Civilinė byla Nr. e2-252-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00106-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Gabrielita“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Erlonesos statyba“ dėl skolos priteisimo, vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Gabrielita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB „Erlonesos statyba“, kurį patikslinusi priteisti 33 214,50 Eur skolą, 16 942,75 Eur be PVM delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 33 214,50 Eur (su PVM) skolą, 16 942,75 Eur (be PVM) delspinigius, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (50 157,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 764,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat nutraukė civilinės bylos dalį dėl likusios dalies pradiniu ieškiniu reikalautos priteisti skolos ir delspinigių priteisimo.
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimas buvo pakeistas: (1) iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“ ieškovei MB „Gabrielita“ priteisti 33 214,50 Eur (su PVM) skola, 6 777,10 Eur (be PVM) delspinigiai, 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą (39 991,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (2) iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“ ieškovei MB „Gabrielita“ priteistos 2 379,14 Eur bylinėjimosi išlaidos; (3) iš ieškovės MB „Gabrielita“ atsakovei MB „Erlonesos statyba“ priteistos 515,84 Eur bylinėjimosi išlaidos; (4) sprendimas dėl bylos dalies nutraukimo pagal pradinio ieškinio reikalavimus dėl likusios skolos ir delspinigių dalies priteisimo paliktas nepakeistas; (5) iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“ ieškovei MB „Gabrielita“ priteistos 637,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme; (6) iš ieškovės MB „Gabrielita“ atsakovei MB „Erlonesos statyba“ priteistos 148,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
4. Atsakovė MB „Erlonesos statyba“ 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą atidėti ieškovei priteistų sumų sumokėjimą iki kol įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-273-889/2022, arba išdėstyti priteistų sumų sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis.
5. Prašyme nurodė, kad neturi galimybės priteistų sumų sumokėti ieškovei iš karto, nes tam neturi pakankamai piniginių lėšų, neturi ir jokio nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą skolą. Visgi atsakovė vykdo rangos darbus, už kuriuos atlygis bus gautas tik ateityje. Jeigu priverstinis skolos išieškojimas būtų pradėtas dabar, būtų sutrikdyta atsakovės vykdoma veikla, ji negalėtų atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su savo darbuotojais.
6. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-273-889/2022 atsakovei iš ieškovės yra priteista 52 769,29 Eur skola, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 52 769,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 538,19 Eur bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei iš atsakovės – 883,11 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taigi, nors pagal nagrinėjamoje byloje priimtus procesinius sprendimus atsakovė yra skolinga ieškovei, pagal nurodytą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ieškovė yra skolinga atsakovei net didesnę sumą. Šis Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, bet po jo įsiteisėjimo, įskaičius turimus priešpriešinius reikalavimus, atsakovė neliks skolinga ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovės MB „Erlonesos statyba“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo patenkino iš dalies: Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“ priteistos ieškovei MB „Gabrielita“ 33 214,50 Eur (su PVM) skolos, 6 777,10 Eur (be PVM) delspinigių, 6 proc. dydžio palūkanų už visą priteistą sumą (39 991,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimą atidėjo keturiems mėnesiams, skaičiuojamiems nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; kitos atsakovės MB „Erlonesos statyba“ prašymo dalies netenkino.
8. Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus, kad šiuo metu ji neturi pakankamai piniginių lėšų, bet vykdo keletą rangos sutarčių, už kurių įvykdymą atlyginimas bus gautas ateityje (pavasarį), kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą sumą, kad dabar vykdytinas priverstinis skolos išieškojimas sutrikdytų atsakovės ūkinę veiklą, taip pat atsiskaitymą su ieškove ir savo darbuotojais, padarė išvadą, kad yra pagrindas prašymą iš dalies patenkinti.
9. Teismas, taip pat atsižvelgęs ir į ieškovės nuomonę bei jos interesus, iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“ priteistų skolos, netesybų ir palūkanų sumokėjimą atidėjo keturiems mėnesiams. Atsakovės prašymo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo išdėstymo teismas netenkino bei šių sumų išieškojimo neatidėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė MB „Erlonesos statyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – visiškai patenkinti atsakovės MB „Erlonesos statyba“ prašymą ir atidėti priteistų sumų sumokėjimą iki kol įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-273-889/2022, arba išdėstyti priteistų sumų sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Šiaulių apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad yra pagrindas priteistų procesiniais sprendimais sumų sumokėjimą atidėti, tačiau nustatė per trumpą, tik 4 mėnesių atidėjimo terminą. Be to, nepagrįstai atsisakė atidėti priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą. Skundžiamoje nutartyje nėra jokių motyvų dėl parinkto atidėjimo termino trukmės ir nenurodyta, kodėl neatsižvelgta į atsakovės prašyme nurodytus terminus.
10.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-273-889/2022 atsakovei iš ieškovės buvo priteista didesnė skola. Taigi, šalys yra skolingos viena kitai, tik Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Po to, kai šis sprendimas įsiteisės, atsiras prielaidos turimų priešpriešinių reikalavimų įskaitymui ir atsakovė ieškovei bus neskolinga.
10.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos interesų pažeidimą, jeigu priteistų iš atsakovės sumų sumokėjimas būtų atidėtas iki kol įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Ieškovės finansinė padėtis nėra bloga, taigi, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovei papildomai yra skaičiuojamos priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, priteistų sumų sumokėjimo atidėjimas iki įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo priimtas sprendimas niekaip nepažeis ieškovės interesų.
10.4. Atsakovė vykdo rangos darbus ir ateityje gaus atsiskaitymą už juos, todėl buvo pareiškusi ir prašymą priteistų sumų sumokėjimą, jeigu nebūtų patenkintas prašymas priimtų procesinių sprendimų įvykdymą atidėti iki įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo priimtas sprendimas, išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis.
10.5. Priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas taip pat turėjo būti atsakovei atidėtas, juolab kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė visiškai jokių šios atsakovės prašymo dalies netenkinimo motyvų.
11. Ieškovė MB „Gabrielita“ atsiliepime prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Atsakovė MB „Erlonesos statyba“, pasinaudodama suteikiamomis procesinėmis teisėmis, skundžia bet kurį procesinį veiksmą, tame tarpe ir šį. Taip atsakovė siekia kuo ilgiau užtęsti vykdymo procesą.
11.2. Atsakovė ir savo prašyme, ir atskirajame skunde nepateikė jokių pagrįstų motyvų bei duomenų (įrodymų), kodėl jos situacija yra išskirtinė ir kodėl būtent šiuo atveju reikia taikyti sprendimo vykdymo išimtį. Vien šiuo aspektu atsakovės atskirasis skundas turėtų būti įvertintas kaip nepagrįstas. Be to, atsakovė neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties ir nepateikė visiškai jokių ją pagrindžiančių dokumentų.
11.3. Sprendimo nevykdymas ar jo atidėjimas iš esmės pažeidžia bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Jei bus nuspręsta nevykdyti teismo sprendimo iki kol įsiteisės kitoje byloje priimtas sprendimas, bus sukurtas precedentas tą patį taikyti ir trečioje byloje ar dar kitose bylose tarp tų pačių šalių. Tokia galima situacija patvirtina atsakovės argumentų ydingumą bei jų prieštaravimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio taikymo paskirčiai.
11.4. Padavus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, sprendimo vykdymas, atsižvelgiant ir į numanomą apeliacinio proceso trukmę, faktiškai prasidėtų tik nuo 2023 m. birželio 1 d. Atsakovė, nesąžiningai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, netiesiogiai jau pasiekė norimą rezultatą – faktiškai išieškojimas nukeliamas beveik metams.
11.5. Jeigu apeliacinės instancijos teismas atmestų atsakovės MB „Erlonesos statyba“ atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismo nutartimi turėtų būti patikslinta ir teismo nustatyta išieškojimo atidėjimo termino skaičiavimo tvarka, t. y. nustatoma, kad atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, o jei jis jau yra pasibaigęs – nustatomas naujas, ne ilgesnis kaip 10 dienų terminas teismo sprendimo įvykdymui. Taip atsakovei būtų užkirstas kelias kelti klausimą dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, neteisėtai siekiant dar labiau atitolinti teismo sprendimo įvykdymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo instituto taikymo sąlygų
12. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
13. Nors pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat gali pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, taikydamas šį civilinio proceso institutą teismas visų pirma yra saistomas CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo.
14. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas minėtas teismo sprendimo privalomumo principas, nustatytas CPK 18 straipsnyje.
15. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas, visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011;2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.
16. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar jo vykdymo išdėstymo klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Todėl teismas turėtų įsitikinti, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus vykdymą, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai būtent ir yra siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
17. Pažymėtina, kad nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės gali būti pripažintos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino apeliantės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau neįžvelgė pagrindo jo atidėjimui iki kitoje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo bei netenkino prašymo dalies dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 12 mėnesių. Kadangi ieškovė nepateikė atskirojo skundo ir nekvestionuoja teismo konstatuoto būtinumo atidėti sprendimo vykdymą, o apeliantė iš esmės nesutinka tik su skundžiama nutartimi nustatytu sprendimo įvykdymo terminu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320, 338 straipsniais), ir įvertina teismo išvados dėl parinkto konkretaus termino sprendimui įvykdyti teisėtumą bei pagrįstumą.
Dėl įrodinėjimo pareigos
19. Apeliantė laikosi pozicijos, kad skundžiamoje teismo nutartyje nustatytas 4 mėnesių terminas įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti jai yra per trumpas. Apeliantės teigimu, ji vykdo rangos darbus ir ateityje gaus pajamų, todėl nei sprendimo vykdymo atidėjimas jos prašytam laikotarpiui (t. y. iki Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo), nei šioje byloje priteistų sumų įvykdymo išdėstymas lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui nepažeistų ieškovės, turinčios teisės gauti ir procesines palūkanas, interesų. Tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo.
20. Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo klausimus, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas).
21. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad pareiga (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) teikti teismui įrodymus tenka šalims. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas).
22. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą (atitinkamai, ir bet kurį byloje kilusį klausimą) iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
23. Apeliantė, tvirtindama apie negebėjimą iš karto atsiskaityti su ieškove bei teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie savo finansinį pajėgumą atsiskaityti su ieškove dalimis per 12 mėnesių laikotarpį, t. y. nepateikė duomenų apie vykdomus rangos darbus ir už jų atlikimą gautiną užmokestį (atitinkamų rangos sutarčių). Vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie tokių aplinkybių egzistavimą negali būti laikomi tokias aplinkybes įrodančiais.
24. Taip pat apeliantė nepateikė ir jokių duomenų apie realią savo turtinę padėtį (turimą turtą, pinigines lėšas kasoje ir kredito įtaigose, turtines teises, kitas turto rūšis), iš kurių būtų galima daryti išvadą apie atsakovės finansinių galimybių sukaupti ir sumokėti ieškovei priteistas sumas per skundžiamoje nutartyje nustatytą 4 mėnesių vykdymo atidėjimo terminą (ne)buvimą. Todėl kitaip įvertinti apeliantės turtinę padėtį, nei skundžiamoje nutartyje įvertino pirmosios instancijos teismas, ar spręsti, kad apeliantei įvykdyti teismo sprendimą per 4 mėnesių terminą nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo būtų pernelyg didelė finansinė našta (šis terminas nepakankamas), nėra objektyvios galimybės.
25. Vien tai, kad ieškovės naudai skaičiuojamos ir procesinės palūkanos, savaime nereiškia, kad jos teisės, ilgą laiką nevykdant jai palankaus teismo sprendimo, nebūtų pažeidžiamos, juo labiau kad ieškovė su tokiu apeliantės prašymu nesutiko. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė turėjo įrodinėti savo teisių pažeidimą, jeigu būtų nustatytas ilgesnis terminas sprendimui įvykdyti, teisiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai siekia perkelti tų faktų, kurių įrodinėjimo našta tenka jai pačiai, įrodinėjimo pareigą ieškovei. Priešingai, tokį ilgą laiko tarpą, kurio siekia apeliantė, nevykdant teismo sprendimo neabejotinai būtų sudarytos sąlygos pažeisti ne tik teismo sprendimo privalomumo principą, bet ir šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, ieškovės teisėtus lūkesčius atgauti priteistą skolą per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
26. Nepagrįsta ir apeliantės pozicija dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo iki kol įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-273-889/2022. Šis sprendimas neįsiteisėjęs, tos bylos atsakovei MB „Gabrielita“ pateikus apeliacinį skundą ir teismui jį priėmus (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip buvo nurodyta pirmiau (žr. šios nutarties 15 puntą), sprendimo įvykdymo atidėjimo arba jo vykdymo išdėstymo negali lemti jokios subjektyvios aplinkybės, taigi ir atsakovės ketinimai dėl priešpriešinių prievolių ateityje įskaitymo, jeigu įsiteisėtų jai palankus Klaipėdos apygardos teismo sprendimas.
27. Todėl ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad po civilinės bylos Nr. e2-273-889/2022 išnagrinėjimo apeliacine tvarka galėtų būtų pripažinta ieškovės pareiga įvykdyti piniginę prievolę apeliantei, nesuponuoja išvados dėl nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ilgesniam terminui, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.
Dėl nutarties motyvavimo ir sprendimo vykdymo dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)atidėjimo
28. Atmestini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų dėl parinkto atidėjimo termino trukmės, nepasisakė, kodėl netenkina apeliantės prašymo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo atidėjimo, o jų išieškojimas taip pat turėjo būti atidėtas.
29. Nors pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį, apsiribojo itin glaustais argumentais, iš nutarties motyvų visgi matyti, kad teismas, nustatydamas konkretų terminą, įvertino prašymo patenkinimo įtaką ieškovės interesams. Kitaip tariant, iš skundžiamos nutarties turinio spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas ilgesniam nei 4 mėnesių laikotarpiui pažeistų ieškovės teisėtus interesus kuo greičiau atgauti priteistą skolą.
30. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo atidėjimo dėl tos pačios priežasties – siedamas sumažinti vykdymo atidėjimo įtaką ieškovės teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės sutinka.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija, kad ieškovė įsiteisėjus jos naudai priimtam teismo procesiniam sprendimui negalėtų iš karto reikalauti iš atsakovės bent dalies jai priteistos sumos, arba gautų jai iš atsakovės priteistas sumas tik praėjus 4 mėnesiams nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo, nepagrįstai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą apeliantės naudai, paneigtų prioritetinį teismo sprendimo privalomumo principą. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl teismo sprendimu iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo atidėjimo (arba išdėstymo), tuo ieškovei buvo sudaryta galimybė iš karto po sprendimo įsiteisėjimo reikalauti iš apeliantės bent jau patirtų dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo.
32. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo padaryto kitokią išvadą, nei dėl apeliantės prašymo padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Dėl ieškovės atsiliepime išdėstytų prašymų
33. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ne tik argumentus, kuriais atsikertama į atskirojo skundo teiginius, bet ir argumentus, jos manymu, pagrindžiančius apeliantės apskųstos nutarties pakeitimo (patikslinimo) poreikį, nustatant, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo terminas skaičiuotinas ne nuo pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo, o nuo jos priėmimo dienos; jeigu toks terminas būtų pasibaigęs – apeliantei turėtų būti nustatomas naujas ne ilgesnis kaip 10 dienų terminas teismo sprendimo įvykdyti.
34. Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).
35. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde (šiuo konkrečiu atveju – atskirajame skunde; CPK 338 straipsnis) nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame ar atskirajame skunde nesiremiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017, 30 punktas).
36. Teisė byloje dalyvaujančiam asmeniui apskųsti atskiruoju skundu teismo nutartį numatyta CPK 334 straipsnyje. Reikalavimai atskirojo skundo turiniui įtvirtinti 306 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose (CPK 338 straipsnis). Atskirajame skunde turi būti nurodoma skundžiama nutartis (jos dalis), argumentai, patvirtinantys skundžiamos nutarties (jos dalies) nepagrįstumą ir (ar) neteisėtumą, atskirojo skundo reikalavimas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1–2, 4–5 punktai). Tuo tarpu atsiliepime į atskirąjį skundą negali būti reiškiami reikalavimai, susiję su savarankiškais, apelianto nenurodytais, nutarties apskundimo pagrindais. Atsiliepimo į atskirąjį skundą paskirtis yra ne sudaryti galimybę atskirojo skundo nepadavusiai šaliai teikti savarankiškus nesutikimo su nutartimi argumentus ir reikalauti atitinkamo nutarties (jos dalies) pakeitimo ar panaikinimo, bet sudaryti jai galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto atskirojo skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
37. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 313 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena šalis.
38. Aiškindamas CPK 313 straipsnį kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantui teisę apskųsti, jo vertinimu, neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jo padėtį, palyginus su nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2012; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021, 57 punktas). Aptariamas principas, be kita ko, yra apeliacijos teisės įgyvendinimo procesinė garantija. Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių, teisės į teisminę gynybą turinio sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 15 punktas), todėl CPK 313 straipsnyje įtvirtinta išlyga dėl draudimo priimti blogesnį sprendimą apeliacinės instancijos teisme turi būti aiškinama itin siaurai ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai to neabejotinai reikalauja reikšmingas konkrečioje byloje nustatytas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-781/2022, 22 punktas).
39. Blogesniu gali būti pripažintas teismo sprendimas, kuris labiau varžo asmens teises, nustato jam daugiau pareigų ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2012; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021, 57 punktas).
40. Akivaizdu, kad ieškovės atsiliepime suformuoti prašymai bei juos pagrindžiantys motyvai yra susiję su apeliantei nepalankesne procesinio termino skaičiavimo tvarka, nors atskirojo skundo dėl to ieškovė nėra padavusi. Siekiant išvengti situacijos dėl blogesnio apeliantei procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, skundžiama nutartis ieškovės įvardytu aspektu nevertinama ir dėl tokių argumentų pagrįstumo ar nepagrįstumo nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė