Civilinė byla Nr. e3K-3-134-378/2024

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00393-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.2; 2.6.11.4.5; 3.4.1.9

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl

perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kaminta“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimą, kai reikalaujama turėti tam tikros apimties vidutines metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs viešasis pirkimas, taip pat tam tikros tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos pripažinimą melaginga, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Infes“ kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, trečiojo asmens UAB „Kaminta“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu, pripažinti trečiąjį asmenį pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu – Kultūros paskirties pastato T. Kosciuškos g. 4 ir maitinimo paskirties pastato Maironio g. 7, Druskininkuose, rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą statybos užbaigimo (įskaitant darbo projekto parengimą likusiai darbų apimčiai) pirkimą (viešojo pirkimo Nr. 658774, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2023 m. balandžio 26 d.; toliau – ir Pirkimas). Perkančioji organizacija 2023 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) dėl Pirkimo pasiūlymų eilės nustatymo, šiuo sprendimu trečiojo asmens UAB „Kaminta“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu Pirkimą. Ieškovės pasiūlymas užėmė antrąją pasiūlymų eilės vietą. Susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, ieškovė nustatė, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nustatytiems Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 ir 3 punktuose (toliau – atitinkamai Kvalifikacijos reikalavimas I ir Kvalifikacijos reikalavimas II).

4.       Ieškovės teigimu, pagal Kvalifikacijos reikalavimą I trečiojo asmens 3 paskutinių finansinių metų vidutinės metinės pajamos turėjo būti gautos iš jo paties de facto (iš tikrųjų) atliktų pastatų statybos darbų, todėl trečiasis asmuo, deklaruodamas duomenis apie pajamas, gautas iš pastatų statybos veiklos, ir į šiuos duomenis įtraukdamas darbus, kurių pats de facto neatliko, t. y. kuriuos de facto atliko subrangovai (neišviešinti trečiojo asmens pasiūlyme), ne pastatų statybos darbų pajamas bei ne statybos darbų pajamas, melagingai deklaravo didesnes savo pastatų statybos veiklos pajamas.

5.       Ieškovė taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II. Trečiasis asmuo pradiniame atliktų statybos darbų sąraše melagingai nurodė, kad per paskutinius 5 metus savo jėgomis yra atlikęs statybos darbų už 27 377 012,70 Eur be PVM, tačiau 2023 m. liepos 19 d. pateikė patikslintą atliktų statybos darbų sąrašą, kuriame deklaravo, kad per paskutinius 5 metus savo jėgomis yra atlikęs statybos darbų už 11 020 988,31 Eur be PVM. Trečiasis asmuo tik po to, kai gavo paklausimą iš perkančiosios organizacijos, tikslindamas kvalifikacijos duomenis, pripažino, jog savo jėgomis yra atlikęs statybos darbų už žymiai mažesnę sumą, nei deklaravo pradiniuose kvalifikacijos dokumentuose.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje papildomai nurodė, jog, vertinant trečiojo asmens atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I, turi būti atimamos pajamos, gautos iš trečiojo asmens subrangovų trečiajam asmeniui sumokėtų generalinės rangos mokesčių už trečiojo asmens teiktas paslaugas subrangovams. Anot teismo, ieškovė, pateikdama rašytinius paaiškinimus dėl trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų, papildomai nurodė, kad generalinės rangos mokesčiai yra subrangovų generaliniam rangovui sumokėti mokesčiai už biotualetų pastatymą, jų valymą, atliekų konteinerių pastatymą ir atliekų išvežimą, sunaudotą elektrą, vandenį ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pretenzijoje šiomis aplinkybėmis nesirėmė ir nurodė, jog turi būti atimtos pajamos, gautos tik už subrangovų atliktus darbus. Kadangi bylos ginčo ribas sudaro ieškovės pretenzijos ir atsakovės atsakymo į pretenziją turinys, teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisakė.

8.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, aiškinant Kvalifikacijos reikalavimą I techninio ir profesinio pajėgumo aspektu, tiekėjo patirtis būtų vertinama du kartus: pastatų statybos srityje ir ypatingųjų gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties visuomeninės paskirties pastatų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto svarbiausių statybos darbų srityje. Teismas nusprendė, kad, aiškinant Kvalifikacijos reikalavimą I ieškovės pasiūlytu būdu, būtų nustatytas perteklinis, Pirkimo objekto pobūdžiui neadekvatus, reikalavimas. Teismo teigimu, perkančiosios organizacijos nustatytas atskiras techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas (Kvalifikacijos reikalavimas II) yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu, todėl akivaizdu, kad, turėdamas patirties ypatingųjų gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties visuomeninės paskirties pastatų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto svarbiausių statybos darbų srityje, tiekėjas turi patirties ir pastatų statybos srityje, kadangi ši sritis apima siauresnę sritį. Teismas nusprendė, kad pagal atsakovės nustatytus kvalifikacijos reikalavimus objektyviai gali būti pasiekti tikslai, kurių yra siekiama nustatant atskirus du kvalifikacijos reikalavimus, ir aiškinti finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimo (Kvalifikacijos reikalavimo I) dar papildomai ir techninio bei profesinio pajėgumo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo.

9.       Teismas nustatė, kad Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakcijos (toliau – ir EVRK 2 redakcija) skyriaus „41 Pastatų statyba“ normų struktūros analizė leidžia daryti išvadą, jog į skyrių „41 Pastatų statyba“ įeina pajamos, gautos iš subrangos. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens kvalifikaciją, galėjo remtis tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) normomis. Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir EVRK 2 redakcijos skyriaus „41 Pastatų statyba“ normomis.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo remiasi ne subrangovų finansine padėtimi (subrangovų gautomis pajamomis iš jų veiklos), o savo pajamomis, uždirbtomis iš subrangos veiklos, kaip generalinis rangovas. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, vertinant trečiojo asmens atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I, rėmimosi subrangovų finansine padėtimi fakto nėra ir dėl to negali būti taikomas VPĮ 49 straipsnis. Teismas padarė išvadą, kad, vertinant tiekėjo atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I pagal EVRK 2 redakcijos skyriuje „41 Pastatų statyba“ apibrėžtą veiklą, neturi būti atimamos tiekėjo iš subrangos gautos pajamos.

11.       Teismas nustatė, kad šioje civilinėje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, ir dėl to pateiktu teisės taikymo išaiškinimu negali būti vadovaujamasi nagrinėjamoje civilinėje byloje.

12.       Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo pateikė nepriklausomo auditoriaus parengtas 2022, 2021 ir 2020 finansinių metų išvadas. Nenustatęs akivaizdžių auditoriaus išvados iškraipymų, teismas neturėjo pagrindo abejoti pateikta auditoriaus išvada ir spręsti klausimo dėl auditoriaus išvados patikimumo.

13.       Teismas, nenustatęs, kad trečiasis asmuo neatitiko Kvalifikacijos reikalavimo I, neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos apie pajamas kvalifikavimo kaip melagingos.

14.       Teismas, įvertinęs Kvalifikacijos reikalavimo I turinį, padarė išvadą, kad atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais reikalavimais, tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tiekėjai turi pateikti duomenis apie vidutines metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas viešasis pirkimas. Ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų, su jomis sutiko, neprašė paaiškinti Kvalifikacijos reikalavimo I, o tai, anot teismo, įrodo, kad Kvalifikacijos reikalavimo I turinys ieškovei buvo aiškus ir suprantamas. Teismas taip pat neturėjo pagrindo spręsti, kad minėtas reikalavimas neatitiko VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, kas sudarytų pagrindą ex officio (pagal pareigas) šį Pirkimą nutraukti.

15.       Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pirmojo įvykdytų sutarčių sąrašo turinio vertinimas leido daryti išvadą ne dėl akivaizdžios neatitikties Kvalifikacijos reikalavimui II, o dėl duomenų trūkumų, negalint nustatyti pasiūlymo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams. Teismo vertinimu, pateikti patikslinti duomenys neleidžia daryti išvados, kad buvo pateiktas naujas pasiūlymas, todėl šiuos trūkumus trečiajam asmeniui turėjo būti leista ištaisyti. Teismas padarė išvadą, kad byloje esančių duomenų ir teismų praktikos analizė nesudarė pagrindo spręsti, jog trečiojo asmens pateikti duomenys apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II turėtų būti pripažinti melaginga informacija.

16.       Teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija, įvertinusi pateiktų dokumentų visumą ir taikydama turiningąjį pasiūlymų vertinimo principą, pagrįstai nustatė, jog trečiasis asmuo atitiko Kvalifikacijos reikalavimą II.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. sausio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą.

18.       Kolegijos nuomone, ieškovė argumentus, kad generalinės rangos pajamos nepagrįstai buvo įtrauktos į bendrą pastatų statybos veiklos pajamų sumą, galėjo pateikti pretenzijoje, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pasisakyti dėl šių argumentų.

19.       Kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, pažymėjo, kad kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, kuria remiasi ieškovė, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas buvo siejamas su tiekėjo techniniais ištekliais, o nagrinėjamoje byloje techniniu ir profesiniu pajėgumo reikalavimu (Kvalifikacijos reikalavimu II) perkančioji organizacija įpareigojo tiekėjus pagrįsti savo profesinę patirtį, pateikiant duomenis apie atitinkamu laikotarpiu atliktų statybos darbų konkrečioje pastatų statybos srityje vertę. Būtent ši aplinkybė, anot kolegijos, lėmė, kad nagrinėjamu atveju nustatytas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimas (Kvalifikacijos reikalavimas I) negali būti aiškinamas taip, jog juo siekiama ir padėti įrodyti tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, nes Pirkimo sąlygose buvo nustatytas atskiras techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas (Kvalifikacijos reikalavimas II), susijęs su tiekėjo patirtimi konkrečioje su Pirkimu susijusioje srityje. Kolegijos vertinimu, visapusiškas Pirkimo sąlygų įvertinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šios bylos ir civilinės bylos Nr. e3K-3-185-916/2022 faktinės aplinkybės nėra tokios panašios, jog paminėtoje byloje pateiktas teisės aiškinimas dėl finansiniu ir ekonominiu reikalavimu įrodinėtino techninio ir profesinio tiekėjo pajėgumo turėtų būti taikomas ir nagrinėjamoje byloje.

20.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Kvalifikacijos reikalavimas I neturėtų būti aiškinamas, atsižvelgiant ir į techniniam bei profesiniam pajėgumui keliamą tikslą, t. y. siekiant įsitikinti tiekėjo patirtimi, esant Pirkimo sąlygose nustatytam atskiram reikalavimui dėl tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo įvertinimo (Kvalifikacijos reikalavimas II), o priešingas vertinimas lemtų perteklinės ir neproporcingos Pirkimo sąlygos nustatymą.

21.       Kolegija nusprendė, kad, nepaisant aplinkybės, jog Kvalifikacijos reikalavimas I nustatė įpareigojimą, kad minimali apyvarta būtų pasiekta su Pirkimu susijusioje veikloje, ginčo bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. egzistuojant atskirai Pirkimo sąlygai dėl tiekėjo profesinės patirties įvertinimo (Kvalifikacijos reikalavimas II), Kvalifikacijos reikalavimas I neturi būti aiškinamas kaip įpareigojantis tiekėją duomenis apie minimalią apyvartą grįsti tik tokiomis pajamomis, kurios buvo gautos už jo paties de facto atliktus darbus. Anot kolegijos, Kvalifikacijos reikalavimas I yra skirtas tik finansiniam ir ekonominiam ūkio subjekto pajėgumui patikrinti, todėl, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) išaiškinimais, finansinio ir ekonominio kvalifikacijos reikalavimo turinio prasme šiuo atveju tiekėjui pakako įrodyti pagal anksčiau sudarytas ir įvykdytas sutartis (nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir kontrahentų sudėties) gautų pajamų aplinkybę. 

22.       Kolegija pažymėjo, kad iš dokumentų (finansinės atskaitomybės dokumentų, aiškinamojo rašto), pateiktų trečiojo asmens kvalifikacijai pagal Kvalifikacijos reikalavimą I pagrįsti, taip pat trečiojo asmens į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog trečiasis asmuo užsiima pastatų statyba ir kita veikla. Trečiasis asmuo finansiniuose dokumentuose detalizavo atitinkamais finansiniais metais gautas pajamas, kurias sudarė statybos paslaugų pajamos, metalo cecho pajamos, generalinės rangos pajamos, kitos su statybos veikla susijusios pajamos. Sudėjus pateiktoje detalizacijoje nurodytas pajamas – statybos paslaugų pajamas ir generalinės rangos pajamas, gaunamos pažymoje deklaruotos statybos veiklos pajamų sumos. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad viena iš trečiojo asmens veiklų yra pastatų statyba, o kitos su statybos paslaugomis susijusios pajamos nebuvo įtrauktos į pažymoje deklaruotas sumas, atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą dėl su pastatų statybos veikla nesusijusių pajamų įtraukimo į trečiojo asmens pažymą.

23.       Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs trečiojo asmens neatitikties Kvalifikacijos reikalavimui I, pagrįstai nesprendė klausimo dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos šiam reikalavimui pagrįsti pripažinimo melaginga.

24.       Kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai nurodyti netikslūs duomenys apie kvalifikaciją – statybos darbų atlikimo laikotarpis nepateko į Kvalifikacijos reikalavimo II nustatytą laikotarpį. Užsakovo pažymoje nurodytas laikotarpis nesutapo su trečiojo asmens Įvykdytų sutarčių sąraše nurodytu ir Kvalifikacijos reikalavimo II nustatytu laikotarpiu – nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. Tokie duomenys, kolegijos vertinimu, savaime nepatvirtino nei trečiojo asmens neatitikties Kvalifikacijos reikalavimui II, nei šių duomenų melagingo pobūdžio, tačiau tam, kad galėtų įvertinti trečiojo asmens kvalifikaciją, perkančioji organizacija turėjo teisę ir pareigą paprašyti trečiojo asmens patikslinti nurodytus duomenis. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog tiek pradiniame, tiek patikslintame užsakovo patvirtinime apie darbus detalizuoti konkretūs trečiojo asmens atlikti darbai – pastato statybos, darbo projekto parengimo darbai, todėl atlikus matematinius veiksmus buvo galima nustatyti, už kokią sumą trečiasis asmuo savo jėgomis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. atliko būtent pastato statybos darbus. Pradinėje užsakovo pažymoje nurodyta, kad tokių darbų suma – 12 655 747,00 Eur be PVM, o patikslintoje pažymoje, sukonkretinus darbų atlikimo laikotarpį, nurodyta, kad trečiasis asmuo savo jėgomis atliko darbų už 11 020 988,31 Eur be PVM.

25.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju netaikytini kasacinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 pateikti išaiškinimai dėl melagingos informacijos, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

26.       Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; ex officio pripažinti atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Kaminta“ 2024 m. sausio 22 d. sudarytą Pirkimo sutartį Nr. 26-28 (7.7) niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                       Teismai, spręsdami dėl atsakovės sprendimo pripažinti trečiąjį asmenį atitinkančiu Kvalifikacijos reikalavimą I, pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies, 45 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo ESTT ir kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tuo atveju, kai viešojo pirkimo sąlygose yra nustatytas ekonominio ir finansinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimas, nustatantis pareigą minimalią apyvartą būti pasiekus srityje, su kuria susijusi sutartis, šiuo reikalavimu siekiama dvejopo tikslo – nustatyti ūkio subjektų ekonominį ir finansinį pajėgumą bei padėti įrodyti jų techninius ir profesinius pajėgumus, todėl tiekėjas, teikdamas įrodymus, pagrindžiančius atitiktį tokiam kvalifikacijos reikalavimui, negali deklaruoti pajamų, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų de facto atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Teismai nepagrįstai pripažino, kad trečiasis asmuo, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I, t. y. deklaruodamas 2020–2022 m. vidutines metines pajamas iš su Pirkimu susijusios veiklos, turėjo teisę įtraukti generalinės rangos pajamas, gautas iš subrangovų. Teismai taip pat nevertino, kad trečiasis asmuo nepagrįstai įtraukė pajamas, gautas už kitų statinių (ne pastatų) statybos darbus, bei pajamas, kurios pagal Pirkimo dokumentus negalėjo būti įtrauktos, taip padidindamas savo vidutines metines pajamas ir tokiu būdu pateikdamas tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I, dėl ko trečiasis asmuo privalėjo būti pašalintas iš Pirkimo procedūrų (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

26.2.                      Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 ir 187 straipsnių nuostatas, nes nevertino ir nevykdė aktyvaus teismo pareigos, siekdami išsiaiškinti, ar trečiasis asmuo, deklaruodamas pajamas, neįtraukė pajamų, kurios pagal Kvalifikacijos reikalavimą I nėra priskiriamos prie tų, kurios susijusios su Pirkimu. Šiuo aspektu, ieškovės teigimu, teismai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei.

26.3.                      Teismai, priimdami skundžiamus sprendimus dėl trečiojo asmens atitikties Kvalifikacijos reikalavimui II, vadovavosi ne teisės aktais, teismų praktika, o prielaidomis, kad trečiasis asmuo pateikė teisingą informaciją apie savo kvalifikaciją. Teismai, pripažindami trečiąjį asmenį atitinkančiu Kvalifikacijos reikalavimą II, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 3 dalies, 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 52 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, pagal kurią, deklaruodami atitiktį techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimui, tiekėjai turi pareigą deklaruoti tik savo pačių jėgomis atliktus darbus.

26.4.                       Pripažinus atsakovės veiksmus neteisėtais, nėra jokio pagrindo išsaugoti Pirkimo sutartį ir kasacinis teismas turėtų ex officio spręsti dėl tokios Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovės teigimu, šiuo atveju alternatyviosios sankcijos, kuri galėtų būti iki 10 proc. Pirkimo sutarties vertės, skyrimas nebūtų proporcingas, reikštų neracionalų savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą ir viešojo intereso pažeidimą.

27.       Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Pirkime pasiūlymą teikė ne įmonių grupė. Trečiasis asmuo nepriklausė jokiai laikinajai įmonių grupei ir nesirėmė nei grupės, nei atskirų ūkio subjektų pajėgumais, byloje nėra nagrinėjamos prisidėjimo prie grupės vykdomos veiklos aplinkybės. Trečiasis asmuo rėmėsi savo, kaip rangovo, gautomis pajamomis, įskaitant pajamas iš darbų, kuriuos atliko subrangovai, nes tai nustato atsakovės nurodytos konkrečios srities ir konkrečios veiklos, iš kurios gautos pajamos, ypatumas, įtvirtintas EVRK 2 redakcijos skyriuje „41 Pastatų statyba“.

27.2.                      Teismai tinkamai aiškino nurodomas ESTT ir kasacinio teismo suformuluotas taisykles. Ieškovės nurodomos teisės aiškinimo taisyklės buvo suformuluotos buvus situacijai, kai nustatytasis techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimas apsiribojo tik techniniais ištekliais ir negalėjo būti vertinamas patirties, reikalingos pirkimo sutarčiai įvykdyti, aspektu. Teisės aktai nedraudžia viešojo pirkimo sąlygose nustatyti atskirų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjo finansiniam ir ekonominiam bei techniniam ir profesiniam pajėgumui įvertinti. Nagrinėjamu atveju nustatydama tiek finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimą (Kvalifikacijos reikalavimą I), tiek techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą (Kvalifikacijos reikalavimą II) atsakovė atskirai apibrėžė konkrečią sritį ir konkrečią veiklą, kurioje atitinkamas pajėgumas gali ir turi būti vertinamas, iš kurios gautos pajamos ar minimali apyvarta patvirtintų reikalaujamą kvalifikaciją, atsakovės nustatyti reikalavimai yra proporcingi ir susiję su Pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

27.3.                      Ieškovė netinkamai interpretuoja sąvoką „iš veiklos, susijusios su atliekamu Pirkimu“. Ieškovės argumentai, kad tiekėjo nurodytos pajamos negali būti įtraukiamos į tiekėjo deklaruojamą pajamų iš statybos veiklos sumą, nes tiekėjas pats de facto tokių darbų neatliko, todėl ir sumų, gautų už darbus, kurių pats tiesiogiai neatliko, negali nurodyti įrodinėdamas savo finansinį ir ekonominį pajėgumą pagal Kvalifikacijos reikalavimą I, yra nepagrįsti. Šiuo atveju atsakovė aiškiai ir konkrečiai apibrėžė veiklą (sritį), kuri yra laikoma susijusia su Pirkimu, t. y. laikoma, kad su atliekamu Pirkimu susijusi veikla yra nurodyta skyriuje „41 Pastatų statyba“, vadovaujantis EVRK 2 redakcija. 

27.4.                      Priešingai nei teigia ieškovė, teismai negrindė ESTT ir kasacinio teismo taisyklės netaikymo tuo, kad šios taisyklės taikymas reikštų perteklinių, ydingų Pirkimo sąlygų nustatymą ir taikymą.

27.5.                      Teismai, nenustatę, kad trečiojo asmens kvalifikacija neatitiko Kvalifikacijos reikalavimo I, pagrįstai nesprendė klausimo dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti pripažinimo melaginga.

27.6.                      Teismai detaliai ištyrė visas pasiūlymo patikslinimo aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens pirmojo Įvykdytų sutarčių sąrašo turinio vertinimas leidžia daryti išvadą ne dėl akivaizdžios neatitikties Kvalifikacijos reikalavimui II, o dėl duomenų trūkumų negalint nustatyti pasiūlymo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams. Pradinėje užsakovo pažymoje nurodyta, kad darbų, atliktų savo jėgomis, suma – 12 655 747 Eur be PVM, o patikslintoje pažymoje, sukonkretinus darbų atlikimo laikotarpį, nurodyta, kad trečiasis asmuo savo jėgomis atliko darbų už 11 020 988,31 Eur be PVM.

28.       Trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Teismai teisingai pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I ir Kvalifikacijos reikalavimui II tiekėjas turėtų įrodyti tik pajamomis, gautomis už savo paties jėgomis atliktus darbus, tai šie reikalavimai (arba vienas iš jų) būtų laikomi pertekliniais ir ribojančiais konkurenciją. Kvalifikacijos reikalavimu I atsakovė siekė patikrinti, ar tiekėjas geba valdyti pastatų statybos procesą, valdyti turimus finansus dar iki gaunant užmokestį už darbą. Kvalifikacijos reikalavimas I yra toks, kurį tiekėjas įrodinėja savo pajamomis, gautomis tiek už savo atliktus darbus, tiek pajamomis, kurias gavo už pasitelktų subrangovų atliktus darbus, nes tokių pajamų gavimas įrodo, kad tiekėjas tinkamai valdė ir planavo darbus bei finansinius procesus statybvietėje.

28.2.                      Kvalifikacijos reikalavimu II keliamas reikalavimas tiekėjui turėti tam tikros apimties patirtį vykdant statybos darbus visuomeninės paskirties pastatuose, o Kvalifikacijos reikalavimu I keliamas reikalavimas turėti pajamų iš statybos veiklos atliekant visų pastatų statybą. Vadinasi, Kvalifikacijos reikalavimu I buvo nustatyta platesnė su Pirkimo objektu ir Pirkimo sutartimi susijusi veikla, nei Kvalifikacijos reikalavimu II, o tai reiškia, kad būtent Kvalifikacijos reikalavimui II ir taikytina ESTT ir kasacinio teismo suformuota praktika, kad tiekėjas atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II gali grįsti tik pajamomis, gautomis už savo paties jėgomis atliktus visuomeninės paskirties pastato statybos darbus.

28.3.                      Kvalifikacijos reikalavime I, priešingai nei Kvalifikacijos reikalavime II, atsakovė nenustatė tiekėjui pareigos atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I įrodyti pajamomis, gautomis tik už darbus, kuriuos tiekėjas atliko savo paties jėgomis. Vadinasi, Pirkime atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I trečiasis asmuo galėjo įrodyti pajamomis, gautomis už darbus, kuriuos atliko jo pasitelkti subrangovai.

28.4.                      Kvalifikacijos reikalavimas I ir Kvalifikacijos reikalavimas II yra tikslūs ir aiškūs, aiškiai nurodyti dokumentai, kuriuos tiekėjai turi pateikti, siekdami pagrįsti atitiktį jiems, todėl atsakovės valia buvo aiški nuo pat Pirkimo paskelbimo – atsakovė Kvalifikacijos reikalavimu I siekė įvertinti tiekėjo gebėjimą koordinuoti darbų eigą ir atsiskaityti su subrangovais, tačiau nesiekė įvertinti tiekėjo gebėjimo pačiam atlikti tam tikrus statybos darbus, nes pastarasis gebėjimas buvo vertinamas Kvalifikacijos reikalavimu II.

28.5.                      Trečiojo asmens teigimu, generalinės rangos pajamos yra sudėtinė pastatų statybos dalis. Šiuo atveju generalinės rangos pajamos yra pajamos, gautos iš subrangovų už šių subrangovų pastato statybos metu atliktų darbų defektų taisymą trečiojo asmens pajėgumais ir finansais. Tokios pajamos yra pajamos iš pastato statybos darbų.

28.6.                      Trečiasis asmuo nepateikė jokios melagingos informacijos apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II. Trečiasis asmuo, paaiškindamas pasiūlymo duomenis, t. y. patikslindamas pirminiuose dokumentuose nurodytus duomenis apie savo jėgomis atliktus darbus per paskutinius 5 metus, nepripažino, kad pirminė informacija buvo melaginga, nieko nenuslėpė. Pateiktos informacijos patikslinimas, kai pirminiame pasiūlyme nurodyta savo jėgomis atliktų darbų vertė sumažinama, išskaičiuojant vertę, kuri nepatenka į Pirkimo sąlygose nurodytą vertinamą laikotarpį, negali būtų laikomas pasiūlymo keitimu, pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus, o pirminė pasiūlyme nurodyta informacija nelaikytina melaginga.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimo (Kvalifikacijos reikalavimo I) aiškinimo ir taikymo

 

29.                      Ieškovė inicijavo peržiūros procedūrą iš esmės dėl galimai neteisėto trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, atsakovei netinkamai įvertinus trečiojo asmens atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I, nustatančiam finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimą dėl vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas Pirkimas. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ pateikė melagingą informaciją apie savo atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I.

30.                      Sprendžiant dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos kvalifikavimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto kontekste, visų pirma, spręstina dėl Kvalifikacijos reikalavimo I, įtvirtinusio ekonominio ir profesinio pajėgumo kvalifikacinį reikalavimą dėl vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas Pirkimas, turinio aiškinimo.

31.                      Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkte įtvirtintas ginčo finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimas – Kvalifikacijos reikalavimas I. Pagal Kvalifikacijos reikalavimą I, tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas Pirkimas, per paskutinius 3 finansinius metus, o jei ūkio subjektas įregistruotas vėliau ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su Pirkimu susijusioje srityje pradžios, yra ne mažesnės nei 10 000 000 Eur be PVM. Laikoma, kad su atliekamu Pirkimu susijusi veikla yra apibrėžta skyriuje „41 Pastatų statyba“, vadovaujantis EVRK 2 redakcija.

32.                      Atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I pagrindžiantys dokumentai: „Pateikiami atsakymai pildant EBVPD. Tiekėjas, kuris pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu, Perkančiajai organizacijai pareikalavus, turės pateikti: 1) ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kito asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto buhalterinę apskaitą pagal teisės aktus, pasirašytą deklaraciją apie paskutiniais 3 finansiniais metais, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios (jeigu ši informacija turima), gautas metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas; arba 2) atitinkamas banko pažymas; arba 3) paskutinių 3 finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką, jeigu šalies, kurioje registruotas tiekėjas, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį, apie gautas metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas.“ Taip pat nustatyta, kad jeigu tiekėjas dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti atsakovės (perkančiosios organizacijos) reikalaujamų jo finansinį ir ekonominį pajėgumą įrodančių dokumentų, jis turi teisę pateikti kitus atsakovei priimtinus dokumentus, kurie įrodytų atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I.

33.                      Iš Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 2 punkto matyti, kad tiekėjui nedraudžiama remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais – reikalavimą turi atitikti visi kartu (šių ūkio subjektų pajėgumai gali būti sumuojami su tiekėjo pajėgumais), tačiau jeigu tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėdamas atitiktį ginčo Kvalifikacijos reikalavimui I, reikalaujama, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidariąją atsakomybę už Pirkimo sutarties įvykdymą.

34.                      Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, vertinant atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I pagal EVRK 2 redakcijos skyriuje „41 Pastatų statyba“ apibrėžtą veiklą, neturi būti atimamos tiekėjo iš subrangos gautos pajamos. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų kasacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, ir dėl to pastarojoje nutartyje kasacinio teismo pateiktu teisės taikymo aiškinimu negali būti vadovaujamasi šioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui.

35.                      Ieškovė kasaciniu skundu skundžia bylą nagrinėjusių teismų argumentus, kuriais buvo pateiktas Kvalifikacijos reikalavimo I aiškinimas, sprendžiant dėl trečiojo asmens UAB „Kaminta“ atitikties  jam, nurodydama, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo ir ESTT formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. 

36.                      VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės nuostatos, kuriomis grindžiamas tiekėjų kvalifikacijos kriterijų teisinis reglamentavimas ir kurias turi atitikti konkretaus viešojo pirkimo sąlygos: perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-469/2021, 37 punktas; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022, 44 punktas). Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Minėtos VPĮ nuostatos įtvirtintos įgyvendinant 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – ir Direktyva) 58 straipsnio nuostatas.

37.                      VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus viešojo pirkimo atveju, – tai, įvertinusi viešojo pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju viešojo pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo užduotį.

38.                      Direktyvos 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kalbant apie ekonominę ir finansinę būklę, perkančiosios organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būtiną ekonominį ir finansinį pajėgumą įvykdyti sutartį. Tuo tikslu perkančiosios organizacijos, visų pirma, gali nustatyti tam tikrą būtiną ekonominės veiklos vykdytojų metinę apyvartą, įskaitant tam tikrą būtiną apyvartą srityje, kuriai taikoma sutartis.

39.                      Atitinkamai VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad, tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija gali nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas viešasis pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis.

40.                      Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikrindama, inter alia (be kita ko), ar tiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus pagal šio įstatymo 47 straipsnį, perkančioji organizacija reikalauja patvirtinančių dokumentų, nurodytų šiame straipsnyje, o minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų finansinį ir ekonominį pajėgumą: 1) atitinkamas banko pažymas; 2) atitinkamus įrodymus, kad tiekėjas yra apsidraudęs profesiniu civilinės atsakomybės draudimu, jeigu tokia profesinė rizika yra draudžiama; 3) paskutinių finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką, jeigu šalies, kurioje registruotas tiekėjas, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį; 4) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios tiekėjo įmonės pažymą apie gautas pajamas iš visos veiklos ar iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jeigu ši informacija turima. Taip pat VPĮ nustatyta teisė tiekėjams, dėl pateisinamų priežasčių negalintiems pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų jo finansinį ir ekonominį pajėgumą įrodančių dokumentų, pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus (VPĮ 51 straipsnio 6 dalis).

41.                      Vadovaujantis VPĮ 47 straipsnio 7 dalimi, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, (toliau – ir Metodika) 5 punkte nustatyta, kad viešojo pirkimo vykdytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti numatomos sutaryti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, turi teisę, vadovaudamasis šia Metodika, viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ir jų reikšmes) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.

42.                      Finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog ūkio subjektas turi būtiną finansinį ir ekonominį pajėgumą (bet ne patirtį) įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, t. y. geba padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti medžiagas, kt.), kol bus apmokėtos viešojo pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos, bei gebės įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo (Metodikos 10 punktas).

43.                      Metodikos 12.4 punkte apibrėžtas kvalifikacijos reikalavimas dėl vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas viešasis pirkimas, pažymint, kad šis kvalifikacijos reikalavimas nustatomas tais atvejais, kai ūkio subjekto finansinio ir ekonominio pajėgumo negali įrodyti reikalavimas turėti tam tikras vidutines metines pajamas iš visos veiklos arba ūkio subjekto finansinį ir ekonominį pajėgumą gali geriau įrodyti reikalavimas turėti vidutines metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, pvz., kai tikėtina, kad pirkime galintys dalyvauti ūkio subjektai verčiasi keliomis veiklomis, kurios yra atskirtos, finansuojamos atskirai ir dėl to metinės visos veiklos pajamos nepakankamai apibūdina tiekėjų finansinę ir ekonominę būklę; kai paskutiniai finansiniai metai rinkoje buvo netipiniai (pvz., ekonominė krizė, žinoma, kad nebuvo vykdytos su pirkimu susijusios veiklos ir pan.). Viešojo pirkimo vykdytojas reikalauja konkrečios vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas viešasis pirkimas, sumos. Nustatant reikalavimą, turi būti aiškiai įvardijama, pernelyg nesusiaurinant, veikla, su kuria susijęs atliekamas viešasis pirkimas.

44.                      ESTT, aiškindamas Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, (toliau – ir ESTT Sprendimas) nurodė, kad iš Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalies nuostatos matyti, jog nustatydamos reikalavimus, užtikrinančius, kad ūkio subjektai turėtų ekonominį ir finansinį pajėgumą, būtiną sutarčiai įvykdyti, perkančiosios organizacijos gali nuspręsti reikalauti, kad ūkio subjektai turėtų bendrą minimalią metinę apyvartą arba tam tikrą minimalią apyvartą srityje, su kuria susijusi atitinkama viešojo pirkimo sutartis, arba taikyti abu šiuos reikalavimus (žr. ESTT Sprendimo 76 punktą). Vis dėlto kai perkančioji organizacija reikalauja, kad ši nustatyta minimali apyvarta būtų pasiekta srityje, su kuria susijusi sutartis, šiuo reikalavimu siekiama dvejopo tikslo. Iš tiesų juo siekiama nustatyti ūkio subjektų ekonominį ir finansinį pajėgumą ir padėti įrodyti jų techninius ir profesinius pajėgumus. Tokiu atveju ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis, kaip ir jo techniniai ir profesiniai pajėgumai, yra specifinė ir susijusi tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar juridiniu asmeniu (ESTT Sprendimo 78 punktas). Siekdamas įrodyti savo ekonominę ir finansinę padėtį viešojo pirkimo procedūroje ūkio subjektas gali remtis laikinosios įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis tik jeigu pagal konkrečią viešojo pirkimo sutartį iš tikrųjų prisidėjo vykdant šios grupės veiklą, analogišką tai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis ūkio subjektas siekia įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą (ESTT Sprendimo 79 punktas). Kai ūkio subjektas remiasi įmonių grupės, kuriai priklausė, ekonomine ir finansine padėtimi, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretų šio subjekto dalyvavimą, taigi į jo faktinį indėlį vykdant veiklą, kurios reikalauta iš šios grupės pagal tam tikrą viešojo pirkimo sutartį (ESTT Sprendimo 80 punktas). Taigi, tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija reikalauja, kad ūkio subjektai turėtų nurodytą minimalią apyvartą srityje, susijusioje su atitinkama viešojo pirkimo sutartimi, siekdamas įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą ūkio subjektas gali remtis laikinosios įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis tik jeigu iš tikrųjų pagal atitinkamą viešojo pirkimo sutartį prisidėjo prie šios grupės veiklos, analogiškos tai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis ūkio subjektas siekia įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą, vykdymo (ESTT Sprendimo 82 punktas).

45.                      Atsižvelgiant į ESTT Sprendimo išaiškinimų visumą, darytina išvada, kad perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti tiekėjo ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, gali nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas turėtų minimalią apyvartą srityje, susijusioje su viešuoju pirkimu. Tačiau šis reikalavimas, be kita ko, aiškintinas kaip kartu padedantis įvertinti ir tiekėjo techninius bei profesinius pajėgumus, t. y. specifinius, susijusius tik su juo kaip juridiniu asmeniu, todėl tiekėjas, teikdamas įrodymus, pagrindžiančius savo atitiktį tokiam kvalifikacijos reikalavimui, negali deklaruoti pajamų, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų de facto atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

46.                      Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į ESTT Sprendimą, taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai pirkimo sąlygose įtvirtintas kvalifikacijos kriterijus dėl metinės apyvartos vykdant veiklą, susijusią su pirkimu, yra susijęs su ūkio subjektų ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, kuriuo taip pat siekiama įrodyti ūkio subjektų techninius ir profesinius pajėgumus, ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis, kaip ir jo techniniai ir profesiniai pajėgumai, yra specifinė ir susijusi tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar juridiniu asmeniu. Tai reiškia, kad aptariama pirkimo sąlyga, nors ir kvalifikuojama kaip ekonominio pajėgumo sąlyga, bet ji taikytina, inter alia, atsižvelgiant į profesinio pajėgumo reikalavimams būdingus aspektus. Taip pat pažymėjo, kad prisidėjimas prie veiklos reiškia realiai atliktus veiksmus, susijusius su atitinkamų paslaugų teikimu, todėl vien dalyvavimo tiekėjų grupėje, teikusioje, be kita ko, tokias paslaugas, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 61, 69 punktai).

47.                      Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis ESTT Sprendime ir kasacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 pateiktais išaiškinimais. Tokią išvadą teismai padarė atsižvelgdami į tai, kad nurodytose bylose ginčas kilo dėl tiekėjų grupės atitikties kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam paslaugų viešajame pirkime, į tai, kad minėtose bylose vertinto pirkimo sąlygose nustatytas techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimas apsiribojo tik techniniais ištekliais ir negalėjo būti vertinamas patirties, reikalingos pirkimo sutarčiai įvykdyti, aspektu. Tuo tarpu, kaip akcentavo apeliacinės instancijos teismas, esminis šios nagrinėjamos bylos ir nurodytų išnagrinėtų bylų skirtumas yra tas, kad nagrinėjamoje byloje techniniu ir profesiniu pajėgumo reikalavimu (Kvalifikacijos reikalavimu II) perkančioji organizacija įpareigojo tiekėjus pagrįsti savo profesinę patirtį, pateikiant duomenis apie atitinkamu laikotarpiu atliktų statybos darbų konkrečioje pastatų statybos srityje vertę. Anot apeliacinės instancijos teismo, būtent ši aplinkybė lėmė, kad nagrinėjamu atveju nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas I negali būti aiškinamas taip, jog juo siekiama padėti įrodyti ir tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą.

48.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai vadovavosi nurodyta ESTT ir kasacinio teismo praktika dėl finansinio ir ekonominio reikalavimo, įtvirtinančio reikalavimą dėl vidutinių metinių pajamų, gaunamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas viešasis pirkimas, aiškinimo ir taikymo.

49.                      Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-45-421/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 27 punktą).

50.                      Šiame kontekste teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, kad teismai neteisingai supranta ir taiko išaiškinimus, pateiktus ESTT Sprendime ir kasacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022. ESTT Sprendime, kuriame yra pateikti išaiškinimai dėl Direktyvos 58 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo, išaiškino, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato tik reikalavimą, susijusį su atitinkama minimalia metine apyvarta, ir nereikalauja, kad ši apyvarta būtų pasiekta srityje, su kuria susijusi sutartis, nedraudžiama ūkio subjektui remtis laikinosios įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis, net jeigu pagal konkrečią viešojo pirkimo sutartį jis iš tikrųjų neprisidėjo vykdant šios grupės veiklą. Kaip įvardijo kasacinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, toks kvalifikacijos reikalavimo aiškinimas atspindi klasikinę finansinio ir ekonominio pajėgumo turinio prasmę – tiekėjui pakanka įrodyti pagal anksčiau sudarytas sutartis gautų pajamų aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 59 punktas). Ir toks kvalifikacijos reikalavimas atitinka Metodikos 10 punkte nurodytą tikslą.

51.                      Tuo tarpu ESTT Sprendime nurodė, kad kai perkančioji organizacija reikalauja, jog minimali apyvarta būtų pasiekta srityje, su kuria susijusi sutartis, šiuo reikalavimu siekiama dvejopo tikslo. Iš tiesų juo siekiama nustatyti ūkio subjektų ekonominį ir finansinį pajėgumą ir padėti įrodyti jų techninius ir profesinius pajėgumus. Tokiu atveju ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis, kaip ir jo techniniai ir profesiniai pajėgumai, yra specifinė ir susijusi tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar juridiniu asmeniu (ESTT Sprendimo 78 punktas). Būtent toks Kvalifikacijos reikalavimas I ir buvo nustatytas Pirkimo sąlygose.

52.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas, priimdamas 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, nurodė, jog sprendimą, kad turėtų būti vertinamos tiekėjo pajamos, gautos būtent už jo paties faktiškai teiktas paslaugas, susijusias su mišrių komunalinių atliekų surinkimu ir vežimu, priėmė atsižvelgdamas į ginčo kvalifikacijos reikalavimo formuluotę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 68 punktas). Pastarojoje buvo nustatytas reikalavimas dėl tiekėjo vidutinių metinių veiklos pajamų, vykdant veiklą, susijusią su mišrių komunalinių atliekų surinkimu ir vežimu. Iš esmės nurodytas kvalifikacijos reikalavimas yra analogiškas Kvalifikacijos reikalavimui I, išskyrus veiklos, su kuria susijusi pirkimo sutartis, pobūdį.

53.                      Taigi, priešingai nei nurodė bylą nagrinėję teismai, nei ESTT priimdamas Sprendimą, nei kasacinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 finansinio ir ekonominio reikalavimo dėl vidutinės metinės apyvartos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas viešasis pirkimas, neaiškino kitų viešojo pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų kontekste, o atsižvelgė tik į paties reikalavimo formuluotę – buvo nustatytas reikalavimas dėl pajamų gavimo iš konkrečios veiklos ar ne.

54.                      Be to, nors nagrinėjamoje byloje ginčas kilo atliekant darbų viešąjį pirkimą, atsižvelgiant į VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies bei Metodikos 12.4 punkto nuostatas, matyti, kad ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimo nustatymui keliami reikalavimai (taigi – ir tokio kvalifikacijos reikalavimo turinio aiškinimas) nepriklauso nuo to, ar jis nustatomas atliekant paslaugų ar darbų viešąjį pirkimą.

55.                      Teisėjų kolegija, vertindama Kvalifikacijos reikalavimo I nuostatas, atsižvelgdama į pirmiau aptartus ESTT ir kasacinio teismo išaiškinimus, nusprendžia, kad Kvalifikacijos reikalavimas I turi būti aiškinamas taip, kad tiekėjas, kuris teikia pasiūlymą vienasmeniškai, nepasitelkęs kitų ūkio subjektų, siekdamas įrodyti savo atitiktį reikalavimui dėl vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas Pirkimas, turi nurodyti tik tas pajamas, kurios ne tik yra gautos iš veiklos, apibrėžtos EVRK 2 redakcijos skyriuje „41 Pastatų statyba“, tačiau taip pat tos pajamos turi būti gautos už paties tiekėjo savomis jėgomis realiai atliktus statybos darbus. ESTT Sprendime ir kasacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 buvo suformuluota bendra taisyklė dėl ekonominio ir finansinio reikalavimo dėl metinės apyvartos tam tikroje srityje aiškinimo ir taikymo, turinti precedento galią ir šiai nagrinėjamai bylai.

56.                      Teisinės reikšmės neturi atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad trečiasis asmuo rėmėsi savo, kaip rangovo, gautomis pajamomis, įskaitant pajamas iš darbų, kuriuos atliko subrangovai, nes tai įtvirtina perkančiosios organizacijos nustatytos konkrečios srities ir konkrečios veiklos, iš kurios gautos pajamos, ypatumas, nustatytas norminiu aktu su atliekamu pirkimu susijusioje veikloje „41 Pastatų statyba“, kai į skyrių „41 Pastatų statyba“ įeina ir pajamos, gautos iš subrangos.

57.                      Nors apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, kad specialiųjų teisės aktų, inter alia, EVRK, pagrindu neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Kvalifikacijos reikalavimo I taikymo, tačiau iš esmės netinkamai sprendė dėl Kvalifikacijos reikalavimo I aiškinimo, atsižvelgdamas vien tik į VPĮ ir Metodikoje nustatytus kvalifikacijos reikalavimų tikslus.

58.                      Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 696 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“, kuriuo buvo pritarta Europos ekonominės bendrijos ekonominės veiklos klasifikavimo sistemos (NACE) pagrindu Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriui, EVRK tikslas yra paremtas statistikos pagrindais, t. y. minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys vykdomos veiklos rūšis turi nurodyti pagal EVRK – bendrą veiklos rūšių klasifikatorių, teisės aktų nustatyta tvarka teikdami duomenis apie veiklą statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms.

59.                      2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1893/2006, nustatančio statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių, konstatuojamosios dalies 3 punkte nustatyta, kad atnaujintas klasifikatorius – NACE 2 red. – yra svarbiausias dalykas Komisijai siekiant modernizuoti Bendrijos statistikos rengimą.

60.                      Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pažymėtina, kad EVRK nurodytos klasės apibrėžia veiklas, t. y. jų turinį (ginčo dėl to tarp šalių nėra), tačiau nurodytos veiklų klasės nereglamentuoja tiekėjų kvalifikacijos pagrindimo ir vertinimo viešuosiuose pirkimuose (šiuos klausimus reglamentuoja VPĮ ir jį įgyvendinantys teisės aktai) ir iš jų neišplaukia, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai, grįsdami atitiktį kvalifikacijos reikalavimui turėti tam tikros apimties vidutinę metinę apyvartą iš veiklos, gali į savo nurodomų pajamų apimtį įsitraukti pajamas, gautas iš subrangovų faktiškai atliktų darbų.

61.                      Apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ginčijamos pajamos buvo tiesiogiai gautos trečiojo asmens UAB „Kaminta“, o ne kitų ūkio subjektų, nepatvirtina, kad trečiasis asmuo tas pajamas gavo už savo paties atliktus darbus. Šiuo atveju atsakovė (perkančioji organizacija), pasinaudojusi diskrecija, Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatė Kvalifikacijos reikalavimą I, kurį siejo ne su gautomis pajamomis apskritai, bet su pajamomis, gautomis iš konkrečios veiklos. Todėl tai, kad ūkio subjektas (šiuo atveju – trečiasis asmuo), būdamas generalinis rangovas ir pasinaudojęs CK 6.650 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise pasitelkti tam tikriems darbams atlikti subrangovus, turi patirties koordinuojant darbų eigą ar, gavęs atliktų darbų apmokėjimą iš užsakovo, vėliau atsiskaito su pasitelktais subrangovais pagal subrangos sutartis, savaime nepagrindžia to tiekėjo finansinio pajėgumo – t. y. turėti pajamas, gautas už savo paties atliktus statybos darbus, o ne pajamas, kurios gautos už subrangovų tiesiogiai atliktus darbus ar susijusios su rangos sutarties administravimu.

62.                      Šiuo aspektu pagal analogiją nurodytini ir ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendime byloje Esaprojekt, C-387/14, pateikti išaiškinimai, kad ūkio subjektas patirties faktiškai įgyja ne dėl to, kad tiesiog priklauso įmonių grupei, ir visai nesvarbus jo indėlis į ją, bet dėl to, kad tiesiogiai dalyvauja vykdydamas bent vieną viešojo pirkimo sutarties, kurią bendrai vykdo ši grupė, dalį. Tuo remdamasis, ESTT padarė išvadą, kad ūkio subjektas negali kaip perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties nurodyti prekių ar paslaugų, kurias pristatė ar suteikė kiti įmonių grupės nariai, o jis pats faktiškai ir konkrečiai šios veiklos nevykdė.

63.                      VPĮ 49 straipsnyje nustatyta tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad jie atitiktų viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiame kontekste primintinas kasacinio teismo aiškinimas, kad jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, tai toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 33, 39–41, 46 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022 61 punktą).

64.                      Vadinasi, tiekėjas, norėdamas grįsti atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I nurodydamas ir pajamas, kurios buvo gautos už jo pasitelktų subrangovų atliktus darbus, šiame Pirkime turėtų remtis tų pačių subrangovų pajėgumais, juos išviešindamas jau pačiame pasiūlyme.

65.                      Aptartas VPĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimai suponuoja išvadą, kad tiekėjo galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir pareiga juos išviešinti susijusios su įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga pagal viešojo pirkimo sąlygas įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti sutartį. Šio teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti, kad viešojo pirkimo procedūrose dalyvautų tik įvykdyti sutartį pajėgūs subjektai, taip pat sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai patikrinti tų subjektų atitiktį nustatytiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2022, 29 punktas; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022, 62 punktas).

66.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ rėmėsi savo pajamomis, uždirbtomis iš subrangos veiklos, kaip generalinis rangovas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog savo kvalifikacijai pagal Kvalifikacijos reikalavimą I pagrįsti trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ deklaravo pajamas iš statybų veiklos, į kurias įtraukė ir tokias pajamas, kurias gavo kaip generalinė rangovė už subrangovų atliktus statybos darbus. Šias aplinkybes patvirtino atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą, nurodydama, kad trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ rėmėsi savo, kaip rangovo, gautomis pajamomis, įskaitant pajamas iš darbų, kuriuos atliko subrangovai. Be to, ir trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad, grįsdamas atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I, jis į pajamas įskaičiavo ir pajamas, gautas už pastatų statybos darbus, kuriuos įvykdė pasitelkęs subrangovus.

67.                      Šioje byloje teismai nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (toliau – ir EBVPD) deklaracijoje ir pasiūlyme nurodė, jog Kvalifikacijos reikalavimui I atitikti nesirems kitų ūkio subjektų pajėgumais. Todėl trečiasis asmuo, siekdamas įrodyti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą pagal Kvalifikacijos reikalavimą I, negalėjo deklaruoti pajamų, gautų už darbus, kurių jis pats neatliko (atliko subrangovai).

68.                      Netinkamas bylą nagrinėjusių teismų Kvalifikacijos reikalavimo I turinio aiškinimas lėmė netinkamą atsakovės (perkančiosios organizacijos) veiksmų vertinant trečiojo asmens atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I vertinimą, dėl to egzistuoja pagrindas pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo trečiojo asmens UAB „Kaminta“ nustatymo.

 

Dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I kvalifikavimo

 

69.                      Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ žinojo ar turėjo žinoti nuosekliai formuojamą ESTT ir kasacinio teismo praktiką, tačiau tyčia pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I.

70.                      VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

71.                      Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020, 40 punktas). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia, kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinės teisės normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 125 punktas). Iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

72.                      Taigi, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 77 punktą).

73.                      Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016, 53 punktas), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys.

74.                      Dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento pabrėžtina, kad jis gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus.

75.                      Vis dėlto sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka tiekėjui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 80 punktas).

76.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, netinkamai aiškinę Kvalifikacijos reikalavimą I, nepagrįstai konstatavo atsakovės veiksmų teisėtumą pripažindami, kad trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ pagrindė savo deklaruojamas vidutines metines pajamas iš veiklos, susijusios su Pirkimu. Tebevykstant Pirkimo procedūroms, tai būtų pagrindas grįžti į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūrą, įpareigojant atsakovę iš naujo įvertinti trečiojo asmens UAB „Kaminta“ atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I. Tačiau iš CVP IS duomenų matyti, kad Pirkimas yra pasibaigęs 2024 m. sausio 22 d. atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju pripažintu trečiuoju asmeniu UAB „Kaminta“, todėl, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nebuvo kasacinio teismo išaiškinimų, susijusių su ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimo vertinimu, kai apyvartos reikalavimas iškeltas konkrečioje, su viešojo pirkimo sutartimi susijusioje, srityje, atliekant darbų viešąjį pirkimą, tai nesuponuoja išvados, jog trečiasis asmuo UAB „Kaminta“, teikdamas atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui I pagrindžiančius duomenis, siekė paslėpti tam tikrą informaciją ar pateikti melagingą informaciją, ir šiuo atveju trečiojo asmens pateikta informacija dėl atitikties Kvalifikacijos reikalavimui I nevertinama kaip melaginga, t. y. nenustatyta subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento.

 

Dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punkte nustatyto profesinio pajėgumo reikalavimo (Kvalifikacijos reikalavimo II) taikymo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

 

77.                      Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai pripažino pagrįstu atsakovės sprendimą dėl trečiojo asmens atitikties Kvalifikacijos reikalavimui II, nors nebuvo šį sprendimą patvirtinančių įrodymų. Tokiu būdu bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Taip pat ieškovė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų argumentais, kad trečiojo asmens suklydimas teikiant duomenis apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II buvo sąžiningas, o jo pateikta informacija nesuponuoja pagrindo pripažinti ją melaginga.

78.                      Sprendžiant ginčą dėl šios dalies, spręstina tiek dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II kvalifikavimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto kontekste, tiek dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo vertinant atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II.

79.                      Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 3 punkte nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas II – panašių darbų atlikimo patirtis (objektas nedalus): „Tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, o jeigu tiekėjas įregistruotas vėliau, per laiką nuo tiekėjo registracijos dienos, turi būti atlikęs ypatingųjų gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties visuomeninės paskirties pastatuose naujos statybos ir/ar rekonstravimo, ir/ar kapitalinio remonto svarbiausių (svarbiausi statybos darbai yra laikomi pastato statybos darbai) statybos darbų, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 000,00 Eur be PVM ir svarbiausių statybos darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto.“

80.                      Kvalifikacijos reikalavimą II pagrindžiantys dokumentai: 1) per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos atliktų svarbiausių darbų sąrašas (pateikiamas užpildytas Pirkimo sąlygų 4 (2) priedas); 2) užsakovų pažymos, patvirtinančios, kad tiekėjo pateiktame sąraše nurodyti darbai atlikti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir tinkamai užbaigti. Pažymose turi būti nurodytas sutarties pavadinimas, statybos darbų objektas (statinio grupė), darbų rūšis, atliktų statybos darbų vertė, Eur (be PVM), statybos darbų sutarties sudarymo data, darbų atlikimo data bei užsakovo patvirtinimas, kad darbai buvo atlikti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir tinkamai užbaigti. Tiekėjas vietoje pažymų taip pat gali pateikti ir užsakovo (-ų) pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus ar kitus dokumentus, jei šiuose aktuose yra nurodyta visa informacija, kuri turi būti pažymoje.

81.                      Kvalifikacijos reikalavime II papildomai nurodyta, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Tačiau tokiu atveju bus vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio Pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas.

82.                      Kvalifikacijos reikalavime II taip pat nurodyta, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuomet, kai tie subjektai, kurių pajėgumais buvo remtasi, patys atliks darbus, kuriems reikia jų pajėgumų.

83.                      Pirkimo sąlygų 4 (2) priede – Įvykdytų sutarčių sąraše – nurodyta pateikti Kvalifikacijos reikalavimu II reikalaujamus duomenis: sutarties pavadinimą, statinių kategoriją, grupę, statybos darbų rūšį, atliktų darbų vertę Eur (be PVM), darbų pradžios ir pabaigos datas, užsakovą, jo kontaktus, pastabų laukelyje nurodyti, kai tiekėjas darbus atliko kaip jungtinės veiklos sutarties partneris, jam tenkančią sutarties dalį.

84.                      Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

84.1.                       Trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ pateikė Įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriame nurodė, kad, siekdamas atitikti Kvalifikacijos reikalavimą II, remsis administracinės paskirties pastato Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 38, statybos darbų sutartimi. Nurodė, kad atliktų darbų vertė Eur (be PVM) – 30 107 202,87 Eur (iš jų darbo projektas – 129 150 Eur), laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. buvo atlikta darbų už 27 483 542,02 Eur (iš jų darbo projektas – 106 529,36 Eur); darbų pradžios data – 2017 m. liepos 3 d., darbų pabaigos data – 2020 m. gruodžio 31 d., užsakovas – UAB „Magnumo investicijos“. Pastabose trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ nenurodė jokios informacijos, inter alia, kad sutartį, kuria rėmėsi grįsdamas atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II, vykdė kartu su kitais ūkio subjektais.

84.2.                      Trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ taip pat pateikė 2021 m. spalio 1 d. užsakovo pažymą, kurioje užsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ darbus pagal 2017 m. liepos 3 d. rangos sutartį atliko laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Faktiškai atliktų darbų vertė yra: pastato statybos ir projektavimo darbai – 29 400 689,57 Eur be PVM, iš jų darbo projekto parengimo vertė – 129 150 Eur; nuomojamų patalpų įrengimo darbai – 706 513,30 Eur be PVM. Bendra trečiojo asmens UAB „Kaminta“ atliktų darbų vertė – 30 107 202,87 Eur be PVM. Savo jėgomis UAB „Kaminta“ atliko darbų už 12 655 747 Eur be PVM. Taip pat užsakovas pažymoje nurodė, kad visi darbai atlikti tinkamai.

84.3.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2023 m. liepos 11 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Kaminta“ su prašymu paaiškinti ir patikslinti tiekėjo Įvykdytų sutarčių sąraše deklaruojamą informaciją, konkrečiai nurodant, kokios vertės laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. UAB „Kaminta“ savo jėgomis atliko darbų, pateikti užsakovo patvirtinimą, kad minėta informacija yra teisinga; atitinkamai patikslintuose dokumentuose, t. y. Įvykdytų sutarčių sąraše ir užsakovo atsiliepime, nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. už tiekėjo deklaruojamą vertę korektiškai nurodyti statybos darbų rūšį, t. y. ar buvo atlikti naujos statybos ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto darbai.

84.4.                      Trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ pateikė patikslintą Įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriame nurodė, kad atliktų darbų vertė pagal pirmiau nurodytą 2017 m. liepos 3 d. rangos sutartį laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 11 020 988,31 Eur ir šios apimties darbus UAB „Kaminta“ atliko savo jėgomis (apie tai pažymėta lentelės dalyje „Pastabos“).

84.5.                      Trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ kartu su patikslintu Įvykdytų sutarčių sąrašu pateikė užsakovo 2023 m. liepos 14 d. patvirtinimą apie atliktus darbus, kuriame užsakovas patvirtino, inter alia, kad trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. savo jėgomis atliko darbų, kurių vertė 11 020 988,31 Eur be PVM.

85.                      Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad trečiojo asmens pateikti pirminiai duomenys apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II leido daryti išvadą ne dėl akivaizdžios neatitikties minėtam Kvalifikacijos reikalavimui I, o dėl duomenų trūkumų, negalint nustatyti pasiūlymo turinio ir jo atitikties. Trečiojo asmens patikslinti duomenys neleido daryti išvados, kad buvo pateiktas naujas pasiūlymas, todėl nurodytus trūkumus trečiajam asmeniui turėjo būti leista ištaisyti. Be to, byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens pateikti duomenys apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II turi būti pripažinti melaginga informacija. Taip pat pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija (atsakovė) pagrįstai nustatė trečiojo asmens atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.

86.                      Sprendžiant dėl aptariamo ginčo, visų pirma, pažymėtina, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl Kvalifikacijos reikalavimo II turinio aiškinimo ir taikymo. Kvalifikacijos reikalavimas II reiškia, jog tiekėjas (rangovas) privalėjo per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos (t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 29 d.) pagal vieną ar daugiau sutarčių būti vienas pats faktiškai (savo jėgomis) atlikęs visuomeninės paskirties pastatų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto statybos darbų (neįskaitant suteiktų paslaugų juos atliekant) už ne mažesnę nei 10 000 000 Eur sumą be PVM.

87.                      Tuo tarpu iš Kvalifikacijos reikalavimo II nuostatų taip pat išplaukia, kad remtis sutartimis, vykdytomis kartu su kitais ūkio subjektais (nepriklausomai nuo to, koks buvo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinis ryšys – jungtinė veikla ar subranga), ir pagal jas atliktus darbus pasiūlyme pateikti kaip savo (pvz., sumuojant savo, kaip generalinio rangovo, ir pasitelktų subrangovų pagal šias sutartis įgytą patirtį) tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu ir Pirkime, kuriame tokiomis sutartimis remiasi, jis dalyvauja kartu su šiais ūkio subjektais – jungtinės veiklos partneriais ir (ar) subrangovais, t. y. juos išviešina kaip ūkio subjektus, su kuriais kartu (kuriuos pasitelkdamas) vykdytų numatomą sudaryti Pirkimo sutartį. Tačiau tuo atveju, kai tiekėjas Pirkime dalyvauja savarankiškai (be jungtinės veiklos partnerių ir (ar) be subrangovų, su kuriais kartu (kuriuos pasitelkdamas) vykdė ankstesnes sutartis, Pirkime pateiktas kaip pagrindžiančias tiekėjo profesinę patirtį), turi būti vertinami būtent tik jo (tiekėjo) paties faktiškai (savo jėgomis) atlikti darbai, jų vertė, o ne visos vykdytos sutarties vertė.

88.                      Nors Įvykdytų sutarčių sąraše, kuris buvo Pirkimo sąlygų priedas ir kurį turėjo užpildyti ir pateikti tiekėjas, nėra aiškiai įvardyta, kad, nurodant atliktų darbų vertę, reikia įrašyti darbų, atliktų savo jėgomis, vertę, tačiau kasacinis teismas primena savo praktiką, pagal kurią viešojo pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 40 punktas; 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022, 29 punktas). Pirkimo dokumentus vertinant sistemiškai, būtent savo jėgomis atliktų darbų vertę tiekėjai turėjo nurodyti, teikdami minėtą Pirkimo sąlygų 4 (2) priedą.

89.                      Kaip nurodyta šios nutarties 80 punkte, tiekėjas, siekdamas pagrįsti savo atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II, turėjo pateikti Įvykdytų sutarčių sąrašą pagal Pirkimo sąlygų 4 (2) priede pateiktą formą ir užsakovo pažymą. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pirminiuose trečiojo asmens teiktuose dokumentuose buvo duomenų nesutaptis – Įvykdytų sutarčių sąraše trečiasis asmuo nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. buvo atlikta darbų už 27 483 542,02 Eur (iš jų darbo projektas – 106 529,36 Eur), o pateiktoje užsakovo pažymoje pažymėta, jog trečiasis asmuo grindžiamos sutarties laikotarpiu (nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) savo jėgomis atliko darbų už 12 655 747 Eur be PVM. T. y. nustatyta tiek laikotarpio, tiek darbų, atliktų savo jėgomis, vertės duomenų nesutaptis.

90.                      Viešojo pirkimo dalyvių veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas; teismai, nustatę tiekėjo pasiūlymo trūkumų, negali konstatuoti jo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiekėjo pasiūlymo nustatyto trūkumo turiningasis vertinimas iš esmės reiškia ne tiekėjo įveltos klaidos ignoravimą, o pasiūlymo turinio atitikties (kai tai tiekėjo yra pagrindžiama) iškeltiems reikalavimams nustatymą, nepriklausomai nuo to, kad pasiūlymas neatitinka atitinkamų formos kriterijų (pavyzdžiui, reikalaujama informacija nurodyta, tačiau ne toje pasiūlymo dalyje, kaip buvo nustatyta). Tokiu būdu ir atsiskleidžia turinio viršenybės prieš formą principas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 32 punktą; 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 57 punktą).

91.                      Kasacinio teismo pripažįstama, kad turiningąjį pasiūlymo vertinimo metodą atitinka tokie perkančiųjų organizacijų ir (ar) teismų veiksmai, kai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties sprendžiama atsižvelgiant į su pasiūlymu pateiktų dokumentų visumą, neapsiribojant kurio nors iš pateiktų dokumentų vertinimu ir (ar) nesuteikiant neproporcingos reikšmės kuriam nors iš jų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 34 punktą).

92.                      Atsižvelgdama į šios nutarties 89 punkte nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės teisingai pritaikė pasiūlymų turiningojo vertinimo principą, vertindami, kad pirminis Įvykdytų sutarčių sąrašas ir 2021 m. spalio 1 d. užsakovo pažymos koegzistavimas, atsižvelgiant į šių dokumentų tarpusavio prieštaravimus, neleido iš karto, be papildomų paaiškinimų ar patikslinimų, nustatyti trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Kvalifikacijos reikalavimui II. Nagrinėjamu atveju turiningojo pasiūlymų vertinimo principo ribos be papildomų trečiojo asmens paaiškinimų negalėjo lemti šio tiekėjo pasiūlymo atitikties Kvalifikacijos reikalavimui II nustatymo, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė dėl atsakovės sprendimo kreiptis į trečiąjį asmenį su prašymu paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą pagrįstumo.

93.                      VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.

94.                      Dėl tiekėjų pasiūlymų tikslinimo galimybės pažymėtina aktuali ESTT jurisprudencija, apžvelgta pirmiau nurodytame sprendime byloje Klaipėdos regiono atliekų centras, C-927/19. Nedraudžiama išimtiniais atvejais paaiškinti ar papildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas; perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo; įgyvendindamos turimą diskreciją dėl teisės prašyti kandidatų paaiškinti savo pasiūlymus, perkančiosios organizacijos turi traktuoti kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali pasirodyti esąs nepagrįstai palankus ar nepalankus kandidatui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 65–67 punktus ir juose nurodytą ESTT praktiką).

95.                      Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, iš tiesų įstatyme ir teismų praktikoje nėra pateiktos aiškios sąvokų „redakcinio pobūdžio klaida“ ar „paprastas paaiškinimas“ apibrėžties; pirmiau nurodytų sąvokų apibrėžties nepateikta ir Teisingumo Teismo praktikoje; vis dėlto iš Teisingumo Teismo praktikos šioje srityje de minimis (bent jau) galima daryti dvejopo pobūdžio apibendrinimus: pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure (teisiškai) nepateikta nauja oferta) (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties sujungtose civilinėse bylose Nr. e3K-3-272-378/2020 69–71 punktus ir juose nurodytą ESTT praktiką).

96.                      Teisėjų kolegija kaip teisiškai pagrįstą vertina apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad perkančioji organizacija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į trečiąjį asmenį su prašymu patikslinti pateiktus duomenis apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II, o trečiojo asmens pateiktas paaiškinimas nelaikytinas esminiu pasiūlymo keitimu.

97.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tam tikros apimties dokumentai, kurių pagrindu buvo įrodinėjama atitiktis Kvalifikacijos reikalavimui II (Įvykdytų sutarčių sąrašas ir 2021 m. spalio 1 d. užsakovo pažyma), buvo pateikti, taigi nesusiklostė trūkstamo dokumento situacija.

98.                      Be to, kaip matyti iš trečiojo asmens pateiktų dokumentų, trečiasis asmuo, tikslindamas duomenis, rėmėsi ta pačia statybų rangos sutartimi, kaip ir teikdamas duomenis pirmą kartą (t. y. nenurodyta kita sutartis).

99.                      2021 m. spalio 1 d. užsakovo pažymoje, kuri teikta pirmą kartą, nurodyta, kad trečiasis asmuo grindžiamos sutarties laikotarpiu (nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) savo jėgomis atliko darbų už 12 655 747 Eur be PVM. Būtent patikslinus pagal atsakovės (perkančiosios organizacijos) prašymą nurodytą laikotarpį, buvo pateiktas 2023 m. liepos 14 d. to paties užsakovo patvirtinimas dėl trečiojo asmens savo jėgomis atliktų darbų vertės laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (11 020 988,31 Eur be PVM).

100.                      Be to, dar vienas iš šalių nesutarimo aspektų yra susijęs su faktine aplinkybe, ar trečiasis asmuo pateiktais dokumentais, kuriais siekė pagrįsti atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II, įrodė savo profesinį pajėgumą. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo, net ir pateikęs patikslintus duomenis apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II, neįrodė, kad jis atitinka šį reikalavimą, nes nė vienas iš pateiktų ir patikslintų duomenų nepatvirtina, jog trečiasis asmuo savo jėgomis atliko statybos darbų už 11 020 988,31 Eur be PVM.

101.                      VPĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis, visų pirma, gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis.

102.                      VPĮ 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog tiekėjas, teikdamas paraiškas ar pasiūlymus, pateiktų Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD) – aktualią deklaraciją, pakeičiančią kompetentingų institucijų išduodamus dokumentus ir preliminariai patvirtinančią, kad tiekėjas ir subjektai, kurių pajėgumais jis remiasi pagal šio įstatymo 49 straipsnį, atitinka pirkimo dokumentuose pagal šio įstatymo 46, 47, 48 straipsnius nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, 54 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

103.                      Pagal VPĮ 51 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija, tikrindama EBVPD nurodytą informaciją, t. y. vertindama, ar nėra tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka kvalifikacijos reikalavimus, ar laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, reikalauja iš tiekėjų pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Perkančioji organizacija dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams bei pašalinimo pagrindų nebuvimo gali reikalauti dokumentų, kurie nurodyti VPĮ 51 straipsnyje. 

104.                      VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus, patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą, – per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami.

105.                      VPĮ 51 straipsnyje nurodytų dokumentų sąrašai nėra baigtiniai ir tiekėjai gali pateikti ir kitus dokumentus. VPĮ 51 straipsnio 1 dalis privalo būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su VPĮ 50 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią perkančioji organizacija apskritai nereikalauja pateikti tų dokumentų, su kuriais turi galimybę susipažinti tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės ir (arba) kuriuos turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. Taigi VPĮ 51 straipsnio 1 dalimi suteikiamos itin plačios galimybės ir teisės tiekėjams pasirinkti konkrečias įrodinėjimo priemones, o perkančiosioms organizacijoms nustatoma pareiga priimti visus (bet kokius) įrodymus, jeigu jais realiai pagrindžiama, kad kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi, turimi ištekliai bus prieinami tiekėjui.

106.                      Kita vertus, minėta VPĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostata, vertinama kartu su VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sąlygas, taip pat turėtų būti aiškinama ir kaip suteikianti teisę perkančiosioms organizacijoms kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti, patikslinti dokumentus, kuriais grindžiama jų atitiktis kvalifikacijos reikalavimams. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pastaruoju atveju perkančioji organizacija savo prašymą paaiškinti pasiūlymą turi suformuluoti aiškiai, nurodydama konkrečius klausimus ir dokumentus, kuriuos tiekėjas turėtų pateikti. Tai aiškintina tuo, kad nors tiekėjams tenka našta įrodyti savo atitiktį viešojo pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, tačiau ši našta neturi būti nepakeliama.

107.                      Šiuo atveju trečiasis asmuo pateikė prašomą Įvykdytų sutarčių sąrašą ir užsakovo pažymą (pateikė dokumentus, reikalaujamus pagal Pirkimo sąlygas ir nustatytus VPĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte). Todėl, ieškovei išreiškus abejones dėl pateiktais dokumentais neįrodyto pajėgumo pagal Kvalifikacijos reikalavimą II, būtent ieškovei teko įrodinėjimo našta pagrįsti savo iškeltas abejones, pateikiant konkrečius įrodymus. 

108.                      Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022, 58 punktas).

109.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 80 punktas). Šiuo atveju nenustačius trečiojo asmens neatitikties Kvalifikacijos reikalavimui II, sąmoningo jo ketinimo suklaidinti atsakovę, įvertinus jo pateiktą duomenų apie atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II patikslinimą pagal atsakovės prašymą, nėra pagrindo spręsti dėl trečiojo asmens teiktos informacijos, siekiant pagrįsti atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui II, kvalifikavimo kaip melagingos.

110.                      Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė kasacinio skundo argumentais neįrodė, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl pasiūlymų tikslinimo, trečiojo asmens atitikties Kvalifikacijos reikalavimui II vertinimo bei dėl informacijos kvalifikavimo kaip melagingos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

111.                      Pirmiau nurodytų argumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovės kasacinio skundo argumentais dėl bylą nagrinėjusių teismų netinkamai aiškinto ir taikyto Kvalifikacijos reikalavimo I pagrindžiamas skundžiamų teismų procesinių sprendimų neteisėtumas, dėl to jie naikinami ir priimamas naujas sprendimas atsakovės 2023 m. liepos 21 d. priimtą Sprendimą pripažinti neteisėtu (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

112.                      Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiais iš esmės yra pripažįstamos įstatyme įtvirtintos neigiamo pobūdžio priemonės – viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (VPĮ 105 straipsnis) ar jos išsaugojimas ir alternatyvios sankcijos skyrimas (VPĮ 106 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 73 punktą; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 174 punktą).

113.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023 63 punktą).

114.                      Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl netinkamai aiškinto ir taikyto Kvalifikacijos reikalavimo I suponuoja prielaidas atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kaminta“ 2024 m. sausio 22 d. sudarytą Pirkimo sutartį Nr. 26-28 (7.7) pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento).

115.                      CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pripažinto negaliojančiu sandorio turtinės pasekmės, nustatant, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. CK 1.80 straipsnio 3 dalis nukreipia į restitucijos taisykles, nustatytas CK šeštosios knygos normose. Bendrosios restitucijos taikymo nuostatos, kurios, be kita ko, taikomos ir sandorių, pagal kuriuos asmuo gavo turtą, pripažinimo negaliojančiais ab initio atvejais, yra įtvirtintos CK 6.145–6.153 straipsniuose.

116.                      Taigi, teismams sprendžiant perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais klausimą, kartu kyla ir padarinių pašalinimo klausimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, pažymi, kad restitucija – civilinės prievolių teisės, bet ne viešųjų pirkimų institutas. Sprendžiant ginčus dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo ir jų pagrindu sudarytų sutarčių negaliojimo, restitucija turi būti taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. Pagal CK 6.145 straipsnį, restitucija reiškia asmens prievolę grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, jog prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija – tiesioginis niekinio sandorio padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar jos netaikyti, jeigu ją taikant vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taigi restitucija taikoma arba netaikoma kaip viešojo pirkimo sutarties panaikinimo padarinys. Restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

117.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra paslaugų ar darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais. Tokiu atveju iki teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas sutarties neteisėtumas, atsiradę sutarties vykdymo padariniai ir jos šalių tarpusavio teisės ir pareigos išsaugomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011 ir joje nurodytą praktiką).

118.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus negaliojančiu ginčo sandorį, šioje byloje būtina išspręsti ir restitucijos klausimą tarp buvusių sandorio šalių. Kadangi taikant restituciją iš naujo būtina vertinti ir tikslinti faktines bylos aplinkybes, taip pat vertinti, kiek procentų sutartis įvykdyta, ar restitucija šioje byloje apskritai galima, o faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas, be to, šio klausimo iš esmės nenagrinėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas dėl restitucijos taikymo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

119.                      Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

120.                      Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

121.                      Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 21 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ nustatymo atsakovės vykdytame viešajame pirkime „Kultūros paskirties pastato T. Kosciuškos g. 4 ir maitinimo paskirties pastato Maironio g. 7, Druskininkuose, rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą statybos užbaigimo (įskaitant darbo projekto parengimą likusiai darbų apimčiai) pirkimas“.

2024 m. sausio 22 d. Druskininkų savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ sudarytą Kultūros paskirties pastato T. Kosciuškos g. 4 ir maitinimo paskirties pastato Maironio g. 7, Druskininkuose rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą statybos darbų užbaigimo (įskaitant darbo projekto parengimą likusiai darbų apimčiai) sutartį Nr. 26-28 (7.7) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Bylos dalį dėl pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

 

Gražina Davidonienė

 

 

Sigita Rudėnaitė