Administracinė byla Nr. eI2-1312-1047/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03688-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. U. Q. (S. U. Q.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 164 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 5 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2021 m. spalio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) su prašymu išduoti vieneriems metams Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą (toliau – ir Viza) darbo pagrindu. Ambasada priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Vizą dėl to, kad buvo nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2, 10, 15 punktuose nurodytos aplinkybės.
Paaiškina, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. su Lietuvoje registruotu darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Darbdavys), nuotoliniu būdu sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 2021/09/06/01 (toliau – ir Darbo sutartis), kuria susitarė, kad pareiškėjas dirbs pas Darbdavį santechniko pareigose. Darbo sutarties terminas – nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2022 m. spalio 7 d. – vieneri metai. Darbo užmokestis – 700 Eur per mėnesį. Šalys susitarė, kad pareiškėjas pradės dirbti nuo Vizos gavimo dienos. Darbo vieta – Lietuvos Respublika. Tačiau Ambasada priėmė Sprendimą, nevertindama nurodytų faktinių aplinkybių, ir netinkamai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko Sprendimas turėtų būti panaikintas.
Nurodo, kad pareiškėjas pagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, taip pat pateikė visus Įstatyme nurodytus reikalingus dokumentus ir informaciją šiam tikslui pagrįsti. Prašymo pateikimo metu pareiškėjas nurodė, kad jo tikslas yra atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką pagal Darbo sutartį; pareiškėjo profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (santechnikas, profesijos kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių: 712622); šių dviejų, pirmiau paminėtų sąlygų įgyvendinimui, jam Lietuvos Respublikoje yra suteiktos visos reikalingos sąlygos. Visi dokumentai buvo pateikti tinkami ir atitiko Įstatymo bei Vizų aprašo reikalavimus. Jokių pastabų ir (ar) papildomų komentarų iš vizų tarnybos darbuotojų pareiškėjas nesulaukė. Taip pat nebuvo paprašyta pareiškėjo tam tikrus dokumentus ir (ar) informaciją ir (ar) faktus patvirtinti, paneigti, papildyti, (pa) motyvuoti ir (ar) patikslinti.
Nesutinka su išvada, kad dėl pareiškėjo atvykimo dirbti į Lietuvos Respubliką gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas pateikė tikrovę atitinkančius duomenis dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką tikrojo tikslo, darbo konkrečioje įmonėje, pragyvenimo šaltinių ir kt., kas visiškai atitinka Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Be to, teikiant dokumentus pareiškėjas pateikė tikrovę atitinkančius duomenis apie save, įgytą kvalifikaciją ir kvalifikaciją patvirtinantį išsilavinimą. Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dėl pareiškėjo atvykimo dirbti į Lietuvos Respubliką gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Pabrėžia, kad nėra jokių pagristų ir motyvuotų aplinkybių, kad juridinis asmuo, kviečiantis pareiškėją atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 2006 m. įsteigta įmonė, kuri sėkmingai vykdo veiklą jau daugiau nei 15 metų. Įmonės veiklos sritys – mediena, statyba. Įmonėje šiuo metu dirba 41 darbuotojas. Įmonė neturi jokių skolų, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui yra kasmet teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan. Taigi, nėra jokių pagrįstų duomenų, kad pareiškėją kviečiantis juridinis asmuo nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesiaiškino nagrinėjamam atvejui reikšmingų aplinkybių bei itin formaliai taikė Įstatymo nuostatas. Dėl tokio neveikimo pareiškėjui buvo užkirstas kelias pasinaudoti Įstatymo 17 straipsnio ir Vizų aprašo 70.13 papunkčio nuostatomis, suteikiančiomis teisę gauti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą.
Pažymi, kad taip pat Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, yra neproporcingas, nepakankamai motyvuotas, neparemtas objektyviais faktais.
Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad priimant sprendimus tokiose situacijose nėra pareigos vertinti visų aplinkybių visumos. Tokia formuluotė tik pagrindžia, kad dažnu atveju sąžiningi užsienio piliečiai, siekiantys legaliai atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje be jokio pagrindo ir remiantis tik formaliu nagrinėjančių asmenų vertinimu, sulaukia jiems nepalankaus sprendimo. Toks teisės turėjimas ir neobjektyvus jos pritaikymas, priimant sprendimus, leidžia daryti išvadas, kad būtent atsakovas nevertino nurodytų faktinių aplinkybių ir netinkamai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas. Nors atsiliepime nurodyta, kad trūksta duomenų apie pareiškėjo turimas pragyvenimo lėšas, apgyvendinimą Lietuvoje bei nurodyta, jog kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai nebuvo patvirtinti notariškai, todėl yra abejojama jų tikrumu ir patikimumu, tačiau tokie atsakovo reikalavimai yra pertekliniai ir neatitinkantys Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizų aprašas). Vizų aprašas reglamentuoja darbdavio (kvietėjo) įsipareigojimus ir kvietimo pateikimo tvarką. Taigi darbdavys, teikdamas raštą, savaime įsipareigoja apgyvendinti ir remti užsienietį, o dėl šio pagrindo jokių papildomų dokumentų vizų nagrinėjimo metu pateikti nėra reikalaujama. Pareiškėjui nesuprantamas atsakovo argumentas, kad kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai nebuvo patvirtinti notariškai, todėl yra abejojama jų tikrumu. Šiuo aspektu nurodo, kad pareiškėjo dokumentai, susiję su išsilavinimu yra patvirtinti notariškai ir legalizuoti. Šių dokumentų skaitmeninės kopijos buvo pridėtos kartu su teikiamu skundu.
2022 m. sausio 4 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad pareiškėjas pateikė visus reikalingus (ir Įstatyme nurodytus) dokumentus bei informaciją. Dokumentų priedai buvo pridėti kartu su pareiškėjo teikiamu skundu. Teismui pridėjo dokumentus, patvirtinančius asmens turimas lėšas. Mano, kad atsakovo sprendimas yra šabloniškas, jį priimdamas atsakovas visiškai neindividualizavo pareiškėjo situacijos, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios atsakovui buvo išdėstytos, neanalizavo dokumentų, kurie atsakovui buvo pateikti iki Sprendimo priėmimo, todėl priėmė Sprendimą, kuris neatitinka VAĮ nuostatų.
Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pažymėdamas ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad konsulas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo kvalifikaciją turintys pagrįsti dokumentai tėra kopijos ir nėra patvirtinti notariškai, todėl nebuvo galima nustatyti pateiktų faktų tikrumo ir patikimumo. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie jo apgyvendinimą Lietuvoje. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų lėšų turėjimą. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą, per N.VIS kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą bei VSD su klausimais, nurodydamas, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų apie apgyvendinimą, dokumentai, patvirtinantys kvalifikaciją, kelia abejonių dėl jų autentiškumo. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 11 d. pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. T. buvo nubaustas pagal ANK 542 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tarpininkavo išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dviem (duomenys neskelbtini) piliečiams. Įmonė su jais 2021 m. kovo 23 d. nutraukė darbo sutartis, tačiau Migracijos departamento apie tai per 7 dienas, kaip tai įpareigoja padaryti Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas, neinformavo; 2021 m. gegužės 13 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. T. nubaustas 400 Eur bauda.
Dėl skundo argumentų nurodo, kad konsului priimant skundžiamą sprendimą egzistavo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta sąlyga, t. y. juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kviečiantis pareiškėją atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis 15 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą – jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies formuluotė yra imperatyvi, taigi konsulas vien šiuo pagrindu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti Sprendimą neišduoti pareiškėjui vizos. Todėl pareiškėjo argumentai, kad konsulas, priimdamas Sprendimą, turėjo atsižvelgti į pareiškėjo individualią situaciją, atmestini kaip nepagrįsti. Įstatymas nenumato pareigos konsului, priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą užsieniečiui Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu, papildomai aiškintis ir įvertinti aplinkybes dėl tarpininkaujančios įmonės ūkinės veiklos, finansinės būklės, padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, mažareikšmiškumą ir pan.
Apibendrindamas atsakovas nurodo, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, Sprendimą priėmė pagal kompetenciją ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus ir pagrįstas, jame nurodytas tiek jo priėmimo teisinis, tiek faktinis pagrindas.
2022 m. sausio 11 d. atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2021 m. gegužės 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. T. buvo nutarimu buvo baustas už administarcinį nusižengimą, t.y. už tarpininkavimą išduodant leidimus laikinai gyventi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) piliečiams R. B. ir m. B.. Įmonė su minėtais asmenimis nutraukė darbo sutartis 2021 m. kovo 23 d., tačiau neinformavo Departamento per 7 dienas kaip tai įpareigoja padaryti įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Nutarimas yra įsiteisėjęs. Tai buvo ir yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas konsului netenkinti pareiškėjo 2021 m. spalio 5 d. prašymo išduoti nacionalinę vizą (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Visi kiti samprotavimai nėra bylai teisiškai reikšmingi.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 164, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo išnarinėti iš naujo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 5 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą vieneriems metams. Prašymui pagrįsti pateikė 2021 m. rugsėjo 6 d. tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotoliniu būdu sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. 2021/09/06/01, kuria sutarė, kad pareiškėjas eis bendrovėje santechniko pareigas. Darbo sutarties terminas – nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2022 m. spalio 7 d. Darbo užmokestis – 700 Eur. Šalys susitarė, kad pareiškėjas bendrovėje pradės dirbti nuo vizos gavimo dienos. Taip pat su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą (pasą); darbdavio užpildytą tarpininkavimo rašto per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) numerį; dokumentą, patvirtinantį pareiškėjo turimą santechniko kvalifikaciją (diplomą); sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, galiojantį Lietuvos Respublikoje ir kituose Šengeno valstybėse ne mažiau nei 1 (vienerius) metus ir dokumentą, patvirtinantį mokesčio už vizos nagrinėjimą, sumokėjimą.
Ambasados pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruotu atvykimo į Lietuvą tikslu, 2021 m. spalio 5 d. kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą ir VSD, prašydamas pateikti informaciją, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.
Migracijos departamentas 2021 m. spalio 11 d. pateikė prašomą informaciją ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 542 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tarpininkavo išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dviem (duomenys neskelbtini) piliečiams. Bendrovė su minėtais užsieniečiais 2021 m. kovo 23 d. nutraukė darbo sutartis, tačiau Migracijos departamento apie tai per 7 dienas, kaip tai įpareigoja padaryti Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas, neinformavo. 2021 m. gegužės 13 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. T. nubaustas 400 Eur bauda.
Ambasada 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 164, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą teisinis pagrindas – Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 10, 15 punktai.
Pareiškėjas, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamu atveju aktualūs ginčo santykius reglamentuojantys specialūs teisės aktai: Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.
Tvarkos aprašo 87 punkte nustatyta, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo.
Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai (2021 m. gegužės 10 d. administarcinio nusižengimo protokolas Nr. 4500-ANR_P-63-2021, 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-708-2021), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. T. 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal ANK 542 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tarpininkavo išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dviem (duomenys neskelbtini) piliečiams. Bendrovė 2021 m. kovo 23 d. nutraukė su užsieniečiais sudarytas darbo sutartis, tačiau apie sutarčių nutraukimą Migracijos departamento, kaip nustatyta Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte, per 7 dienas neinformavo. Šias faktines aplinkybes patvirtina į bylą pateikti 2021 m. gegužės 10 d. administracinio nusižengimo protokolas ir 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje.
ANK 542 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Taigi, iš bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui tarpininkaujančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas per vienerius metus yra baustas administracine tvarka už pažeidimo, padaryto ANK 542 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Bendrovės vadovas, apie nutrauktus darbo santykius su užsieniečiais neinformavęs Migracijos departamento, pažeidė Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvų reikalavimą apie darbo sutarties, sudarytos su užsieniečiu, nutraukimą, per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą.
Teismo vertinimu, iš aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis ir prie prašymo pateiktus dokumentus, taip pat informaciją, gautą iš Migracijos departamento, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui nacionalinė viza negali būti išduota, nes buvo nustatyta, jog pareiškėjui tarpininkaujanti bendrovė per vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų imperatyvių įpareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Atkreiptina, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto formuluotė yra imperatyvi, todėl konsulas vien šiuo pagrindu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti Sprendimą neišduoti vizos pareiškėjui. Ši Įstatymo norma, be kita ko, nenustato jokių išimčių, kurioms esant galėtų būti priimamas priešingas sprendimas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius administracinės atsakomybės Darbadvbiui taikymą. Taigi savo poziciją įrodė atsakovas.
Pareiškėjas skunde pateikia prieštaravimus ir dėl kitų konsulinio pareigūno nustatytų faktinių aplinkybių (pareiškėjas, pagrįsdamas turimą kvalifikaciją pateikė notariškai nepatvirtintas dokumentų kopijas, dėl ko konsuliniam darbuotojui nebuvo galima nustatyti pateiktų faktų tikrumo ir patikimumo; nepateikti dokumentai apie pareiškėjo apgyvendinimą Lietuvoje; nepateikti dokumentai, kurie patvirtintų lėšų turėjimą), turėjusių pagrindą atsisakyti išduoti vizą. Teismas pabrėžia, kad nustačius, kad egzistuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyti pagrindai, vizą išduoti atsisakoma. Minėta, kad tai yra savarankiškas atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas, kurį konstatavus, konsulinis pareigūnas neturi pareigos papildomai vertinti tarpininkaujančios bendrovės veiklos, finansinės būklės ar aplinkybių dėl padaryto administracinio nusižengimo ir pan. Sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas vien nustačius, jog fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis atvykti užsienietį, per pastaruosius vienerius metus pažeidė Įstatymo nuostatas, tai yra nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Kaip ir nagrinėjamu atveju, pareigūnui nustačius, kad egzistuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyti pagrindai, kitų aplinkybių (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktai) priešingas įrodymas, pareiškėjo teisinei padėčiai reikšmės neturėtų.
Apibendrinus darytina išvada, kad Ambasada, priimdama Sprendimą, tinkamai taikė teisės aktų normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą, laikėsi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendime tiksliai nurodytas Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, įvardinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Sprendimas neatitinka tokio sprendimo aiškumo ir pagrįstumo pagrindų (VAĮ 10 straipsnis, ginčui aktuali redakcija).
Ambasada nustačiusi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 10, 15 punktuose nurodytas aplinkybės turėjo teisinį pagrindą priimti Sprendimą, kurio ydingumo skunde išdėstytais argumentais pareiškėjas neįrodė. Sprendimą pripažinus teisėtu, atitinkamai atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą. Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pagrindinių reikalavimų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. U. Q. (S. U. Q.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Beata Martišienė
Gediminas Užubalis