Civilinė byla Nr. e2A-347-460/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03737-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos

             3.3.1.18.1; 3.3.1.20;  2.6.39.2.5.1.1      (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  

2017 m. kovo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6004-642/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Š. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės ieškovei 397,08 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 20,39 Eur palūkanų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015-04-02 keičiant trūkusį bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), sugadinta patalpų apdaila, išmuštos plytelės. Įvykio metu butas Nr. 11 ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju.
3. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067.  Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 2 punktą draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.1 punktą pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo / remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudžiamojo įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atkūrimui iki būklės, buvusios iki draudžiamojo įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir (ar) draudiko atliktu vertinimu.
4. Pagal draudėjo pateiktą ir su draudiku suderintą PVM sąskaitą faktūrą, serija ADM, Nr. 58, sugadinto turto remonto (atkūrimo) išlaidos yra 455 Eur. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, pateikta PVM sąskaita faktūra, serija ADM, Nr. 58, ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 397,08 Eur (išskaičiavusi 57,92 Eur besąlyginę išskaitą) draudimo išmoką.
5. Ieškovė Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį. Nustatyta, kad likviduojant avariją ir keičiant trūkusį bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį, buvo išdaužta plytelių apdaila patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore paskirta atsakovė, todėl pastaroji privalėjo užtikrinti, kad pastato bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynas būtų sandarus, laiku pastebėti bendrosios inžinerinės įrangos defektus ir organizuoti jos remontą.
6. 2015-04-30 pretenzija ieškovė ragino atsakovę per 15 dienų atlyginti žalą. Ieškiniu reikalaujama atlyginti turtinę žalą išskaičiavus nusidėvėjimą (9,53 Eur) – 387,55 Eur. Turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta, todėl jos atlyginimas priteistinas.

7. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė ir tai iš esmės sudarytų pagrindą ieškinio reikalavimus atmesti. Ieškovė  formaliai remiasi vieninteliu faktu atsakovės neteisėtiems veiksmams pagrįsti, t. y. tuo, jog atsakovė yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, tačiau vien administravimo faktas nesuponuoja aplinkybės, jog atsakovė yra atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas.
8. Atsakovė, veikdama  kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta / sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendraturčių patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Patalpų savininkai privalo rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat privalo nepažeisti teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais.
9. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Š. Č. plytelėmis uždengus kanalizacijos vamzdynus buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai.
10. Ieškovės pateikti įrodymai nepaliudija, kokio dydžio žala buvo padaryta ir kad būtent tiek reikėjo atlikti remonto darbų. Pažymėtina, jog padarytos žalos dydis turi būti pagrįstas lokaline sąmata, tačiau šiuo atveju pateiktas atliktų darbų aktas sudarytas neaiškiai, nurodomi remonto darbai, nesusiję su neva patirta žala. Nurodo, jog atliktų darbų akte nėra nurodoma nei atliktų darbų mastas, nei įkainis, o pats atliktų darbų aktas nepasirašytas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-07 sprendimu ieškinį atmetė. Nagrinėjamu atveju teismas abejojo, ar 2015-04-02 trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Š. Č. apdrausto buto tualeto patalpos sienoje bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio keitimas ir dėl to šios patalpos dalies sienos plytelių sugadinimas laikytinas draudžiamuoju įvykiu. Teismas nesutiko, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, vykdydama savo pareigą pašalinti bendrojo naudojimo objektų avariją, gali būti laikoma piktavališka pastato gadintoja.
12. Atsakovė privalo organizuoti namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Būsto draudimo taisyklių 067 B 38.6 punkte pasakyta, kad išlaidos už gaisrininkų ar kitų organizacijų, įpareigotų suteikti pagalbą, darbus neatlyginamos. Atsakovė teikė pagalbą, t. y. lokalizavo avariją, todėl ieškovė neprivalėjo sumokėti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Š. Č. draudimo išmokos.
13. Teismas negali daryti išvados, kad atsakovė neorganizavo namo techninės priežiūros, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, nelokalizavo ir nelikvidavo avarijos. Be to, teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė yra kalta, nes atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas. Nustatė, kad atsakovė vykdė Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų 2011-11-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2279, 5.3 punkto reikalavimus ir organizavo namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, lokalizavo ir likvidavo avariją.
14. Teismas darė  išvadą, kad 2015-04-02 avarijos metu  nuotekų šalinimo sistemos gyvavimo trukmė (40 metų), kuri nustatyta UAB „Sistela“ parengtuose statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvuose, įregistruotuose VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre,  nebuvo pasibaigusi, todėl avarijos metu gyvenamojo namo nuotekų vamzdynas nebuvo natūraliai nusidėvėjęs.
15. Nustatė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Š. Č. plytelėmis uždengė sieną, kurioje buvo įrengtas bendro naudojimo kanalizacijos vamzdynas, ir taip ne tik apsunkino atsakovei galimybę likviduoti avariją, bet ir prisiėmė riziką dėl galimų tualeto kambario sienų plytelių sugadinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad teismas nenurodė, kokiomis teisės aktų ar sutartinėmis teisės normomis grindžia išvadą, jog įvykis nebuvo draudžiamasis. Kai žala atsiranda dėl paslėptų vamzdynų trūkimo esant korozijos poveikiui, neatlyginami tik nuostoliai vamzdynams, tačiau dėl šio įvykio atsiradę nuostoliai kitiems apdraustiems objektams yra atlyginami. 2015-04-02 įvykio metu likviduojant kanalizacijos vamzdyno avariją, ieškovės apdraustame bute tualeto patalpoje buvo išardyta siena, plytelės. Remdamasi šia nuostata, ieškovė pagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui Š. Č. draudimo išmoką už tualeto patalpos sienos remontą.
18. Byloje yra tik vienas apžiūros aktas, surašytas 2014-07-12, ir 6 punkte apie kanalizacijos vamzdyną nurodyta, jog jis remontuotas, vietomis pakeičiant atskirtus ruožus; visi bendrojo naudojimo stovai paslėpti sienose – šachtose (nesimato). Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė kasmet būtų organizavusi bendrųjų inžinerinių tinklų priežiūrą, kad būtų konstatuota buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdyno būklė, t. y. patenkinama, susidėvėjęs ir pan., nepateikiamos rekomendacijos dėl vamzdyno keitimo. Ta aplinkybė, kad tam tikros vamzdžio dalys buvo pakeistos naujomis, patvirtina aplinkybę, kad buitinių nuotekų vamzdynas susidėvėjęs. Tokią išvadą suponuoja ir ieškovės pateikti dokumentai, nuotraukos. Dėl tos priežasties teismo išvada, jog buitinių nuotekų vamzdyno gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi ir todėl galima teigti, jog avarijos metu ginčo gyvenamojo namo nuotekų vamzdynas natūraliai nebuvo nusidėvėjęs, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
19. Š. Č. priklausančio buto tualeto patalpa nėra bendrojo naudojimo patalpa, taigi nuostata dėl draudimo užgriozdinti patalpas, prieigas prie patalpose esančių bendrosios inžinerinės įrangos valdymo vietų, taip pat savavališkai pertvarkyti patalpas ir inžinerinę įrangą negali būti taikoma. Be to, teismas, teigdamas, kad Š. Č. pats uždengė bendro naudojimo vamzdį, nevertino atsakovės pateiktų dokumentų, t. y. 2014-07-12 apžiūros akto, kuriame nurodoma, kad buitinių nuotekų vamzdis yra sienose – šachtose, ir tai reiškia, jog šiuo atveju taip yra suprojektuotas namas, taigi draudėjas savo veiksmais neturėjo įtakos žalos atsiradimui.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Jūros būstas“ prašo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-07 sprendimą palikti nepakeistą.
21. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte fiksuojama, kad „patalpoje 11-4 rastas trūkęs bendro naudojimo kanalizacijos špižinis vamzdis“, tačiau nenurodoma, jog trūkimas įvyko dėl korozijos.
22. Sutinka su teismo išvada, kad avarijos metu ginčo gyvenamojo namo nuotekų vamzdynas natūraliai nebuvo nusidėvėjęs. Žala padaryta atsakovei likviduojant avariją, t. y. demontavus (pakeitus) bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį, esantį apeliantės draudėjo buto tualeto patalpos sienoje.
23. Atsakovė į bylą pateikė statinio apžiūros aktą, namo būklės nuolatinių stebėjimų žurnalą, kurie patvirtina atsakovės pareigų vykdymą – ginčo namo priežiūrą, kasmėnesinį namo būklės stebėjimą.
24. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti kanalizacijos vamzdžio, esančio ginčo namo užmūrytoje šachtoje, pažeidimų, todėl jos elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio              1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
27. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė draudimo bendrovės ieškinį daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorei dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Š. Č. Būsto draudimo sutartimi nuo 2015-03-17 iki 2016-03-16  apdraudė  butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), apdraustas standartiniu pastatų draudimu, t. y. nuo gaisro, ugnies, gamtinių jėgų, vagystės ir piktavališkų pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimo, turto sugadinimo arba sunaikinimo dėl elektros įtampo svyravimų ar viršįtampių, savaiminių medžio užvirtimo, stiklo dūžio rizikų. 2015-04-02 atsakovė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Š. Č. apdrausto buto tualeto patalpos sienoje demontavo (keitė) bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį ir dėl to demontavo šioje patalpoje dalį sienos plytelių.  Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad atsakovė  keitė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Š. Č. apdrausto buto tualeto patalpos sienoje bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį, nes drėko butų Nr. 8 ir 9, adresu (duomenys neskelbtini), sienos. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad sudaužyti 8 vienetai plytelių. Atliktų darbų akte nurodyti ir kiti Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nenurodyti darbai, pvz., lubų paruošimas dažymui, glaistant, gruntuojant, lubų dažymas du kartus, objekto priežiūra. UAB „Adamantis“, atlikusi vonios remonto darbus, išrašė PVM sąskaitą faktūrą 455 Eur sumai. Ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Š. Č. 397,08 Eur draudimo išmoką. Kadangi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore paskirta atsakovė, todėl, ieškovės manymu, pastaroji privalėjo užtikrinti, kad pastato bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynas būtų sandarus, laiku pastebėti bendrosios inžinerinės įrangos defektus ir organizuoti jos remontą.
29. Vamzdis, ieškovės nuomone, trūko dėl susidėvėjimo, t. y. dėl nepriežiūros, todėl ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, prašydama priteisti 387,55 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20,39 Eur palūkanų, motyvuodama tuo, kad atsakovė netinkamai vykdė vamzdžių priežiūrą, todėl privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą.
30. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                             2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007), pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).
31. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
32. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar nurodytas įvykis, dėl kurio kilo žala, gali būti laikomas draudžiamuoju. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir  išmokėjo draudėjui Š. Č. draudimo išmoką už tualeto patalpos sienos remontą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Būsto draudimo taisyklių 067 B 38.6 punkte pasakyta, kad neatlyginamos išlaidos už gaisrininkų ar kitų organizacijų, įpareigotų suteikti pagalbą, darbus. Atsakovė teikė pagalbą, t. y. lokalizavo avariją, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, remiantis minėta taisyklių norma, ieškovė neprivalėjo sumokėti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Š. Č. draudimo išmokos.
33. Draudimo įstatymo 105 straipsnis nustato, kad jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.
34. Būsto draudimo taisyklių 067 (redakcija, galiojusi nuo 2013-02-11) IV dalies 1.2 punktas nurodo, kad draudžiamasis įvykis yra „šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, sprinklerinės, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemos avarija: staigus ir netikėtas (nuotekų, garų) išsiveržimas ne pagal paskirtį dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš draudžiamose patalpose esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu įrenginių, sprinklerinių, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemų. Taip pat avarija vadinamas staigus ir netikėtas vandens išsiveržimas iš kitų su vamzdžių sistema susijusių įrenginių (skalbimo, indų plovimo mašinų,

akvariumų ir kt. įrenginių) bei akvariumų, nesusijusių su vamzdžių sistema. Atlyginami tik turto, kurį sunaikino ar sugadino vandentiekio, šildymo, kanalizacijos, sprinklerinių, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemų vanduo, nuotekos ar garai, nuostoliai“.   Nedraudžiamasis įvykis yra įvykis „dėl paslėptų vamzdynų trūkimo esant korozijos poveikiui. Neatlyginami tik nuostoliai vamzdynams, tačiau dėl šio įvykio atsiradę nuostoliai kitiems apdraustiems objektams yra atlyginami; dėl nepaslėptų vamzdynų trūkimo esant išoriškai pastebimos korozijos poveikiui; dėl vandens prasiskverbimo vykdant šildymo, kanalizacijos, vandentiekio, sprinklerinių, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemų, taip pat kitų su vamzdžių sistema susijusių gamybinių ar buitinių įrenginių montavimo, remonto, rekonstrukcijos darbus; dėl vandens prasiskverbimo vykdant šildymo, kanalizacijos, vandentiekio, sprinklerinių, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemų, taip pat kitų su vamzdžių sistema susijusių gamybinių ar buitinių įrenginių bandymų darbus. Nuostoliai neatlyginami tik vamzdynams ar su vamzdžių sistema susijusiems gamybiniams ar buitiniams įrenginiams, bet atlyginami kitam apdraustam turtui; kai draudimo vietoje (pastatuose ar patalpose) vykdomi statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbai. Nuostoliai bus atlyginami, jei vykdomas paprastasis pastato remontas“.

35. Iš atsakovės namo būklės nuolatinių stebėjimų žurnalo nustatyta, kad 2015-03-16 buvo nustatytas defektas – trūkęs nuotekų stovas 8–11 butų šachtoje. Rekomenduotini darbai defektams šalinti – atidengti mūrinę šachtą ir pakeisti nuotekų stovą. Atliktų darbų data nurodyta 2015-04-02. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,                         Š. Č. būsto draudimo sutartį su ieškove sudarė 2015-03-17, t. y. praėjus vienai dienai po to, kai atsakovė buvo nustačiusi defektą šachtoje. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad žala kilo dėl vandentiekio, kanalizacijos sistemos avarijos (staigaus ir netikėto vandens išsiveržimo), nes trečiasis asmuo sudarė draudimo sutartį žinodamas apie planuojamus vamzdžio keitimo darbus ir galbūt kilsiančią žalą. Įvertinus byloje esančias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė reikalauja iš atsakovės žalos, kilusios dėl draudžiamojo įvykio, atlyginimo.
36. Apeliantė nurodo, kad vadovaujantis draudimo taisyklėmis, kai žala atsiranda dėl paslėptų vamzdynų trūkimo esant korozijos poveikiui, neatlyginami tik nuostoliai vamzdynams, tačiau dėl šio įvykio atsiradę nuostoliai kitiems apdraustiems objektams yra atlyginami. Tačiau iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad žala kilo dėl paslėptų vamzdynų trūkimo būtent esant korozijos poveikiui. Ieškovė, pareikšdama atsakovei ieškinį, netyrė trūkusio vamzdžio ir nesiaiškino jo trūkimo priežasčių.
37. Draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti.
38. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų 2011-11-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2279 (redakcija, galiojusi iki 2015-09-10), 5.3 punkto norma įpareigoja atsakovę organizuoti namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą.
39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratorė, vykdydama savo pareigą pašalinti bendrojo naudojimo objektų avariją, negali būti laikoma piktavališka pastato gadintoja. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti vamzdžio pažeidimus, nes vamzdynas yra uždengtas, bendrojo naudojimo stovai paslėpti sienose – šachtose, todėl jos elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą.
40. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), tačiau vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą.
41. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
42. Atsakovė vykdė Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų 2011-11-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2279, 5.3 punkto reikalavimus ir organizavo namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, lokalizavo ir likvidavo avariją. Nuostoliai, kilę trečiojo asmens bute keičiant vamzdį, buvo neišvengiami, nes net jeigu atsakovė būtų nusprendusi keisti ginčo vamzdį kitu laiku (anksčiau, nei gyventojai ėmė skųstis dėl sienų drėkimo), kitoks jo pakeitimo būdas nenuardant trečiojo asmens bute esančių plytelių vonios kambaryje nebuvo įmanomas. Todėl nuostolių kilimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais ir tų veiksmų (vamzdžio keitimo) atlikimo laiku.
43. Pažymėtina, kad pateiktas UAB „Adamantis“ atliktų darbų aktas, kurio pagrindu prašoma atlyginti žalą, yra neaiškus, nurodomi remonto darbai, nesusiję su patirta žala, pavyzdžiui, lubų paruošimas dažymui gruntuojant, glaistant, lubų dažymas du kartus, objekto priežiūra. Todėl darytina išvada, kad nuostolių dydis nėra įrodytas.
44. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad 2015-04-02 avarijos metu nuotekų šalinimo sistemos gyvavimo trukmė (40 m.) nebuvo pasibaigusi, todėl avarijos metu ginčo gyvenamojo namo nuotekų vamzdynas natūraliai nebuvo nusidėvėjęs.
45. Sutiktina su apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog trečiasis asmuo pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-12-20 sprendimu Nr. T2-423 patvirtintų Gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklių 8.3 punktą, kuris draudžia bendrojo naudojimo patalpose užgriozdinti patalpas, taip pat prieigas prie patalpose esančių bendrosios inžinerinės įrangos valdymo vietų, taip pat savavališkai pertvarkyti patalpas ir inžinerinę įrangą. Š. Č. priklausančio buto tualeto patalpa nėra bendrojo naudojimo patalpa, todėl ši nuostata netaikytina ir teismo išvada šalintina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų. Tačiau nurodyto motyvo pašalinimas nedaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėto.
46. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti arba keisti teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Žydrūnas Bertašius                                                                                                 

Aušra Maškevičienė

Albina Pupeikienė