Civilinė byla Nr. 2-1419-962/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14084-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5;
3.4.1.4; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 30 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,
sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,
dalyvaujant ieškovui L. U., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,
atsakovui M. S., atsakovo rūpintojo Kauno savivaldybės vaikų globos namų atstovui K. B.,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. U. ieškinį atsakovams D. B., M. S., atstovaujamam Kauno savivaldybės vaikų globos namų, dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas L. U. (toliau – ieškovas) prašo nustatyti, kad jis nėra nepilnamečio vaiko M. S. tėvas, M. S. nėra jo sūnus, pripažinti, kad M. S. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti duomenys apie tėvą L. U. yra neteisingi, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo ir posėdžio metu paaiškino, kad jo ir atsakovės D. B. santuoka nutraukta iki vaiko gimimo, vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, todėl vaiko gimimo liudijime jis įrašytas vaiko tėvu. Skyrybų procese atsakovė pasakė, kad laukiasi, bet vaikas ne jo, iš kitų žmonių girdėjo, kad atsakovė susilaukė vaiko. Po skyrybų su D. B. nebuvo susitikęs, nebendravo. Iki santuokos nutraukimo jie kartu negyveno apie metus laiko, todėl jis negali būti M. S. tėvu, be to jis negali turėti vaikų, nes yra nevaisingas. Sužinojo, kad turi vaiką 2019 m. kai buvo nagrinėjama tėvų valdžios apribojimo byla. 2010 m. buvo kreipęsis į banką dėl paskolos, ten jam pasakė, kad jis turi vaiką, atsakęs, kad taip negali būti, nekreipė dėmesio į nurodytą aplinkybę, paskolą gavo. Visiškai nebendrauja su vaiku, jokio ryšio nėra. Kitų vaikų neturi.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaiko atstovaujamojo poziciją. Apie tai, kad yra tėvas, ieškovas sužinojo 2019 m. vasarą gavęs dokumentus iš teismo tėvų valdžios apribojimo byloje. Tuo atveju, jei Vaiko teisių apsaugos skyrius laiko, kad informaciją apie vaiką ieškovas sužinojo
2010 m., prašo atnaujinti praleistą terminą, nes 2010 m. ieškovas neturėjo tikslių duomenų, kokio vaiko tėvas jis yra, negalėjo pradėti teisminių procesų. 2019 m. gavęs tikslius duomenis, kreipėsi į teismą.
Atsakovas M. S. posėdyje sutiko su ieškiniu. Su mama gyveno apie 15 metų, mama liko gyventi užsienyje. Ieškovo nepažįsta, jokio ryšio niekada nepalaikė. Nelaiko nieko tėvu, mama apie tėvą nekalbėjo. Šiuo metu gyvena Kauno savivaldybės vaikų globos namuose, sekasi gerai.
Atsakovo atstovas posėdžio metu neprieštaravo prašymui atnaujinti senaties terminą tuo atveju, jei terminas yra praleistas. Tėvystės nuginčijimas šiuo atveju atsilieptų tik materialine prasme, socialinė tėvystės neegzistuoja.
Atsakovė D. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nereiškė, ieškovo reikalavimų neginčijo. Posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo. Dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas M. K. posėdžio metu prašė atmesti ieškinį, nes ieškinio senaties terminas praleistas, apie tai, jog turi vaiką, ieškovas sužinojo 2010 m. banke. Priimant byloje sprendimą, turėtų būti atsižvelgta į visas aplinkybes, nuginčijus tėvystę, vaikas netektų materialinio išlaikymo.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta D. U. ir L. U. santuoka, po santuokos nutraukimo D. U. grąžinta iki santuokos turėta pavardė „S.“. M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas L. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina – D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribota D. B. ir L. U. tėvų valdžia nepilnamečio sūnaus M. S. atžvilgiu, priteistas išlaikymas sūnui, M. S. nustatyta nuolatinė rūpyba, nuolatiniu rūpintoju ir priteisto išlaikymo lėšų administratoriumi paskirti Kauno savivaldybės vaikų globos namai, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta Kauno savivaldybės vaikų globos namuose. 2017 m. spermos tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. U. diagnozuota azoospermija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2020 m. sausio 9 d. ekspertizės akte Nr. ES 2/2020(01) nurodyta, kad L. U. nėra M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Dėl ieškinio senaties termino
Išvadą teikiančios institucijos atstovas posėdžio metu nurodė, jog ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, nes apie tai, jog turi vaiką, ieškovas sužinojo
2010 m. kai kreipėsi į kredito įstaigą dėl paskolos suteikimo, prašė ieškinį atmesti praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovas teigė, jog apie tai, kad gimimo dokumente yra įrašytas M. S. tėvu, sužinojo 2019 m. gavęs dokumentus iš teismo byloje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Ieškovo atstovas nurodė, jog šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes net ir tuo atveju, jeigu kredito įstaigoje tvarkantis dokumentus dėl paskolos gavimo ieškovas buvo informuotas, kad turi vaiką, jokių konkrečių duomenų apie vaiką ieškovui nebuvo pateikta, su atsakove
D. B. ieškovas jokių ryšių nepalaikė, jam nebuvo žinomi jokie konkretūs duomenys apie po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo D. B. gimusį sūnų. Teismui laikant, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašė atnaujinti praleistą terminą.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.
Remiantis CK 3.152 straipsnio 1 dalimi kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas teigia, jog ieškinio senaties termino jis nėra praleidęs, apie tai, kad yra įrašytas M. S. tėvu, ieškovas sužinojo 2019 metais. Posėdžio metu apklaustas nepilnametis M. S. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad su ieškovu niekada nėra bendravęs, jo nepažįsta, motina apie tėvą jam nėra kalbėjusi. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog šiuo atveju senaties terminas ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti nėra praleistas. Ta aplinkybė, jog 2010 m. kredito įstaigoje ieškovas buvo informuotas apie tai, jog turi vaiką, nepatvirtina, kad 2010 m. ieškovui tapo žinoma apie tai, jog M. S. gimimo dokumente jis yra įrašytas vaiko tėvu ir nesudaro pagrindo senaties termino skaičiuoti nuo 2010 metų. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi operatyviai po to, kai buvo išnagrinėta byla dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Be to, išvadą byloje teikianti institucija nėra ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, todėl atsakovams neprašant (ir nepalaikant) prašymo taikyti ieškinio senatį, reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą pasekmių sukelti negali.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvystei nuginčyti turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys socialinio ryšio su vaiku ir pan. faktą. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Byloje atlikus DNR ekspertizę nustatyta, kad ieškovas nėra M. S. biologinis tėvas. Minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės D. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu, t. y. iki M. S. gimimo, sprendime nurodyta, jog sutuoktiniai nuo 2001 m. gegužės mėnesio bendro ūkio neveda, tarpusavio santykių nepalaiko. Ieškovas nurodė, jog iki 2019 m. nežinojo apie atsakovei gimusį sūnų, jokių santykių su vaikų nepalaikė, nėra su vaiku bendravęs, M. S. pirmą kartą pamatė nagrinėjant tėvų valdžios apribojimo bylą. Atsakovai ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo, posėdžio metu M. S. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl šiuo atveju laikoma, jog socialinė tėvystė nėra susiformavusi. Ieškovas visiškai nesidomi nepilnamečiu M. S., nepuoselėja vaikui tėviškų jausmų ir neturi lūkesčių ir noro rūpintis vaiku ateityje.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, kad L. U. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko M. S. biologinis tėvas. Tuo pagrindu panaikinama Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje L. U. įrašytas M. S. tėvu.
Pažymėtina, kad nuginčijus M. S. tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2019 m. liepos 23 d. sprendimu byloje ieškovui teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovas yra 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas yra sumokėjęs 50 Eur žyminį mokestį ir turėjęs 175 Eur išlaidų už ekspertizę. Nepilnamečio atsakovo M. S. atstovas Kauno savivaldybės vaikų globos namai yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, be to, šios išlaidos susidarė ne dėl nepilnamečio vaiko veiksmų, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), šios išlaidos, ieškinį tenkinus, priteisiamos ieškovui iš atsakovės D. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 20 d. pažymoje nurodyta, kad teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 539,28 Eur išlaidas, kurios, ieškinį tenkinus, priteisiamos valstybei iš atsakovės D. B.. Iš atsakovės valstybei taip pat priteisiamas 50 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2019 m. liepos 23 d. sprendimu, ir byloje susidariusios 47,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso 97,03 Eur.
Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad L. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti duomenis Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje L. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu.
Priteisti ieškovui L. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
97,03 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
539,28 Eur (penkių šimtų trisdešimt devynių eurų 28 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui, įregistravusiam vaiko gimimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.