LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. spalio 5 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Nr. DOK-4149 ir 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Nr. DOK-4598 atsisakė priimti ieškovės pateiktus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jie neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Ieškovės kasaciniame skunde įvardijama prievolės nedalumo ir nedalomos prievolės vykdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo problema. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog statybos proceso dalyvių atsakomybė yra ne solidari, o dalinė, nors nei įstatyme, nei praktikoje nenumatyta, kad sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju negalėtų būti taikoma solidari atsakomybė. Remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, ieškovė teigia, kad teismas nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo iš esmės analogiškoje situacijoje. Nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą, nes žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau vienas nuo kito nesusijusių priežasčių. Be to, teismas turėjo priimti tokį sprendimą, kad ieškovė, gindama teises, galėtų jas realiai įgyvendinti. Teismas įpareigojo ieškovę įrodyti neįmanomas aplinkybes, t. y. įrodinėti dalinę statybos proceso dalyvių atsakomybę, nors teismo ekspertų komisijos konstatuota, kad nėra galimybės atskirti dalinės šių dalyvių atsakomybės.
Kasaciniame skunde įvardijamas ir sutarties uždarumo principo netinkamas aiškinimas ir taikymas, nukrypimas nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismų praktikoje formuojama išlyga, kad reikalavimas tiesiogiai subrangovui reiškiamas tuo atveju, kai negalima reikalauti iš generalinio rangovo pašalinti defektus, atlyginti nuotolius ir kt. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nesiremti šia išimtimi. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad nėra priimtas sprendimas dėl generalinės statybos darbų rangovės pabaigos, ieškovė faktiškai negali įgyvendinti savo reikalavimo teisės į šią rangovę. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepripažino ieškovės teisės reikšti tiesioginius reikalavimus subrangovams, todėl iš esmės jos teisių gynimas tapo apskritai neįmanomas.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2022 m. spalio 5 d. paduotu ieškovės kasaciniu skundu, pažymi, kad skunde naujai formuluojamos teisės aiškinimo ir taikymo problemos, tačiau iš esmės ir šiuo kasaciniu skundu keliami tie patys klausimai dėl prievolės nedalumo, ieškovės teisės reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovams, dėl ieškovės įpareigojimo įrodinėti tai, kas neįmanoma, kaip ir skunduose, kuriuos buvo atsisakyta priimti. Šio kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įvardytas teisės normas, ir kad šis pažeidimas gali turėti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, arba kad teismas netinkamai rėmėsi teismų praktikoje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis.
Kadangi šiame skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, tai nėra pagrindo pripažinti, kad šis skundas atitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija ieškovės 2022 m. spalio 5 d. paduotą kasacinį skundą atsisako priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Antanas Simniškis
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas