Civilinė byla Nr. 2A-1711/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 44.2., 69.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1049-153/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ ieškinį atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl supaprastinto atviro konkurso procedūros nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 5 d. paskelbė apie supaprastintą atvirą Kaišiadorių lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ pastato išorinių atitvarų bei šilumos ūkio renovavimo pirkimo konkursą (toliau – konkursas). 2008 m. gruodžio 29 d. ieškovas pateikė pasiūlymą (1 t., 39-42 b. l.), kurį atsakovas 2009 m. kovo 4 d. atmetė, motyvuodamas tuo, kad pateiktame pasiūlyme padarytos kainos skaičiavimo klaidos, kurios pateiktais paaiškinimais nebuvo ištaisytos (1 t., 56 b. l.), ir informavo ieškovą apie nustatytą preliminarią pasiūlymų eilę (1 t., 57 b. l.).
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pasiūlymo atmetimo pripažinimo neteisėtu. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2455-264/2009) ieškinį tenkino - pripažino UAB „Sviremsta“ pasiūlymo atmetimą neteisėtu ir įpareigojo perkančiąją organizaciją jį svarstyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (1 t., 70-75 b. l.).
Ieškovo nuomone, įsigaliojus teismo sprendimui, perkančioji organizacija turėjo nustatyti naują pasiūlymų eilę, kurioje pagal mažiausią pasiūlymo kainą (2 849 903,33 Lt) laimėtoju turėjo būti pripažintas ieškovas. Tačiau perkančioji organizacija kreipėsi į savivaldybės tarybą dėl pirkimo papildomo finansavimo, kurio neskyrus, pirkimo procedūras nutraukė dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių ir apie tai pranešė ieškovui. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl sprendimo nutraukti konkursą (1 t., 13 b. l.), kurią perkančioji organizacija atmetė. Ieškovo nuomone, perkančioji organizacija nepagrįstai nurodė, kad šiam konkursui finansavimas neskirtas, nes Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d., 2010 m. vasario 18 d. sprendimais patvirtintuose savivaldybės strateginiuose 2009-2011 metų veiklos planuose numatytas šio projekto vykdymas ir 2 098 271 Lt finansavimas iš Europos struktūrinių fondų ir savivaldybės biudžeto. Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija neturėjo teisės nutraukti pirkimo procedūrų, nes neatsirado jokių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Prieš skelbdama konkursą perkančioji organizacija privalėjo užtikrinti, kad šiam objektui būtų skirtas tinkamas finansavimas, priešingu atveju būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti ir skirti finansavimą tik perkančiąjai organizacijai „tinkančiam“ tiekėjui. Konkursas buvo nutrauktas tik po atsakovui nepalankaus teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas vertinti ieškovo pasiūlymą.
Ieškovas prašė teismo pripažinti supaprastinto atviro konkurso nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo žalai atlyginti 145 608,66 Lt, kuriuos sudaro 50 Lt mokestis už dalyvavimą konkurse, 17 Lt mokestis už juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, 36,55 Lt mokestis už žinybinio registro pažymos (išrašo) išdavimą, 200 Lt mokestis už pasiūlymo laidavimo – draudimo liudijimo išdavimą, 1 667,02 Lt atlygis už dokumentų konkursui paruošimą ir 143 638,09 Lt negautų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė (3 t., 189-198 b. l.) ir iš ieškovo valstybei priteisė 39,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atsakovui 3 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 67,40 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad tiek viešųjų pirkimų komisijos teikimo, tiek savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo pagrindas – savivaldybės tarybos sprendimas neskirti projekto įgyvendinimui savivaldybės biudžeto lėšų. Aplinkybės, kad šiam projektui nebus skirtos lėšos savivaldybės administracija negalėjo numatyti. Kaišiadorių rajono savivaldybės strateginiame 2009–2011 m. veiklos plane asignavimai yra tik planuojami, o asignavimai priemonių ar projektų įgyvendinimui paskiriami tvirtinant metinį savivaldybės biudžetą arba atskiru savivaldybės tarybos sprendimu. Savivaldybės biudžeto tvirtinimas ir jo tikslinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl Kaišiadorių savivaldybės tarybai priėmus 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. V17-107 neskirti projektui papildomo finansavimo, savivaldybės administracijos direktorius kitaip pasielgti, nei nutraukti viešojo pirkimo procedūras, negalėjo. Teismas sprendė, kad atsakovas iki vokų atplėšimo negali žinoti, kokia bus pasiūlyta mažiausia projekto kaina, todėl gavęs minimalų finansavimą pagrįstai pradeda pirkimo procedūras. Tuo atveju, jeigu mažiausia kaina yra didesnė nei gautas finansavimas ir nėra skiriamas trūkstamas finansavimas, atsakovas privalo nutraukti pirkimo procedūras. Pasikeitusi projekto finansavimo suma, ir po pakartotinio svarstymo negautos lėšos projekto vykdymui yra aplinkybės, kurios priskirtinos prie nenumatytų aplinkybių, todėl konkursas galėjo būti nutrauktas savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 20 d. įsakyme Nr. V1-390 (2 t., 9 b. l.) nurodytais pagrindais. Teismas sprendė, kad nenuginčijus Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo, lėmusio ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą konkurso nutraukimą pripažinti neteistu, o žalos atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik konstatavus šį faktą. Pasiūlymo rengimo išlaidų teismas nelaikė ieškovui padaryta žala, motyvuodamas tuo, kad rengdami pasiūlymus tiekėjai visuomet veikia savo rizika, konkurso laimėtojas būna vienas, o išlaidų patiria visi rengusieji pasiūlymus ir ne visi pirkimai gali pasibaigti sutarties sudarymu. Ieškovo negautas pajamas teismas laikė neįrodytomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Sviremsta“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., 3-7 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Sprendimą priėmęs teismas neįsigilino į bylos esmę, neišanalizavo byloje esančių įrodymų, neįvertino faktinių aplinkybių bei netinkamai taikė teisės aktus. Teismas sprendimą grindė Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17-107, kuriuo nuspręsta nedidinti savivaldybės biudžeto asignavimų paskelbto konkurso projekto įgyvendinimui. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas atskleidė ydingą ir neteisėtą praktiką, kai biudžetą projektui savivaldybės taryba dažniausiai tvirtina po konkurso paskelbimo, kai yra aišku, kokią projekto kainos dalį savivaldybė turėtų dengti. Jeigu biudžetas nepatvirtinamas, perkančioji organizacija priversta nutraukti pirkimą. Apelianto nuomone, tokia tvarka yra ne tik ydinga, tačiau ir šiurkščiai pažeidžia VPĮ nuostatas, nes skelbdama konkursą savivaldybė neketina ir neįsipareigoja pirkti, t. y. nesiekia VPĮ numatyto tikslo. Apelianto teigimu, taip sudaroma galimybė piktnaudžiauti – tinkamam tiekėjui skirti finansavimą, o laimėjus konkursą netinkamam tiekėjui - neskirti finansavimo. Apelianto nuomone, iki viešojo pirkimo paskelbimo perkančioji organizacija privalo išanalizuoti galimą pirkimo lėšų poreikį ir numatyti bei užsitikrinti finansavimo šaltinius ir konkursą skelbti siekiant įgyvendinti projektą, o ne nustatyti projekto kainą. Apelianto teigimu, perkančioji organizacija gali nutraukti konkursą dėl lėšų tam tikram projektui neskyrimo tik tuomet, kai lėšų nebeskiria/finansavimą nutraukia su savivaldybe nesusijusi institucija. Kai pirkimas ir finansavimas yra „vienose rankose“, viešojo pirkimo konkurso nutraukimas turėtų būti vertinamas kaip perkančiosios organizacijos įsipareigojimų (pareigos pirkti) nevykdymas ir VPĮ pažeidimas.
2. Ruošiant pastato renovavimo techninį projektą buvo privalomai paruošta ir projekto sąmatinė dalis, kurioje buvo numatyta 6 464 325 Lt statybos montavimo darbų kaina. Iki konkurso paskelbimo pasirašiusi šio projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir žinodama joje numatytą didžiausią finansuojamą sumą, 2009 m. kovo 27 d. savivaldybė negalėjo nesuprasti ir neįvertinti būsimo lėšų poreikio, o tiekėjų konkursiniai pasiūlymai negalėjo būti jai naujiena.
3. Ieškovo pasiūlymo kaina buvo daugiau kaip du kartus mažesnė už kitų pasiūlymų kainas. Po vokų atplėšimo 2008 m. gruodžio 29 d. jau buvo aišku, jog nepriklausomai nuo to, kas bus pripažintas konkurso laimėtoju, mažesnės kainos, nei ieškovo pasiūlyta kaina, nebus. Tačiau perkančioji organizacija, žinodama iš ES struktūrinių fondų lėšų skiriamą 2 218 934 Lt sumą, ir savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. VI7-60 projektui įgyvendinti skiriamą 101 996 Lt sumą, nuo pirkimo procedūrų pradžios - 2008 m. gruodžio mėn., iki 2010 m. balandžio mėn. nekėlė lėšų trūkumo klausimo ir tik įsiteisėjus nepalankiam teismo sprendimui, kuris nustatė atsakovo veiksmų ir sprendimo neteistumą bei įpareigojo įvertinti ieškovo pasiūlymą, nusprendė kreiptis į savivaldybės tarybą dėl projekto finansavimo. Apeliantas teigia, kad jis yra nepriimtinas atsakovui, todėl šis ir iškėlė finansavimo klausimą.
4. Apelianto nuomone, lėšų projekto įgyvendinimui atsakovas turėjo, nes 2010 m. gruodžio 25 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams nuo ankstesnio konkurso nutraukimo, vėl paskelbė konkursą lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ pastato renovavimo darbams pirkti. Ieškovui pasidomėjus apie pirkimui skirtą finansavimą, perkančioji organizacija neatsakė į paklausimą ir konkursą dar iki vokų atplėšimo nutraukė. 2011 m. sausio 17 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pakartotinai paskelbė šio projekto įgyvendinimo pirkimo konkursą, pakeitusi konkurso sąlygas taip, kad ieškovas negalėtų jame dalyvauti (neatitiko rangovui keliamų reikalavimų). Tai liudija, kad projekto finansavimas buvo numatytas, o 2010 m. balandžio 29 d. savivaldybės tarybos sprendimas neskirti lėšų buvo priimtas tik dėl subjektyvių priežasčių.
5. Viešame pirkime ieškovas neturėjo jokio statuso, todėl negalėjo būti laikomas suinteresuotu asmeniu savivaldybės taryboje sprendžiant projekto finansavimo klausimą ir negalėjo skųsti savivaldybės tarybos sprendimo. Be to, pretenzijas pagal VPĮ nuostatas tiekėjas gali reikšti tik perkančiai organizacijai, t. y. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, o ne savivaldybės tarybai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., 20-24 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas tinkamai išnagrinėjo ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas atliko visus reikalingus veiksmus trūkstamoms lėšoms gauti, tačiau jos nebuvo skirtos dėl objektyvių priežasčių.
2. Priešingai nei nurodo apeliantas, savivaldybė planavo projektui reikalingas lėšas ir siekė sudaryti pirkimo sutartį. Dar iki pirkimo procedūrų pradžios buvo užtikrintas dalinis projekto finansavimas paramos būdu, dalį lėšų skyrė savivaldybės taryba, likusi dalis turėjo būti skirta po vokų atplėšimo procedūros. Pirkimo procedūros prasidėjo 2008 m., pirkimas turėjo įvykti 2009 m., todėl tais metais ir turėjo būti tvirtinama reikalinga (trūkstama) suma savivaldybės biudžete. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. VI7- 46 patvirtintame Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2009-2011 metų veiklos plane buvo numatytas projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų poreikis įvertinus jau skirtas lėšas pagal paramos skyrimo sutartį ir pirkimo dalyvių pateiktas paraiškas. Tačiau pirkimo procedūros užsitęsė ilgiau, nei protingai buvo galima planuoti. Šiuo laikotarpiu prasidėjo ekonominė krizė, todėl trūkstamas finansavimas po teisminių procesų 2010 m. nebuvo skirtas. Tinkamai įvertinęs teisminių ginčų trukmę ir ekonominės krizės padarinius, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas negalėjo būti suplanavęs savo galimybių dėl objektyvių aplinkybių ir savivaldybės tarybai neskyrus trūkstamų lėšų, turėjo pagrindą nutraukti pirkimą dėl nenumatytų aplinkybių. Apeliantui buvo žinomos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 22 punkto nuostatos, kad pirkimas gali būti nutrauktas dėl aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo numatyti, t.y. dėl to, kad nėra lėšų.
3. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. VI7-46 patvirtintame Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2009-2011 metų veiklos plane buvo numatytas projekto įgyvendinti reikalingas lėšų poreikis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir/ar tikslingai neskyrė lėšų projektui dėl to, kad ieškovas laimėjo konkursą.
4. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad yra ydinga lėšas skirti po to, kai paskelbiamas konkursas. Atsakovo nuomone, jeigu savivaldybės taryba lėšas skirtų dar iki konkurso paskelbimo pagal projektinius skaičiavimus, susiklostytų tokia situacija, kad savivaldybė galėtų skelbti ir įgyvendinti ženkliai mažiau projektų ir pirkimų, lėšos būtų naudojamos neracionaliai ir neefektyviai. Nagrinėjamu atveju lėšos būtų buvę „užšaldytos“ nuo 2008 m. pabaigos iki 2010 m. vidurio, kai tuo tarpu turimos lėšos naudojamos kitiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžetas yra tvirtinamas einamiesiems metams, paprastai kovo - balandžio mėnesį, todėl planuojamas ateityje investuoti lėšas galima numatyti tik veiklos plane, kas ir buvo padaryta, ir kas patvirtina, jog atsakovas tinkamai planuoja savo veiklą ir jai vykdyti reikalingas lėšas. Projektiniai skaičiavimai paprastai ženkliai skiriasi nuo siūlomos kainos, todėl atsakovas pagrįstai tikisi, kad lėšų poreikis bus mažesnis ir bus galima nupirkti daugiau paslaugų. Dėl tokių priežasčių atsakovo patvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse ir numatyta sąlyga, leidžianti perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimą kai nėra tam lėšų. Tik tokiu būdu galima racionaliai vykdyti pirkimus. Dažniausiai pirkimai įvyksta, nes planuotos lėšos yra skiriamos. Tačiau pasaulinė ekonominė finansinė krizė pakoregavo ne vienos savivaldybės ar valstybės institucijos, taip pat privačių asmenų planus. Dėl lėšų stygiaus teko perskirstyti prioritetus ir atsisakyti tam tikrų pirkimų. Nagrinėjamu atveju tikslus planavimas nebuvo galimas dėl užsitęsusių teisminių ginčų.
5. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad naujai paskelbtame pirkime buvo pakeistos pirkimo sąlygos, siekiant apriboti jo galimybes dalyvauti konkurse. Apeliantas nenurodė nei vienos sąlygos, kurios nebūtų įprastos tokio pobūdžio konkursuose, kurios neatitiktų Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų, ir kurios tariamai ribotų būtent apelianto galimybes dalyvauti pirkime. Naujas pirkimas buvo paskelbtas pakeitus darbų apimtis, suskaidžius darbus į atskirus 3 etapus, kurių finansavimui buvo numatyti skirtingi šaltiniai.
6. Apeliantas pripažįsta perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pirkimo procedūras dėl lėšų stygiaus tik tuomet, kai jų neskiria (finansavimą nutraukia) institucija, nesusijusi su savivaldybe. Tačiau ieškovas neįvertina tai, kad prasidėjus viešojo pirkimo procedūroms, LR ūkio ministro, kuris nėra su savivaldybe susijusi institucija, 2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 4-62 projekto finansavimas buvo sumažintas nuo 2 218 934 Lt iki 2 098 271 Lt.
7. Apeliantas dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje, žinojo apie jos priimtą sprendimą ir pagal Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalį turėjo teisę jį skųsti. Kol savivaldybės tarybos sprendimas nėra pripažintas negaliojančiu, abejoti atsakovo ar savivaldybės tarybos šališkumu, tikslingai siekiant nesudaryti pirkimo sutarties su apeliantu, nėra pagrindo. Tuo tarpu tik prielaidomis grindžiami apelianto teiginiai šiuo aspektu laikytini neįrodytais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos teisės ir pagrindų nutraukti supaprastinto pirkimo procedūras; dėl ieškovo teisės ginčyti savivaldybės tarybos sprendimą nedidinti biudžeto asignavimų vykdomam viešajam pirkimui; dėl ankstesniu teismo sprendimu nustatyto perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo padarinių.
Dėl supaprastinto atviro konkurso finansavimo ir perkančiosios organizacijos teisės nutraukti supaprastintą atvirą konkursą
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė Kaišiadorių rajono savivaldybės Tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17-107, kuriuo nuspręsta nedidinti savivaldybės biudžeto asignavimų paskelbto konkurso projekto įgyvendinimui, ir pripažino perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pirkimo procedūras tuo atveju, kai tiekėjo pasiūlyta mažiausia kaina yra didesnė už turimą finansavimą ir trūkstamos lėšos neskiriamos, todėl nekonstatavo ginčo konkurso nutraukimo neteisėtumo. Šių teismo išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Atsakovo vykdytas supaprastintas Kaišiadorių lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ pastato išorinių atitvarų bei šilumos ūkio renovavimo darbų pirkimo konkursas nutrauktas 2010 m. gegužės 20 d. (2 t. 9 b. l.), vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 3 dalimi, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V1-1008 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – taisyklių) 22 punktu, Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr.V17-107 „Dėl biudžeto asignavimų švietimo programai vykdyti nedidinimo“, bei atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. gegužės 20 d. teikimą. VPĮ 7 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo pradžią ir pabaigą, 2 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant pirkimas pasibaigia. Vienu iš pirkimo pasibaigimo pagrindų yra pirkimo procedūrų nutraukimas (VPĮ 7 str. 2 d. 3 p.). VPĮ 7 straipsnio 3 dalis numato, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Taisyklių 22 punktas taip pat numatė, kad perkančioji organizacija turi teisę nutraukti supaprastintą pirkimą, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamas objektas tapo nereikalingas, nėra lėšų už jį apmokėti ir pan.) (1 t., 14-23, 155-184 b. l.).
Byloje keliamas klausimas, ar trūkstamas projekto finansavimas priskirtinas prie aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iki konkurso paskelbimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad lėšų pirkimui stygiaus atsakovas negalėjo numatyti iki konkurso paskelbimo, todėl pirkimo procedūras nutrauktė pagrįstai. Šias teismo išvadas apeliantas kvestionuoja pirkimo objekto techninio projekto sąmatinėje dalyje numatyta 6 464 325 Lt statybos montavimo darbų kaina, kuri, ieškovo teigimu, įpareigojo atsakovą užtikrinti tokios vertės projekto finansavimą iki viešojo konkurso paskelbimo. Taip pat apeliantas teikia samprotavimus, kad projekto finansavimo tvirtinimas prasidėjus pirkimo procedūroms sudaro galimybę perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti - konkursą laimėjus tinkamam tiekėjui skirti finansavimą, o laimėjus netinkamam tiekėjui, neskirti finansavimo. Šiuos apelianto argumentus kolegija laiko nepagrįstais.
Byloje nustatyta, kad LR ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 4-279 „Dėl paramos projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, skyrimo“ (Informaciniai pranešimai, 2007-07-18, Nr. 55-838), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos projekto „Kaišiadorių lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ pastato išorinių atitvarų bei šilumos ūkio renovavimas“ vykdymo išlaidoms padengti buvo skirta iki 2 218 934 Lt. Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. V17-60 šiam projektui įgyvendinti buvo skyrusi tik 101 996 Lt. Viešo rangos darbų pirkimo konkursas buvo paskelbtas 2008 m. gruodžio 5 d.; 2009 m. sausio 29 d. išnagrinėjus tiekėjų pasiūlymus, nustatyta, kad projekto vertė pagal mažiausios kainos ieškovo pasiūlymą gali siekti 2 849 903,33 Lt. Tačiau pagal LR ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 4-62 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ 1 punktą, projekto finansavimas buvo sumažintas nuo 2 218 934 Lt iki 2 098 271 Lt (Informaciniai pranešimai, 2009-02-25, Nr. 15-184). Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. V17-46 patvirtintame Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos strateginiame 2009-2011 m. veiklos plane buvo planuojamos 2 849 904 Lt projekto išlaidos (1 993 752 Lt iš ES, 428 076 Lt 2009 m. ir 428 076 Lt 2010 m. iš savivaldybės biudžeto) (2 t., 79-91 b. l.). Tačiau pagal projekto finansavimo ir administravimo 2009 m. kovo 27 d. sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-05-V-01-011, kuri 2010 m. rugsėjo 6 d. LR ūkio ministro buvo pakeista (2 t., 18-41, 60 b. l.), iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų projekto finansavimui buvo skirta tik 1 783 530,35 Lt suma, ir iš valstybės biudžeto buvo planuojama skirti 314 740,36 Lt (iš viso 2 098 270,71 Lt). 2010 m. vasario 18 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai atnaujinus 2009 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. V17-46, savivaldybės administracijos strateginiame 2009-2011 m. veiklos plane 2010 m. savivaldybės indėlis vykdant minėtą projektą buvo sumažintas iki 257 000 Lt (2 t., 92-102 b. l.).
Iš aptartų valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų administracinių aktų bei projekto finansavimo ir administravimo sutarčių matyti, kad pagrindinis projekto finansavimas buvo planuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kuris buvo sumažintas, o iš savivaldybės biudžeto šiam projektui įgyvendinti buvo numatyta tik nedidelė lėšų dalis (2007 m. – 101 996 Lt; 2009 m. - 314 740,36 Lt; 2009 m. – 428 076 Lt; 2010 m. – 428 076 Lt ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. V17-30 sumažintas iki – 257 000 Lt). Nors pagal ieškovo pasiūlymą projekto įgyvendinimui reikėjo mažiausiai lėšų (2 849 903,33 Lt), tačiau nei vienų metų savivaldybės biudžete nebuvo planuojamos 850 000 Lt išlaidos šio projekto finansavimui. Minėti administraciniai aktai ir viešosios sutartys buvo svarstyti ir priimti iki Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo įsiteisėjimo (2010 m. balandžio 6 d.), todėl paneigia apelianto samprotavimus apie pakankamo finansavimo projektui neskyrimą tik dėl to, kad atsakovas buvo teismo įpareigotas įvertinti ieškovo mažiausios kainos pasiūlymą. Akivaizdu, kad vykstant teisminiams ginčams dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų teisėtumo, tiek Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, tiek savivaldybės biudžete planuojamas finansavimas šiam projektui 2009 metais nebuvo įsisavintas, nes dėl teisminių ginčų nebuvo žinoma projektui reikalinga galutinė lėšų suma. Įvertinus aplinkybę, jog iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų LR ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 4-62 projekto finansavimas buvo sumažinus iki 2 098 271 Lt, o pasibaigus teisminiam ginčui numatytas projekto įgyvendimo terminas taip pat buvo bepasibaigiantis, akivaizdu, kad tokiu atveju turėjo būti sprendžiamas projekto finansavimo klausimas iš naujo dėl objektyvių ekonominių aplinkybių (dėl ekonomikos nuosmukio procesų, mažėjančių savivaldybės pajamų ir pan.) (1 t., 97 b. l.), dėl paaiškėjusios galutinės projekto kainos ir savivaldybei tenkančios ženkliai didesnės projekto finansavimo naštos, nei buvo planuota ankstesniuose savivaldybės biudžetuose. Savivaldybės administracijos strateginis veiklos planas yra tik planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į aplinkos ir išteklių analizę, suformuluota institucijos misija, strateginiai tikslai, aprašomos institucijos vykdomos programos ir numatomi finansavimo šaltiniai joms įgyvendinti, tačiau asignavimai priemonių įgyvendinimui paskiriami tvirtinant metinį savivaldybės biudžetą arba atskiru savivaldybės tarybos sprendimu (Vietos savivaldos įstatymo 51 str.). Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės biudžeto tvirtinimas ir jo tikslinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 15 p.), perkančioji organizacija negalėjo numatyti, jog savivaldybės taryba priims sprendimą nedidinti biudžeto asignavimų konkurso projektui, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad trūkstamas projekto finansavimas priskirtinas prie aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iki konkurso paskelbimo. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant VPĮ IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras. Savivaldybės tarybai nusprendus nedidinti biudžeto asignavimų, pirmosios instancijos teismo išvados, pateisinančios ginčo pirkimo procedūrų nutraukimą ir pirkimo pasibaigimą Kaišiadorių savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 20 d. įsakyme nurodytu pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu laikytinos pagrįstomis.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog savivaldybės tarybai tvirtinant projekto biudžetą jau po konkurso paskelbimo, kai yra žinoma kokią projekto kainos dalį savivaldybė turėtų dengti, sudaroma galimybė perkančiąjai organizacijai piktnaudžiauti - konkursą laimėjus tinkamam tiekėjui skirti finansavimą, o laimėjus netinkamam tiekėjui, neskirti finansavimo. Minėta, kad savivaldybės projektų įgyvendinimui yra numatomi ilgalaikiai strateginiai veiklos planai. Savivaldybių biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams, kurį tvirtina ir tikslina kolegiali institucija – savivaldybės taryba. Savivaldybių biudžetų turinį, pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Biudžeto sandaros įstatymas. Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti: savivaldybėms įstatymų deleguotoms valstybės funkcijoms vykdyti; savivaldybių tarybų patvirtintoms programoms vykdyti, atsižvelgiant į finansuojamos veiklos (programų) prioritetus. Programos vykdomos vadovaujantis taip pat ir Projekto finansavimo ir administravimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443. Esant labai aiškiam teisiniam reglamentavimui dėl savivaldybių biudžetų sandaros ir ilgalaikių savivaldybės strateginių veiklos planų, finansavimo ir administravimo, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad savivaldybės tarybai tvirtinant trūkstamą projekto finansavimo dalį po konkurso paskelbimo, perkančiąjai organizacijai sudaroma galimybė piktnaudžiauti ar pasirinkti „tinkamą“ tiekėją. Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 5 d. skelbiant supaprastintą atvirą Kaišiadorių lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ pastato išorinių atitvarų bei šilumos ūkio renovavimo pirkimo konkursą, galiojo LR ūkio ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-265 patvirtintas projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo sąlygų aprašas, pagal kurio 33 punktą, patvirtinus ir paskelbus valstybės projektų, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, sąrašą, pareiškėjas (savivaldybės ar jos institucijų įsteigti viešieji juridiniai asmenys arba šių juridinių asmenų steigėjai) turėjo pradėti vykdyti viešuosius pirkimus. Minėtame apraše buvo rekomenduojama viešuosius pirkimus vykdyti iki paraiškos Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikimo datos ir kad su atrinktu laimėtoju sutartis nebūtų sudaryta, kol nėra priimtas sprendimas dėl projekto finansavimo iš ES struktūrinės paramos lėšų, o jeigu ji pasirašoma, tai pareiškėjas projektą pradeda vykdyti savo rizika. Taigi teisinis reglamentavimas numatė galimybę vykdyti viešuosius pirkimus ir iki sprendimo dėl projekto finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų priėmimo.
Byloje nustatyta, jog pakartotinai paskelbus Kaišiadorių lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ pastato išorinių atitvarų bei šilumos ūkio renovavimo darbų pirkimo konkursą, projektas buvo suskirstytas į tris etapus, numatant skirtingus šių etapų finansavimo šaltinius. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog minėto projekto finansavimui Kaišiadorių rajono savivaldybė turėjo lėšų, tačiau jos neskirtos tik dėl subjektyvių priežasčių. Naujo konkurso sąlygų vertinimas nėra šios bylos dalykas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad naujai paskelbto konkurso sąlygomis atsakovas siekia apriboti jo galimybes dalyvauti pirkime, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad nutraukdamas ginčo konkursą, atsakovas siekė eliminuoti ieškovą iš pirkimo.
Dėl ieškovo teisės ginčyti savivaldybės tarybos sprendimą
Apelianto teigimu, ieškovas viešajame pirkime neturėjo jokio statuso, todėl negalėjo būti laikomas suinteresuotu asmeniu savivaldybės taryboje sprendžiant projekto finansavimo klausimą ir negalėjo skųsti savivaldybės tarybos sprendimų. Šiuos apelianto argumentus kolegija laiko nepagrįstais.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 55 straipsnio 3 dalį, savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ieškovas dalyvavo viešąjame pirkime tiekėjo teisėmis, todėl buvo suintersuotas perkamo projekto finansavimu ir pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą turėjo teisę ginčyti tuo klausimu priimtą savivaldybės tarybos sprendimą. Galiojantis savivaldybės tarybos sprendimas buvo pagrindas atsakovui spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvados pripažintinos pagrįstomis.
Dėl žalos atlyginimo
Ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pripažinimo neteisėtu ieškovas reiškė ir žalos atlyginimo reikalavimą, siekdamas žalos atlyginimo būdu apginti savo pažeistas teises. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo žalai atlyginti 145 608,66 Lt, kuriuos sudaro 50 Lt mokestis už dalyvavimą konkurse, 17 Lt mokestis už juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, 36,55 Lt mokestis už žinybinio registro pažymos (išrašo) išdavimą, 200 Lt mokestis už pasiūlymo laidavimo – draudimo liudijimo išdavimą, 1 667,02 Lt atlygis už dokumentų konkursui paruošimą ir 143 638,09 Lt negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žalos atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik pripažinus konkurso nutraukimą neteisėtu. Su tokia teismo išvada kolegija nesutinka ir tai grindžia šiais motyvais.
Pagal kasacinio teismo praktiką peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Veiksmingumo principas tiesiogiai išplaukia iš ginčo pirkimo metu galiojusio VPĮ V skyriaus normų turinio ir tikslo, o šiuo metu galiojančioje VPĮ redakcijoje (VPĮ 95 straipsnio 5 dalis) – ir tiesiogiai įtvirtintas. Peržiūros procedūros veiksmingumo, kurį užtikrina peržiūros institucija, vertinimui svarbios ne tik ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normos (VPĮ), kitos nuostatos (pirkimo sąlygas, konkurso taisyklės), bet ir į tai, koks rezultatas pasiektas šias normas pritaikius. Peržiūros procedūros nuostatų teisėtas taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą. Tokiu atveju materialiosios ir proceso teisės normos teismo ex officio aiškinamos ir taikomos taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Veiksmingą tiekėjų pažeistų teisių apsaugą užtikrina žalos atlyginimo institutas. Pagal pirkimo metu galiojusio VPĮ 96 straipsnį, jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas įvykdo netinkamai arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti VPĮ, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Žalos atlyginimo reikalavimą reiškiantis asmuo privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Pagal šiuo metu galiojančio VPĮ 96 straipsnio 2 dalį, reikalaujantis žalos atlyginimo tiekėjas turi įrodyti, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį.
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareikštas reikalavimas atlyginti perkančiosios organizacijos veiksmais padarytą žalą kildinamas iš dvejopo pobūdžio perkančiosios organizacijos atliktų veiksmų. Visų pirma, ieškovas teigė, kad įsiteisėjusiu ankstesniu teismo sprendimu nustatytas atsakovo veiksmų, atmetant jo pasiūlymą, neteisėtumas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad teismui įpareigojus perkančiąją organizaciją iš naujo svarstyti ieškovo pasiūlymą, atsakovas neteisėtai nutraukė pirkimo procedūras ir ieškovas neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį. Pirmuoju atveju nustatyta, kad civilinėje byloje pagal UAB „Sviremsta“ ieškinį atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai 2010 m. balandžio 6 d. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu pripažino atsakovo veiksmus, atmetant ieškovo pasiūlymą, neteisėtais, prieštaraujančiais VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, ir įpareigojo perkančiąją organizaciją iš naujo svarstyti ieškovo pasiūlymą, kurį įvertinus su kitais pasiūlymais bus galima nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę ir paskelbti laimėtoją. Nurodytoje civilinėje byloje konstatuotas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas yra prejudicinis faktas ir jo nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). Todėl nustačius, kad dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta žalos, perkančioji organizacija ją turėtų atlyginti. Nagrinėjamoje byloje nekonstatuotas atsakovo veiksmų, nutraukiant pirkimo procedūras dėl lėšų stygiaus, neteisėtumas, todėl šiuo aspektu perkančiajai organizacijai atsakomybė nekyla.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, byla Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, byla Nr. 3K-3-322/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., V. L. v. Z. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir V. K. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-476/2008).
Įsiteisėjus ankstesnėje civilinėje byloje priimtam teismo sprendimui, perkančioji organizacija turėjo nustatyti naują pasiūlymų eilę, kurioje pagal mažiausią pasiūlymo kainą laimėtoju turėjo būti pripažintas ieškovas, tačiau savivaldybės tarybai neskyrus papildomo finansavimo, pirkimo procedūra buvo nutraukta. Taigi planuotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, tiek savivaldybės biudžete planuotos lėšos nebuvo laiku įsisavintos dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų. Tą pripažįsta ir atsakovas. Šiuo atveju užsitęsusią pirkimo trukmę lėmė teismo sprendimu konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas, nes neatmetus ieškovo pasiūlymo, o jį tinkamai įvertinus su kitais pasiūlymais, pirkimo procedūros būtų atliktos ir sutartis su laimėtoju būtų sudaryta konkurso sąlygose nustatytu terminu ir tuomet, kai buvo skirtas reikiamas perkamo projekto įgyvendinimo finansavimas. Neigiamų padarinių, atsiradusių dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, rizika tenka perkančiajai organizacijai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad teismo sprendimu konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas yra susijęs teisiškai reikšmingu netiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovo reikalaujamu žalos atlyginimu, nes šie veiksmai nors tiesiogiai ir nelėmė, tačiau turėjo pakankamos įtakos tam, kad pirkimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta ir dėl to jis patyrė žalos.
Žalos ir nuostolių samprata ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Galiojančio VPĮ 96 straipsnio 2 dalis suteikia tiekėjui teisę reikalauti atlyginti žalą, kurios dydis siejamas su pasiūlymo parengimo ar dalyvavimo pirkimo procedūrose išlaidomis. Tokiu atveju rašytiniais įrodymais pagrįstos tokio pobūdžio ieškovo patirtos išlaidos, kurių bendra suma yra 1 970,57 Lt (50 Lt + 17 Lt + 36,55 Lt + 200 Lt + 1 667,02 Lt) ( 1 t., b. l. 109-120 b. l.), priteistinos iš atsakovo.
Reikalavimas priteisti 143 638,09 Lt negautų pajamų, kurias pagal pateiktą pasiūlymą sudaręs ir įvykdęs pirkimo sutartį ieškovas tikėjosi uždirbti, netenkintinas. Įstatyme nustatytas netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimas. Nagrinėjamu atveju žala nepreziumuojama, todėl ieškovas turi įrodyti, kad negautos pajamos yra realios, bet ne tikėtinos. Bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Kadangi netiesioginiai nuostoliai nėra akivaizdūs lyginant su tiesioginiais, skiriasi tiesioginių ir netiesioginių nuostolių realumo, kurį reikia įrodinėti (CPK 178 str.), laipsnis. Nuostoliai negautų pajamų forma visada yra tik tikėtini ta prasme, kad pajamos de facto nebuvo gautos ir a priori nėra žinoma, ar nebūtų atsiradę nenumatytų aplinkybių, dėl kurių rangovas negalėtų gauti visų planuojamų pajamų. Realiomis laikomos ir turi būti atlyginamos tos rangovo pajamos, kurias jis būtų gavęs kokybiškai ir nustatytu laiku įvykdęs sutartį, neneigiant paties prievolių įvykdymo tinkamai ir laiku realumo bei esant tuometinei mokesčių bazei. Atlygintinus netiesioginius nuostolius sudaro ne bendrasis, o grynasis pelnas, kuris yra apskaičiuojamas atėmus pelno mokestį, todėl negautos pajamos neprilygsta lokalinėse sąmatose nurodytam pelnui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip sąmatoje nurodoma pelno norma ar pelnas. Negautos pajamos yra pagrįstai iš statybos rangos sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis nesudaro negautų pajamų kaip netiesioginių nuostolių, nes nuo šios sumos turi būti mokamas pelno mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.J. firma v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Nagrinėjamoje byloje negautų pajamų dydžiui pagrįsti ieškovas remiasi 2008 m. kovo mėn. kainomis sudarytose lokalinėse sąmatose ir plane pagal veiklos sąrašą (1 t., 121-154 b. l.) nustatytu pelno be PVM dydžiu. Ši pelno suma negali būti laikoma realiomis negautomis pajamomis, nes, pirma, iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti sąnaudų ir įplaukų, kurias įvertinus gaunamas ikimokestinis pelnas, antra, nuo jo turi būti mokamas pelno mokestis, kuris pateiktuose duomenyse neatspindėtas. Vertinant negautų pajamų priteisimo reikalavimą, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas turi naudos iš aptariamo projekto įgyvendinimo, nes su atsakovu yra sudaręs statinių renovavimo darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutartį ( 2 t., 146-151 b. l.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, kurios apibrėžtos CPK 88 straipsnio 1 dalyje (CPK 79 str.). Šioje byloje už 145 608,66 Lt kainos ieškinį ieškovas sumokėjo 4 044,27 Lt žyminį mokestį (1 t., 10 b. l.), už apeliacinį skundą – 4 051,27 Lt (3 t., 16, 18 b. l.). Duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti byloje nepateikta. Atsakovas sumokėjo 67,40 Lt žyminį mokestį už sprendimo už akių peržiūrėjimą (2 t., 158 b. l.), patyrė 3 630 Lt teisinių paslaugų išlaidų pirmosios instancijos teisme (2 t., 62,180-181 b. l.), 3,45 Lt procesinio dokumento – tripliko siuntimo pašto išlaidų (2 t., 56 b. l.). Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis apie patirtas1 512,50 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (3 t., 28-32 b. l.). Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose buvo patirtos iš viso 46 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos (1 t., 2 b. l.; 2 t., 2 b. l.; 3 t., 2, 27 b. l.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina antroji šalis; ieškinį patenkinus iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Išlaidų advokato pagalbos apmokėjimo atlyginimo sąlygas ir dydį reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatos. Šioje byloje ieškovo turtiniai reikalavimai patenkinti 1,35 procento, šis proporcijos dydis lemia dalies už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovo sumokėto žyminio mokesčio priteisimą iš atsakovo. Įvertinus bylos pobūdį, kuris susijęs su perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padariniais, jos sudėtingumą, atsakovui atstovavusios advokatės darbo ir laiko sąnaudas, bei atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus atlygio advokatams dydžio kriterijus, iš ieškovo atsakovui priteistinos 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos abiejų instancijų teismuose. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principu, su procesinių dokumentų įteikimu teismų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bylos šalių lygiomis dalimis (CPK 96 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ naudai 1 970,57 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt litų 57 ct) žalai atlyginti.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ naudai 118 Lt (vieną šimtą aštuoniolika litų) už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos naudai 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ ir atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos po 23 Lt (dvidešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Marytė Mitkuvienė
Nijolė Piškinaitė