langų, balkono langų ir durų šilumos perdavimo koeficientas turi būti U? 1,3 W/(m2K); (2) bendro naudojimo patalpų langų šilumos perdavimo koeficientas turi būti U? 1,3 W/(m2K); (3) balkono stiklinimo langų šilumos perdavimo koeficientas turi būti U? 1,3 W/(m2K); (4) langų gamyba ir montavimo kokybė bus vertinama pagal STR 2.05.20:2006, www.statybostaisykles.lt pateiktas statybos taisykles „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ arba rangovė patvirtintas statybos taisykles; (5) langai privalo turėti atitikties įvertinimą ir paženklinti CE ženklu; (6) langų gamybai naudojamo PVC profilio išorinių sienelių storis turi tenkinti LST EN 12608:2003 reikalavimus; (7) langai ir balkonų durys gaminami iš PVC profilio kurio gamyboje nenaudojami švino stabilizatoriai; (8) langų ir durų profilių spalva balta; (9) lango apkaustai turi būti pagaminti ir sumontuoti laikantis apkaustų gamintojo instrukcijų. Langas turi būti pagamintas su lango/durų apkaustais kurie leistų langą varstyti dvejomis padėtimis su trečia varstymo padėtimi („mikroventiliacija“); (10) jeigu gaminiai sumontuoti ne gamintojo ar jų atstovo, rangovė privalo pateikti raštiška gamintojo išvadą (aktą) apie gaminių sumontavimo tinkamumą; (11) langų mechaninio stiprumo klasė – 4; (12) langų garso izoliacijos parametras – Rw 40-42 dB; (13) oro skverbties klasė – 4; (14) staktos profilio storis ne mažiau 70 mm; (15) pirmo aukšto langai ir balkonų stiklinimas su mechanine apsauga nuo įsilaužimo; (16) apatinė balkonų stiklinimo dalis turi atlaikyti 1350 N jėgą centrinėje stiklinimo dalyje. Viršutinės dalies atsparumo smūgiui klasė – 3 (1 t., b. l. 9–454).

5.3.                      Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 17 punktas numato, kad projektas turi būti patvirtintas reglamento nustatyta tvarka prieš gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) atveju projektas turi būti viešai aptartas su daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkais prieš patvirtinant projektą, aptarimą organizuoja statytojas (projekto užsakovas), projektą pristato projekto vadovas. Prireikus, po aptarimo statytojo (projekto užsakovo) ir projekto vadovo bendru sutarimu projektas patikslinamas ir tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka. Parengto projekto aptarimą su gyventojais organizuoja projekto užsakovas, t. y. projekto administratorius – nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Švenčionių švara“. Todėl 2021 m. balandžio 21 d. įvyko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame daugiabučio namo butų savininkai pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) techniniam projektui ir jo sprendiniams. Šiame susirinkime dalyvavo ir ieškovė, ji pritarė projektui. Tai patvirtino savo parašu. Susirinkimo metu buvo išreikštas vienintelis gyventojų pageidavimas, susijęs su balkonų stiklinimu, o būtent: ,,Balkonų stiklinimas pagal vieningą projektą, stiklinant nuo viršaus iki apačios“ (2 t., b. l. 44, 45).

5.4.                      2021 m. gegužės 28 d. buvo sudarytas Bendrosios ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, nurodyta, kad techninį darbo projektą galima tvirtinti (2 t., b. l. 49–50).

5.5.                      Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 6 d. išdavė leidimą Nr. LAP-04-210806-00002, kuriuo suteikta teisė atnaujinti (modernizuoti) gyvenamąjį daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. projektą Nr. 0258-01-TDP (1 t., b. l. 7–8).

5.6.                      2021 m. spalio 1 d. tarp UAB ,,Švenčionių švara“ ir atsakovės UAB „Stogtekta“  buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis Nr. CPO182142/33-60, pagal kurią užsakovo funkcijas atliko ir sutartį su rangove (atsakove) UAB „Stogtekta“ sudarė trečiasis asmuo UAB ,,Švenčionių švara“, atstovaudama visų daugiabučio butų savininkų interesus (1 t., b. l. 470–485; 2 t., b. l. 51–64). Statybos rangos sutartimi rangovė (atsakovė) UAB „Stogtekta“ įsipareigojo užsakovui UAB ,,Švenčionių švara“ savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakovo pateiktą suderintą techninį darbo projektą, atlikti darbus (sutarties 2.1 punktas). Sutarties 1.1.3 punkte apibrėžta, jog darbai – tai pirkimo sutartyje užsakyti visi rangos darbai be projektavimo paslaugų pagal pateiktą suderintą techninį darbo projektą.

5.7.                      Užsakovas UAB ,,Švenčionių švara“ su atsakove UAB „Ino projektai“ sudarė 2021 m. spalio 26 d. pirkimo sutartį Nr. CPO184397/3S-65 dėl gyvenamųjų pastatų statybos techninės priežiūros paslaugų pagal kurią atsakovė UAB „Ino projektai“ teikė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) statinio statybos techninės priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 35).

5.8.                      Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) atnaujinimas (modernizavimas) (renovacija) buvo atliekamas pagal daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. 0258-01-TDP, kurį rengė UAB „Statybos projektai“, statinio projekto vykdymo priežiūrą atliko UAB „Statybos projektai“ paskirtas asmuo R. K.. Užsakovės UAB ,,Švenčionių švara“ pasirinkta rangovė UAB „Stogtekta“ atliko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) renovacijos darbus, o atsakovas UAB „Ino projektai“ vykdė atliekamų statinio statybos darbų techninę priežiūrą pagal patvirtintą projektą.

5.9.                      2023 m. liepos 3 d. pasirašytas darbų perdavimo aktas (2 t., b. l. 46–47), 2023 m. rugsėjo 4 d. darbai baigti (2 t., b. l. 48), kurio 3 punkte pažymima, kad užsakovė neturi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.

5.10.                      Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 23 d. išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-00-231223-00280 patvirtinta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) atitinka statinio projekto sprendinius ir nėra Statybos įstatyme ir STR 1.05.01:2017 numatytų pagrindų komisijai neišduoti akto. Jame nėra įrašų apie nustatytus darbų trūkumus, įskaitant galimybę ieškovei atidaryti langus (1 t., b. l. 455–460).

5.11.                      Ieškovė dar 2022 m. gruodžio 20 d. raštu kreipėsi į UAB „Švenčionių švara“, motyvuodama, kad balkono langas neatsidaro pilnai (1 t., b. l. 462), tačiau UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ nurodė, kad darbai atlikti pagal projektą (1 t., b. l. 464).

5.12.                      Aplinkybę, kad darbai atlikti pagal projektą nurodė ir R. K. 2023 m. sausio 10 d. rašte, adresuotame ieškovei (1 t., b .l. 463), nurodoma, kad balkonų stiklinimas suprojektuotas taip, kad balkonus galima būtų vėdinti ir išvalyti. Balkono stiklinimo varstymas projekte numatytas trimis padėtimis: atvertimas, atidarymas ir mikroventiliacija. Langų vedinimui skirta lango atvertimo ir mikroventiliacijos funkcija, valymui – atidarymo. Lietuvoje galiojantys statybos techniniai reglamentai, higienos normos nenumato kokiu kampu turi atsidaryti balkono langas (išskyrus priešgaisrinius reikalavimus, skirtus dūmų šalinimui laiptinėje). Fasadų spalviniai sprendimai, šis balkonų sudalinimas į 6 dalis buvo suderintas su rajono architekte, numatant, kad visi modernizuojami kvartalo namai būtų įstiklinti vienodai, pagal vieningą projektą. Prieš projektą atiduodant į ekspertizę, projektas buvo pristatytas gyventojams, tame tarpe buvo aptartas ir balkonų sudalinimas. Gyventojai pastabų irgi nepateikė. Projektą prieš gaunant statybą leidžiantį dokumentą tikrino ekspertai atlikdami projekto ekspertizę, taip pat įvairios tikrinančios organizacijos, kai projektas buvo įkeltas į infostatyba (pastaba – turint omenyje http://infostatyba.lt) statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Nei viena tikrinanti organizacija dėl langų varstymo jokių pastabų nepateikė. Statybos metu rangovė prieš užsakant gaminius, visada atlieka angų matavimus, tikslina langų montavimo vietą varstymą ir kilus klausimams gali kreiptis su pasiūlymais į projektuotoją dėl sprendimų tikslinimo. Projektuotojas negali projekte tiksliai nustatyti lango montavimo vietos, atstumo iki balkono sienos, kol nėra išardytos esamos konstrukcijos, nevertinti esamo pastato nelygumai ir pan. Rangovė atlikusi matavimus ir nustatęs, kad balkono stiklinimo varčia neatsidaro pilnai turėjo kreiptis į projektuotoja su pasiūlymu keliais centimetrais susiaurinti varčią, kad langas pilnai atsidarytų. Bet šiuo atveju nei rangovė, nei techninis prižiūrėtojas nesikreipė į projektuotoją dėl balkono stiklinimo sprendinių. Susidariusi situacija irgi nebuvo iškelta per projekto vykdymo priežiūros susirinkimus. Projektuotojai buvo informuoti, kad lango varčia pilnai neatsidarys tik atvežus gaminius į vietą. Atkreipia dėmesį, kad tokio tipo daugiabučiai namai kaip (duomenys neskelbtini) dažniausiai Lietuvoje stiklinami dalinant stiklinimą į 6 dalis (o ne 7 ar 8 dalis), kad nepabloginti (ir išlaikyti) norminį patalpų apšviestumą kambariuose. Tokia situacija, kai balkono stiklinimo varčios neatsidaro 90 laipsnių kampu dažnai susidaro modernizuojamose daugiabučiuose namuose, kai šiltinant balkono sienas susiaurėja ir taip šiuolaikinių pločio normų neatitinkantys balkonai. Balkonų platinimo priemonė nebuvo numatyta gyventojų patvirtintame investiciniame plane, todėl negalėjo būti suprojektuota.

5.13.                      UAB „Projektų ekspertizė“ 2024 m. vasario 27 d. rašte (1 t., b. l. 465–466) nurodoma, kad UAB ,,Projektų ekspertize“ ir UAB „Švenčionių švara“ 2021 m. vasario 8 d. pasirašė Pagrindinę sutartį Nr. CPO160678/38-2021 dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės paslaugų. Ekspertizei atlikti buvo gautas UAB ,,Statybos projektai“ (R. K.) parengtas projektas. UAB ,,Projektų ekspertizė“, vadovaudamasi sutartimi, atliko pateikto projekto ekspertizę bei 2021 m. vasario 19d. išdavė Bendrosios ekspertizes tarpinį aktą Nr. 21/035-1 su pastabomis projektui. Projektuotojui pataisius projektą pagal privalomąsias ekspertizes pastabas, 2021 m. gegužės 28 d. buvo išduotas Bendrosios ekspertizes aktas Nr. 21/035-2 su išvada, kad techninį darbo projektą galima tvirtinti. Atsižvelgdami į L. S. M. 2024 m. vasario 26 d. rašto prašymą, pakartotinai peržiūrėjome UAB ,,Statybos projektai“ pateikto projekto sprendinius, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono stiklinimu. Projekto ekspertizė atliekama vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 priedo nurodymais. Ekspertizes metu tikrinama: (1) ar projekte pateikti visi projekto dokumentai (aiškinamieji raštai, techninės specifikacijos, brėžiniai, skaičiavimai ir kt.), (2) tikrinama projekto dokumentų atitiktis teisės aktams ir privalomiesiems projekto rengimo dokumentams, (3) brėžinių sprendiniai tikrinami vizualiai. Patikrinti konkretaus brėžinio matavimų nėra galimybes. Be to, tikrinti konkretaus brėžinio matmenis nėra privaloma pagal STR 1.04.04:2017 reikalavimus. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) inventorizacijos byloje balkono plotis iki renovacijos nurodytas 1,0 m. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad balkono siena šiltinama 5 cm (įvertinus tinką apie 7–8 cm). Vadinasi, apšiltinus balkono sieną balkono plotis lieka apie 92 cm. Balkonų įstiklinimo žiniaraštyje (dokumento žymuo 0258-01-TDP-SA-8.06) pateiktas eskizas, kuriame tarp balkono segmentų centrų nurodyta 98 cm. Įvertinus atidaromo balkono lango rėmo plotį galima teigti, kad lango varčia turi būti ne didesne kaip 92 cm. Taigi žiūrint į projekto brėžinius, galima daryti išvadą, kad teoriškai langas atsidaro. Atsižvelgiant į tai, projekto sprendiniams buvo pritarta, nes akivaizdžių neatitikimų teises aktams nenustatyta, o už konkrečius projekto sprendinius atsako projekto dalies vadovas ir projekto vadovas. Atkreipiame dėmesį, kad balkono įstiklinimo žiniaraštyje (dokumento žymuo 0258-01-TDP-SA-8.06) skiltyje ,,Charakteristika" yra numatyta, kad “matmenis tikslinti vietoje“. Taigi, rangovė, atlikdama namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, prieš užsakydama balkonų stiklinimą turėjo išsimatuoti balkonų dydžius bei užsakyti balkonų įstiklinimo langus tokio dydžio, kokie yra reikalingi natūroje, o ne tokius, kokie yra numatyti projekte. Taip pat turėtų būti patikrinta ar tiksliai pagal projektą atliktas balkono įstiklinimas, koks tikrasis balkono plotis natūroje, kokio storio įvykdytas balkono apšiltinimas, kokiu atstumu nuo sienos sumontuota balkono konstrukciją, koks atstumas tarp balkono sudalinimo elementų ir kokie balkono lango gabaritai.

5.14.                      Ieškovė 2023 m. rugsėjo 1 d. ir 2023 m. gruodžio 27 d. raštu kreipėsi į atsakoves, trečiąjį asmenį, nurodydama, kad balkono langas sumontuotas netinkamai, langas neatsidaro pilnai (1 t., b. l. 461; 2 t., b. l. 65).

5.15.                      UAB „Projektų ekspertizė“ rašte nurodoma, kad teoriškai langas turėtų atsidaryti (1 t., b. l. 465–466)

6.       Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, pagal kuriuos kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Visų pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 73 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-313/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl šios priežasties teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, jo patikimumą, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023, 27 punktas).

7.       Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, jog bendrojo naudojimo objektu naudojasi tik vienas daugiabučio buto savininkas, tai nepanaikina fakto, jog bendrosios pastato konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016, 21 punktas), balkonų konstrukcijos yra priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nepriklausomai nuo to, ar balkonais naudojasi vienas daugiabučio namo buto savininkas, ar jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tokios aplinkybės savaime nelemia balkonų konstrukcijų nuosavybės rūšies ir nepanaikina jų priskyrimo prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024, 48 punktas).

8.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendraturčių pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Jos atsiranda tiek tarp daugiabučio namo bendrijos, namo administratoriaus ir trečiųjų asmenų, tiek ir tarp bendraturčių ir trečiųjų asmenų tiesiogiai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, su kitais bendraturčiais bendru sutarimu tvarkydami bendrosios nuosavybės objektą, turi teisę sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo dalių, esančių bendrąja nuosavybe, priežiūros, remonto ar kitokio tvarkymo arba įgalioti vieną iš bendraturčių ar kitą asmenį atstovauti jiems santykiuose su trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, rangovu. Asmens, įgyvendinančio namo butų savininkų sprendimus, sutarties sudarymas su statybos darbus atliekančiu asmeniu nepaneigia daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio teisių, tarp jų – teisės kreiptis į teismą dėl netinkamo su rangovu sudarytos sutarties vykdymo (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-547-555/2024, 25 punktas).

9.       Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Statybos įstatymas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 99 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 34 punktas).

10.       Užsakovo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: (1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; (2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; (3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Norėdamas pasinaudoti trečiuoju gynimosi būdu užsakovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 36, 40 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013), tai yra savarankiški teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 50 punktas), todėl daroma išvada, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, tačiau pareiga pašalinti trūkumus rangovei kyla tik tuomet konstatavus darbų trūkumus.

11.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė už statybos darbų trūkumus nustatyta Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.697 straipsnio 3 dalyje. Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinio rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo arba jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, solidarioji rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė neįtvirtinta – nei Statybos įstatyme, nei CK (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-81-934/2024, 37 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.697 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti statybos dalyvių atsakomybę už per garantinį terminą nustatomus statybos darbų defektus, nenustato savarankiško ir pakankamo joje nurodytų subjektų civilinės atsakomybės pagrindo, kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybei kilti būtinos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

12.       CK 6.663 straipsnyje įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 36 punktas).

13.       Tiek galiojantys teisės aktai, tiek statybos rangos sutartis aiškiai numato, kad atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį namą, visi statybos rangos darbai atliekami vadovaujantis projektuotojo parengtu techniniu darbo projektu. Rangovė (atsakovė) UAB „Stogtekta“ balkono stiklinimo darbus privalėjo atlikti taip, kaip buvo numatyta darbų techniniame projekte, t. y. įstiklinti balkoną iš 6 dalių, sudarant sąlygas langą atidaryti trimis padėtimis. Rangovė darbus atliko ir balkoną įstiklino iš 6 dalių, tai matoma ir atsakovės pateiktose nuotraukose (2 t., b. l. 145–146). Byloje esanti nuotrauka patvirtina, kad ieškovės balkono langas atsidaro mažesniu nei 90 laipsnių kampu (2 t., b. l. 43) kaip ir kitų to paties gyvenamojo namo gyventojų balkonų langai (2 t., b. l. 112–113, 114–115, 116–117, 118–119, 120–121, 141–142). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo renovacijos kokybės. Ieškovės teigimu, renovacijos darbai yra atlikti su trūkumais, nes pakeisti balkono langai atsidaro mažesniu nei 90 laipsnių kampu. Atsakovės su šiuo ieškovės teiginiu nesutinka, motyvuodamos, kad darbai atlikti pagal projektą, nepažeidžia galiojančių teisės aktų, leidžia ieškovei naudotis darbų objektu.

14.       Vien aplinkybė, kad UAB „Statybos projektai“ 2023 m. sausio 10 d. rašte nurodoma, kokių veiksmų darbų vykdymo metu galėjo imtus rangovė bei statybos techninio prižiūrėtoja (1 t., b .l. 463), tai savaime nesuteikia pagrindo vertinti, kad darbai atlikti su trūkumais, kad kyla atsakovių pareiga pašalinti darbų trūkumus. Priešingai, jame nurodoma, kad tokios situacijos, kai renovavus daugiabutį namą balkono langas atsidaro mažesniu nei 90 laipsnių kampu yra ganėtinai dažnos, nes senos statybos namų balkonai siauri, o renovacijos metu apšiltinus namo sienas, balkonas dar labiau susiaurėja. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad balkono siena šiltinama 5 cm (įvertinus tinką apie 7–8 cm), siekiant padidinti namo energetinį naudingą, dėl balkono sienų šiltinimo storio 2021 m. balandžio 21 d. susirinkimo metu jokių pastabų nebuvo pareikšta.

15.       Teismas pažymi, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techniniame projekte nėra jokių nuorodų, kokiu kampu turi atsidaryti langas, tik pažymima, kad trimis padėtimis: atidarymas, atvertimas ir mikroventiliacija. Ieškovės manymu, techniniame projekte nesant išimčių, turėjo būti užtikrinta įprastai tokios rūšies darbams keliami reikalavimai, kad langai atsidarytų pilnai.

16.       Teismas pabrėžia, kad Statybos įstatymas, Statybos techninis reglamentas STR 2.04.01:2018 ,,Pastatų atitvaros. Sienos stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ nei kiti norminiai teisės aktai, nenumato kokiu kampu turi atsidaryti balkono langai. Kaip minėta, tokių reikalavimų nėra numatyta ir techniniame projekte. Atsakovės teigimu, esamo balkono lango atidarymo kampo padidinimas iki 90 laipsnių, reikštų, kad reiktų didinti balkono langų dalių skaičių (iki 7 ar net 8 langų), o tai pablogintų norminį patalpų apšviestumą kambariuose ir iškreiptų bendrą daugiabučio vaizdą. Toks balkono stiklinimas neatitiktų techninio projekto ir vieningo projekto reikalavimų, pagal kurį ir kiti (duomenys neskelbtini) esantys daugiabučiai gyvenamieji namai modernizuoti balkonus dalinant į 6 dalis. Aplinkybę, kad taip modernizuoti ir kiti toje pačioje gatvėje esantys namai patvirtina atsakovės apteiktos nuotraukos (2 t., b. l. 147–156). Nemažiau svarbu pažymėti, kad kiti daugiabučio namo savininkai, kuriems balkonas įstiklintas tokiu pačiu būdu kaip ir ieškovei, neturi pretenzijų dėl darbų kokybės (2 t., b. l. 112–113, 114–115, 116–117, 118–119, 120–121, 141–142). Atsižvelgiant į tai, kad renovuojant daugiabutį buvo apšiltintos jo sienos, tai kitas galimas variantas yra siaurinti balkono sieną (apšiltinimo medžiagos mažinimo sąskaita), tačiau dėl to nukentėtų viso daugiabučio energetinės savybės, daugiabutis neatitiktų jam suteiktos energetinio naudingumo klasės. Kitas galimas variantas būtų platinami balkonus, tačiau balkonų platinimas nebuvo numatytas gyventojų investiciniame plane, tai reikalautų papildomų kaštų, kurie nebuvo numatyti ir daugiabučio gyventojai nėra išreiškę sutikimo.

17.       Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad rangovė (atsakovė) UAB „Stogtekta“ namo modernizavimo darbus atliko netinkamai, nes darbai atlikti pagal techninį projektą, statybos rangos sutartyje numatytomis sąlygomis. Nemažiau svarbu pažymėti ir tai, kad statybos darbų rezultatais yra perduotas užsakovei, pasirašytas statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas, kurie patvirtinta, jog atsakovė (rangovė) UAB „Stogtekta“ atliko, o trečiasis asmuo UAB ,,Švenčionių švara“ priėmė atliktus darbus, įskaitant balkonų įstiklinimą pagal parengtą projektą“, pasirašant rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas nebuvo pastabų dėl atliktų darbų trūkumų ar kitų pastabų. Darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymas reiškia, kad užsakovė pilna apimtimi sutiko su rangovės atliktų darbų tinkamumu pagal projektą (2 t., b. l. 48). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 23 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-00-231223-00280 patvirtino, kad statyba yra užbaigta, statinys atitinka statinio projekto sprendinius ir nėra pagrindų komisijai neišduoti statybos užbaigimo akto (1 t., b. l. 455–460). Iš to daroma išvada, kad minėtu aktu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patvirtino, jog rangovės atlikti darbai pilnai atitinka projektą bei visus tokiems darbams teisės aktuose keliamus reikalavimus.

18.       Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju projektas, be kita ko, dėl langų ieškovės balkone įrengimo buvo suderintas su gyventojais, gyventojai ir užsakovas tokiems sprendiniams pritarė, atlikus darbus buvo pasirašyti statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas, todėl nustačius, kad ieškovei priklausančiame balkone atsakovas UAB „Stogtekta“ įrengė langus atitinkančius projektinius sprendinius, o atsakovė UAB „Ino projektai“ teikdama daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) statinio statybos techninės priežiūros paslaugas nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Todėl, nenustačius, kad atsakovės, vykdydamos atitinkamai daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) renovacijos darbus ir statinio statybos techninę priežiūrą pažeidė sutartinius įsipareigojimus, taip pat nesant duomenų, jog po atliktų atsakovės UAB „Stogtekta“ darbų objektas negalėjo būti naudojamas (daugiabučio gyvenamojo namo butų gyventojai, kaip ir ieškovė, naudojasi sumontuotais balkonų langais, langai atlieka savo funkcijas – kaip nurodyta projekte, dalis balkono langų sekcijų „yra varstomos trimis padėtimis“, ir kaip nurodyta techniniame darbų projekte. Langų vėdinimui skirta lango atvertimo ir mikroventiliacijos funkcija, valymui – atidarymo, todėl šiuo konkrečiu atveju balkono langams atsidarant mažesniu nei 90 laipsnių kampu (apie 70 laipsnių kampu) visos šios funkcijos yra užtikrinamos, nes langą atidarant mažesniu nei 90 laipsnių kampu ieškovė gali langus išvalyti, vėdinti patalpą, prieiti prie atidaryto lango, jį užvėrusi netrukdomai vaikščioti ir naudotis balkonu. Balkono langams atliekant visas funkcijas, numatytas projekte pagal esamą atsidarymo kampą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19.       Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 110 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo kreipdamasi į teismą (1 t., b. l. 6), 780 Eur sumokėjo savo atstovui už teisines paslaugas (1 t., b. l. 467, 468–469; 2 t., b. l. 106–109, 135–137). Atsakovė UAB „Stogeka“ sumokėjo 2 545,03 Eur savo atstovams už teisines paslaugas (2 t., b. l. 25, 122–130), o atsakovė UAB „Ino projektai“ sumokėjo 1 000 Eur advokatui už teisines paslaugas (2 t., b. l. 134, 157–160).

20.       Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atlygintinos atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

21.       Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu (2 t., b. l. 25, 134), pateikė rašytinį prašymą atlyginti teisines paslaugas išlaidas bei duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai (2 t., b. l. 122–124, 157–158). Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei dalyvaujant teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su teisine pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu priteistina atsakovei UAB „Stogeka“ iš ieškovės 2 545,03 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atsakovei UAB „Ino projektai“ iš ieškovės 1 000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

22.       Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes procesiniai dokumentai buvo siunčiami per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP) ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Netenkinti ieškovės L. S. M. ieškinio.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stogeka“, juridinio asmens kodas 303065725, iš ieškovės L. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 545,03 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 3 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ino projektai“, juridinio asmens kodas 304368006, iš ieškovės L. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja        Donata Šimkutė