Civilinė byla Nr. e2-28113-631/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22465-2020-2   

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 2.6.2.1; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mantui Mikalopui, atsakovės įgaliotai atstovei I. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Lelija“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo ir netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė T. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydama, kad atsakovė su ja nutraukiant darbo santykius pilnai neatsiskaitė ir galutinį atsiskaitymą įvykdė tik po 2 mėnesių ir 19 darbo dienų. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2020 m. liepos 7 d. sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai nusprendė išieškoti 1000 Eur netesybų, kai priskaičiuota netesybų buvo 4584,49 Eur. Ieškovė nesutinka su priteistu dydžiu ir ieškiniu prašo priteisti 3000 Eur netesybų. Ieškovė ieškiniu atkreipia dėmesį į pasikeitusį Darbo kodekse netesybų skaičiavimo reglamentavimą, apribojant maksimalų netesybų priteisimą šešių mėnesių laikotarpiu. Dėl to ieškovė laiko, kad mažinant darbuotojui už neatsiskaitymą laiku priteistinas netesybas kitais pagrindais nei šešių mėnesių riba, tai turėtų būti išimtiniai atvejai, grindžiami akivaizdžia darbo sutarties šalių disproporcija. Šio ginčo atveju DGK mažindama ieškovės naudai priteistinų netesybų dydį net 3584,49 Eur suma net aiškiai neargumentavo, kuom pasireiškė išimtinis poreikis pripažinti netesybas esant neprotingoms ar neproporcingoms. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė su ieškove ne tik neatsiskaitė jos atleidimo iš darbo metu, tačiau vėlavo atsiskaityti dar ieškovei būnant darbo santykiuose (už 2020 m. vasario mėnesį). Be to, atsakovė savo pareigą galutinai atsiskaityti su ieškove įvykdė tik tada, kai ji kreipėsi į DGK, kas rodo, jog atsakovė geranoriškai neketino vykdyti atsiskaitymo su ieškove. Atsakovė yra didelė įmonė, turinti kelis šimtus darbuotojų bei didelius resursus tiek darbo užmokesčio apskaičiavimui, tiek jo savalaikiam išmokėjimui. Taigi visos šios aplinkybės rodo, kad 1000 Eur sankcija atsakovei už sąmoningą neatsiskaitymą su ieškove yra neproporcingai maža sankcija netesybų forma. Ieškovė pažymi ir tai, kad atsakovės argumentai dėl neatsiskaitymo, grindžiami LR Vyriausybės paskelbtu karantinu ir ekstremaliąja situacija, yra subjektyvūs, karantino padėtis negalėjo lemti galimybės atsiskaityti su darbuotojais (konkrečiai ieškove) nebuvimo. Dėl paskelbto karantino finansinius sunkumus patyrė ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai, o atsakovės argumentais sumažinus priteistinų netesybų dydį neproporcingai buvo pažeisti ieškovės (darbuotojos) teisės ir teisėti lūkesčiai. Ieškovės darbo santykiai pas atsakovę tęsėsi ilgai, tačiau priteistinų netesybų suma nėra didelė, o duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis būtų tokia prasta, kad nesumažinus priteistinos netesybų sumos jai grėstų nemokumas, nebuvo nustatyta. Ieškovei priteistina netesybų suma negali turėti jokios esminės įtakos tokios įmonės kaip atsakovės darbuotojams ar kreditoriams. Ieškovė nurodo, jog neturėdama tikslo pasipelnyti, nesiekdama neproporcingai praturėti ar pakenkti atsakovei, sumažina ieškiniu reikalaujamų priteisti netesybų dydį ir prašo priteisti ne pilną priskaičiuotų netesybų dydį (4584,49 Eur), o 3000 Eur. Ieškovė laiko, kad tokia suma yra adekvati bei proporcinga atsakovės padarytam pažeidimui - neatsiskaitymui su ja jos darbo santykių nutraukimo metu ir 2 mėnesius 19 darbo dienų (el.b.l.1-4, t.I).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Po atleidimo iš darbo 2020-03-31 dienos ieškovei priskaitytas darbo užmokestis išmokėtas dalimis: 2020-05-14 pervesta į banko sąskaitą 1000 Eur, 2020-05-25 - 946,94 Eur, 2020-06-12 - 1000 Eur ir 2020-06-19-2039,91 Eur. Atsakovė sutinka su darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu, sumažinusiu netesybas iki 1000 Eur. Atsakovė 2020-08-25 įvykdė DGK sprendimą ir banko mokėjimo pavedimu pervedė ieškovei 1000 Eur sumažintų netesybų. Atsakovė nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVlD-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir įvedus apribojimus bei draudimus tam tikroms veikloms, atsakovės įmonės veikla pateko į šią sritį, kadangi buvo uždrausta parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, prekių pardavimo veikla, uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, viešbučių, sanatorijų, poilsio centrų ir kt. veikla. Dėl karantino nutarimu uždraustos veiklos nuo 2020-03-16 buvo uždarytos ir neveikė visos 15 atsakovo „Lelija“ firminės parduotuvės, kavinės Molėtuose ir Širvintose, uždaryti svečių namai Širvintose, poilsio bazė Pailgyje. Atsakovės buhalterijos duomenimis dėl pasaulinės pandemijos ir karantino nutarimu uždraustų veiklų atsakovas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio mėn. dėl uždarytų „Lelija“ firminių parduotuvių negavo 251 693 Eur įplaukų, t.y. gavo net 64 procentais pajamų mažiau, lyginant su 2019 m. kovo-birželio mėnesiais. Laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio mėnesio užsakovai sustabdė užsakymus 500 000 Eur sumai, kurias atsakovė būtų gavusi, jeigu ne pasaulinė pandemija; dėl uždraustų veiklų ir atšauktų užsakymų atsakovo darbuotojai buvo prastovose, vien 2020 m. birželio mėnesį iš 561 darbuotojų net 300 darbuotojų buvo prastovose; atsakovė vis tiek turėjo mokėti nuomotojams nuomos mokestį/dalinį nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas, darbo užmokestį darbuotojams. Atsakovė patyrė didžiulius finansinius nuostolius, negavo pajamų, yra stipriai paveikta įmonė, ko pasėkoje vėlavo mokėjimai. Tačiau atsakovė ir šioje sudėtingoje finansinėje situacijoje, negaudama pajamų, mokėjo dalimis ieškovei darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, kadangi atsakovė dėl valstybėje įvesto karantino COVID infekcijai suvaldyti patyrė neigiamas pasekmes, ji įtraukta į juridinių asmenų sąrašą, kuriems pagal prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Atsakovė atleista nuo netesybų, neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomi išieškojimai nuo karantino paskelbimo pradžios iki ekstremalios situacijos atšaukimo ir 2 mėnesius po ekstremalios situacijos pabaigos. Atsakovė nesutinka su tuo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pavėlavo išmokėti darbo užmokestį 2 mėnesius ir 19 darbo dienų, mano ieškovę neteisingai šį terminą skaičiuojant. Ieškovė atleista iš darbo 2020-03-31. Atsakovei išmokėjus ieškovei darbo užmokestį dalimis, nuo atleidimo dienos 2020-03-31 pradelsta atsiskaityti, atsakovės skaičiavimu, 2 mėnesius ir vienuolika darbo dienų. Todėl netesybos sudarytų už dviejų mėnesių pradelsimą 2996,26 EUR, t.y., jos skaičiuotinos iš uždelstų mėnesių (be dienų) skaičiaus, pagal DK 147 str. 2 d. Todėl ieškovės nurodomos 3000 Eur netesybos apskritai yra didesnės, nei priklausytų pagal įstatymą. Atsakovė jau yra įvykdžiusi DGK 2020-07-07 sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-13661 ir sumokėjusi ieškovei sumažintas 1000 Eur netesybas, kurias laiko tinkamai sumažintas ir protingo dydžio. Vadovaujantis tuo, kad atsakovė jau yra įvykdžiusi dalį ieškinio reikalavimų - šie negali būti priteisiami antrą kartą pagal ieškovės ieškinį. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove tik šiai kreipusis į DGK, nes iš mokėjimo pavedimų išrašų matyti, kad po atleidimo iš darbo 2020-03-31 dienos ieškovei iki jos kreipimosi į Komisiją, buvo daromi pavedimai į banko sąskaitą. Į DGK ieškovė kreipėsi 2020-06-16, kai atsakovė jau buvo atlikusi tris mokėjimus. Atsakovė, net ir būdama sudėtingoje finansinėje padėtyje, stengėsi atsiskaityti su ieškove ir mokėjo dalimis ieškovei priskaitytą darbo užmokestį. Atsakovė teigia ieškovę pažeidus bendradarbiavimo principą, kadangi atsakovė bandė susisiekti su ieškove dėl ginčo taikaus išsprendimo, tačiau ieškovė neatsakinėjo į telefoninius skambučius, todėl jos teisė gali būti ir neginama, ieškovei atsisakius bendradarbiavimo, jai pačiai tenka iš to išeinančios neigiamos pasekmės. Atsakovė vertina, jog jai turėtų būti taikomas 1996 m. liepos 15 d. Vyriausybės nutarimas dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, nes atsakovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties. Aplinkybę, kad 2020 metais pasaulinė sveikatos organizacija paskelbs pasaulinę koronoviruso pandemiją (COVID-19), valstybės paskelbs karantiną ir privalomą režimą savo šalyse, uždraus verslui vykdyti veiklas (uždarys parduotuves, kavines, viešbučius ir kt.), įpareigos vykdyti griežtas karantino sąlygas, privalomas priemones virusui sustabdyti, atsakovė UAB „Lelija“ niekaip negalėjo numatyti, pasirašydama sutartį su ieškove. Tad, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės netesybas, nuo kurių mokėjimo pagal force majeure nutarimo 7 punktą, šalis yra atleista viso karantino ir ekstremalios padėties metu, šalyje paskelbus privalomą karantiną ir ekstremalią padėtį, įvedus privalomą karantino/ekstremalios padėties režimą, kurio atsakovė negalėjo numatyti, kliūtys įvykdyti sutartį yra teisėti valstybės veiksmai, sąlygoti pasaulinės koronoviruso (covid-19) pandemijos, kurios niekaip atsakovė negali įtakoti ar pašalinti, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 1000 Eur netesybas, todėl prašo ieškovės ieškinį atmesti (el.b.l. 11-15, t.I).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Patikslino, kad esant sumokėtiems 1 000 Eur, ieškovė, nesiekdama praturtėjimo, reikalavimą šia suma sumažina, prašydama priteisti 2 000 Eur netesybų.  Atstovas taip pat pažymėjo, kad atsakovė deklaratyviai ginasi ekstremalia situacija valstybėje, nepateikdama konkrečių duomenų apie tai, ar minėtu laikotarpiu nuo ieškovės atleidimo iki birželio mėnesio įmonės realiai neturėjo pinigų sąskaitose, negavo jokių pajamų, kad negalėjo laiku atsiskaityti su atleista darbuotoja. Be to, UAB „Lelija“ buvo įprasta praktika atlyginimus išmokėti pavėluotai, tai, pasak ieškovės, ne kartą pasitaikė per visus darbo metus. Todėl vėlavimas atsiskaityti negali būti siejamas su karantino suvaržymais. Advokatas taip pat patikslino, kad atsakovė neteisingai interpretuoja netesybų skaičiavimą mėnesiais, neįtraukiant uždelstų dienų skaičiaus, kas neatitinka jokių protingumo kriterijų ir pažeidžia darbuotojų teises, be abejo, turi būti įvertinti ne tik pilni mėnesiai, bet ir uždelstas dienų skaičius. Atsakovė kaip darbdavys turi prisiimti ekonominę riziką ir įvertinti kylančią riziką dėl savalaikio neatsiskaitymo su atleidžiama darbuotoja.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad jokių duomenų, kad darbo užmokesčiai vėluodavo, nėra, galutinis atsiskaitymas su ieškove nebuvo atliktas dėl paskelbto karantino, jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su ieškove sudaryta nebuvo. Atsakovė išmokėjo ieškovei darbo užmokestį tokiais terminais, kokiais galėjo, įvertinusi sumažėjusias pajamas, taikomus veiklų draudimus. Be to, yra sumokėjusi darbo ginčų komisijos priskaičiuotas 1 000 Eur netesybas, todėl iš atsakovės nebeturėtų būti priteisiamos jokios kitos sumos. Negali darbdaviui būti uždėta daugiau sankcijų už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoja esant paskelbtai ekstremaliai situacijai ir atsakovei negaunant planuojamų pajamų. Be to, atstovė pažymėjo, kad ieškovei netesybų sumą darbo ginčų komisija apskaičiavo neteisingai, įtraukusi ir dienų skaičių, nes turėtų būti tik mėnesiais skaičiuojama ir šiuo atveju yra pilni du mėnesiai, kas sudaro 2 996,26 Eur, dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad prašo adekvačios 3 000 Eur sumos, kai iš tiesų tai nėra sumažintos netesybos. Prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje, remiantis šalių atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovė T. B. dirbo nuo 1977-10-07 (su darbo sutarties pakeitimais) atsakovės įmonėje (duomenys neskelbtini) (el.b.apyrašo b.l.11-12). Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2020-03-31 pagal DK 56 str. 1 d. 4 p., sukakus pensiniam amžiui.

        Atleidimo iš darbo 2020 m. kovo 31 dieną ieškovei priskaitytas darbo užmokestis su išeitine išmoka, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir atostoginiais, sumoje 4039,91 Eur, nebuvo išmokėtas (el.b.apyrašo b.l. 56, 67). Dėl to ginčo nėra. Darbo užmokestis išmokėtas dalimis tokiomis datomis: 2020 m. gegužės 14 d. pervesta į banko sąskaitą 1 000 Eur, 2020 m. gegužės 25 d - 946,94 EUR, 2020 m. birželio 12 d. - 1000 EUR ir 2020 m. birželio 19 d. - 2039,91 EUR (el.b.apyrašo b.l.20-27).

2020 m. birželio 15 d. ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti darbdavį išmokėti kreipimosi dienai buvusius nesumokėtus 2039,91 Eur ir išmokėti netesybas (el.b.apyrašo b.l.55).

Darbo ginčų komisija 2020 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės prašymą tenkino iš dalies, darbdaviui sumokėjus visą darbo užmokestį, pavėluotai, priskaičiavo 4584,49 Eur netesybų už 2 mėnesius ir 19 darbo dienų, bei jas sumažino nuspręsdama išieškoti 1000 Eur netesybas (el.b.apyrašo b.l.73-74).

Ieškovė ieškiniu teisme reikalauja didesnių netesybų, nei nusprendė išieškoti darbo ginčų komisija, ir prašo teismą priteisti 3 000 Eur. Tarp šalių nesant ginčo, kad atsakovė yra įvykdžiusi darbo ginčų komisijos sprendimą ir sumokėjusi 1 000 Eur ieškovei, ieškovė reikalavimą sumažino iki 2 000 Eur netesybų sumos.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė atleisdama ieškovę iš darbo 2020 m. kovo 31 d. su ja neatsiskaitė. Visą priskaičiuotą išmokėjimui darbo užmokestį su išeitine išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokėjo per kelis mokėjimus, kurių paskutinis buvo 2020 m. birželio 19 d., t.y. jau po ieškovės kreipimosi į darbo ginčų komisiją dėl įpareigojimo atsakovę išmokėti darbo užmokestį ir netesybų priskaičiavimo.

Atsakovė neneigia savo pareigos atsiskaityti su atleista iš darbo ieškove. Šią pareigą yra įvykdžiusi, tačiau pavėluotai, dėl to prisiėmė neigiamas tokio pavėluoto atsiskaitymo pasekmes – prievolę mokėti netesybas. Atsakovė, pripažindama iš dalies savo kaltę dėl nesavalaikio atsiskaitymo su ieškove, teigia 1 000 Eur netesybų sumą esant pakankama sankcija, įvertinus visas aplinkybes dėl pareigos atsiskaityti su darbuotoja per karantino laikotarpį.

Dėl netesybų apskaičiavimo

Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Sistemiškai aiškinant Darbo kodekso 147 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad skaičiuojant netesybas, imami ne tik pilni mėnesiai, bet ir darbo dienų skaičius, jei į apskaičiuojamą laikotarpį patenka nepilnas mėnuo (kaip nurodoma straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje dėl apskaičiavimo, uždelstam laikotarpiui nesudarant pilno mėnesio).

Atsakovė, vėluodama atsiskaityti su ieškove po darbo santykių nutraukimo, uždelsė du mėnesius ir keturiolika darbo dienų.

Teismas perskaičiuoja netesybas, įvertindamas, kad ieškovė atleista iš darbo paskutinę kovo mėnesio dieną, vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.2 punktu (kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį), įtraukiant į skaičiuojamą laikotarpį 2020 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius. Ieškovės vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 70,64 Eur (el.b.apyrašo b.l.29, 67). 2020 metų vidutiniam metiniam darbo dienų skaičiui, patvirtinam socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767, esant nustatytam 21,1 darbo dienai (penkių darbo dienų savaitė), vieno mėnesio netesybų suma sudaro 1490,50 Eur, o už 2 mėnesius ir 14 darbo dienų – 3969,96 Eur.

Dėl netesybų mažinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima dvejopa netesybų paskirtis. Pirma, tai kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra - kaip sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-365/2010).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos gali būti priteisiamos sumažintos, jeigu jų nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Tokia situacija nebūtų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Atsakovės visi argumentai dėl netesybų sumažinimo grįsti jos patirtais dideliais finansiniais nuostoliais, įmonei buvus stipriai paveiktai dėl COVID-19 infekcijos įvesto karantino taikytų Vyriausybės suvaržymų jos veiklai. Pagal atsakovės pateiktas į bylą 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir 2020 m. spalio 8 d. UAB „Lelija“ vyr. buhalterės sudarytas pažymas, įmonės pagrindinius kaštus sudaro darbuotojams mokamas darbo užmokestis. Įmonė nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. uždarius parduotuves, viešbutį, poilsio namus, kavinę, gamybos padalinius, darbuotojams esant prastovose ir atšaukus klasikinių drabužių užsakymus, gauta 50 procentų mažiau planuotų pajamų ir už nuomojamų patalpų nuomos mokestį. Be to, UAB „Lelija“ 2020-04-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu įmonė buvo įtraukta į nukentėjusių nuo COVID juridinių asmenų sąrašą, kuriems pagal prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Atsakovė nurodo, kad nėra gavusi kol kas jokių subsidijų dėl nuomos mokesčio, o subsidijos darbo užmokesčiui darbuotojams dėl prastovų pradėtos mokėti tik nuo balandžio mėnesio; dėl uždarytų „Lelija“ parduotuvių įmonė negavo 251 693 Eur įplaukų, t.y. 64 procentais mačiau pajamų lyginant su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, taip pat užsakovai sustabdė užsakymų 500 000 Eur sumai (el.b.l. 47; el.b.pop. priedo b.l.2).

Teismas, vertindamas byloje visus pateiktus įrodymus dėl atsakovės sunkios finansinės padėties, susijusios su valstybėje paskelbta ekstremalia situacija ir karantino metu nuo 2020 m. kovo 16 d. įvestais veiklų suvaržymais ir dėl to ženkliai sumažėjusiomis atsakovės pajamomis, taip pat atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, sprendžia, jog atsakovė byloje nepagrindė negalėjimo atsiskaityti su ieškove fakto dėl įvestų suvaržymų ir negautų pajamų neginčijamais įrodymais apie tikrąją finansinę padėtį ir negalėjimą mokėti darbo užmokesčių darbuotojams. Atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie savo finansinę padėtį ieškovės atleidimo dieną. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas dar ieškovės atleidimo dieną (kai jau buvo paskelbtas karantinas ir stabdomos visos veiklos) sudaryti su ieškove susitarimą dėl atsiskaitymo dalimis, siekiant išvengti neigiamų pasekmių – netesybų mokėjimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovės argumentai dėl ieškovės nebendradarbiavimo, neatsiliepiant telefonu jau po jos atleidimo, atmestini, įvertinus pačios atsakovės nebendradarbiavimą ir nepaisymą pareigos su ieškove atsiskaityti galutinai jos atleidimo iš darbo dieną, arba susitarti dėl vėlesnio atsiskaitymo.

Esant nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovės pareigos sumokėti atleidžiamai iš darbo ieškovei visą priklausantį darbo užmokestį ir kompensacines išmokas jos atleidimo iš darbo dieną nevykdymo (DK 146 str. 2 d.), atsakovė turi prisiimti neigiamas tokio vėlavimo atsiskaityti pasekmes, numatytas DK 147 str. 2 d. – netesybų priteisimą.

Teismui priskaičiavus ieškovei priklausančią 3969,96 Eur netesybų sumą, vertinant susiklosčiusią sudėtingą situaciją darbo ir verslo rinkoje Lietuvoje 2020 m. kovo – birželio mėnesiais dėl įvesto karantino stabdant pasaulinės pandemijos Covid-19 plitimą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kitais darbo teisėje svarbiais principais, pripažintina, kad priteisti visą netesybų sumą būtų pernelyg didelė disproporcija ir neadekvati sankcija darbdaviui esamoje situacijoje, todėl ši suma mažintina, kartu įvertinant atsakovės jau sumokėtą 1 000 Eur sumą, ir priteisiama ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma, tokiu būdu užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą, laikantis DK 24 straipsnyje įtvirtinto sąžiningumo principo.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl kitų ieškovės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi sprendžiamosios reikšmės priimant sprendimą. Kasacinio teismo ir kitų teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė 1022,45 Eur išlaidų už advokato atstovavimą (el.b.apyrašo b.l.75-79).

Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pagal bylos nagrinėjimo metu buvusius vidutinio darbo užmokesčio dydžius, vertinant advokato įkainius ir suteiktas paslaugas, bei atsižvelgiant į bylos trukmę, klausimų sudėtingumą, medžiagos apimtį, vertintina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą byloje atitinka visa apimtimi bylinėjimosi išlaidoms keliamus realumo, būtinumo bei privalomumo kriterijus, jos nėra nepagrįstai didelės.

Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, priteisus pusę reikalautos sumos, ieškovė turi teisę į penkiasdešimt procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 511,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 22,5 Eur, žyminio mokesčio dalis, nuo tenkintų ieškovės reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kaip darbuotoja nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

N U S P R E N D Ė :

T. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“, j.a.k.122234918, 1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų, neatskaičius mokesčių) netesybų.

Priteisti ieškovei T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“, j.a.k.122234918, 511,23 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų ir 23 euro centus)      bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“, j.a.k.122234918, 22,5 Eur (dvidešimt du eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. DGKS-4274 darbo byloje Nr.APS-131-13661 laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Gitana Butrimaitė