Baudžiamoji byla 1 A – 400 – 491 / 2011

Proceso Nr. 1-45-1-00280-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)

Pranešėjas Valdas Petras Meidus

Teisėjas Artūras Ridikas

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

dalyvaujant :

prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta trijų metų laisvės atėmimo bausme ir O. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

NUSTATĖ:

O. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. kovo 19 d. apie 14.20 val., iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsino pagrobti bendros 456,41 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. B. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sumažinti jam skirtą galutinę subendrintą bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra vedęs ir kartu su žmona augina mažametį sūnų, vienintelis dirbantis šeimoje, charakterizuojamas teigiamai, invalidas ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad apylinkės teismas turėjo skirti jam galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, paskyrė bausmę ir subendrino ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme. Apeliantas skundu ginčija tik jam pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydį, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 50 str. 2 d. nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. BK 64 str. 1 d. ir 3 d. numato, kad nuteistajam, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padariusiam naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, bausmes subendrina visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdais. Kai bausmės sudedamos iš dalies, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu O. B. pagal BK 180 str. 1 d. buvo nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams, šios bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui. Neatlikęs šios bausmės, O. B. pasikėsino padaryti naują nusikalstamą veiką, už kurią jį teismas skundžiamu nuosprendžiu nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Naują nusikalstamą veiką O. B. padaryti pasikėsino ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskyręs bausmę, apylinkės teismas teisingai ją subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 64 str. reikalavimus. Kaip jau minėta aukščiau, BK 64 str. reglamentuoja tik du bausmių subendrinimo būdus – visišką arba dalinį bausmių sudėjimus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas O. B. paskirtas bausmes subendrino apeliantui palankesniu bausmių subendrinimo būdu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Būtina pabrėžti, kad subendrindamas apeliantui paskirtas bausmes, apylinkės teismas prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjo, BK 50 str. 2 d. prasme, minimalią skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, apylinkės teismas BK 50 str. ir 64 str. reikalavimų nepažeidė, o nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos manymu, yra teisinga ir atitinka nuteistojo asmenybę.

Nuteistasis skundu prašo skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Patenkinus šį nuteistojo prašymą gautųsi, jog skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtos bausmės būtų subendrintos bausmių apėmimo būdu, kurio BK 64 str. nenumato. Be to, paskyrus galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, O. B. iš esmės liktų nenubaustas už paskutinę nusikalstamą veiką. Tokia situacija būtų neadekvati ir neproporcinga nei nuteistojo asmenybės, nei jo padarytų nusikaltimų pavojingumui, o taip pat prieštarautų vienam iš BK 41 str. 2 d. 5 p. įtvirtintų bausmės tikslų – teisingumo principo įgyvendinimui. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo prašymas skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams – yra nepagrįstas, jis prieštarauja baudžiamojo įstatymo reikalavimams, todėl tenkinti jį nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra vedęs ir kartu su žmona augina mažametį sūnų, jis vienintelis maitina savo šeimą, charakterizuojamas teigiamai, yra invalidas ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau atsižvelgti į šias, o tuo pačiu ir kitas BK 54–62 straipsniuose įtvirtintas aplinkybes teismas privalo tik skirdamas bausmes už atskiras ir konkrečias nusikalstamas veikas. Subendrindamas už kelias atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas atsižvelgia ne į minėtas, o į kitas, BK 63–65 straipsniuose įtvirtintas aplinkybes. Be to, tiek apelianto skunde nurodytas, tiek ir kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes apylinkės teismas jau įvertino ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę už naują nusikalstamą veiką. Naujų duomenų ar motyvų, galinčių sukelti abejones apylinkės teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydžiu, apeliaciniame skunde nėra.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė apeliantui paskirtų bausmių subendrinimo klausimus, todėl pagrindo keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas               Valdas Petras Meidus

Teisėjai               Algirdas Gaputis

              Ričardas Gilys