Civilinė byla Nr.e2-285-1056/2025

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-02102-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Edita Masiukienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Justinai Janšauskei, 

dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovui advokatui Manvydui Šivickui,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. K.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. G. išlaikymui po 260 Eur per mėnesį, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

2.       Ieškovė, jos atstovas ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė R. R. (toliau - ieškovė) ir atsakovas A. G. (toliau - atsakovas) santuokos nebuvo sudarę, tačiau jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu ir vaiku gyveno kartu apie vienerius metus. Šiuo metu ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena, atsakovas nebeteikia išlaikymo sūnui. Ieškovė grįžo su sūnumi į Lietuvą 2024 m. spalio 2 d., nes bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto šeimoje ir jo emocinio nestabilumo. Paskutinį kartą ieškovė su atsakovu bendravo gruodžio mėnesį prieš Naujuosius metus. Atsakovas jai nurodė, kad nieko nenori žinoti apie vykstančius teisminius procesus dėl išlaikymo vaikui. Ieškovės turtinė padėtis neleidžia vienai tinkamai rūpintis nepilnamečiu sūnumi. Šiuo metu ieškovė dirba, dirbti pradėjo lapkričio mėnesį. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininke prie (duomenys neskelbtini). Sūnus eina į (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sūnumi Lietuvoje apsigyveno pas giminaičius, prisideda prie komunalinių mokesčių, maisto pirkimo, finansiškai jai padeda artimieji. Duomenų apie atsakovo pajamas ieškovė neturi ir jų pateikti negali. Atsakovas yra sveikas, darbingas. (duomenys neskelbtini)  jis dirbo (duomenys neskelbtini), pardavinėjo (duomenys neskelbtini), jis turi automobilį, nuomuojasi (duomenys neskelbtini). Prašo teismo, kad nepilnamečio sūnaus A. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, nes sūnus nuo gimimo augo kartu su ieškove. Ieškovės ryšys su sūnumi yra labai glaudus, ji nėra piktnaudžiavusi motinos valdžia, sūnus prie jos prisirišęs.

3.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, šaukimas į teismo posėdį per įteikiančiąją užsienio valstybės įstaigą, tačiau dokumentų jam įteiki nepavyko, žinomu telefono numeriu (duomenys neskelbtini)  atsakovas neatsiliepė, dokumentai jam taip pat buvo siunčiami elektroniniu paštu, tačiau apie jų gavimą atsakovas nepatvirtino. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

4.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė ir kurią teismo posėdžio metu atstovė palaikė, kad Skyrius sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu. Skyrius neprieštarauja, kad bylos šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Iš vaiko tėvo būtų priteistas 300 Eurų dydžio išlaikymas užtikrinantis ne tik būtiniausius vaiko poreikius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai. 

5.       Nustatyta, kad ieškovė R. R. ir atsakovas A. G. yra nepilnamečio vaiko A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę, gyvena atskirai.

6.       Ieškovės paaiškinimais, iš esmės patvirtintais išvadą teikiančios institucijos bei nepaneigtais atsakovo, šalių nepilnametis vaikas A. G. negyvena su tėvu nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

8.       Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

9.       CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

10.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas, šalims nutraukus tarpusavio santykius, liko gyventi su ieškove. Ieškovė daugiau vaikų neturi, šeimos nėra sukūrusi. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Duomenų, apie tai, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku bei apie ieškovės netinkamą motinos valdžios vykdymą, byloje nėra. Atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsižvelgia į pateiktą išvadą bei į tai, kad vaiko kasdiene priežiūra, maitinimu, auklėjimu rūpinasi viena ieškovė, atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą, nepilnamečio vaiko A. G., gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina R. R. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2, 4 dalys).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

11.       Byloje esančiais įrodymais apie šalių turtinę padėtį nustatyta, kad nuo 2024 m. lapkričio 11 d. ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra asmuo, auginantis vaiką iki (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovės žodžiais jos atlyginimas bendrovėje yra 800-900 Eur. Ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, ieškovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto.

12.       Teismo gautais iš VSDFV duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba. Jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas neturi nekilnojamojo turto, valdomo nuosavybės teise. Iš atsakovo priverstine tvarka išieškoma 11,58 Eur skola vykdomojoje byloje.

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

14.       Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

15.       Minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

16.       Nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas išmokos vaikui dydžiu, nes ši išmoka skirta vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

17.       Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21, 22 punktai).

18.       Ieškovė nedetalizavo A. G. poreikių, prašydama priteisti iš atsakovo 260 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad A. G. poreikiai įprasti (maistas, rūbai, vaistai, higienos priemonės, mokestis (duomenys neskelbtini), kt.), paaiškino, kad kas mėnesį (duomenys neskelbtini) poreikiams reikalinga vidutiniškai 500 Eur suma. Atsakovas neginčijo prašomo priteisti iš jo vaikui išlaikymo dydžio.

19.       Nuo 2025 m. sausio 1 d. vienos MMA dydis yra 777 Eur. Nors ieškovė nurodė, kad dar nėra susitvarkiusi dokumentų Lietuvoje ir iš valstybės finansinės pagalbos vaikui negauna, tačiau netgi tokiu atveju, jei ši valstybės teikiama išmoka vaikui būtų pradedama mokėti, vertintina, kad 500 Eur suma per mėnesį nepilnamečio A. G. poreikiams yra per maža ir nagrinėjamu atveju iš 500 Eur sumos, būtinos A. G. poreikiams, neturi būti išskaičiuojama valstybės teiktina A. G. suma, nes taip būtų iš esmės pažeista vaiko teisė į minimalių jo poreikių tenkinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

20.       Nors byloje nėra duomenų apie atsakovo kas mėnesį gaunamas pajamas, tai negali būti pagrindu nukrypti nuo abiejų tėvų išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo, nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1190-1012/2024, 30 punktas).

21.       Kaip matyti, šalys neturi vertingo turto, ieškovė turi nuolatinį pajamų šaltinį, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovės reikalavimui byloje neprieštaravo (nepateikė atsiliepimo, teismo posėdyje nedalyvavo), duomenų apie savo pajamas, kitus išlaikytinius, galimą nedarbingumą dėl sveikatos būklės nepateikė. Teismas pažymi, kad nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visetą, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio A. G. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 500 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje šiuo metu turi būti 260 Eur. Toks išlaikymas, teismo vertinimu, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

22.       Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl 260 Eur išlaikymo priteisimo iš atsakovo A. G. nepilnamečio A. G. naudai nuo ieškinio teismui padavimo dienos (t. y. 2024 m. spalio 15 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.198 straipsnis).

23.       Teismas priima sprendimą dėl 260 Eur išlaikymo priteisimo, įvertinęs byloje nustatytą abiejų šalių turtinę padėtį bei galimybes uždirbti jų nepilnamečio vaiko poreikiams būtinas lėšas.

24.       Teismas, priteisdamas iš atsakovo A. G. 260 Eur mėnesinį išlaikymą nepilnamečio A. G. naudai, skiria šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę R. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

25.       Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

26.       Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

27.       Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 11,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 110 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 650 Eur ieškovei suteiktos teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pareikšto ieškinio materialiniai reikalavimai tenkinami, todėl iš atsakovo priteisiamos ieškovės ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos bei žyminis mokestis – iš viso 760 Eur ieškovei ir 11,83 Eur valstybei.

30.       Atsakovui teismo sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu nežinant atsakovo gyvenamosios, darbo vietos.

31.       Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

Paskirti ieškovę R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 11,83 Eur (vienuolika eurų 83 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662.

Įteikti teismo sprendimą atsakovui A. G. viešo paskelbimo būdu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

2024 m. spalio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                                             Edita Masiukienė