Civilinė byla Nr. e2-37-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00063-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Angis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsakovės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeista kreditore uždarąja akcine bendrove „Gresona“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Angis“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Angis“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė Sigitą Šemetaitę (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 10 d. 

2.       Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtraukta ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kaip bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Angis“ pirmosios eilės kreditorė su 1 064,58 Eur finansiniu reikalavimu. Šis kreditorių sąrašas buvo patikslintas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimis.

3.       BUAB „Angis“ kreditorė VMI 2023 m. spalio 23 d. pateikė teismui prašymą išbraukti ją iš BUAB „Angis“ kreditorių sąrašo. Prašyme nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 83 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalimis, UAB „Gresona“ 2023 m. spalio 19 d. atliko 1 064,06 Eur mokėjimą už skolininkę BUAB „Angis“, todėl atsakovė Lietuvos Respublikos biudžetui nėra skolinga.

4.       Pareiškėja UAB „Gresona“ 2023 m. spalio 25 d. pateikė teismui prašymą pakeisti BUAB „Angis“ pradinę kreditorę VMI naująja kreditore UAB „Gresona“ su 1 064,06 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

                                 II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi pakeitė BUAB „Angis“ pirmosios eilės kreditorę VMI su 1 064,06 Eur finansiniu reikalavimu naująja kreditore UAB „Gresona“ su tapataus dydžio finansiniu reikalavimu.

6.       Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas vertino, kad prašymas dėl kreditorės pakeitimo atitinka minėto teisės akto nuostatas, todėl jį patenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Apeliantė (atsakovė) BUAB „Angis“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės VMI 1 064,06 Eur finansinis reikalavimas. 2023 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 304 UAB „Gresona“ pervedė šią sumą VMI už skolininkę BUAB „Angis“.

7.2.                      JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai nurodo, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra draudžiama vykdyti juridinio asmens prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję (JANĮ 61 straipsnio 1 dalis).

7.3.                      Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis UAB „Gresona“ neturėjo įstatyminio pagrindo mokėti už BUAB „Angis“, o VMI įskaityti tokį mokėjimą. Be to, UAB „Gresona“ nėra BUAB „Angis“ kreditorė; bankroto byloje nėra pateikta duomenų apie susitarimą tarp VMI ir UAB „Gresona“ dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo ir BUAB „Angis“ nėra gavusi pranešimo apie pradinio kreditoriaus pasikeitimą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1078-933/2023).

8.       Kreditorė UAB „Gresona“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą; tuo atveju, jeigu BUAB „Angis“ atskirasis skundas būtų nagrinėjamas, atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1.                      BUAB „Angis“ praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Teismo pranešimas bei 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis pateikta BUAB „Angis“, atstovaujamai nemokumo administratorei, nutarties priėmimo dieną per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Todėl laikoma, kad ši nutartis įteikta BUAB „Angis“ 2023 m. lapkričio 22 d. Nutarties 7 dienų apskundimo terminas suėjo 2023 m. lapkričio 29 d. BUAB „Angis“ atskirąjį skundą pateikė 2023 m. lapkričio 30 d., praleidusi 7 dienų apskundimo terminą.

8.2.                      Pradinė kreditorė VMI kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir nurodė, kad prievolę įvykdė naujoji kreditorė UAB „Gresona“. VMI neprieštaravo, patvirtino ir sutiko, kad prievolę už skolininkę įvykdytų trečiasis asmuo UAB „Gresona“, t. y. yra gautas kreditorės VMI sutikimas, jog jos finansinį reikalavimą bankroto byloje perimtų trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

8.3.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-257-1120/2022 nurodė, kad tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jog prievolę už skolininką įvykdytų trečiasis asmuo, t. y. kai yra kreditoriaus sutikimas, kad jo kreditorinį reikalavimą perimtų trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), kreditorių pasikeitimui skolininko sutikimo nereikia. Pradinis kreditorius turi būti pakeičiamas nauju kreditoriumi bankroto byloje, nepaisant, jog nėra skolininko sutikimo. Esant pradinio kreditoriaus sutikimui, trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę pradiniam kreditoriui už bankrutuojančią įmonę, perima reikalavimo teises pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį.

8.4.                      BUAB „Angis“ atskirąjį skundą grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1078-933/2023, kurios faktinė situacija skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Atsakovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-1078-933/2023 pradinis kreditorius prieštaravo naujojo kreditoriaus pakeitimui.

8.5.                      BUAB „Angis“ neteisingai aiškina JANĮ 61 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nurodo, kad ši teisės norma draudžia UAB „Gresona“ mokėti už BUAB „Angis“, o VMI įskaityti tokį mokėjimą. Nurodytas įstatymas numato draudimą tik pačiai bankrutuojančiai įmonei nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos padengti savo skolas.

8.6.                      Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-257-1120/2022. Šiuo atveju už skolininkę BUAB „Angis“ kreditorei VMI finansinį reikalavimą apmokėjo UAB „Gresona“.

9.       VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

9.1.                      Pagal MAĮ 83 straipsnio 3 dalį mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

9.2.                      VMI pateikė teismui patvirtinimą, kad prievolę už šį konkretų mokesčių mokėtoją (atsakovę) įvykdė kitas subjektas – UAB „Gresona“. Prievolės įskaitymas atliktas vadovaujantis pagrindiniu mokesčių administratoriaus – VMI – veiklą bei funkcijas reguliuojančiu teisės aktu – MAĮ. Nei MAĮ 83 straipsnis, nei kitos šio įstatymo nuostatos nenustato mokesčių administratoriui draudimo įskaityti prievoles, sumokėtas trečiojo asmens, vien todėl, kad mokesčių mokėtojas yra bankrutuojantis. Iš UAB „Gresona“ gavus įmoką, sumokėtą padengiant atsakovės skolą Lietuvos Respublikos biudžetui, ji buvo įskaityta ir nurodyta, kad VMI pretenzijų skolininkei (atsakovei) nebeturi.

9.3.                      CK 6.50 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. UAB „Gresona“ sumokėjo įmoką už bankrutuojančią įmonę, o nurodyti teisės aktai nedraudžia mokesčių administratoriui priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens. Skolininkės sutikimas dėl kreditorės pasikeitimo nereikalingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės BUAB „Angis“ pirmosios eilės kreditorė VMI pakeista naująja kreditore UAB „Gresona“ su tokio pat dydžio 1 064,06 Eur finansiniu reikalavimu BUAB „Angis“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kreditorės UAB „Gresona“ prašymo palikti atsakovės atskirąjį skundą nenagrinėtą

13.       Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Gresona“ nurodo, kad atsakovė BUAB „Angis“ praleido terminą atskirajam skundui paduoti, nes teismo nutartis nemokumo administratorei per EPP įteikta 2023 m. lapkričio 22 d., t. y. kitą dieną po jos priėmimo. Todėl 7 dienų apskundimo terminas suėjo 2023 m. lapkričio 29 d., o BUAB „Angis“ atskirąjį skundą pateikė 2023 m. lapkričio 30 d., praleidusi 7 dienų apskundimo terminą.

14.       Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

15.       Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

16.       Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).

17.       Kaip matyti, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis, dėl kurios paduotas atskirasis skundas, buvo priimta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Nutarties rezoliucinėje dalyje buvo neteisingai nurodyta, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos. Tačiau nepaisant šio netikslumo, kaip minėta, pagal CPK 335 straipsnio nuostatas, rašytinio proceso tvarka priimtos nutarties apskundimo terminas yra skaičiuojamas nuo jos įteikimo dienos. Ši nutartis teisėjos elektroniniu parašu pasirašyta 2023 m. lapkričio 21 d. 11.24 val. ir tą pačią dieną 13.00 val., naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, išsiųsta atsakovės nemokumo administratorei per EPP. Byloje nėra ginčo, kad skundžiama nutartis nemokumo administratorei įteikta kitą dieną po jos išsiuntimo – 2023 m. lapkričio 22 d. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2023 m. lapkričio 27 d. nemokumo administratorės teismui pateiktas patvirtinimas (dokumento registracijos Nr. DOK-9431), iš kurio matyti, kad 2023 m. lapkričio 22 d. nemokumo administratorė informavo atsakovės kreditorius apie priimtą skundžiamą nutartį.

18.       Iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės nemokumo administratorė atskirąjį skundą teismui galėjo pateikti iki 2023 m. lapkričio 29 d. įskaitytinai, tačiau atskirasis skundas buvo pateiktas 2023 m. lapkričio 30 d. – viena diena praleidus 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti, skaičiuotiną nuo nutarties įteikimo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su kreditorės UAB „Gresona“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad šiuo atveju yra praleistas terminas atskirajam skundui pateikti, tačiau jis praleistas nežymiai – vos viena diena.

19.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003). CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė atnaujinti praleistą terminą, be kita ko, ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kai byla su atskiruoju skundu išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis teismas nustato, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, jis gali: 1) savo iniciatyva (lot. ex officio) atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (CPK 307 straipsnio 2 dalis). CPK 315 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apeliacinis procesas nutraukiamas, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai, inter alia (be kita ko) – kad skundas paduotas praleidus nustatytą padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).

20.       Apeliantė nenurodo termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežasčių, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (Brumarescu v. Romania [GC], no. 283 42/95, § 61, ECHR 1999 – VII ir kt.). EŽTT yra nurodęs, kad normų, reglamentuojančių formalius skundo priimtinumo žingsnius ir procesinius terminus, paduodant skundą taikymo tikslas yra užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir suderinamumą su teisinio apibrėžtumo principu, šios normos ar jų taikymo būdas neturėtų užkirsti asmeniui kelio pasinaudoti prieinama teisinės gynybos priemone (B. and others v. Czech Respublic, no. 47273/99, judgment of 2002 November 12, § 49; F. v. F. Y. Respublic of Macedonia, no. 10649/03, judgment of 19 June 2008, § 39).

21.       EŽTT jurisprudencijoje formuojama taisyklė, kad skundo teisės taikymo klausimais priimtinumo sąlygos gali būti griežtesnės ir labiau formalios negu apeliacinio skundo (B. G. de la T. v. Spain, no. 26737/95, judgment of 19 December 1997, § 37 ir kt.). EŽTT, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio turinį, taip pat yra nustatęs su tinkamu teisingumo vykdymu susijusį principinį reikalavimą, pagal kurį teismų sprendimuose turi būti išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti (G. R. v. Spain (GC), no 30544/96, § 26, ECHR 1999-1, A. A. v. Bulgaria, no 51343/99 Jugment of 15 February 2007, § 38). EŽTT, vertindamas ginčijamo procesinių teisių apribojimo pateisinamumą Konvencijos požiūriu, vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos pirmiausia taikomi apribojimai negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą (teisės į teismą sudėtinės dalies) apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (G. v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998- v., p. 1867, § 37 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad labai svarbus svarių, įtikinamų motyvų pateikimas pateisinant ginčijamą ribojimą.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, tapačioje situacijoje spręsdamas termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą išaiškino, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).

23.       Kaip jau nurodyta nutarties 18 punkte, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties buvo pateiktas per EPP 2023 m. lapkričio 30 d. ir tos pačios dienos teisėjos rezoliucija priimtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nemokumo administratorei nežymiai praleidus terminą – viena diena – dėl atsitiktinio pobūdžio klaidos neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti apeliacijos teise bei užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą. Tuo labiau, kad byloje vyrauja viešasis interesas ir proceso operatyvumui bei teisinių santykių stabilumui, kuriam užtikrinti ir yra nustatytas skundo padavimo terminas, neturi įtakos nežymus (vienos dienos) termino praleidimas. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas nežymiai, tai neturi įtakos teisinių santykių stabilumui, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl kreditoriaus pakeitimo nemokumo (bankroto) byloje sąlygų

24.       Byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvirtino nemokumo administratorei teiktus kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant ir pirmosios eilės kreditorės VMI 1 064,58 Eur finansinį reikalavimą. 2023 m. spalio 19 d. UAB „Gresona“ atliko VMI mokėjimą už likviduojamą dėl bankroto įmonę. Atitinkamai, 2023 m. spalio 23 d. VMI pateikė Šiaulių apygardos teismui bei nemokumo administratorei atliktą mokėjimą patvirtinančią mokėjimo pavedimo kopiją su prašymu patikslinti kreditorių sąrašą, t. y. atsižvelgiant į tai, kad  bankrutuojanti įmonė Lietuvos Respublikos biudžetui neskolinga, išbraukti kreditorę VMI iš kreditorių sąrašo bankroto byloje Nr. eB2-324-856/2023. 2023 m. spalio 23 d. UAB „Gresona“ taip pat pateikė teismui prašymą pakeisti pradinę kreditorę VMI naująja kreditore – UAB „Gresona“.

25.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jam pateiktus prašymus, netinkamai aiškino bei taikė CK 6.50 straipsnį bei nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, nes UAB „Gresona“ neturėjo įstatyminio pagrindo mokėti už skolininkę BUAB „Angis“, o VMI įskaityti tokį mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

26.       JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Vadovaujantis šia norma bendrovei, kuriai iškelta nemokumo byla, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę. Ši bendroji teisės norma nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).

27.       Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte buvo įtvirtinta iš esmės tapati taisyklė, draudžianti įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali ir teismų praktika, galiojusi iki JANĮ priėmimo.

28.       Teismų praktikoje, aiškinančioje iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusį ĮBĮ, išaiškinta, kad, esant iškeltai bankroto bylai, turi būti vadovaujamasi ne tik CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta bendrąja norma, bet ir specialiosiomis normomis, įtvirtinančiomis minėtą draudimą bendrovėms, kuris taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai pastarasis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1004/2012, 2013 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-368/2013).

29.       Aiškinant CK 6.50 straipsnio ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (vėliau JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto) normų santykį, teismų praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai skolininkui jau yra iškelta nemokumo byla, trečiasis asmuo negali be šio skolininko kreditoriaus sutikimo perimti jo finansinį reikalavimą, t. y. trečiajam asmeniui draudžiama imtis vykdyti bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po nemokumo bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad minėta teismų praktika, nepakitus principinei nuostatai, draudžiančiai bendrovei, iškėlus jai nemokumo bylą, vykdyti finansines prievoles, aktuali ir nagrinėjamu atveju, t. y. kai skolininkui jau yra iškelta nemokumo byla (tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo), trečiasis asmuo negali be šio skolininko kreditoriaus sutikimo perimti jo kreditorinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020 25 punktas). Aplinkybė, jog mokėjimai buvo atliekami be sutikimo, yra teisiškai reikšminga sprendžiant kreditoriaus teisių perėmimo klausimą. Ši aplinkybė, vadovaujantis minėtais teismų praktikos išaiškinimais, neleidžia šių mokėjimų pripažinti tinkamu prievolės įvykdymu CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1824-881/2020).

30.       Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, jei skolininkui iškelta nemokumo (bankroto) byla, trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti tik tuo atveju, jei yra gautas kreditoriaus sutikimas. Kreditoriaus sutikimas yra ta speciali sąlyga, kuri pagal JANĮ taikoma, kai trečiasis asmuo vykdo prievolę už skolininką, kai šiam yra iškelta nemokumo (bankroto) byla.

31.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jog prievolę už skolininką įvykdytų trečiasis asmuo, t. y. yra kreditoriaus sutikimas, jog jo finansinį reikalavimą perimtų trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), kreditorių pasikeitimui skolininko sutikimo nereikia. Pažymėtina, kad, viena vertus, vienas iš juridinio asmens nemokumo proceso tikslų yra būtent kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas, todėl nemokumo procese visų pirma yra ginamas būtent kreditoriaus interesas gauti tokio reikalavimo patenkinimą. Kita vertus, skolininkui nesuteikta teisė prieštarauti skolos padengimui ir (ar) parinkti trečiąjį asmenį, kuris pakeistų buvusį kreditorių skolininko bankroto byloje, todėl apeliantės pateikti argumentai, kad naujoji kreditorė UAB „Gresona“ įvykdė atsakovės prievolę kreditorei VMI, neturėdama atsakovės sutikimo, yra teisiškai nereikšmingi.

32.       Priešingai nei apeliantės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1078-933/2023, kuomet pradinis kreditorius nebuvo pakeistas naujuoju kreditoriumi, nes tam prieštaravo pats pradinis kreditorius VSDFV, nagrinėjamu atveju nors ir nėra duomenų, apie tai, kad prieš skolos apmokėjimą buvo gautas pradinės kreditorės VMI rašytinis sutikimas, tačiau pradinė kreditorė VMI pati 2023 m. spalio 23 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą bei nemokumo administratorę, pateikdama atliktą mokėjimą patvirtinančią mokėjimo pavedimo kopiją, su prašymu patikslinti kreditorių sąrašą bankroto byloje, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė Lietuvos Respublikos biudžetui neskolinga, t. y. savo veiksmais patvirtino, kad sutiko, jog trečiasis asmuo už skolininkę įvykdytų prievolę ir prašė pakeisti pradinę kreditorę bankroto byloje naująja kreditore.

33.       Nurodytina ir tai, kad vadovaujantis VMI veiklą bei funkcijas reguliuojančiu teisės aktu – MAĮ – mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (MAĮ 83 straipsnio 3 dalis). Taigi, tuo metu, kai UAB „Gresona“ sumokėjo VMI atsakovės skolą, buvo tenkinamos visos CK 6.50 straipsnyje nustatytos sąlygos tam, kad VMI finansinis reikalavimas į atsakovę pereitų pareiškėjai. Nei minėtas MAĮ 83 straipsnis, nei kitos MAĮ nuostatos nenustato mokesčių administratoriui draudimo įskaityti prievoles, sumokėtas trečiojo asmens, vien todėl, kad mokesčių mokėtojas yra bankrutuojantis. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta pakeisti kreditorę VMI naująja kreditore UAB „Gresona“ ir patvirtinti UAB „Gresona“ 1 064,06 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Angis“ bankroto byloje, yra teisėta ir pagrįsta.

34.       Pažymėtina, kad juridinio asmens nemokumo proceso metu kreditoriaus reikalavimus perleidus kitam kreditoriui ar asmeniui, šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia (JANĮ 94 straipsnio 5 dalis).

35.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino ginčo bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl ginčo esmės, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atnaujinti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Angis“ terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties pateikti.

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos        Rasa Gudžiūnienė

        Asta Radzevičienė

        Aldona Tilindienė