Administracinė byla Nr. N62-889/2010
Procesinio sprendimo kategorija 42.3; 42.22 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 16 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos
pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarimo A. B.
administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau - Institucija) įgaliotas
pareigūnas 2009 m. kovo 5 d. surašė A. B. administracinio
teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad 2008 m. gegužės 7 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buitinės
nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų, jiems persipildžius, tekėjo į aplinką,
vyko aplinkos teršimas nevalytomis buitinėmis nuotekomis (BDS7-307 mg O2/l; tai
buvo nustatyta 2008 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu Nr. 449), 2009 m. sausio
15 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
buitinės nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų, jiems persipildžius, tekėjo į
aplinką, vyko aplinkos teršimas nevalytomis buitinėmis nuotekomis (BDS7-210 mg
O2/l; tai buvo nustatyta 2009 m. vasario 4 d. patikrinimo aktu Nr.VR-14.7-22).
Nuotekų kaupimo rezervuarai yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
priklausinys. UAB „Antakalnio ūkis“, kurios direktorius yra A.
B., administruoja šį daugiabutį gyvenamąjį namą bei vykdo jo priežiūrą,
todėl turi pareigą užtikrinti tinkamą buitinių nuotekų tvarkymą. Taip A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007
m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6
punkto reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 516 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 86
straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Institucija, išnagrinėjusi A.
B. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. kovo 12 d. priėmė
nutarimą, kuriuo pripažino A. B. kaltu padarius
administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus ir paskyrė galutinę
450 Lt baudą. Nutarime konstatuotos administracinio teisės pažeidimo protokole
nurodytos aplinkybės.
II.
A. B., nesutikdamas su Institucijos priimtu
nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo
prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad administracinio
teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas A. B., asmens
kodas (duomenys
neskelbtini), o nutarimas priimtas A. B., asmens
kodas (duomenys
neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas
tikslus pažeidimo padarymo laikas; administracinė nuobauda turėjo būti paskirta
per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo, t. y. nuo 2008 m. birželio 20 d.;
pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesiaiškino, ar
jis yra atsakingas už padarytą pažeidimą, nes UAB „Antakalnio ūkis“
direktoriaus įsakymu atsakingu asmeniu už namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų
eksploataciją buvo paskirtas vadybininkas A. Š., o vėliau
– S. V..
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d.
nutarimu A. B. skundą iš dalies tenkino: Institucijos
nutarimo dalį, kuria A. B. paskirta administracinė
nuobauda už 2008 m. gegužės 7 d. padarytus pažeidimus panaikino ir bylą šioje
dalyje nutraukė, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad
nors administracinio teisės pažeidimo protokole yra suklysta įrašant
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kodą ir šio kodo ištaisymai nėra
aprašyti bei patvirtinti juos atlikusio asmens parašu, tačiau jokių abejonių
dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatumo nekyla, todėl ši
aplinkybė laikytina technine klaida, nedarančia įtakos ginčijamo nutarimo
teisėtumui bei pagrįstumui. Teismas pažymėjo, kad A. B. teiginys
apie tai, kad protokole nenurodytas tikslus pažeidimo padarymo laikas, yra nepagrįstas,
nes protokolas buvo surašytas dėl pažeidimų, kurie buvo nustatyti remiantis
2008 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu Nr. 449, kuriame užfiksuota pažeidimo
padarymo data – 2008 m. gegužės 7 d., bei 2009 m. vasario 4 d. patikrinimo aktu
Nr. VR-14.7-22, kuriame užfiksuota pažeidimo padarymo data - 2009 m. sausio 15
d. Teismas nustatė, kad A. B. padaryti administraciniai
teisės pažeidimai nėra trunkamieji, todėl administracinės bylos teiseną dėl 2008
m. gegužės 7 d. padarytų pažeidimų nutraukė. Spręsdamas klausimą dėl
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tinkamumo, teismas sulygino STR
2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos
apsauga“ bei STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros
privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ su UAB „Antakalnio ūkis“
direktoriaus 2007 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 26-V patvirtinta vadybininko
pareigine instrukcija ir nustatė, kad iš pareiginės instrukcijos negalima
spręsti, kad vadybininkui pavedami visi darbai, numatyti paminėtuose
reglamentuose, vadybininko pareigų visuma sukonstruota taip, kad jis yra
atsakingas už gyvenamojo namo, kaip statinio, statybinę būklę, o prievolė
atsakyti už gyvenamojo namo būklę, susijusią su reikalavimais higienai,
sveikatai, aplinkos apsaugai, instrukcijoje neakcentuojama, todėl negalima
neabejotinai konstatuoti, kad už nuotekų šalinimo rezervuaro perpildymą yra atsakingi
bendrovės vadybininkai.
III.
A. B., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo
prašo šį nutarimą panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia iš dalies tomis pačiomis
aplinkybėmis kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo,
kad jo veika neteisėtai buvo kvalifikuota pagal du ATPK straipsnius ir turėjo
būti kvalifikuota tik pagal ATPK 516 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad
pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad jis yra atsakingas už jam
inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymą, nes už daugiabučio gyvenamojo
namo bendrojo naudojimo objektų (tame tarpe ir nuotekų surinkimo šulinio)
priežiūrą yra atsakingas namo administratorius, kurio funkcijas įgyvendina
paskirtas vadybininkas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo
apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio
teismo nutarimas yra teisėtas. Teigia, kad A. B. padarė
du administracinius teisės pažeidimus, todėl jo veika buvo kvalifikuota pagal
du ATPK straipsnius. Nurodo, kad A. B. savo paskirtus vadybininkus
bei jų veiklą turėjo kontroliuoti.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto administracinio
kaltinimo matyti, jog A. B. patrauktas administracinėn
atsakomybėn už pareigos užtikrinti tinkamą buitinių nuotekų tvarkymą pažeidimą,
nes persipildžius nuotekų rezervuarui į aplinką ištekėjo buitinės nuotekos ir įvyko
aplinkos teršimas. Jo padaryta veika tiek Institucijos, tiek Vilniaus apygardos
administracinio teismo buvo kvalifikuota pagal ATPK 516 straipsnio 1
dalį, kurioje inter alia įtvirtinta,
kad nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal
teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą piliečiams nuo
keturių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio
iki penkių tūkstančių litų, ir pagal ATPK 86 straipsnį, kuriame inter alia įtvirtinta, kad teisės
aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, atsiradę dėl
pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės, užtraukia baudą
pareigūnams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Paminėtos teisės normos
yra blanketinės, šioje byloje nukreipiančios į Aplinkos apsaugos įstatymo
(administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 9 straipsnį,
kuriame numatyta, kad „piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai
ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir
nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų“, bei į Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515
patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (administracinio teisės pažeidimo
padarymo metu galiojusi redakcija) 6 punktą, kuriame įtvirtinta, kad „nuotekų
išleidimas į gamtinę aplinką gali būti vykdomas tik per išleistuvą, kuriam
įrengti teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybos leidimas arba suderintas
statybos projektas ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų
išleidimo į aplinką sąlygos (sąlygos nustatomos patvirtintame statybos
techniniame projekte (pagal kurį išduotas statybos leidimas) arba leidime nuotekų
išleidimui). Šis punktas netaikomas teisės aktų nustatyta tvarka vykdomam
nuotekų paskleidimui dirvožemyje naudojant mobiliąsias priemones“.
Analizuojant ATPK 516 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą
administracinio teisės pažeidimo sudėtį konstatuotina, kad šis pažeidimas gali
būti padaromas tik tyčia, t. y. sąmoningai išleidus nuotekas (arba sąmoningai leidus
joms ištekėti) į aplinką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje
byloje nenustatyta. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 21),
tiek 2009 m. vasario 4 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-22 (b. l. 25 - 26) yra
konstatuotas faktas, kad 2009 m. sausio 15 d. buitinės nuotekos iš nuotekų
kaupimo rezervuarų, jiems persipildžius, pateko į aplinką, tačiau nenurodytos
nei rezervuaro persipildymo priežastys, nei kitos aplinkybės, leidžiančios
konstatuoti atsakingo asmens tyčią dėl šio pažeidimo padarymo. Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 516
straipsnio 1 dalyje, teisena A. B. atžvilgiu nutraukiama,
nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties. Tuo tarpu ATPK 86 straipsnyje įtvirtinta
administracinio teisės pažeidimo sudėtis nustatyti pareigūno tyčią
nereikalauja, be to, dispozicija apima kaltinimą, todėl A. B.
padaryta veika pagal šį ATPK straipsnį buvo kvalifikuota teisingai.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar A. B. yra
tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Iš ATPK 86 straipsnio
sankcijos matyti, kad už šio pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn
gali būti traukiamas tik pareigūnas. Juo gali būti atitinkamo juridinio asmens
administracijos vadovas (šiuo atveju UAB „Antakalnio ūkis“ direktorius) arba jo
tinkamai įgaliotas (konkrečios funkcijos
atlikimui) asmuo. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2008 m. gruodžio 4 d. S. V. buvo paskirtas atlikti vadybininko A.
Š. pareigas (b. l. 10). A. Š. buvo atsakingas už
administruojamų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų priežiūrą, be kita ko, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Vadybininkas savo funkcijas atlieka vadovaudamasis vadybininko pareigine
instrukcija (b. l. 11 – 15). Teisėjų kolegija, išanalizavusi šios instrukcijos
nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta išvada,
kad UAB „Antakalnio ūkis“ vadybininkas
yra atsakingas tik už daugiabučio gyvenamojo namo, kaip statinio, būklę, o
pareiga vadybininkui atsakyti už šio namo būklę, susijusią su higiena, sveikata,
aplinkos apsauga, instrukcijoje neįtvirtinta. Dėl šios priežasties už pareigų,
kurių įvykdymas neperduotas kitiems asmenims, atlikimą yra atsakingas UAB
„Antakalnio ūkis“ direktorius A. B..
Teisėjų kolegija dėl A. B. apeliaciniame skunde išdėstytų
aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas savo nutarime išsamiai
pasisakė ir kurio argumentaciją apeliacinės instancijos teismas palaiko,
atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų
kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas keistinas nutraukiant 2009
m. sausio 15 d. administracinio teisės
pažeidimo, numatyto ATPK 516 straipsnio 1 dalyje, teiseną A. B. atžvilgiu, nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties.
Teisėjų
kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
A. B. apeliacinį
skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio
30 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Vilniaus
regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. kovo
12 d. nutarimo Nr. VR-14.1-25 (AM Nr.053420) dalį, kuria A.
B. paskirta administracinė nuobauda už 2008 m. gegužės 7 d. padarytų administracinių
teisės pažeidimų, numatytų ATPK 516 straipsnio 1 dalyje ir 86 straipsnio
1 dalyje, padarymą bei už 2009 m. sausio 15 d. administracinio teisės pažeidimo,
numatyto ATPK 516 straipsnio 1 dalyje, padarymą panaikinti ir bylą
šioje dalyje A. B. atžvilgiu nutraukti, kitą nutarimo
dalį palikti nepakeistą.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas
Ablingis
Artūras
Drigotas
Stasys
Gagys