Civiline byla Nr. 2-38-656/2011

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5., 44.2.4.2., 116.4.

              (S)

)

(S)

                      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                    S P R E N D I M A S

                               Lietuvos Respublikos vardu

                                                      2011 m. balandžio 22 d.

                                                                  Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisejas Andrius Ignotas sekretoriaujant Eglei Berželionytei, ieškovui

A. Š. nedalyvaujant, dalyvaujant atsakova Lietuvos Respublika atstovaujanciu instituciju

LR Teisingumo ministerijos atstovui R. V., LR Specialiuju tyrimu tarnybos atstovui

E. R. ir LR Generalines prokuraturos atstovei D. K., išnagrinejes ieškini

del turtines ir neturtines žalos, atsiradusios del valdžios instituciju neteisetu veiksmu,  atlyginimo,

                                                                                                n u s t a t e :

ieškovas ieškinyje  nurode, kad 2006-02-27 Specialiuju tyrimu tarnyba (toliau – STT) pradejo ikiteismini tyrima. 2006-02-27, STT Vilniaus m. valdybos pareigunai sulaike ieškova itariant BK 225 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Sulaikymo metu ieškovas dirbo Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato KP Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus tyreju. 2006-02-27, 15.13 val. STT paskyre ieškovui procesine prievartos priemone - laikinaji sulaikyma ir ieškovas buvo patalpintas i Vilniaus m. VPK areštine. 2006-03-01, 15.13 val. ieškovas paleistas iš Vilniaus m. VPK areštines. 2006-03-01 Vilniaus apygardos prokuratura ieškovui paskyre kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti. 2006-03-01, Vilniaus m. 2 apylinkes teismas pagal Vilniaus apygardos prokuraturos prašyma nutartimi paskyre ieškovui procesine prievartos priemone - laikinaji nušalinima nuo pareigu. 2006-03-14 Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko galioti 2006-03-01 Vilniaus m. 2 apylinkes teismo nutarti. 2006-06-01, Vilniaus m. 2 apylinkes teismas pagal Vilniaus apygardos prokuraturos prašyma, nutartimi pratese procesine prievartos priemone - laikinaji nušalinima nuo pareigu. 2006-06-12 Vilniau apygardos teismas nutartimi paliko galioti 2006-06- 01 Vilniaus m. 2 apylinkes teismo nutarti. 2006-08-30 Vilniaus m. 2 apylinkes teismas pagal Vilniaus apygardos prokuraturos prašyma, nutartimi pratese ieškovui procesine prievartos priemone laikinaji nušalinima nuo pareigu. 2006-09-13 Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino neteiseta ir nepagrista 2006-08-30 Vilniaus m. 2 apylinkes teismo nutarti bei atmete Vilniaus apygardos prokuraturos prašyma, konstatuojant, jog išnykes faktinis šios procesines prievartos priemones taikymo pagrindas. 2007-05-03 Vilniaus m. 3 apylinkes teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-99/07 prieme nuosprendi. Ieškovas buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dali dvejiems metams laisves atemimo, pagal BK 228 straipsnio 1 dali - vieneriems metams šešiems menesiams laisves atemimo, pagal BK 300 straipsnio 1 dali - vieneriems metams laisves atemimo. Galutine subendrinta bausme man nustatyta laisves atemimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas trejiems metams, ipareigojant ieškova per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija 2007-10-03 nutartimi atmete ieškovo apeliacini skunda. 2008-04-29 nutartimi, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 141/2008 (toliau - LAT Nutartis), panaikino Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2007-05-03 nuosprendi, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007-10-03 nutarti ir baudžiamaja byla nutrauke. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybes pareiga atlyginti žala yra specialus civilines deliktines atsakomybes atvejis. Istatymu nustatyta, kad valstybes atsakomybe atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ir teismo kaltes; tai reiškia, kad civilines atsakomybes teisiniam santykiui atsirasti pakanka triju salygu: neteisetu veiksmu, žalos fakto ir priežastinio ryšio. LAT Nutarties priemimas savaime reiškia iki tol buvusiu baudžiamuju procesiniu sprendimu neteisetuma kadangi pats baudžiamasis procesas buvo inicijuotas nesilaikant proceso teises normu, t.y. neteisetai. Visi ieškovo atžvilgiu taikyti baudžiamieji procesiniai sprendimai (procesines prievartos priemones, kardomoji priemone, nuteisimas), t.y. laikinasis sulaikymas, rašytinis pasižadejimas neišvykti, laikinasis nušalinimas nuo pareigu, Vilniaus m. 3 apylinkes teismo ir Vilniaus apygardos teismo nuteisimas yra neteiseti. Neteisetais veiksmais padaryti ir kitu pagrindiniu žmogaus teisiu ir laisviu pažeidimai: judejimo laisves, darbo ir kitos teises. Del neteisetu veiksmu ieškovas patyre dideles turtines ir neturtines žalos, kuri turi buti atlyginta. STT inicijuojant ikiteismini tyrima buvo pažeista ieškovo teise i privatu gyvenima (ši aplinkybe nustatyta LAT Nutartimi, todel laikytina prejudiciniu faktu), kas taip pat salygojo neturtines žalos kilima. Del neteisetai skirtos procesines prievartos priemones - laikinojo nušalinimo nuo pareigu ieškovas negavo darbo užmokescio, kuris sudaro 12 040 Lt. CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, tai laikytina netiesioginiais nuostoliais - negautomis pajamomis. Ieškovas del neteisetai inicijuoto ir vykdyto ikiteisminio tyrimo proceso (ikiteisminio tyrimo veiksmu atlikimo, dokumentu parengimo, konsultavimo ir pan.), baudžiamosios bylos nagrinejimo teismuose (atstovavimas teismo posedžiuose, procesiniu dokumentu parengimas, konsultavimas) patyre tiesioginiu nuostoliu - išlaidu advokato teisinei pagalbai apmoketi. Del gana ilgo ir sudetingo proceso tai sudare 13 000 Lt. 2006- 02-27 ieškovo sutuoktine K. Š. (ieškovui esant laikinai sulaikytam) pagal 2006-02-27 teisiniu paslaugu sutarti Nr. 18 ir pinigu priemimo kvita Nr. 279073 sumokejo 1000 litu už gynyba ikiteisminiame tyrime. 2006-11-19 pagal teisiniu paslaugu sutarti Nr. 93/2006 su gyneju buvo susitarta, jog visas baudžiamasis procesas kainuos dar 12 000 litu. Ieškovas 2006-11-20 teisiniu paslaugu sutarties Nr. 59 ir pinigu priemimo kvitu Nr. 387204 pagrindu sumokejo 2000 litu, o 2007-07-10 teisiniu paslaugu sutarties Nr. 33 ir pinigu priemimo kvitu Nr. 447716 sumokejo 10 000 litu. Iš viso patirtos išlaidos neteisetame baudžiamajame procese sudaro 13 000 litu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dali neturtine žala yra laikomas pakenkimas teises saugomoms ir ginamoms neturtinems, nematerialiosioms vertybems - asmens garbei, orumui, privaciam gyvenimui ir pan. Ieškovas del neteisetu ikiteisminio tyrimo (STT), prokuraturos bei teismu instituciju veiksmu patyre didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukretimus, nepatogumus (laisves, judejimo, darbo apribojimai). Del prokuroro nutarimo ieškovas negalejo išvykti i Rusijos Federacija, kur aukštojoje mokykloje turejo ginti magistro darba. Tokiais neteisetais veiksmais ieškovas buvo pažemintas, ižeistas, pablogejo reputacija, kadangi buvo neteisetai itariamas, kaltinamas bei nuteistas už tycini apysunki bei korupcini nusikaltima, informacija apie sulaikyma, nušalinima nuo pareigu ir nuteisima pasklido tarp bendradarbiu, artimuju ir giminaiciu. Ieškovas negalejo isidarbinti valstybes tarnyboje. Pasibaigus procesui (reabilitavus ieškova) visuomenes informavimo priemonese vis tiek buvo skelbiama, jog ieškovas ir išteisintas, taciau nepaneigta kad reikalavo kyšio (2008-05-27 „Lietuvos žinios", 11 psl.; www.delfi.lt, http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=l7181243; http://www.alfa.lt/). Patirta neturtine žala del neteisetu ikiteisminio tyrimo inicijavimo (teises i privatu gyvenima pažeidimo), laikinojo sulaikymo, rašytinio pasižadejimo neišvykti, laikinojo nušalinimo nuo pareigu, nuteisimo ieškovas vertino 200 000 Lt. CK 6.6 str. 3 d. itvirtinta, jog solidarioji skolininku pareiga preziumuojama, jeigu prievole susijusi su keliu asmenu veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 str. 1 d. nurodyta, jog bendrai padare žalos asmenys nukentejusiajam asmeniui atsako solidariai. Žala atsirado del visu atsakovo atstovaujamu instituciju nors ir skirtingu, taciau neteisetu veiksmu, todel jos visos atsako kartu (solidariai).

Ieškovas prašo teismo priteisti iš Atsakovo Lietuvos valstybes atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos ir Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybos mano naudai 25 040 turtines žalos atlyginimo ir 200 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Atsakova atstovaujanti LR Teisingumo ministerija praše ieškini atmesti. Nurode, kad laikino nušalinimo nuo pareigu tvarka nustato BPK 157 str. BPK 157 str. 5 d. nustatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigu taikomas iki to laiko, kai ši priemone tampa nebereikalinga. Del šios priemones reikalingumo sprendžia ikiteisminio tyrimo metu - prokuroras, o byla nagrinejant teisme - teismas. Ieškovas del laikino nušalinimo nuo pareigu prašo priteisti 12 040 litu, ir nurodo, kad negautas darbo užmokestis CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme yra netiesioginiai nuostoliai - negautos pajamos. Taciau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje yra pasisakes, kad tuo atveju, kai nušalinimo pagrindas nepasitvirtina, taip pat kai nustatoma, jog pareigunas nera istatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu del nusikalstamos veikos padarymo, jis visais atvejais turi teise gauti darbo užmokescio kompensacija už nušalinimo laikotarpi, nepriklausomai nuo to, koks subjektas prieme sprendima del nušalinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.AM713/06). Darbo užmokescio mokejimo teisinio santykio šalys yra apibrežtos istatymu tai darbuotojas ir darbdavys, tokiu budu reikalavimas del negauto darbo užmokescio turetu buti grindžiamas ne žalos atlyginimo institutu, o teisiniais darbo santykiais. Todel šiuo atveju atsakovas del neišmoketo darbo užmokescio yra netinkamas ir ieškovo reikalavimas šioje dalyje turi buti atmestas. Pagal ieškovo pateiktus pinigu imokejimo kvitus neaišku, už kokias paslaugas ir kokioje byloje sumoketi šie pinigai. Ieškovo nurodyta aplinkybe, kad negalejo išvykti i Rusija, kur aukštojoje mokykloje turejo ginti magistro darba nepatvirtinta irodymais ir turi buti atmesta, kaip neirodyta. Neigiama informacija paskleide konkretus subjektas, o ne valstybe. Todel ieškovas del ižeistos garbes ir orumo žalos atlyginimo gali reikalauti iš subjekto paskleidusio tokia informacija. Prašoma atlyginti daugiau kaip 200 000 litu neturtine žala neatitinka protingumo, sažiningumo kriteriju bei susiformavusios teismines praktikos.

Atsakova atstovaujanti LR Specialiuju tyrimu tarnyba praše ieškini atmesti. Nurode, kad LAT 2008-04-29 nutartyje nustatyti faktai civilinio ginco teisiniame santykyje nera prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai irodymai pagal bendrasias irodymu vertinimo taisykles. Išteisinamojo nuosprendžio priemimas nereiškia visu baudžiamuju procesiniu sprendimu neteisetumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesiniu normu. Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribota prejudicine galia civilineje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamuju istatymu taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilineje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civiliniu istatymu reikalavimus. irodinejimo dalykai baudžiamojoje ir civilineje bylose paprastai yra skirtingi. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punkta teismas, nagrinedamas civiline byla, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotu nusikalstamu veiksmu bei ju civiliniu teisiniu pasekmiu, taip pat to, ar juos padare asmuo, del kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicines galios civilineje byloje neturi. Aptariama prejudiciniu faktu taisykle netaikoma ikiteisminio tyrimo pareigunu priimtiems sprendimams, nutarimams, tyrimo išvadoms ir pan. Šie, kaip ir teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginco teisiniame santykyje nera prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai irodymai pagal bendrasias irodymu vertinimo taisykles. Remiantis CPK 178 straipsniu, pareiga šioje civilineje byloje irodyti visu butinuju salygu Lietuvos valstybes civilines atsakomybes kilimui buvima ir žala tenka ieškovui. LAT, nutraukdamas baudžiamaja byla ieškovui konstatavo ir vienu iš bylos nutraukimo motyvu nurode aplinkybe, jog kartu byloje buvo išnaudotos teisetos galimybes nustatyti tikrasias faktines ivykio aplinkybes, nes nera priemoniu gauti daugiau irodymu, kuriu pagrindu butu galima priimti išteisinamaji ar apkaltinamaji nuosprendi byloje (nutarties 9 lapas). Aplinkybe, jog renkant tam tikrus irodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio ir Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos nuostatos, nenaikino ikiteisminio tyrimo istaigos ir prokuroro pareigos, vykdant BPK 2 straipsni, išnaudoti visas teisetas galimybes ir priemones, nustatyti tikrasias faktines ivykio aplinkybes, kuriu pagrindu butu galima priimti atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje. Nepagristi ieškovo teiginiai, kad visi baudžiamojo proceso veiksmai ir procesiniai sprendimai buvo neteiseti. ieškovo apklausos metu (pavyzdžiui, baudžiamosios bylos I tomas, 125-126 puslapis), ieškovo apklausos Vilniaus miesto 3-ame apylinkes teisme metu (Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. gegužes 3 d. nuosprendžio 4 lapas) ieškovas pripažino, jog paeme iš D. Š. 1000 Lt, kaip atlyginima už konsultacijas, patarimus. Apeliaciniame skunde ieškovas nurode, jog veika „daugiu daugiausia kvalifikuotina kaip drausminis nusižengimas". Tokiu budu ieškovas pripažino, jog imdamas pinigus iš D. Š. elgesi neteisetai. Ieškovo reikalaujamas žalos atlyginimas susijes ir su paties ieškovo neteisetais veiksmais. Baudžiamojo proceso išlaidu atlyginima reglamentuoja BPK VIII skyrius. Nors BPK tiesiogiai ir nera ivardinta, taciau atsižvelgiant i 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo konsultacijoje Nr. B3-364 (skelbta „Teismu praktika" Nr. 24) pateikta išaiškinima, BPK 103 straipsnio 6 punkta ir 104 straipsnio 2 dali, bei tai, jog išlaidos už advokato atstovavima baudžiamojoje byloje sietinos su ikiteisminio tyrimo pradejimu ir bylos nagrinejimu, darytina išvada, kad išteisintojo išlaidos už advokato pagalba laikytinos proceso išlaidomis. Civilini ginca nagrinejantis teismas neturi teisiniu pagrindu pasisakyti del tokios situacijos, kylancios iš baudžiamojo proceso, sprendimo budu Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos prisiimtu tarptautiniu isipareigojimu igyvendinimo priemoniu taikymo kontekste. Be to, ivertinus baudžiamosios bylos apimti, ikiteisminio tyrimo veiksmu, kuriuose dalyvavo advokatas, skaiciu, parengtus dokumentus, manytina, kad prašoma priteisti neturtines žalos suma yra neprotingai didele CK 1.5 taikymo aspektu.

Lietuvos Respublika atstovaujanti Lietuvos Respublikos generaline prokuratura praše ieškini atmesti ir nurode, kad ieškovas nepateike irodymu, patvirtinanciu, kad ikiteisminio tyrimo ar kitu teisesaugos instituciju pareigunai turejo motyvu ir tikslu neteisetai bei nepagristai inicijuoti ikiteismini tyrima, skirti procesines prievartos priemones. Ieškovas nurodo, kad del prokuroro nutarimo negalejo išvykti i Rusijos Federacija, taciau tai paneigiama Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro 2006-04-03 nutarimu, kuriuo nutarta laikyti, kad Vilniaus apygardos ONKTS prokuroro 2006-03-23 nutarimas atmesti itariamojo A. Š. prašyma yra nepagristas bei buvo pavesta Vilniaus apygardos ONKTS prokurorui išspresti klausima del leidimo itariamajam A. Š. išvykti 2006-04-04- 2006-04-17 i Maskva ginti magistro darba Maskvos naujajame juridiniame institute. Visuomenes informavimo priemonese skelbiama informacija nebuvo oficiali valstybes instituciju informacija, todel del jos paskelbimo tariamai padarytos moralines žalos atlyginimo atsakovu trauktina ne Lietuvos Respublika, o visuomenes informavimo priemones. Del negauto darbo užmokescio išmokejimo atsakovu trauktina ne Lietuvos Respublika, o darbdavys, šiuo atveju - Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (buv. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas). Išlaidu advokato teisinei pagalbai suma 13 000 Lt neatitinka teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriteriju. Išteisinamasis nuosprendis, o šiuo atveju - Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla nuteistajam A. Š. nutraukta, yra teisingumo aktas teisiamojo atžvilgiu, bet ne apkaltos aktas byla tyrusiems asmenims. Vien minetos teismo nutarties priemimas nera besalyginis pagrindas išteisintajam asmeniui atlyginti žala.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

              LAT 2010-05-24 nutartyje, priimtoje nagrinejant šia byla kasacine tvarka, pažymejo, kad sprendžiant klausima del valstybes civilines atsakomybes už teisesaugos pareigunu veiksmus, butina išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradetas esant pakankamai duomenu, leidžianciu itarti, kad jis padare nusikaltima. Civilines atsakomybes požiuriu reikšminga aplinkybe yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas, ivertintas baudžiamuju ar administraciniu procesiniu veiksmu teisetumas baudžiamojo proceso teises normu nustatyta tvarka ir pan. Teismas, sprendžiantis del valstybes civilines atsakomybes, gali prieiti prie priešingos išvados del tam tikru procesiniu veiksmu teisetumo, negu padarytoji baudžiamajame procese. LAT 2008-04-29 nutartimi baudžiamoji byla buvo nutraukta del esminiu BPK pažeidimu, susijusiu su irodymu rinkimu, taciau joje nebuvo išvados, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradetas neteisetai, todel teismai turejo ištirti šia aplinkybe: jei butu nustatyta, kad asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradetas esant pakankamai duomenu apie jo nusikaltimo padaryma, teismas turetu aiškintis, ar teisetai skirtos kardomosios priemones ir kitos procesines prievartos priemones, ar ju skyrimas atitiko bendrasias šiu priemoniu skyrimo nuostatas, nustatytas BPK, ar asmuo pasinaudojo galimybe baudžiamojo proceso tvarka skusti procesinius dokumentus, t.y. ar jis išnaudojo visas gynybos priemones, o taip pat ivertinti paties ieškovo veiksmus, jo galima neatsarguma, turinti reikšmes nustatant atlygintinos žalos dydi.

              Del turtines žalos

              2008-04-29 priimtoje LAT nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-141/2008 pagal nuteistuju R. B. ir A. Š. kasacinius skundus del Vilniaus miesto 3-iojo apylinkes teismo 2007-05-03 nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007-10-03 nutarties konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu visas duomenu rinkimo procesas nuo pat pradžiu buvo neteisetas, todel jo metu gauta informacija neturi jokios irodomosios vertes. Teisingas turi buti visas procesas, iskaitant ir reikšmingu bylai tirti bei nagrineti duomenu rinkimo budus. Negalima paneigti to, kad veikos padaryma galejo lemti provokacija, o už tokia veika negali buti taikoma baudžiamoji atsakomybe. Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytu kriteriju ir negali buti pripažistama. Lemiama svarba turinti informacija gauta neteisetu budu, pažeidžiant žmogaus teises, neveikiant BPK numatytoms proceso dalyviu garantijoms, baudžiamojo proceso principams ir neužtikrinant minimalios apsaugos nuo savavališku veiksmu, o tai reiškia, kad iš nuteistuju jau tyrimo pradžioje buvo atimta teise i teisinga bylos nagrinejima.

              Susipažinus su baudžiamaja byla nustatyta, kad D. Š. 2006-02-27 apie 9 val. kreipesi i STT ir praneše, kad 2006-02-25 policijos pareigunai A. Š. ir R. B., atlikdami D. Š. vadovaujamos bendroves veiklos patikrinima, paeme prekes (mobiliuosius telefonus) ir prekiu dokumentus. Prekiu paemimo neiformino. D. Š. nurode, kad ruošiasi vykti pas policijos pareigunus ir nuogastauja, kad iš jo bus reikalaujama kyšio. STT pareigunas perdave D. Š. specialia garso irašymo iranga. D. Š. iraše susitikimo su A. Š. vykusi pokalbi ir STT pareigunams praneše, kad A. Š. reikalavo 1000 Lt kyšio (baudž. bylos 1 t. 39-43 lapai). Iš karto po to, 2006-02-27 12 val. 30 min., STT Vilniaus valdyboje pradetas ikiteisminis tyrimas BPK 166 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu, gavus D. Š. pareiškima. D. Š. pareiškimu praneše, kad policijos pareigunai A. Š. ir R. B., atlikdami D. Š. vadovaujamos bendroves veiklos patikrinima, paeme prekes (mobiliuosius telefonus) ir prekiu dokumentus. Pareigunas A. Š. pasake, kad rasti dokumentu tvarkymo pažeidimai ir problema galima išspresti kitaip – nurode D. Š. sumoketi 1000 Lt kyši už tai, kad viska sutvarkytu ir nereiketu moketi baudos. Padave pasirašyti tušcia patikrinimo akto blanka. Sutartoje vietoje D. Š. perdave A. Š. 1000 Lt, kuris su perduotais pinigais buvo sulaikytas apie 15 val. (baudž. bylos 1 t. 1-2 lapai). Pagal baudžiamojoje byloje esancius dokumentus nustatyta, kad iš karto po to, kai buvo gautas  D. Š. pareiškimas, STT pareigunai 13 val. 40 min. apžiurejo D. Š. turimus banknotus (1000 Lt suma), perdave D. Š. specialia garso ir vaizdo irašymo iranga. Po to D. Š. veike ikiteisminio tyrimo pareigunu kontroliuojamas, susitiko su policijos pareigunu A. Š. perdave A. Š. 1000 Lt savo veiksmus fiksuodamas pareigunu suteikta iranga.

Pagal baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad D. Š. 2006-02-27 apie 9 val. kreipesi i STT ir iš karto to po, dar nepradejus ikiteisminio tyrimo, jam buvo perduota garso irašymo iranga. Toliau D. Š. veike STT pareigunu kontroliuojamas ir specialia tvarka naudojant technines priemones. STT pareigunu ir D. Š. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos imitacijos modelio požymiai, taciau prokuroro ar teismo sankcijos LR Operatyvines veiklos istatymo 10 ir 12 straipsniu nustatyta tvarka nebuvo gautos.  Teismas konstatuoja, kad nuo pat D. Š. kreipimosi i STT momento tolimesni STT pareigunu veiksmai buvo neteiseti. Sekanciame etape, jau pradejus ikiteismini tyrima, STT pareigunai faktiškai atliko nuskalstama veika imituojancius veiksmus ar slapta sekima, taciau prokuroras nesikreipe i ikiteisminio tyrimo teiseja leidimo. STT nesilaike (duomenys neskelbtini) str. ir 160 str. nustatytu taisykliu. Negalima paneigti to, kad veikos padaryma galejo lemti provokacija, o už tokia veika negali buti taikoma baudžiamoji atsakomybe. Teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroru ir teismo veiksmai renkant ir tiriant irodymus buvo neteiseti, todel yra pagrindas taikyti valstybes civiline atsakomybe už turtine žala.

CK 6.272 str. itvirtinta nuostata, kad žala, atsiradusia del neteiseto nuteisimo, neteiseto suemimo kardomosios priemones taikymo tvarka, neteiseto sulaikymo, neteiseto procesines prievartos priemoniu pritaikymo,  atlygina valstybe visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ir teismo kaltes. Nagrinejamoje byloje visiškos valstybes civilines atsakomybes kontekste reikšminga yra tai, kad visas ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas buvo neteisetas, todel visos ieškovo patirtos tiesiogines išlaidos apmoketi už advokato pagalba, teikta baudžiamojo persekiojimo yra tiesiogiai nulemtos neteisetu ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ir teismo sprendimu ir veiksmu. Jei nustatoma, jog asmuo nepadare nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamaji metu, del vykdyto prieš ji baudžiamojo proceso jis negali patirti turtiniu praradimu, todel ir išlaidos, turetos advokato (gynejo) pagalbai apmoketi, turetu buti atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamaji pažeidimo fakta (LAT 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilineje byloje J. R. v. Lietuvos valstybe, bylos Nr. 3K-3-75/2010).

Ieškovui apie itarima padarius veika, numatyta BK 225 str.4 d., pranešta 2006-02-27 ir ieškovas apklaustas dalyvaujant advokatui Stasiui Zabitai ( baudž. bylos tomas 1 lapai 123-129). Ieškovas nurode, kad K. Š. (ieškovui esant laikinai sulaikytam) pagal 2006-02-27 teisiniu paslaugu sutarti Nr. 18 ir pinigu priemimo kvita Nr. 279073 sumokejo 1000 litu už gynyba ikiteisminiame tyrime, taciau irodymu nepateike. 2006-11-19 pagal teisiniu paslaugu sutarti Nr. 93/2006 su gyneju buvo susitarta, kad gynejo paslaugos kainuos dar 12 000 litu. Ieškovas 2006-11-20 teisiniu paslaugu sutarties Nr. 59 ir pinigu priemimo kvitu Nr. 387204 pagrindu sumokejo 2000 litu, o 2007-07-10 teisiniu paslaugu sutarties Nr. 33 ir pinigu priemimo kvitu Nr. 447716 sumokejo 10 000 litu. Iš viso patirtos išlaidos neteisetame baudžiamajame procese sudaro 12 000 litu (t.1 b.l.51-53). Reikalavimas del 1000 Lt bylinejimosi išlaidu priteisimo atmetamas, nes neirodytas. Išlaidos advokato pagalbai, atsižvelgiant i procesiniu veiksmu skaiciu, trukme, procesiniu dokumentu ir sprendžiamu klausimu sudetinguma, neviršija dydžiu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 „Del Advokatams už antrines teisines pagalbos teikima ir koordinavima mokamo užmokescio dydžiu ir mokejimo taisykliu patvirtinimo“. Teismas priteisia ieškovui 12 000 Lt tiesiogines turtines žalos – bylinejimosi išlaidu.

Iš Vilniaus miesto VPK 2008 m. liepos 4 d. rašto Nr. 10-S-11152 matyti, kad vykdant Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2006 m. kovo 8 d. nutarti, Vilniaus miesto VPK viršininko 2006 m. kovo 8 d. isakymu Nr. 10-TE-112 A. Š. buvo laikinai nušalintas nuo pareigu nuo 2006 m. kovo 1 d. P. V. miesto VPK viršininko 2006 m. rugsejo 18 d. isakyma Nr. 10-TE-378 A. Š. buvo gražintas i ankstesnes pareigas. Nušalinimo laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki rugsejo 17 d. A. Š. nebuvo priskaiciuota 12 040 Lt darbo užmokescio (b. l. 50). Aukšciau išdestytos aplinkybes patvirtinta tai, kad ieškovas A. Š. nuo pareigu buvo nušalintas BPK nustatyta tvarka ir pagrindais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija 2009 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A19-64/2009, pažymejo, kad pareiguno nušalinimo nuo pareigu BPK nustatyta tvarka ir pagrindais atveju, Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalyse, Darbo sutarties istatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304, 87 punkte itvirtintos nuostatos netaikytinos. Esant ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesine prievartos priemone – nušalinima nuo pareigu, gincui del negauto darbo užmokescio, delspinigiu bei tarnybos stažo išspresti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 daliu (ar Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje statuto 87 punkto), bet Valstybes tarnybos istatymo 34 straipsnio 5 dalies ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios del valdžios instituciju neteisetu veiksmu, atlyginimo ir atstovavimo valstybei istatymo nuostatos. Teismas priteisia ieškovui  turtine žala - 12 040 Lt (neatskaicius mokesciu) negauto darbo užmokescio, kas atskaicius mokescius sudaro 9250 Lt. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines 5 procentu dydžio metines palukanas (t.2 b.l.6) nelaikomas papildomu ieškinio reikalavimu.  Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. priteisia ieškovui jo prašomus 2106 Lt palukanu, apskaiciuotu nuo priteisto negauto darbo užmokescio.

Pagal LR Žalos, atsiradusios del valdžios instituciju neteisetu veiksmu, atlyginimo ir atstovavimo valstybei istatymo 2 straipsni Lietuvos Respublikos valstybes biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai del ikiteisminio tyrimo pareiguno (kvotejo, tardytojo), prokuroro, teisejo ar teismo neteisetu veiksmu (CK 6.272 straipsnis) atlyginti. Šiu asignavimu valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Nagrinejamoje byloje nustatyti neteiseti valstybes instituciju veiksmai atitinka išdestytus požymius, todel teismas žala priteisia iš atsakovo, kuri atstovauja Teisingumo ministerija.

Del neturtines žalos

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dali, kai paties nukentejusio asmens didelis neatsargumas padejo žalai atsirasti arba jai padideti, tai atsižvelgiant i nukentejusio asmens kaltes dydi (o kai yra žalos padariusio asmens kaltes, - ir i jo kaltes dydi) žalos atlyginimas, gali buti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žala gali buti atmestas. Nukentejusio asmens veiksmai, del kuriu kaltas pats nukentejes asmuo ir del kuriu jam atsirado ar padidejo nuostoliai, tame tarp rizikos prisiemimas yra pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti asmeni nuo civilines atsakomybes (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Spresdamas del neturtines žalos atlyginimo dydžio teismas pažymi ir ta aplinkybe, jog LAT 2008-04-29 nutartimi ieškovas nebuvo išteisintas reabilituojanciais pagrindais, todel i tai atsižvelgtina, sprendžiant neturtines žalos priteisimo klausima.  Baudžiamoje byloje ieškovas buvo apkaltintas, kad 2006-02-25, apie 15 val., ieškovas ir tyrejas R. B. kartu patikrine UAB „Vigvila“ parduotuves veikla ir nustate, kad vadybininkas – pardavejas, pardaves mobiliojo ryšio telefono aparata, neišdave pinigu priemima patvirtinancio dokumento, kasos operaciju žurnalo pildymo pažeidimus ir tai, kad parduotuveje nebuvo 45 mobiliojo ryšio telefono aparatu isigijimo dokumentu, del šiu pažeidimu suraše patikrinimo akta, kuri pasiraše jie ir vadybininkas – pardavejas. Taciau 2006 m. vasario 25–27 d. laikotarpiu Robertas suraše, o A. Š. savo parašu patvirtino, kita patikrinimo akta bei šio pagrindu surašyta 2006-02-27 administracinio teises pažeidimo akta Nr.R10-69, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2006-02-25, UAB ,,Vigvila“ parduotuves veiklos patikrinimo metu dalyvavo bendroves direktorius D. Š., kuris nepateike mobiliojo ryšio telefono aparatu „Nokia 8210“, „Nokia 2100“, „Nokia 6210“ isigijimo dokumentu ir taip padare Administraciniu teises pažeidimu kodekso 272 straipsnio 1 dalyje numatyta administracini teises pažeidima. Tokius  dokumentus, kuriuose buvo klaidingi duomenys, A. Š. ir R. B., veikdami kartu, 2006-02-27 užregistravo administraciniu teises pažeidimu protokolu registre ir išsiunte i Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija pažeidejo administracines atsakomybes klausimui spresti. Egzistuoja du iš esmes skirtingo turinio patikrinimo aktai (baudžiamosios bylos T. 1, b. 1. 3 ir 89). Surašius antraji akta, pirmasis nebuvo panaikintas. Pats ieškovas pripažino, kad elgesi neteisetai. Žalos atsiradimas susijes ir su paties ieškovo neteisetais veiksmais. Objektyviai vertinant ieškovas ir R. B. i 2006-02-25 patikrinimo akta iraše tikroves neatitinkancias žinias, kad patikrinime dalyvavo UAB“Vigvila“ direktorius D. Š., triju telefono aparatu isigijimo dokumentai nerasti, nors faktiškai D. Š. nedalyvavo, o dokumentai nerasti keturiasdešimt aštuoniu telefono aparatu (baudž.bylos tomas 1 lapai 83, 89), nors prieš tai del to pacio patikrinimo buvo surašes kitokio turinio protokola (baudž.bylos tomas 1 lapai 3). Ieškovas ir R. B. pažeide Administraciniu teises pažeidimu protokolo 260 straipsnio nustatytus protokolo turinio reikalavimus, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004-02-19 isakymu Nr.1-V-43 patvirtintos Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalines policijos nusikaltimu tyrimo tarnybos ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus pareigunu vykdomos ukio subjektu tikrinimo tvarkos 8 punkte nustatytas patikrinimo akto pildymo taisykles (baudž.bylos tomas 1 lapai 107-109). Nors ieškovas A. Š. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neprisipažista ir savo kalte neigia, patvirtina tai, kad kartu su R. B. atlike patikrinima, kurio metu buvo išaiškinti pažeidimai, patikrinimo akta raše ir jo nuoraša iteikinejo R. B., ieškovas su tikrinimo aktu susipažines ir pasirašes jame. Kai jau buve nustatytai pažeidimai, D. Š. ji kaip drauga pakvietes parukyti ir pasikalbeti, o išejus iš kabineto papraše pakonsultuoti ji, su D. Š. iš kabineto jis buvo išejes du kartus, šiuose pokalbiuose  D. Š. jis daves patarimus, kaip šiam geriau elgtis, kad išvengti atsakomybes, veliau  D. Š. pakvietes su juo papietauti ir jis nuvažiaves su šiuo susitikti prie “IKI” parduotuves,  kur susitikus, D. Š. pakvietes i savo automobili ir perdaves jam 1000 Lt, paimdamas  pinigus iš D. Š., jis suprates, kad pinigai jam duodami už duotus patarimus. Ieškovas taip pat pažeide Vilniaus m. VPK KP NTT Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejo pareigybes 7 punkto reikalavima veikloje griežtai laikytis LR istatymu ir kitu teises aktu reikalavimu (baudž.bylos tomas 1 lapai 177-178). Ieškovas pažeide LR Policijos istatymo 16 str. bei LR Valstybes tarnybos istatymo 15 str. reikalavimu laikytis teises aktu reikalavimu. Pagal LR Vidaus tarnybos istatymo 26 str. už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant i ju pobudi, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltes laipsni, asmenybe, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigunui gali buti skiriamas atleidimas iš vidaus tarnybos, jei pareigunas pažeide Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo reikalavimus siekiant gauti neteisetu pajamu. Byloje objektyviais duomenimis nustatyta ir pats ieškovas neneigia savo veiksmu, kuriais jis šiurkšciai pažeide LR Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybes tarnyboje istatymo 12 str. 2 d., 13 str. 1 d. reikalavimus.

Ieškovas neturtines žalos atlyginima grindžia taip pat ir tuo, kad pasibaigus procesui visuomenes informavimo priemonese, tokiose kaip dienraštis „Lietuvos žinios“, internetiniame portale www.delfi.lt bei policijos komisariato internetiniame puslapyje buvo paskleista neigiama informacija apie ieškova. Visuomenes informavimo istatymo 22 str. 7 p. kiekvienas viešosios informacijos rengejas ar jo dalyvis turi paskirti asmeni (vyriausiaji redaktoriu, redaktoriu, laidos vedeja), kuris atsako už visuomenes informavimo priemones turini, o šio istatymo 51 str. 1 d.  numatyta, kad už istatymu nustatytos viešosios informacijos rengimo pažeidimus, taip pat už viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitu istatymu nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengejas ar skleidejas. Atsižvelgiant i tai, atsakomybe už neteisingu duomenu paskleidima tenka ne valstybei, o viešosios informacijos rengejui ar skleidejui. Policijos komisariato internetiniame puslapyje buvo paskleista informacija neatskleidžiant ieškovo vardo ir pavardes.

Teismas, ivertina paties ieškovo neteisetus veiksmus, kurie nuleme STT pareigunu veiksmus ir neteiseta ikiteismini tyrima ir nuteisima, aplinkybe, kad ieškovui padaryta turtine žala priteisiama, reikalavima priteisti neturtine žala pinigai atmeta. Atsakovo pareigunu neteisetu veiksmu konstatavimas ir turtines savaime yra pakankamas ir teisingas ieškovo patirtos neturines žalos atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. ir, atsižvelgdamas i tai, kad ieškinys patenkintas 10 procentu piniginiu reikalavimu dalyje, priteisia ieškovui 200 Lt bylinejimosi išlaidu (t.2 b.l.260).

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str.,

                                          n u s p r e n d ž i a:

Ieškini patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,  26 146  Lt  žalos atlyginimo ir 200 Lt bylinejimosi išlaidu.

Likusioje dalyje ieškini atmesti.

Sprendimas per 30 dienu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.

Teisejas                                                                       Andrius Ignotas