Civilinė byla Nr. 3K-3-468/2010

              Procesinio sprendimo kategorija 121.19.1 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 29 d.

Vilnius 

 

           

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovėms O. S. ir R. T. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

             Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-616/2007 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos ieškinį: pripažinti jai nuosavybės teisę 1/2 dalį turto, sukurto bendru darbu ir įgyto bendrai su J. S., mirusiu 2005 m. gegužės 16 d., susidedančio iš sodo namelio, ūkio pastato ir 0,0741 ha žemės sklypo Šiauliuose (duomenys neskelbtini), įregistruoto viešajame registre J. S. vardu.

 

            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

                                                               

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą. Teismas, išanalizavęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, konstatavo, kad juose nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje pagal jos ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo. Teismo nuomone, nurodyti duomenys negali turėti esminės reikšmės bylai ir sukelti pagrįstų abejonių dėl kitų įrodymų patikimumo bei priimto teismo sprendimo pagrįstumo: pateikti pažymų apie draudžiamąsias pajamas ir bedarbio registracijos pažymėjimo nuorašai savo įrodomąja verte nepaneigia išvados dėl J. S. galimybių turėti kito turto ar gyventi versliškai, be to, šie duomenys galėjo būti pateikti ir anksčiau, jeigu pareiškėja būtų ėmusis reikiamų priemonių jiems sužinoti; liudytojų prieštaravimai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu, nes, dalyvaudama teismo posėdžiuose, susipažindama su bylos medžiaga, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, galėjo aktyviai naudotis jai suteiktomis teisėmis, t. y. užduoti klausimus nurodytiems liudytojams, pareikšti pastabas dėl protokolo ir kt.

            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pateikti nauji įrodymai neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybės keliamų reikalavimų ir neturi esminės reikšmės priimtam teismo sprendimui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs prašymą atnaujinti procesą, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl šio teismo nutartį paliko nepakeistą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-616/2007. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 366, 370 straipsniai), aiškiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kasatorės nurodyti ir teismui pateikti oficialieji rašytiniai įrodymai (2000 m. gegužės 23 d. pažyma apie J. S. draudžiamąsias  pajamas 1993 m. sausio 1 d.–2000 m. gegužės 23 d. laikotarpiu ir 1995 m. gegužės 13 d. bedarbio registracijos pažymėjimas), kiti įrodymai (liudytojų A. S. ir Z. S. rašytiniai prieštaravimai dėl teismo posėdžio protokole užfiksuotos informacijos, kuria teismas grindė savo išvadas) visiškai atitinka įstatymo ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Post Factum“ v. UAB „Sandermė“, bylos Nr. 3K-3-391/1999; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje L. V., R. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010; kt.) suformuluotus naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijus: 1) šios aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje dėl nesusituokusių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo jungtinės veiklos pagrindu; 2) nurodytos aplinkybės egzistavo nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėja apie jas nežinojo; 3) šios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) nauji įrodymai yra esminiai, t. y. jų turinys esmingai skiriasi nuo byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo sprendimu nustatytų duomenų. Be to, valstybės institucijų išduoti dokumentai, paneigiantys ar keičiantys įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotus faktus, turi didesnę įrodomąją galią ir iš esmės transformuoja įrodinėjimo pareigą.

2. Teismai visapusiškai ir objektyviai neištyrė proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių, neatsižvelgė į įrodymų leistinumo taisyklę, t. y. kad naujai pateikti įrodymai (pažyma apie draudžiamąsias pajamas ir bedarbio registracijos pažymėjimas) yra prima facie įrodymai, todėl juose užfiksuoti juridiniai faktai gali būti nuginčyti tik pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (CPK 177, 183, 185 straipsniai). Tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, teismas turi ištirti bylos atnaujinimo pagrindą įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka, t. y. visapusiškai, objektyviai, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadaryta. Tai turėjo esminę reikšmę neteisėtoms teismų išvadoms.

3. Skundžiamas nutartis priėmę teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nesusituokusių asmenų civilinius teisinius santykius bei nuosavybės teisių atsiradimą jungtinės veiklos pagrindu, neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo šalių ginčijamus teisinius santykius, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes. Tai lėmė nepagrįstą teismų išvadą, kad pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės negali turėti esminės reikšmės bylai ir sukelti pagrįstų abejonių dėl kitų įrodymų patikimumo bei priimto teismo sprendimo pagrįstumo.

5. Teismai netinkamai aiškino ir taikė atstovavimą reglamentuojančias teisės normas dėl įgaliojime aptarto pavedimo esmės ir turinio nustatymo, atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimo, procesinio atstovavimo teisės (CK 2.137, 6.756, 6.757, 6.759 straipsniai; CPK 51, 56, 57, 59 straipsniai).

6. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Šiaulių apygardos teismo teisėja J. Badaugienė buvo teisėjų kolegijos narė tiek nagrinėjant apeliacine tvarką bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, tiek atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą. Teisėja, dalyvavusi priimant pareiškėjai nepalankų sprendimą aukštesniosios instancijos teisme, vadovaujantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė. Dėl to buvo pažeista pareiškėjos konstitucinė teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Jeigu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso. Neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).            

 

            Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė O. S. prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

            1. Proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Kasacinis skundas grindžiamas iš esmės faktinių aplinkybių ir įrodymų komentavimu, tačiau tai nėra pagrindas jį tenkinti.

2. Kasacinio skundo argumentai, kad skundžiamas nutartis priėmę teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nesusituokusių asmenų civilinius teisinius santykius, neatitinka nė vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.

            3. Teismai nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimą, procesinį atstovavimą, ir priėjo prie teisėtos išvados, kad atsakovė, gyvenanti Anglijoje, pavedė atstovauti jos interesams savo motinai ir advokatei.

4. Kasacinio skundo argumentai dėl neteisėtos sudėties teismo, nagrinėjant atskirąjį skundą, yra nepagrįsti. Kasatorė, gavusi pranešimą apie jos atskirojo skundo nagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme laiką ir šį skundą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį, nereiškė nušalinimo teisėjai J. Badaugienei.                     

 

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė R. T. prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

            1. Teismai nepažeidė proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatorės pateiktų naujų įrodymų, kuriais ji grindė proceso atnaujinimo pagrindą, reikšmę teismai vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste ir nustatė, kad jie nesukelia pagrįstų abejonių dėl užbaigtoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.      

2. Teismai nepažeidė atstovavimą reglamentuojančių teisės normų. Atsakovė, gyvendama ir dirbdama Ispanijoje, neturėjo galimybės pati ginti savo interesų, susijusių su po tėvo mirties likusio jo turto paveldėjimu, todėl 2005 m. spalio 17 d. įgaliojimu įgaliojo vyro motiną atstovauti jai vedant tėvo turto paveldėjimo bylą, taip pat atstovauti jai teisme ir sudaryti sutartį su advokatu.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis skundas paduotas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti kasatorės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo. Be argumentų dėl proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, kasatorė nurodo ir tai, kad proceso atnaujinimo klausimas apeliacine tvarka išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, todėl yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šio klausimo išsprendimo priklauso bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas apeliacinės instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųstos teismo nutarties dėl atsisakymo atnaujinti procesą teisėtumą pagal kasaciniame skunde keliamus proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimus. Dėl to teisėjų kolegija pirmiausia nagrinėja kasacinio skundo argumentus dėl apeliacinio proceso teisėtumo.        

 

Dėl neleistinumo teisėjui dalyvauti nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje jis yra priėmęs procesinį sprendimą dėl bylos esmės

 

Kasaciniame skunde nurodyta, kad skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo atnaujinti procesą priėmusios teisėjų kolegijos narė buvo Šiaulių apygardos teismo teisėja Jolanta Badaugienė, nagrinėjusi apeliacine tvarka bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, todėl yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, nes byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas, jog bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu). Proceso teisės normų nustatyti atvejai, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje (CPK 71 straipsnis). Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje K. J. ir kt. v. Utenos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2010).

Kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija ir kad turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teismo ar teisėjo nešališkumo, pažymėta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime, kuriame, pasisakant dėl tinkamo proceso apeliacinės instancijos teisme, nurodyta, jog jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, reiškiantis, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pažymint, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas. Vienas iš šio principo turinio elementų yra tai, kad teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą. Neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2007; kt.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl asmens teisės į tinkamą teismo procesą (due process) civilinės bylos proceso atnaujinimo stadijoje. Siekiant užtikrinti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjančio teismo nešališkumą ir neutralumą bei principo, jog niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo debet esse judex in propria causa), įgyvendinimą, CPK 370 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas nagrinėti prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje atnaujintas procesas, teisėjui, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas. Toks draudimas galioja ne tik pirmosios instancijos teismo teisėjams, bet ir apeliacinės instancijos bei kasacinio teismo teisėjams. Nurodyta teisės norma aiškintina sistemiškai su CPK 71 straipsnio, reglamentuojančio neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, 2 dalies nuostatomis, pagal kurias, teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme.       

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis sistemine CPK 71 straipsnio 2 dalies ir 370 straipsnio 5 dalies analize, darytina išvada, jog teisėjas, išdėstęs savo nuomonę procesiniame sprendime dėl bylos esmės, tiek tuo atveju, kai toks sprendimas buvo panaikintas, tiek tuo atveju, kai dėl šio sprendimo prašoma atnaujinti procesą (t. y. kai toks jo sprendimas nebuvo panaikintas), negali dalyvauti nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą toje byloje ir (ar) atskirąjį arba kasacinį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus, taigi, nebūtų užtikrinta šalių teisė į tinkamą procesą (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. ir kt. v. Utenos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2010).

Jei yra abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jis privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o nušalinimas reiškiamas, jeigu teisėjas nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo savo iniciatyva. Nėra teisinio pagrindo sutikti su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad kasatorė, gavusi pranešimą apie jos atskirojo skundo nagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme laiką ir šį skundą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį, nereiškė nušalinimo teisėjai Jolantai  Badaugienei, todėl nėra absoliutaus apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Nagrinėjamu atveju teisėja turėjo nusišalinti savo iniciatyva (CPK 66 straipsnis).    

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti atnaujinti procesą byloje, kurioje jis buvo priėmęs procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos esmės, nesilaikydamas CPK 71 straipsnio 2 dalies ir 370 straipsnio 5 dalies nuostatų. Tai reiškia, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, todėl naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 

Konstatavusi absoliutų apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėti kasaciniame skunde keliamų proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo šioje konkrečioje byloje nustatytoms aplinkybėms klausimų, nes dėl jų nebuvo teisėto apeliacinio proceso (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, sprendžiantis proceso konkrečioje civilinėje byloje atnaujinimo klausimą, turi aiškinti ir taikyti proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir tikslus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų konkrečios bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-183/2001; 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. A. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“ byloje Nr. 3K-3-265/2004; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-572/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. C.  v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2010; kt.).

 

 

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

 

Panaikinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, grąžina kasatorei 132 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.

 

Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme

 

Kasaciniame teisme patirta 92,58 Lt išlaidų, susijusių su kasacinės bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Dėl to, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nėra teisinės galimybės priteisti šias išlaidas valstybės naudai šioje proceso stadijoje. Šį klausimą turės išspręsti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.

            Grąžinti V. Č. (a. k. duomenys neskelbtini) 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) žyminį mokestį, sumokėtą 2010 m. birželio 18 d. Swedbank AB.  

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                               Dangutė Ambrasienė

 

 

                                                                                                                      Virgilijus Grabinskas

   

 

                                                                                                                      Sigita Rudėnaitė