Civilinė byla Nr. e2A-536-790/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02467-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5; 2.6.16.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės BENU Vaistinė Lietuva apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1048-431/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės BENU Vaistinė Lietuva ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį įgyvendinimo, tretieji asmenys – Ukmergės rajono savivaldybės administracija, uždarosios akcinės bendrovės „Vynuogių“ vaistinė, „Ukmergės vaistinė“, ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės BENU Vaistinė Lietuva ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį įgyvendinimo ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras, uždaroji akcinė bendrovė „Vynuogių“ vaistinė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) BENU Vaistinė Lietuva kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui, prašydama įpareigoti atsakovę vykdyti 2006 m. lapkričio 16 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. S75-17 8.2 punkto sąlygas, susijusias su ieškovės pirmenybės teise lyginant su kitais asmenimis atnaujinti nuomos sutartį, ir atnaujinti nuomos sutartį su ieškove.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove 2006 m. lapkričio 16 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S75-17 (toliau – ir nuomos sutartis). Pagal šią nuomos sutartį atsakovė ieškovei išnuomojo 66,76 kv. m ploto patalpas, pažymėtas indeksais: (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos). Pagal nuomos sutarties 8.1 punktą patalpos ieškovei buvo išnuomotos vaistinių veiklai vykdyti 10 metų terminui, t. y. iki 2016 m. lapkričio 16 d. Nuomos sutarties 8.2 punkte yra įtvirtinta, kad „Nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal šią Sutartį prisiimtus įsipareigojimus, pasibaigus terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį“. Be to, ieškovė ir atsakovė nuomos sutarties 8.2 punkte susitarė ir dėl pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį įgyvendinimo. Ieškovė, laikydamasi nustatytos pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį įgyvendinimo tvarkos, 2016 m. rugsėjo 22 d. pranešimu Nr. 94-238 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties atnaujinimo“ išreiškė pageidavimą atnaujinti nuomos sutartį naujam terminui, kadangi ji visą nuomos sutarties terminą tinkamai ir tvarkingai vykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Į šį pranešimą ieškovė atsakymo negavo. Ieškovė vėliau buvo informuota, kad yra inicijuojamas viešas nuomos konkursas ginčo patalpoms išnuomoti. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2016 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 1-248 „Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nusprendė leisti išnuomoti viešo konkurso būdu ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui savivaldybei nuosavybės teise priklausančias ir VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro patikėjimo teise valdomas ginčo patalpas. Skelbime apie viešą nuomos konkursą ir jame nurodytose konkurso sąlygose, prie jo pridėtame savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties projekte nėra įtvirtintos nuostatos dėl esamo patalpų nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti patalpų nuomos sutartį. Atsakovės neveikimas ir nuomos sutartyje numatytos sąlygos dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį neįgyvendinimas pažeidžia ieškovės teises, teisėtus interesus bei lūkesčius dėl nuomos sutarties atnaujinimo. Ieškovė savo reikalavimą dėl pirmenybės teisės pratęsti nuomos sutartį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.482 straipsniu ir nuomos sutarties 8.2 punktu.
3. Civilinės byla Nr. e2-1048-431/2017 buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-4759-232/2017, kurioje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei, prašydama įpareigoti atsakovę vykdyti nuomos sutarties 8.2 punkto sąlygas, susijusias su ieškovės pirmenybės teise lyginant su kitais asmenimis atnaujinti nuomos sutartį, ir atnaujinti nuomos sutartį su ieškove, taip pat panaikinti atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 7-253 „Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos“ (toliau – ir tarybos sprendimas).
4. Nors ieškovė informavo, kad siekia pasinaudoti pirmenybės teise atnaujinti nuomos sutartį, atsakovė priėmė ginčijamą tarybos sprendimą, kuriuo nusprendė leisti išnuomoti viešo konkurso būdu ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kurias patikėjimo teise valdo VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras. Atsakovės neveikimu, neatlikus teisės aktuose ir nuomos sutartyje numatytų veiksmų, užtikrinančių ieškovės pirmenybės teisę, tarybos sprendimu buvo pažeisti ieškovės interesai dėl jos pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį neįgyvendinimo.
5. Atsakovė VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras nurodė, kad yra netinkama atsakovė byloje. Ji neturi teisės spręsti nuomos sutarties atnaujinimo klausimo, nes nėra ginčo patalpų savininkė, o patalpas valdo tik patikėjimo teise.
6. Atsakovė Ukmergės rajono savivaldybė su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 13-1140 buvo nurodyta, kad VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui 10 metų laikotarpiui leidžiama sudaryti nuomos sutartį su ieškove. Minėtame įsakyme nėra numatyta galimybė sutartį pratęsti ilgesniam terminui. Nuomos sutartyje nurodytas 8.2 punktas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu nuomos sutartis būtų sudaryta trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir VSTVNDJĮ). Įstatymu nustatyta, kad savivaldybės turto nuomos tvarką yra įgaliota nustatyti savivaldybės taryba. Sutarties pasibaigimo ir ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentavo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 7-77 „Dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo naujos redakcijos patvirtinimo“ patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 37 ir 42 punktus sprendimą dėl savivaldybės materialiojo turto nuomos priima Ukmergės rajono savivaldybės taryba, ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl prašė ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad VSTVNDJĮ 8 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (toliau – ir VSĮ). Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis. Nurodyto įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, 2 dalyje – kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. Pagal VSTVNDJĮ 15 straipsnio 8 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. VSĮ 16 straipsnio 26 punkte yra nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose.
9. Ginčo sutarties pasibaigimo ir ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentavo Aprašas. Šio Aprašo 37 punkte yra nurodyta, kad sprendimą dėl savivaldybės materialiojo turto nuomos, subnuomos ar nuomos sutarties pratęsimo priima Ukmergės rajono savivaldybės taryba. Aprašo 42 punkte nurodoma, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, nuomos sutartis gali būti pratęsta CK nustatyta tvarka. Savivaldybės turto valdytojas privalo užtikrinti, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų.
10. Teismas nurodė, kad nuomos sutartis, kurią pageidauja atnaujinti ieškovė, buvo sudaryta 2006 m. lapkričio 16 d. 10 metų terminui, t. y. iki 2016 m. lapkričio 16 d. (nuomos sutarties 8.1 punktas). Teismo nuomone, maksimalus teisės aktais leistinas 10 metų ginčo patalpų nuomos terminas yra suėjęs. Dėl šios priežasties faktinis nuomos sutarties 8.2 punkto įgyvendinimas dėl nuomos sutarties atnaujinimo papildomam terminui yra negalimas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reguliavimui (VSTVNDJĮ 15 straipsnio 8 daliai, Aprašo 42 punkto nuostatoms). Teismas sprendė, kad nuomos sutarties pratęsimas pagal galiojančius teisės aktus ilgesniam negu 10 metų laikotarpiui nėra galimas, o sutartyje esantis 8.2 punkte punktas taikytinas tik sutarčiai, sudarytai trumpesniam kaip 10 metų terminui, todėl ieškovės reikalavimas vykdyti nuomos sutarties 8.2 punkto sąlygas, susijusias su ieškovės pirmenybės teise palyginti su kitais asmenimis atnaujinti nuomos sutartį, ir atnaujinti nuomos sutartį su ja, yra nepagrįstas.
11. Atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 15 d. įsakyme „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, priimtame vadovaujantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 7-184 „Dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos patvirtinimo“, buvo leista sudaryti nuomos sutartį su ieškove 10 metų laikotarpiui. Teismo nuomone, šio įsakymo pagrindu sudarytoje nuomos sutartyje negalėjo būti nustatyta galimybė nuomininkui toliau naudotis išnuomotomis patalpomis (atnaujinant sutartį), kai yra pasibaigęs įsakyme nurodytas 10 metų laikotarpis. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovės nurodoma sutarties 8.2 punkto pagrindu įgyta pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį nėra teisėta, dėl ko ieškovė nepagrįstai remiasi savo teisėtų lūkesčių pažeidimu. Tiek iki nuomos sutarties sudarymo, tiek vėliau galiojęs bei šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad, neatnaujinus nuomos sutarties po to, kai suėjo maksimalus norminiais aktais leistinas 10 metų nuomos sutarties terminas, jokie ieškovės teisėti lūkesčiai nėra pažeidžiami.
12. CK 6.482 straipsnio nuostatos dėl pirmenybės teisės taikymo atnaujinant pasibaigusią nuomos sutartį yra taikytinos tiek, kiek netaikytinos CK 6.479 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias numatyta, kad įstatymai gali nustatyti kitokius daikto, kuris yra valstybės nuosavybė, nuomos terminus. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės turtas pagal VSTVNDJĮ turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, reiškiančiu, jog sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, teismas sprendė, kad CK 6.479 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos tiek valstybės, tiek šiuo atveju savivaldybės turtui. Atitinkamai, nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį reguliuojama specialiais aktais. Dėl nurodytų argumentų teismas laikė nepagrįstu ir ieškovės reikalavimą panaikinti ginčijamą tarybos sprendimą.
13. Teismas nurodė, kad Aprašo 20 punkte yra nustatyta, jog patikėtinis – savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija – turi teisę patikėjimo teise valdomą, naudojamą ir disponuojamą nekilnojamąjį turtą nuomoti ir gauti pajamas iš turto nuomos ar perduoti turtą panaudos pagrindais tik gavęs raštišką patikėtojo sutikimą. Todėl, teismo nuomone, atsakovė VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras neturi savarankiškos teisės spręsti dėl patalpų nuomos, todėl ieškovės ieškinį šiai atsakovei atmetė.
14. Teismas, remdamasis bylos duomenų visuma, sprendė, kad ieškovei buvo žinoma apie organizuojamą ir skelbiamą viešą konkursą iki ieškinio pareiškimo teisme, o 2016 m. gruodžio 7 d. ieškovė žinojo arba privalėjo žinoti ir apie ginčijamą tarybos sprendimą. Patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė jau tikslino reikalavimus ir prašė panaikinti tarybos sprendimą, ieškovė pateikė teismui 2017 m. vasario 1 d. Teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį, naujas ieškinys teismui buvo pateiktas 2017 m. birželio 28 d. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje įtvirtiną terminą skųsti tarybos sprendimą, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą.
15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsniu, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš ieškovės atsakovei VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui priteisė 1 210 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Vynuogių“ vaistinė – 3 060 Eur.
16. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. papildomu sprendimu iš ieškovės UAB „Ukmergės vaistinė“ priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB BENU Vaistinė Lietuva prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas, nustatydamas, kad ieškovės pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį yra negalima, vadovavosi tik VSTVNDJĮ 15 straipsnio 8 dalimi (kurioje net nėra užsimenama apie jokį maksimalų nuomos terminą ar negalėjimą atnaujinti nuomos sutarties įgyvendinant pirmenybės teisę) bei Aprašo 42 punktu, tačiau visiškai nevertino CK 6.482 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuomininko pirmenybės teisės, tuo pažeisdamas konstitucinius teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principus bei nuomos sutarties 8.2 punkto nuostatas. Šiuo atveju susidarė atitinkama normų konkurencijos situacija, kai tarpusavyje konkuruoja iš vienos pusės CK 6.482 straipsnio 1 dalies norma ir nuomos sutartis, o iš kitos pusės Aprašo 42 punkto norma – t. y. žemesnės teisinės galios teisės aktas, kuriam teismas neteisėtai ir nepagrįstai, nesivadovaudamas normų konkurencijos taisyklėmis, suteikė viršenybę prieš CK ir tuo pagrindė ieškovės ieškinio atmetimą.
17.2. Teismas be pagrindo konstatavo, kad nuomos sutarties 8.2 punktas taikytinas tik sutarčiai, sudarytai trumpesniam kaip 10 metų terminui. Pirma, nuomos sutartis ir buvo sudaryta 10 metų terminui, todėl nuomos sutarties 8.2 punktas apskritai turėtų būti laikomas betiksliu. Antra, nei CK 6.482 straipsnyje, reguliuojančiame nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį, nei VSTVNDJĮ, nei Apraše taip pat nėra nurodyta, kad pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį nuomos sutartyse gali būti nustatoma tik tokiu atveju, kai daiktas išnuomojamas trumpesniam nei 10 metų terminui.
17.3. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovė turėjo teisėtą lūkestį atnaujinti nuomos sutartį, pasibaigus jos terminui, ir toks lūkestis kilo iš: 1) nuomos sutarties 8.2 punkto, įtvirtinančio nuomininko pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti nuomos sutartį, 2) CK 6.482 straipsnio; 3) nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Aprašo 2004 m. rugpjūčio 25 d. redakcijos (patvirtinta 2004 m. rugpjūčio 25 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-184), kuri apribojimo dėl maksimalaus nuomos termino apskritai nenumatė ir tik beveik po 8 metų, t. y. 2014 m. kovo 27 d. Aprašo redakcijoje, buvo nustatytas maksimalus 10 metų nuomos terminas.
17.4. Nė viena procese dalyvaujanti šalis neprašė panaikinti ar pripažinti negaliojančiu nuomos sutarties 8.2 punkto. Teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas ir pasisakė dėl nuomos sutarties 8.2 punkto negaliojimo.
17.5. Teismas ne tik valstybės, bet ir savivaldybės turto atžvilgiu pasiremdamas CK 6.479 straipsnio 3 dalies nuostata ir atitinkamai VSTVNDJĮ 15 straipsnio 3 dalies norma, iš esmės pritaikė specialiųjų normų analogiją, tuo pažeisdamas CK nustatytas analogijos taikymo taisykles. VSTVNDJĮ 15 straipsnio 3 dalies norma yra specialioji, todėl jos taikymas pagal analogiją yra negalimas. Be to, teismas net neargumentavo, kad savivaldybės turto nuomos santykiai yra nesureglamentuoti, o iškart darė išvadą, jog savivaldybės turto nuomai turėtų būti taikomos valstybės turto atžvilgiu taikomos specialios teisės normos.
17.6. Teismo sprendime yra pasisakyta tik dėl nedidelės dalies ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, t. y. teismas nepasisakė dėl VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro neveikimo; ar egzistuoja nuomos sutartyje bei CK numatytos sąlygos nuomininko pirmenybės teises įgyvendinti; dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016, kuria ieškovė vadovavosi, grįsdama savo reikalavimus; argumentų, kad reikalavimas dėl maksimalaus nuomos termino ir reikalavimas dėl pirmenybės teisės yra visiškai suderinami ir neturi būti priešpastatomi vienas kitam.
17.7. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti tarybos sprendimą, nurodė, jog ieškovė apie tarybos sprendimą žinojo arba privalėjo žinoti 2016 m. gruodžio 7 d. Teismas niekaip nepagrindžia, kodėl būtent šią dieną ieškovė turėjo žinoti apie tokį sprendimą. Ieškovė su tarybos sprendimu susipažino tada, kai VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras prie 2016 m. gruodžio 27 d. pateikto atsiliepimo į ieškinį pridėjo nurodytą spendimą, su kuriuo ieškovė susipažino iš karto po naujų metų. Būtent nuo šio momento turėjo būti pradėtas skaičiuoti terminas tarybos sprendimui apskųsti. Ieškovė patikslintą ieškinį, kuriuo ginčijo sprendimą, padavė 2017 m. vasario 1 d., t. y. nepraleisdama senaties termino.
17.8. Net ir atmetus ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui UAB „Vynuogių“ vaistinė iš ieškovės, priešingai nei sprendė teismas, neturėtų būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovė nuo pat pradžių prieštaravo trečiojo asmens dalyvavimui šioje byloje. Jeigu ir būtų nuspręsta bylinėjimosi išlaidas priteisti, tai jos turėtų būti ženkliai mažesnės ir proporcingos atsakovei VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui priteistai bylinėjimosi išlaidų sumai.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
18.1. Skundo argumentai dėl atsakovės neveikimo ir jos teisės atnaujinti nuomos sutartį yra nepagrįsti. Ji ginčo patalpas valdo tik patikėjimo teise, teisės aktais jai nenustatyta teisė savarankiškai spręsti dėl tokio turto nuomos. Atsakovė, vadovaudamasi VSTVNDJĮ 12 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 20 ir 37 punktais, gavusi ieškovės prašymą pratęsti nuomos sutartį su ieškove, kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę, kuri 2016 m. spalio 27 d. tarybos sprendimu nusprendė nepratęsti nuomos sutarties. Atsakovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, reikalingus nuomos sutarčiai pratęsti, todėl ieškovės pretenzijos jos atžvilgiu yra nepagrįstos.
18.2. Atsakovės nuomone, normų konkurencija yra tarp CK 6.482 straipsnio 1 dalies ir VSTVNDJĮ 15 straipsnio 8 dalies. Aprašu yra tik realizuota įstatymu nustatyta teisė savivaldybei nustatyti materialiojo turto nuomos tvarką. Skundo argumentai, kad pagal teisės aktų hierarchiją CK 6.482 straipsnio 1 dalį norma turi pirmenybę, yra nepagrįsti.
18.3. Neatnaujinus nuomos sutarties ieškovės teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vynuogių“ vaistinė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
19.1. Teismas išnagrinėjo bei įsigilino į savivaldybės nekilnojamojo turto nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. VSTVNDJĮ, VSĮ, Aprašas yra specialieji teisės aktai (lot. lex specialis), be kita ko, nustatantys būtent savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ypatumus, dėl ko CK bendrosios normos (lot. lex generalis), įskaitant ieškovės nurodomą CK 6.482 straipsnį, taikytina tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai leidžia ar atitinkamų klausimų nereguliuoja specialusis teisinis reglamentavimas.
19.2. Nuomos sutarties 8.2 punkte nustatydamos galimybę nuomininkui, tvarkingai vykdžiusiam pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį, nuomos sutarties šalys veikė akivaizdžiai neteisėtai, viršydamos įgaliojimus. Egzistuojant minėtoms aplinkybėms, nuomos sutartis negali būti atnaujinama, vadovaujantis nuomos sutarties 8.2 punktu, kurį į nuomos sutarties sąlygas sutarties šalys įtraukė, neturėdamos tam jokio teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad ieškovė nepagristai remiasi savo teisėtų lūkesčių pažeidimu, akcentuodama, jog nuomos sutarties 8.2 punkto pagrindu neva jos pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį yra įgyta teisėtai. Ieškovei dar iki nuomos sutarties sudarymo turėjo būti žinoma speciali savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto disponavimo tvarka.
19.3. Teismas neperžengė ieškinio ribų, nes skundžiamame sprendime nevertino ir nenurodė, kad nuomos sutarties 8.2 punktas negalioja.
19.4. Ar CK 6.479 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma ir savivaldybės turto atžvilgiu, yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, dėl kurio nuomonės gali būti nevienareikšmės. Tačiau skundžiamo teismo sprendimo argumentai pavirtina, kad teismas ieškovės reikalavimus atmetė teisingais ir teisiškai pagrįstais argumentais, kurių turinio teisingumo ieškovė apeliaciniame skunde neginčija ir nekvestionuoja, vadinasi, su jais sutinka.
19.5. Skundo argumentai, kad teismas nepasisakė dėl visų ieškovės pateiktų argumentų ir byloje esančių įrodymų, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro jokio pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Ieškovė nenurodė nei vieno argumento ar byloje esančio įrodymo, kurie būtų reikšmingi ir būtų turėję įtakos kitokiam sprendimui priimti.
19.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti tarybos sprendimą.
19.7. Ieškovės prašymas sumažinti trečiajam asmeniui priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį yra nepagrįstas. Ieškovė elgiasi nesąžiningai lygindama atsakovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo teikė daugiau ir didesnės apimties procesinių dokumentų. Teiktų procesinių dokumentų turinys bei skaičius patvirtina, kad jis yra aktyvus proceso dalyvis. Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose išsamiai pasisakė dėl bylos esmės ir ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, taip pat siekė teisingo ir operatyvaus teismo proceso. Trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo vertinti kaip per didelių, kadangi pagal suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, šios išlaidos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) reikalavimų. Be to, ieškovė teikė panašų skaičių ir panašios apimties procesinių dokumentų, tačiau už teisines paslaugas prašė priteisti net 5 353,24 Eur. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas pagrįstai, nes turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jos nuomone, 1) teismas, vadovaudamasis tik VSTVNDJĮ 15 straipsnio 8 dalimi bei Aprašo 42 punktu, tačiau nevertinęs CK 6.482 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuomininko pirmenybės teisės, pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principus bei nuomos sutarties 8.2 punkto nuostatas; 2) teismas nepagrįstai pagal analogiją pritaikė CK 6.479 straipsnio 3 dalies ir VSTVNDJĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostatas; 3) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neteisėtai remiasi savo teisėtų lūkesčių pažeidimu; 4) teismas nepasisakė dėl visų ieškovo pateiktų argumentų ir įrodymų; 5) teismas nepagrįstai nustatė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti tarybos sprendimą ir 6) teismas trečiajam asmeniui priteisė neproporcingą bylinėjimosi išlaidų sumą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Dėl VSTVNDJĮ 15 straipsnio 8 dalies bei Aprašo 42 punkto santykio su CK reguliavimu
23. CK 6.479 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Pagal šio straipsnio 3 dalį įstatymai gali nustatyti kitokius daikto, kuris yra valstybės nuosavybė, nuomos terminus.
24. CK 6.482 straipsnis įtvirtina nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį – nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį (1 dalis). Sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos (3 dalis). Jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius (3 dalis).
25. Nuomos sutarties, kurios pagrindu savo teisės į šios sutarties atnaujinimą pripažinimo siekia apeliantė, objektas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl ginčui teisingai spręsti būtina nustatyti, koks savivaldybės turto nuomą reglamentuojančių viešosios teisės aktų nuostatų santykis su CK nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis.
26. VSTVNDJĮ 9 straipsnis nustato bendrus tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
27. Kadangi sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaromi remiantis viešosios teisės principu, t. y. tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, tokiems teisiniams santykiams CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDJĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės ir savivaldybių turto nuomos santykių reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sandoriai, kuriuos sudaro viešosios įstaigos dėl joms perduoto savivaldybės turto, turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės (savivaldybių) turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir toks šių teisinių santykių reglamentavimas yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011).
31. VSTVNDJĮ 8 straipsnis nustato, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal VSĮ – įgyvendindamos turto savininko funkcijas; savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise, kiti subjektai – nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį. Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir nustatytais atvejais turto patikėjimo sutartys.
32. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.
33. VSTVNDJĮ 15 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą, 3 dalis nustato, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tuo tarpu pagal šio straipsnio 8 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
34. Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas reglamentuoja Aprašas, savivaldybės tarybos patvirtintas remiantis VSTVNDJĮ 15 straipsnio 8 dalimi suteiktais įgaliojimais. Šio Aprašo 37 punktas nustato, kad sprendimus dėl savivaldybės materialiojo turto nuomos ar nuomos sutarties pratęsimo priima savivaldybės taryba. Aprašo 39 punkte numatyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialus turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus 40 punkte numatytus atvejus. Aprašo 42 punktas nustato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, nuomos sutartis gali būti pratęsta CK nustatyta tvarka. Savivaldybės turto valdytojas privalo užtikrinti, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų.
35. Iš išdėstytų Aprašo nuostatų matyti, kad tarp šalių 2006 m. lapkričio 16 d. sudarytos nuomos sutarties termino pasibaigimo metu galiojusios viešosios teisės normos, reglamentavusios savivaldybės turto nuomą, nenumatė galimybės atnaujinti šios sutarties. Aprašo 42 punktas nustatė imperatyvų draudimą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoti ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant ir atnaujinimo atvejus). Apraše nebuvo numatyta, kad aptartos jo nuostatos netaikomos iki jo įsigaliojimo sudarytoms nuomos sutartims. Kadangi, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, savivaldybės turto nuomos sutarties šalys gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose teisės aktuose, šiuo atveju atsakovėms nebuvo galimybės kitaip, nei imperatyviai reglamentuota Apraše, spręsti 2006 m. lapkričio 16 d. sudarytos nuomos sutarties atnaujinimo klausimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad faktinis nuomos sutarties 8.2 punkto įgyvendinimas dėl nuomos sutarties atnaujinimo negalimas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reglamentavimui (VSTVNDJĮ 15 straipsnio 8 daliai, Aprašo 42 punkto nuostatoms).
36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad teismas, vadovaudamasis tik VSTVNDJĮ 15 straipsnio 8 dalimi bei Aprašo 42 punktu, tačiau nevertinęs CK 6.482 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuomininko pirmenybės teisės, pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principus bei nuomos sutarties 8.2 punkto nuostatas.
37. Dėl šioje nutartyje jau nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmenybę suteikė ir ginčo teisiniams santykiams pritaikė būtent savivaldybės turto nuomą reglamentuojančius teisės aktus, o ne CK įtvirtintas ir į šalių sudarytą sutartį perkeltas bendrąsias nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, numatančias nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį. CK nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai specialieji savivaldybės turto valdymą bei naudojimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip, tačiau šiuo atveju yra priešingai. CK nėra ir negali būti vertinamas kaip aukštesnės galios teisės aktas lyginant su VSTVNDJĮ. Pastarasis įstatymas yra specialusis teisės aktas, turintis pirmenybę prieš CK, o šio įstatymo nuostatos nukreipia į teisinį reglamentavimą, nustatantį konkrečiai savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nuomos tvarką ir sąlygas.
38. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012; kt.). Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Aprašo nuostatomis, nustatančiomis, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas turi būti išnuomojamas viešo konkurso būdu (išskyrus tam tikras išimtis) ir kad draudžiama savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoti ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant ir atnaujinimo atvejus), užtikrinami VSTVNDJĮ įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principai. Tuo atveju, jeigu savivaldybei priklausančio ilgalaikio materialaus turto nuoma (ypač jei ji prasidėjusi ir būtų tęsiama be viešo konkurso) užsitęstų daugiau nei 10 metų, kiltų grėsmė, jog savivaldybė neturėtų galimybių peržiūrėti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo, naudojimo sąlygų, įvertinti pasikeitusių aplinkybių, siekti, kad turtas būtų naudojamas racionaliai ir siekiant maksimalios naudos visuomenei. Tokiu atveju būtų suteiktos jokiais teisės aktais nepagrįstos privilegijos vienam konkrečiam ūkio subjektui nuomotis patalpas ir vykdyti jose veiklą, tuo tarpu kitiems ūkio subjektams neteisėtai užkertant kelią varžytis dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo ir geriausio pasiūlymo pateikimo atveju jas išsinuomoti, sudarant nuomos sutartį. Pastebėtina ir tai, kad VSTVNDJĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas imperatyviai ir analogiškai kaip Aprašas numato draudimą ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą) išnuomoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą (įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiuo atveju savivaldybės tarybai Apraše nustačius iš esmės tokią pat nuostatą savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto atžvilgiu, negalima spręsti, jog tokia nuostata pažeistų VSTVNDJĮ ar jame įtvirtintus principus.
Dėl CK 6.479 straipsnio 3 dalies ir VSTVNDJĮ 15 straipsnio 3 dalies taikymo
39. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti taikė pagal analogiją CK 6.479 straipsnio 3 dalies ir VSTVNDJĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias nuomos terminą valstybės turto nuomos atveju. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra matyti, kad teismas ginčui spręsti iš tiesų būtų taikęs ieškovės nurodytas nuostatas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas rėmėsi VSTVNDJĮ 15 straipsnio 8 dalies bei Aprašo 42 punkto nuostatomis. Teismo sprendime CK 6.479 straipsnio 3 dalis yra paminėta siekiant pagrįsti išvadą, kad nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį reguliuojama specialiais aktais. Tačiau tokia išvada yra teisinga net ir nesiremiant CK 6.479 straipsnio 3 dalimi, nustatančia galimybę įstatymais nustatyti kitokius nei CK daikto, kuris yra valstybės nuosavybė, nuomos terminus. Tuo tarpu teismo sprendime VSTVNDJĮ 15 straipsnio 3 dalis apskritai neminima.
Dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo.
41. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimą; 2002 m. lapkričio 5 d. nutarimą; 2003 m. kovo 4 d. nutarimą, 2003 m. kovo 17 d. nutarimą, 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą; 2010 m. vasario 3 d. nutarimą; 2013 m. vasario 15 d. nutarimą ir kt.).
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė teisėtą lūkestį atnaujinti nuomos sutartį pasibaigus jos terminui grindžia nuomos sutarties 8.2 punkto sąlyga, CK 6.482 straipsniu ir nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos nuostatomis, nenumačiusiomis apribojimo dėl maksimalaus nuomos termino.
43. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2006 m. lapkričio 16 d. nuomos sutartyje apskritai negalėjo būti nustatyta galimybė atnaujinti sutartį pasibaigus sutarties terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad VSTVNDJĮ 2002 m. gegužės 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2002 m. birželio 19 d., suteikė įgaliojimus konkrečios savivaldybės tarybai detalizuoti tvarką, kurios laikantis turi būti išnuomojamas savivaldybei priklausantis turtas (VSTVNDJĮ 14 straipsnio 6 dalis). Ukmergės rajono savivaldybė, įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, 2004 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 7-184 patvirtino Savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, galiojusią nuomos sutarties sudarymo metu, bet joje nenumatė savivaldybei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties termino. Vadinasi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, negalima spręsti, kad šalys į 2006 m. lapkričio 16 d. nuomos sutartį CK 6.482 straipsnio nuostatas dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti sutartį perkėlė neteisėtai.
44. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek 2006 m. lapkričio 16 d. nuomos sutarties, tiek CK 6.482 straipsnio nuostatos, tiek Ukmergės rajono savivaldybės 2004 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 7-184 patvirtinta tvarka negalėjo suformuoti ieškovės teisėto lūkesčio, kad visais atvejais, jai tvarkingai vykdžius pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui nuomos sutartis su ja bus pratęsta.
45. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, CK 6.482 straipsnio reguliavimas nėra imperatyvus, be to, CK 6.482 straipsnyje nustatytas reguliavimas neužtikrina nuomininko teisės nuomotis daiktą tomis pačiomis sąlygomis. Pagal CK 6.482 straipsnyje nustatytą reguliavimą nuomininkas turi teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį esant tam tikroms sąlygoms, viena iš jų – šalių susitarimas dėl kitų, naujų nuomos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018).
46. Kadangi ieškovė ilgam laikotarpiui išsinuomojo savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, jai sutarties sudarymo metu turėjo būti žinoma, kad tokio turto nuoma reglamentuojama specialiu ir imperatyvaus pobūdžio teisiniu reglamentavimu. Taigi, ieškovei turėjo būti suprantama ir tai, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui gali galioti kitokios viešosios teisės taisyklės nei tos, kurios galiojo sutarties sudarymo metu. Pastebėtina, kad maksimalų 10 metų savivaldybės turto nuomos terminą Ukmergės rajono savivaldybės taryba nustatė dar 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 7-123, t. y. po nuomos sutarties sudarymo praėjus maždaug 1,5 metų. Taigi, ieškovė turėjo pakankamai laiko iki nuomos sutarties termino pasibaigimo savo veiklą orientuoti į pasikeitusią savivaldybės turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką.
47. Kartu pastebėtina, kad pasikeitusi savivaldybės turto nuomos tvarka apskritai neeliminuoja ieškovės galimybės toliau naudotis ginčo patalpomis tuo atveju, jeigu ji būtų pripažinta viešo konkurso nuomotis ginčo patalpas laimėtoja. Tuo atveju, jeigu ieškovė, dalyvaudama viešame konkurse, pasiūlytų geriausias ginčo patalpų nuomos sutarties sąlygas, faktiškai būtų pasiektas pasibaigusios nuomos sutarties šalių susitarimas naujam nuomos terminui. Tokia situacija iš esmės nepaneigia CK 6.482 straipsnio reguliavimo, kadangi pagal šį reguliavimą, kaip minėta, yra būtinas naujas nuomos sutarties šalių susitarimas dėl teisinių santykių tęsimo sąlygų. Šiuo atveju tokio susitarimo galimybė realizuojama savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuojant viešą ginčo nuomos konkursą, taip siekiant užtikrinti VSTVNDJĮ įtvirtintų principų laikymąsi.
48. Dėl išdėstytų argumentų negalima spręsti, kad atsakovėms neatnaujinus 2006 m. lapkričio 16 d. sudarytos nuomos sutarties, o dėl ginčo patalpų nuomos paskelbus viešą konkursą, buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai į nuomos sutarties atnaujinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo
49. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų jos pateiktų argumentų ir įrodymų t. y. teismas nepasisakė dėl VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro neveikimo; ar egzistuoja nuomos sutartyje bei CK numatytos sąlygos nuomininko pirmenybės teises įgyvendinti; dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016, kuria ieškovė vadovavosi, grįsdama savo reikalavimus; argumentų, kad reikalavimas dėl maksimalaus nuomos termino ir reikalavimas dėl pirmenybės teisės yra visiškai suderinami ir neturi būti priešpastatomi vienas kitam.
50. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šis reikalavimas susijęs su įstatymu pavesta teismo pareiga bylą nagrinėti nepažeidžiant procesinės tvarkos bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisiniai teismo procesinio sprendimo argumentai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokie įstatymai taikytini sprendžiant šalių ginčą, ir įvertinti šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą jų atžvilgiu. Faktiniai argumentai reiškia šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą aktualių bylos aplinkybių, bylą nagrinėjančio teismo konstatuotų laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, atžvilgiu. Teismo sprendimo pagrįstumo reikalavimas detalizuotas CPK normose dėl teismo sprendimo turinio; teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus: įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018 ir kt.).
51. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, pateikė pakankamus faktinius ir teisinius argumentus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kokios teisės normos taikytinos ginčui spręsti ir jas iš esmės teisingai pritaikė pagal byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovės pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį nebuvo pažeista, teismui nebuvo pareigos detaliai atsakyti į ieškovės nurodytus teisiškai nereikšmingus argumentus, kurie niekaip nepakeistų bylos baigties, pvz., dėl atsakovės VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras neveikimo, dėl to, ar ieškovė tvarkingai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Pastebėtina, kad ieškovė apskritai nesutinka su viešo konkurso patalpų nuomai paskelbimu, todėl jos samprotavimai apie tai, kad reikalavimai dėl maksimalaus nuomos termino ir dėl pirmenybės teisės yra visiškai suderinami ir neturi būti priešpastatomi vienas kitam, kad konkurso sąlygose turėtų būti numatytos atitinkamos sąlygos užtikrinant ieškovės pirmenybės teisę toliau nuomotis patalpas, taip pat nėra teisiškai reikšmingi sprendžiamam ginčui teisingai spręsti ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo įvertinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016, kadangi šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016 buvo ginčijamos nuomos konkurso sąlygos kaip pažeidžiančios ieškovės pirmenybės teisę atnaujinti savivaldybės turto nuomos sutartį, kurios terminas buvo 5 metai. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl sutarties, kuri buvo sudaryta 10 metų laikotarpiui, kuris pagal galiojantį imperatyvų reglamentavimą (Aprašo 42 punktas) yra maksimalus ir sutarties pratęsimas nebegalimas; byloje nuomos konkurso sąlygos nėra ginčijamos.
Dėl termino skųsti savivaldybės tarybos sprendimą
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, nereiškia, kad šioje byloje turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai, nes pagal kasacinio teismo suformuotą taisyklę, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008 ir kt.).
53. Šiuo atveju ginčijamas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimas yra administracinis aktas, nes jį priėmė viešojo administravimo subjektas, vykdydamas viešojo administravimo veiklą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiam sprendimui apskųsti teismine tvarka taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Šis terminas, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra ieškinio senaties terminas.
54. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ši taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 30 straipsnis).
55. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006 ir daugelis kitų).
56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė apie skundžiamą Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimą sužinojo arba turėjo sužinoti 2016 m. gruodžio 7 d. Ieškovė savo ieškinyje paminėjo kitą savavaldybės tarybos 2016 m. spalio 12 d. priimtą sprendimą, tačiau ne skundžiamą 2016 m. spalio 27 d. sprendimą. Pažymėtina, kad sužinojimas apie organizuojamą viešą patalpų nuomos konkursą negali būti tapatinamas sužinojimui apie konkretų savivaldybės tarybos priimtą teisės aktą. Pastarasis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimas buvo paminėtas ir pridėtas tik prie VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras 2016 m. gruodžio 27 d. pateikto atsiliepimo į ieškovės ieškinį. Kadangi nėra duomenų, kad ieškovė susipažino su šiuo atsiliepimu į ieškinį anksčiau, nei 2017 m. pradžioje, konstatuotina, jog ieškovė dėl šio sprendimo panaikinimo patikslintą ieškinį padavusi 2017 m. vasario 1 d., nepraleido skundo padavimo termino. Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti patikslintą ieškinį buvo nutrauktas tik Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-849-236/2017. Ieškovė naują ieškinį dėl skundžiamo sprendimo padavė atskiroje byloje 2017 m. birželio 28 d., t. y. pakankamai operatyviai po to, kai pasibaigė procesas dėl jos patikslinto ieškinio priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė praleido ABTĮ nustatytą terminą skųsti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimą. Vis dėlto, tokia išvada nekeičia bylos rezultato, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl šio savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo išnagrinėjo iš esmės ir šį reikalavimą atmetė ne tik dėl praleisto jo apskundimo termino.
Dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcingumo
57. Apeliantė kvestionuoja teismo sprendimo dalies, kuria trečiajam asmeniui priteistos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliantė teigia, kad trečiojo asmens UAB „Vynuogių“ vaistinės naudai neturėtų būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kadangi ieškovė prieštaravo trečiojo asmens dalyvavimui šioje byloje. Teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas patenkino UAB „Vynuogių“ vaistinės prašymą įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, kadangi bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, o trečiojo asmens išlaidų atsiradimą sąlygojo būtent ieškovės veiksmai pareiškiant ieškinį. Ieškovės nepritarimas dėl UAB „Vynuogių“ vaistinės dalyvavimo byloje šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.
58. Apeliantė mano, kad trečiajam asmeniui priteistos 3 060 Eur atstovavimo išlaidos yra pernelyg didelės. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens pateiktas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, kuriose pateikiama patirtų išlaidų detalizacija, tokius ieškovės skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 1.5, 8.16, 8.19 punktų nuostatų bei nustatytų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių, jos realiai patirtos bei pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteistos trečiojo asmens naudai.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nepagrįsta išvada dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti sutartį neteisėto perkėlimo į 2006 m. lapkričio 16 d. nuomos sutartį bei netinkamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimas neturi įtakos priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
60. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovei VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centrui bei trečiajam asmeniui UAB „Vynuogių“ vaistinė priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Atsakovė patyrė 363 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, o trečiasis asmuo – 720 Eur išlaidų. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, atsakovės ir trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalių Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl priteistinos jų naudai iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovės viešosios įstaigos Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras (j. a. k. 182934444) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės BENU Vaistinė Lietuva (j. a. k. 135874035) priteisti 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vynuogių“ vaistinės (j. a. k. 304038688) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės BENU Vaistinė Lietuva (j. a. k. 135874035) priteisti 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Kazys Kailiūnas
Egidijus Žironas