Civilinė byla Nr. e2S-1537-921/2021
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00591-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „RNDV logistics“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 59 332,59 Eur nuostolių atlyginimą už gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), defektų taisymo darbus; 7 678,43 Eur nuostolių už 0,0098 ha dalies žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gerbūvio (grindinio) darbų defektų taisymo darbus; 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. 2021 m. birželio 28 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymo dienos areštuoti pareikšto ieškinio sumai atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus-įvadinius tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus-nuotekų išvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą parduoti, dovanoti tretiesiems asmenims, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu šį turtą apsunkinti. Nurodė, kad tarp šalių kilęs didelės vertės turtinis ginčas. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė nuo bylos iškėlimo imasi veiksmų savo turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai galėtų būti patenkinti.
5. Nurodė, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas. Teismo vertinimu, ieškovės reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, kurio suma 67 011,02 Eur, atsakovei yra didelis. Taip pat teismas nustatė, kad iškėlus bylą (2020 m. rugpjūčio 27 d.), atsakovė sudarė ne vieną sandorį dėl savo nekilnojamojo turto pardavimo. Laikė, kad tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, todėl tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovės teisėtus interesus, pirmiausia areštuojamas 67 011,02 Eur sumai atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nesant pakankamai – kilnojamasis turtas ir tik neužtekus turto – piniginės lėšos bei turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei jį valdyti ir naudoti bei gauti iš jo pajamas ir atsiskaityti su ieškove. Atsakovės piniginių lėšų areštas taikytinas tokia apimtimi, kad atsakovė galėtų iš šių pajamų išmokėti darbo užmokestį, atlikti privalomuosius mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą, sumokėti socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant pareikšto ieškinio sumai atsakovei nuosavybės teise priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą, kurio bendra nustatyta vertė (168 300 Eur) gerokai viršija reiškiamų turtinio pobūdžio reikalavimų vertę (67 011,02 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovės teisėtus interesus, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir areštavo 67 011,02 Eur sumai atsakovei priklausančius tris nekilnojamuosius daiktus, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 26 200 Eur; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 26 200 Eur; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 26 200 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismo nutartis nepagrįsta, neteisėta ir neproporcinga, priimta šališko teismo. Teismas nenustatė atsakovei kelių dienų termino atsiliepti į ieškovės prašymą, kas suponuoja išvadą, jog teisėja yra šališka, suinteresuota padėti ieškovei.
8.2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 144, 145 straipsnius reglamentuojančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nukrypo nuo teismines praktikos, dėl ko be pagrindo areštavo atsakovės turtą. Ieškovės reikalavimas yra ne tik nepagrįstas, tačiau nėra jokios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Atsakovė turėjo ir turi nekilnojamojo turto už 500 000 – 600 000 Eur. Minėtų aplinkybių egzistavimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad teisėja šioje byloje ne kartą atmetė ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, žodinio posėdžio metu priimta nutartis). Be to, tokie patys teismo motyvai, atmetant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo nurodyti ir kitoje tos pačios teisėjos nagrinėjamoje byloje pagal trečiojo asmens UAB „RNDV logistics“ ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „Aistas“. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1657-254/2020, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas nenuosekliai vertino bylos duomenis, nurodydamas, kad nėra tiksliai žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė. Byloje pakankamai duomenų apie atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė nuosavybės teise turi 5 butus, žemės sklypą, kurių rinkos vertė yra apie 450 000– 500 000 Eur. Teismas patvirtino, kad bendra atsakovės turto vertė (168 300 Eur) gerokai viršija reiškiamų turtinio pobūdžio reikalavimų vertę. Teismas turi galimybę gauti duomenis iš VĮ Registrų centro ir kitų valstybinių įstaigų, taip įvertindamas realią atsakovės turtinę padėtį. Ieškovės pareikštas ieškinys 67 011,02 Eur sumai yra sąlyginai nedidelis. Atsakovės turimas turtas nekelia grėsmės galimo teismo sprendimo vykdymui.
8.3. Teismas vertino tik ieškinio reikalavimų sumą, kaip pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau toks teismo vertinimas prieštarauja ankstesnėms teismo nutartims, suformuotai teismų praktikai. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog didelė ieškinio suma nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės prašymas turėjo būti atmestas, kadangi vien tik didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti atsakovės turtui areštą.
8.4. Nurodo, kad atsakovė užsiima statyba ir butų pardavimu, todėl tam tikras turtas įgyjamas, kitas parduodamas. Atsakovė pinigus už parduotus žemės sklypus panaudojo butų, esančių Druskininkuose, Baltašiškės g. užbaigimui, kadastrinių matavimų atlikimui, registracijai, dėl ko atsakovės balanse atsirado 6 butai. Vienas iš šių butų parduotas už 80 000 Eur. Pardavus butą ir žemės sklypą už 96 000 Eur, įmonės turtą sudaro 480 000 Eur, taigi turtas padidėjo 384 000 Eur suma. Atsakovė planuoja statyti 4 butus jai priklausančiame sklype, dėl ko įmonės turtas dar padidės. Teismui areštavus atsakovės turtą, atsakovė negalės parduoti butų, statyboms neturės lėšų, dėl ko areštas iš esmės pažeidžia atsakovės teises, varžo įmonės veiklą bei žlugdo įmonę. Atsakovės elgesys niekaip nepatvirtina jos nesąžiningumo, ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti – t. y. ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, leidžiančių spręsti dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti buvimo, atsakovės nesąžiningumo ar bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo įvykdymą.
8.5. Skundžiama nutartis nenuosekli. Motyvuojamoje dalyje teismas nurodo, kad areštuotinas turtas, pavedant jį surasti antstoliui, tačiau rezoliucinėje dalyje taikė areštą konkrečiam nekilnojamajam turtui.
8.6. Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ne ieškinio sumai, bet konkrečiam nekilnojamajam turtui. Tai neatitinka proporcingumo principo, yra atsakovo verslo žlugdymas.
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsakovė nenurodo jokių argumentų, kodėl ieškinys tikėtinai nepagrįstas. Ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovės reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti.
9.2. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad teismo nutartis priimta akivaizdžiai šališko ir suinteresuoto teismo. Alytaus apylinkes teismo pirmininkė 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-155-418/2021 atmetė atsakovės pareiškimą dėl teisėjos L. J. nušalinimo.
9.3. Neteisingi atsakovės teiginiai, kad nėra duomenų apie atsakovės siekį paslėpti ar perleisti turimą turtą. Atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. pardavė nekilnojamojo turto objektus: žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parduoti UAB „Delastata“. Atsakovė teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė UAB „Delastata“ rengtas statybos darbų skaičiavimo sąmatas ieškovės nurodytiems statybos darbų kiekiams ir kainoms paneigti. Tuo tarpu UAB „Delastata“ kontaktinis telefono numeris ir elektroninio pašto adresas sutampa su UAB „Aistas“ vadovo A. J. telefono numeriu ir elektroninio pašto adresu. Taigi, UAB „Delastata” yra tampriai susijusi su atsakove, kas leidžia spręsti apie galimą atsakovės ir UAB „Delastata“ nesąžiningumą, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
9.4. Atsakovės teiginius apie jos gerą finansinę būklę paneigia atsakovės finansiniai dokumentai. Iš 2020 m. UAB „Aistas“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 5 456 Eur nuostolio. Iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt duomenų matyti, kad įmonėje UAB „Aistas“ nuo 2016 m. iki 2020 m. vidutiniškai dirbo tik 2–3 darbuotojai, 2021 m. liepos 21 d. – 2 darbuotojai. Mano, kad atsakovė yra maža, finansinius sunkumus patirianti įmonė, todėl nekilnojamojo turto perleidimas, mažinant turtą, kelia grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės pateikta konsultacinė pažyma nei patvirtina, nei paneigia atsakovės teiginius apie jai priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Konsultacinę pažymą parengė asmuo, neįrašytas į galiojantį Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, neprisiekęs teismui kaip ekspertas, todėl ši pažyma vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas. Jame yra išreikšta asmeninė nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių.
9.5. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra žlugdomas atsakovės verslas. Teismas areštą taikė ne visam atsakovės priklausančiam nekilnojamajam turtui. Atsakovė nepateikė duomenų, kad areštuotus butus ketina parduoti. Be to, atsakovė turi teisę teikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, sumokėjusi atitinkamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikusi laidavimo raštą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemonės – areštą atsakovės nekilnojamajam turtui.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
4. Šalys apeliacinio proceso metu pateikė naujus įrodymus, t. y.: 1) ieškovė pateikė UAB „Aistas“: 2021 m. liepos 21 d. pelno (nuostolių) ataskaitą; išrašą iš internetines svetaines www.rekvizitai.lt apie UAB „Aistas“; 2) atsakovė pateikė: VĮ Registrų centro išrašus apie turimą turtą; atsakovės nekilnojamojo turto UAB „Dzūkas“ vertinimo ataskaitą, patvirtinančią atsakovės turimo turto 450 000 Eur vertę; išrašą iš atsakovės sąskaitos banke; Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-1657-254/2020.
5. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pateikta Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1657-254/2020 nėra priskiriama prie įrodymų CPK 177 straipsnio prasme. Be to, minėta nutartis yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-1657-254/2020. Kitų šalių pateiktų ir nutarties 12 punkte nurodytų įrodymų priėmimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, taip pat minėtu CPK 314 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateikti kiti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui įrodymai priimami.
Dėl teismo (ne)šališkumo
7. Atsakovė, kvestionuodama skundžiamos nutarties teisėtumą, nurodo, kad teismas nenustatė atsakovei kelių dienų termino atsiliepti į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas suponuoja teisėjos šališkumą.
8. CPK 147 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai teismas mano, jog tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Tokiu teisiniu reguliavimu teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl būtinumo apie gauto prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovui ar ne, o naudojimasis šia teise savaime nelemia pirmosios instancijos teismo priimamos nutarties neteisėtumo, atsakovės procesinių teisių pažeidimo ar teismo/ teisėjos šališkumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
10. Atsakovė teigia, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, t. y. kad nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau nenurodo jokių tai pagrindžiančių motyvų.
11. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2015).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškovė ieškinyje išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Todėl pagrįstai laikytina, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas.
13. Be to, atsakovė nesutinka, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Nesutikimą motyvuoja turima didele turto verte, atsakovės sąžiningumu, taip pat ankstesnėmis pirmosios instancijos teismo nutartimis, kuriomis ieškovės prašymai atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmesti.
14. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė iš pradžių patvirtinusi, jog sutinka su nustatytais defektais, vėliau savo atsakomybę neigė, tačiau toks atsakovės elgesys niekaip nepatvirtino galimo atsakovės nesąžiningumo, jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, leidžiančių spręsti dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti buvimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, panaikinimo neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo išspręsta byla) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-654-881/2021). Todėl pasikeitus faktinėms aplinkybės klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti peržiūrimas pagal motyvuotą šalies prašymą (CPK 144 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo pagrindu atmestini atsakovės argumentai, kad teismui jau sprendus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, teismas nebegali tokio prašymo nagrinėti ir jį tenkinti.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma (67 011,02 Eur), o atsakovės nesąžiningumą, siekiant išvengti priteistų nuostolių išieškojimo, įrodinėjo nauja aplinkybe, kad iškėlus šią civilinę bylą atsakovė pardavė nekilnojamojo turto, kelis iš jų susijusiai įmonei UAB „Delastata“. Atsakovė teigia, kad ieškinio suma jai nelaikytina didele. Ji užsiima statyba ir butų pardavimu, todėl tam tikras turtas įgyjamas, kitas parduodamas. Atsakovė pinigus už parduotus žemės sklypus panaudojo butų esančių (duomenys neskelbtini) užbaigimui, kadastrinių matavimų atlikimui, registracijai, dėl ko atsakovės balanse atsirado šeši butai. Vienas iš šių butų parduotas už 80 000 Eur. Pardavus butą ir žemės sklypą už 96 000 Eur, įmonės turtą sudaro 480 000 Eur. Teismui areštavus atsakovės turtą, atsakovė negalės parduoti butų, statyboms neturės lėšų, dėl ko areštas iš esmės pažeidžia atsakovės teises, varžo įmonės veiklą bei žlugdo įmonę.
17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad teismų praktikoje preziumuojama, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas. Priešingai, Lietuvos apeliacinio teismo naujausioje praktikoje ne kartą akcentuota, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, ieškovei neįrodžius, ieškinio suma negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti įtikinamų argumentų ar konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018, 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-497-516/2021). Taigi, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas, o ne jo turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-785-370/2021).
19. Minėta, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-464/2020). Nagrinėjamoje byloje prašymą pateikusiai ieškovei teko pareiga įrodyti apeliantės nesąžiningumą kaip sąlygą jos prašomiems ribojimams (turto areštui) taikyti. Tuo tarpu apeliantei tenka pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo konstatuoti nesąžiningų atsakovės veiksmų, dėl kurių gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
20. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja aplinkybe, kad iškėlus civilinę bylą atsakovė sudarė nekilnojamojo turto sandorius, t. y. 2020 m. lapkričio 20 d. pardavė žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); taip pat butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini) parduoti UAB „Delastata“, su kuria atsakovė susijusi (sutampa atsakovės ir UAB „Delastata“ kontaktiniai duomenys), kas papildomai leidžia spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes apie atsakovės elgesį ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais (VĮ Registrų centro išrašais apie atsakovės turimą/ parduotą nekilnojamąjį turtą, viešus duomenis dėl UAB „Delastata“ rekvizitų). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ir įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sudarė kelis nekilnojamojo turto sandorius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės nesąžiningumą, kas, kaip nurodyta nutarties 26–27 punktuose, sudaro pagrindą taikyti turto areštą.
21. Apeliantė turto perleidimo faktų neneigia, tačiau nurodo kitas tokių veiksmų priežastis. Teigia, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandorius atliko vykdydama ūkinę komercinę veiklą, kad gautas lėšas už parduotą turtą panaudojo kitų butų užbaigimui, registracijai. Tačiau apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nenurodė, kodėl turėjo būti parduoti net trys nekilnojamojo turto objektai (butas ir du žemės sklypai su statiniais) vienam butui užbaigti, kodėl negalėjo panaudoti kitų lėšų veiklai vykdyti. Apeliantė nurodo, kad pritaikytas turto areštas iš esmės pažeidžia jos teises, varžo įmonės veiklą bei žlugdo įmonę, tačiau nemotyvavo, kaip dalies turimo turto areštas jai kliudo gauti pajamų. Pažymėtina, kad apeliantė turi ir kito neareštuoto nekilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai dėl veiklos ribojimo yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo.
22. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014, 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021). Šiuo atveju būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė egzistuoja, ieškovė pateikė pakankamai duomenų paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją. Tuo tarpu apeliantė nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, todėl prašoma laikinoji apsauga yra reikalinga.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ne ieškinio sumai, bet konkrečiam nekilnojamajam turtui.
24. CPK 147 straipsnio 6 dalis numato, kad tais atvejais, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodyti, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Taigi, ši nuostata turi būti suprantama kaip taisyklės išimtis ir taikoma tik tada, kai šalių ginčas nėra dėl konkretaus turto arba teismui nėra žinoma, kokio turto turi atsakovas. Visais kitais atvejais turi būti areštuojamas konkretus turtas, o teismo pareiga yra tą turtą tiksliai identifikuoti nutartyje.
25. Atsižvelgiant į tai, kad byloje žinoma, kokio turto turi atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti areštą konkrečiam atsakovės turtui (CPK 147 straipsnio 6 dalis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje padarė rašymo apsirikimą – nurodė dvi skirtingas taikytinas laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą ieškinio sumai ir konkretaus turto areštą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks rašymo apsirikimas nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 328 straipsnis).
26. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai taikytas konkretaus turto areštas iš esmės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų, todėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo keičiama.
27. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikant ekonomiškumo, teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštuotino turto vertę nustatė vadovaudamasis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro bazės masinio vertinimo duomenimis. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Savo ruožtu individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, VĮ Registrų centro standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-711-730/2019, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1986-467/2021).
29. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė areštuoto turto vertei nustatyti pateikė individualų turto vertinimą – 2021 m. liepos 1 d. konsultacinę pažymą dėl nekilnojamojo turto kainos. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad ši pažyma nei patvirtina, nei paneigia atsakovei priklausančio turto vertę. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitokią nekilnojamojo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti apeliantės pateiktu individualiu turto vertinimu.
30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis apeliantės pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas areštavo 240 000 Eur vertės atsakovės turto, o tai atsakovės interesus riboja daugiau nei būtina teisėtiems ieškovės interesams apsaugoti. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo sumą (67 011,02 Eur), apeliacinės instancijos teismas sprendžia pakeisti taikyto turto arešto mastą ir areštuoti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nustatyta vertė yra 80 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paaiškėjus naujoms aplinkybės dėl atsakovei priklausančio ir areštuoto turto vertės, šalims būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).
31. Pažymėtina, kad pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Sumokėjimas ieškiniu reikalaujamos sumos į teismo depozitinę sąskaitą jau po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali būti pagrindas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 149 straipsnis), kadangi jomis siekti tikslai – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas – yra užtikrinami kitu būdu, t. y. teismo depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Taigi, apeliantė turi teisę sumokėti į teismo depozitinę reikalaujamą sumą, kas sudarytų pagrindą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutaręs dėl ieškovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygų buvimo, neteisingai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 80 000 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstant taip:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimų 67 011,02 Eur sumos įvykdymui užtikrinti, areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 80 000 Eur.“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurgita Sujetienė