Civilinė byla Nr. 2-7269-642/2013

(Proceso Nr. 2-06-3-05457-2013-8)

                                                              Procesinio sprendimo kategorija 128.11;

129.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m.  birželio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą suinteresuotiems asmenims D. K., N. B. dėl antstolio A. S. veiksmų,

n u s t a t ė: 

pareiškėjas R. B. skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolio A. S. 2013-04-11 patvarkymą Nr. S1-197921 dėl parduodamo turto vertės ir įpareigoti atšaukti parduodamo turto 0,1018 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1018 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes.

Antstolis A. S. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla perdavė teismui. Nurodė, kad Civilinio proceso kodeksas suteikia antstoliui įgaliojimus turtą įkainoti, todėl antstolis atsižvelgdamas į 2013-01-30 turto vertintojo UAB „Lituka ir ko“ vertinimo ataskaitoje Nr. LDC-30139 nurodytą rinkos kainą ir įkainavo parduotiną iš varžytynių turtą. 2013-02-05 patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1-185806, Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio nustatyta tvarka, susipažinimui ir nuomonės dėl antstolio nustatytos turto kainos nustatymo buvo perduotas skolininkams/pareiškėjams. Pareiškėjas šį dokumentą gavo, tai patvirtina pašto kurjerio atžyma. Pareiškėjas Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalyje suteikta teise nepasinaudojo, t.y. nepareiškė antstoliui prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainavimo, todėl skundo pareiškimas esant paskelbtoms varžytynėms, turėtų būti vertinamas kaip siekis užvilkinti išieškojimo procesą.

Dėl skundo padavimo termino

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų 2013-05-06 (b.l. 3), t.y. nuo skundžiamo patvarkymų atlikimo nepraėjus devyniasdešimt dienų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas R. B. nėra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Dėl pareiškėjo R. B. reikalavimų

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolis vykdo 2009-08-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 187-2N/2009 dėl skolininkams ir įkeisto daiktų savininkams R. B. ir N. B. priklausančio įkeisto turto 0,2567 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise R. B. ir N. B., pardavimo iš varžytynių, išieškotojos D. K. naudai. 2011-05-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė kreditorės – D. K. prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą dėl likusios skolos išieškojimo, priverstinai realizavus įkeistą daiktą, iš skolininko ir įkeisto daikto savininko R. B. ir skolininkės bei įkeisto daikto savininkės N. B., tenkinti. Pažymėjo, kad Civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gavus mažesnę sumą nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovei pageidaujant ir prašant, antstolis turi tęsti priverstinio vykdymo - veiksmus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį 22397,30 Lt (dvidešimt du tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt septyni litai, ir 30 centų) skolos bei kreditorei perimant turtą antstoliui sumokėtas 2840,00 Lt vykdymo išlaidas, išieškoti - iš kito skolininkų R. B. ir N. B. turto, bet jau neturint pirmenybės prieš kitus kreditorius. 2013 m. vasario 4 d. antstolio kontoroje buvo gauta nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LDC-30139, kurioje nurodyta, kad 0,1018 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., rinkos vertė yra (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0010/11/2146, II tomas b.l. 114). 2013-02-05 patvarkymu Nr. S1-185806 dėl areštuoto turto vertės nustatymo, atsižvelgiant į 2013 m. sausio 30 d. turto vertės ataskaitą (ekspertizės aktą) Nr. LDC-30139, nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/02146, areštuoto skolininkui R. B. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vertės yra sekančios: žemės sklypo, bendras plotas 0,1018 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),  žemės sklypo, bendras plotas 0,1008 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 36 000,00 Lt (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnis, vykdomoji byla Nr. 0010/11/02146, II tomas, b.l. 114). 2013-04-10 antstolio kontoroje buvo gautas 2013-04-10 R. B. prieštaravimas dėl parduodamo turto kainos nustatymo ir pardavimo iš varžytynių, kuriame nurodoma, kad gyvenamosios paskirties žemės sklypų 0,1018 ha esančių (duomenys neskelbtini) ir 0,1008 ha (duomenys neskelbtini)  antstolio nustatyta vertė yra ženkliai mažesnė negu parduodamų analogiškų žemės sklypų Klaipėdos priemiestyje Kalotėje. Tai akivaizdžiai matosi apžvelgus skelbimus internete ir spaudoje bei apklausus nekilnojamojo turto agentūras dėl parduodamų žemės sklypų. Prieštarauja, kad būtų vykdomos varžytynės šiam turtui nustatyta sumažinta kaina, reikalauja atšaukti paskelbtas varžytynes ir nustatyti šiems sklypams realiai rinkoje esančią vertę (vykdomoji byla Nr. 0010/10/04260, II tomas, b.l. 180).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad antstolis skolininko turtą įkainotų rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.  Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Įstatymas antstoliui ne tik nustato pareigą, bet ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007).

Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydama įkeisto ir areštuoto turto pardavimą iš varžytynių, pirmiausia nustatė parduodamo turto vertę pagal 2013-02-04 nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LDC-30139 (vykdomoji byla Nr. 0010/11/2146, II tomas, b.l. 94-111). Pareiškėjui nesutikus su antstolio nustatyta turto verte, patvarkyme buvo išaiškinta, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 681 straipsniu šalys prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, patvarkymas pareiškėjui R. B. buvo įteiktas 2013-02-18 (vykdomoji byla Nr. 0010/11/2146, II tomas, b.l. 112).Tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas apginti savo, jo nuomone, pažeidžiamas teises. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2013-03-12 teikė antstoliui prašymą dėl sutikimo įregistruoti servitutą (vykdomoji byla Nr. 0010/11/2146, II tomas, b.l. 115), tačiau prieštaravimų antstoliui dėl turto įkainojimo neteikė. Nors pareiškėjas nesutinka su antstolio nustatyta turto verte, tačiau nepateikė jokių dokumentų, nustatančių realiai kitokią kainą. Pareiškėjo į bylą pateikti skelbimai internete neturi įrodomosios galios iš kurios realiai būtų galima nustatyti pareiškėjui priklausančių sklypų vertės, šie skelbimai parodo savininkų norimą gauti kainą už parduodamus sklypus. Turto vertinimą gali atlikti tik kvalifikuotas turto vertintojas, turintis Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. Be to turto vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto vertinimo metodika, Tarptautiniais ir Europos vertinimo standartais, kitais atskirą vertinimo sritį reglamentuojančiais teisės aktais, profesinės etikos kodekso. Abejoti turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą, taip pat šio turto vertintojo nustatyta skolininkės turto verte, nėra jokio pagrindo, kadangi iš ekspertizės aktų matyti, kad UAB „Lituka“ ir Ko įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, turto vertinimą atliko įstatymų nustatyta tvarka, turtas buvo vizualiai apžiūrėtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie tai, kad turto vertintojas nustatė neteisingą, sumažintą turto vertę. Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnis). Tuo tarpu skolininkas neteikė antstoliui prieštaravimų dėl 2013-02-05 patvarkymo Dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S1-185806, o skundžia 2013-04-11 antstolio priimtą patvarkymą Nr. S1-197921, kuris yra priimtas tam, kad laikantis įstatymų nuostatų informuoti pareiškėją  apie tai, kad Civilinio proceso kodekso 722 straipsnyje nustatyta tvarka antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma 60 procentų nuo turto arešto akte nurodytos kainos, šiuo atveju 2013-02-05 patvarkymo Dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S1-185806. 2013-04-11 antstolio priimtas patvarkymas Nr. S1-197921 yra informatyvaus pobūdžio, priimtas laikantis įstatymų reikalavimų. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininko turtą įkainoja antstolis, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju kai turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyto turto vertė. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis įstatymas nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką, kad ginčytinais atvejais turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė ir turto kainą, remdamasis eksperto išvada, turi nustatyti antstolis, kas ir buvo padaryta vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/2146. Tuo tarpu skolininkas R. B. neteikė prieštaravimų dėl patvarkymo dėl 2013-02-05 patvarkymo Dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S1-185806, vis kreipiasi į antstolį su skundais nesistengdamas bendradarbiauti su antstoliu, o vilkindamas vykdymo procesą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad antstolis, įkainodama realizuojamą turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę. Be to, pažymėtina ir tai, kad turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių metu. Jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali Civilinio proceso kodekso 704 straipsnio nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei nenustačius pareiškėjo nurodomų jo, kaip skolininko, interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo R. B. skundo tenkinti nėra nei faktinio  nei teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513, 681, 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atmesti pareiškėjo R. B. skundą suinteresuotiems asmenims D. K., N. B. dėl antstolio A. S. veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/11/2146  gražinti antstoliui A. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Danutė Žvinklytė