Teikimo Nr. T-1828-408/2021

Baudžiamosios bylos Nr. 1-3037-408/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33076-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,

sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,

dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Raimondos Pauzienės teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam D. P..

Teismas 

n u s t a t ė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas antstolės Raimondos Pauzienės teikimas dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam D. P..

Teikime nurodoma, kad antstolė Raimonda Pauzienė vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1- 3037-408/2018 dėl 1700 eurų baudos bausmės priverstinio išieškojimo iš D. P. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą skolininkui išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir pranešimas dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo. Procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2021 m. vasario 5 d. Pradėta priverstinio išieškojimo procedūra, areštuotos skolininko sąskaitos, esančios bankuose. Vykdymo eigoje skolininkui siųsti procesiniai dokumentai: patvarkymas areštuoti lėšas, kvietimas atvykti pas antstolę, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Vykdant priverstinį baudos išieškojimą, vykdomojoje byloje daryti periodiniai užklausimai, tačiau nustatyta, kad  skolininkas niekur nedirba, bauda nesidomi, baudos mokėjimui lėšų nėra gauta, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi realizuotino turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, išieškojimo procese nedalyvauja, o galimybių priverstinai išieškoti baudą nėra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 dalimi, prašo teismo baudą pakeisti laisvės apribojimu (b. l. 84-85, 86-87).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti (b. l. 97).

Nuteistasis į teikimo nagrinėjimą neatvyko, todėl teikimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Teikimas netenkintinas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu gali šią bausmę pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Esminis kriterijus, atribojantis baudos keitimą laisvės apribojimu nuo baudos keitimo viešaisiais darbais, yra nuteistojo elgesys baudos išieškojimo procese. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą, taikomos griežtesnės šio elgesio pasekmės – bauda keičiama laisvės apribojimu. Pažymėtina, kad priverstinis nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimas laisvės apribojimu leidžiamas tik nustačius asmens vengimą savo noru paskirtą baudą sumokėti. Įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė 34 MGL dydžio, tai yra 1700 eurų bauda. 

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad antstolė, patikrinusi sprendimo įvykdymo galimybes, nustatė, jog nuteistasis D. P. geranoriškai paskirtos baudos nesumokėjo, registruojamo ir neregistruojamo turto neturi, jis pajamų negauna, Lietuvoje niekur nedirba.

Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis D. P. vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Taip pat nėra duomenų, ar antstolė išsiaiškino nuteistojo poziciją dėl galimumo baudą pakeisti į viešuosius darbus, nes nuteistojo sutikimo atlikti viešuosius darbus, kaip tą numato įstatymas, byloje nėra. Iš pateiktų duomenų matyti, kad baudos vykdymo metu buvo tikrinta duomenų bazėse esanti informacija apie D. P. turtinę padėtį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, nustatyta, jog nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad vykdymo metu iš D. P. bauda neišieškota, tačiau negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo tyčinio vengimo ją sumokėti (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-641-919/2019). 

Į teikimo nagrinėjimą teisme nuteistasis D. P. neatvyko. Vykdant teismo atvesdinimo nutartį, Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas teismą informavo, jog nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, D. P. rasti nepavyko. Telefonu jo mama R. P. nurodė, jog jos sūnus vasarą išvyko į užsienio valstybę – Olandiją dirbti, į Lietuvą planuoja grįžti lapkričio arba gruodžio mėnesį. Adreso užsienio valstybėje nenurodė, tačiau iš duomenų bazės matyti, kad jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir nuotolinio vizito laikas yra 2021 m. lapkričio 4 d. (b. l. 96).

BPK 342 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė teismui savo iniciatyva arba bausmę vykdančios institucijos teikimu asmeniui nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Ši procedūra atliekama vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, pagal kurio 4 straipsnio 1 dalį, sprendimą kartu su liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms. 

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad nenustatyta, jog nuteistasis D. P. piktybiškai vengtų ją sumokėti, į galiojantį teisinį reguliavimą, numatantį galimybę kreiptis su teikimu dėl paskirtos baudos mokėjimo perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, antstolės Raimondos Pauzienės teikimas dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam D. P. netenkintinas.

Vadovaudamasis BPK 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, BK 47 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

antstolės Raimondos Pauzienės teikimo dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam D. P., netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                  Virginijus Kalkauskas