Administracinė byla Nr. eA-3820-624/2016
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00011-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant vertėjai S. B.,
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus atstovei A. D.,
(duomenys neskelbtini) piliečiui M. I. K., jo atstovui advokatui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. I. K. (M. I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos Valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. I. K. (M. I. K.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius (toliau – ir Užsieniečių reikalų skyrius) kreipėsi į teismą su teikimu sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. I. K. (toliau – ir užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2016 m. spalio 17 d.
Teikime nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas Šengeno vizą, galiojančią iki 2015 m. sausio 17 d. 2015 m. sausio 14 d. užsienietis pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip studentas, priimtas studijuoti į Lietuvos Respublikos registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą. Užsieniečių reikalų skyrius 2015 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-10)17U-152 atsisakyti išduoti daugkartinę nacionalinę vizą M. I. K., atsižvelgus į neigiamą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atsakymą į vykdytą konsultaciją bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje (toliau – ir Migracijos valdyba) buvo konstatuota, jog užsienietis nuo 2015 m. sausio 18 d. gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui, todėl vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 128 straipsnio 1 dalimi ir į nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta šio įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, 2015 m. vasario 13 d. Migracijos valdyboje priimtas sprendimas Nr. 10-SP9-11 dėl užsieniečio grąžinimo į (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. kovo 15 d., užsieniečio prašymu nurodytas išvykimo terminas buvo pratęstas 14 dienų. Per šį terminą užsienietis pateikė skundus teismui dėl Migracijos departamento ir Migracijos valdybos sprendimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. priėmė nutartį pagal užsieniečio skundą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą – užsieniečio skundą atmetė. Teikime nurodoma, kad, įvertinus tai, jog Migracijos valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendime Nr. 10-SP9-11 nurodytas 30 dienų išvykimo terminas buvo pratęstas dar 14 dienų, o Lietuvos Respublikos įstatymai nereglamentuoja, kaip turi būti skaičiuojamas išvykimo terminas po įsiteisėjusio teismo sprendimo, vadovaujantis protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į tai, kad užsienietis turi išvykti į šalį, kuri neturi bendros sienos su Lietuvos Respubliką, o tiesioginių skrydžių į (duomenys neskelbtini) nėra, M. I. K. buvo išaiškinta, kad jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos per sprendime nustatytą terminą, skaičiuojant nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos. Minėta informacija užsieniečiui buvo pateikta 2016 m. kovo 9 d. elektroniniu paštu ir per advokatą. Taip pat užsienietis ne kartą buvo raginamas atvykti į Migracijos valdybą, tačiau jis atvyko tik 2016 m. balandžio 1 d. ir paprašė pratęsti išvykimo terminą. Siekiant išaiškinti užsieniečiui išvykimo terminus jam suprantama kalba, buvo iškviesta vertėja, tačiau M. I. K. iš Migracijos valdybos patalpų pasišalino ir į telefono skambučius nereagavo. 2016 m. balandžio 1 d. el. paštu buvo išsiųstas pakartotinis įspėjimas apie išvykimo terminą, tačiau duomenų apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos Migracijos valdyba negavo, o užsienietis į Migracijos valdybą daugiau neatvyko. 2016 m. balandžio 15 d. susisiekus su Mykolo Romerio universiteto darbuotoja, nustatyta, kad užsienietis paskaitų nelanko, turi 2 akademinės skolas, birželio mėnesį bus išbrauktas iš sąrašų, kaip nepažangus studentas. Tą pačią dieną užsienietis informavo, kad atvyks į Migracijos valdybą kartu su savo atstovu, toliau bendrauti atsisakė. M. I. K. 2015 m. kovo 25 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete J. J.. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, M. I. K. 2016 m. balandžio 15 d. buvo sulaikytas 48 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje, nes Lietuvoje yra neteisėtai, kadangi per nustatytą terminą neišvyko į kilmės šalį, šiuo metu neturi Šengeno ar nacionalinės vizos.
II.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 17 d. nutartimi nutarė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. I. K., gim. (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2016 m. spalio 17 d.
Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. I. K. nuo 2015 m. sausio 18 d. gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje pagal M. I. K. skundą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir grąžinimo užsieniečio į (duomenys neskelbtini), paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Teismo posėdžio metu M. I. K. nurodė žinantis teismo sprendimą, tačiau ketinantis ir toliau gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdyje apklausta J. J. paaiškino, kad ji susituokė su M. I. K. 2015 m. kovo mėn., pirmą kartą su juo susitiko 2015 m. vasario mėn. viduryje, prieš tai bendravo internetu. Butas, kuriame gyvena ji ir jos vaikai, yra jos mamos, ji nesutinka, kad ten gyventų M. I. K.. Jis gyveno bendrabutyje. Paaiškėjus, kad reikalinga susirasti bendrą gyvenamąjį plotą, ji išnuomojo kambarį bute, buto išnuomoti negali. Ji teikė prašymą, kad pasirūpins sutuoktiniu finansiškai. M. I. K. ji neišlaiko, jam perveda pinigus, iš kur pavedimai, ji nežino. Islamo valstybėje ji neplanuoja gyventi.
Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, šio straipsnio 5 dalies 5 punkto, 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir vertino, kad M. I. K. nuo 2015 m. sausio 18 d. gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui, neketina savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Iš teismui pateikto sutuoktinės prašymo, jos paaiškinimo teisme matyti, kad su užsienio piliečiu ji gyvena atskirai, jam finansinės paramos neteikia, pagal gaunamas pajamas tokio išlaikymo negali teikti. M. I. K. pragyvenimo šaltinis nėra žinomas, oficialių pajamų Lietuvos Respublikoje jis negauna, todėl alternatyvi sulaikymui priemonė – patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui – netaikytina, nes jos paskyrimas neužtikrintų šiai priemonei keliamo tikslo.
Teismas darė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog M. I. K., nevykdantis įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvykęs iš Lietuvos Respublikos, gali pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje bei išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasislėpti, todėl teikimą tenkino.
III.
M. I. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu pritaikytą sulaikymo priemonę ir priimti naują sprendimą – paskirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnyje, kol sprendžiamas jo teisinės padėties klausimas Lietuvos Respublikoje.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad užsienietis yra Mykolo Romerio universiteto studentas, nėra išbrauktas iš studentų sąrašų, universiteto 2016 m. balandžio 25 d. pažyma patvirtina, kad studentas apibūdinamas teigiamai. Su Lietuvos Respublika užsienietį sieja ir socialiniai ryšiai t. y. jis yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gyvena žmonos išnuomotame kambaryje. Užsienietis papildomai prie apeliacinio skundo pateikia jo brolio Švedijos piliečio paso kopiją ir įsipareigojimą finansiškai paremti užsienietį kol yra sprendžiami jo teisinės padėties klausimai Lietuvos Respublikoje, bei Mykolo Romerio universiteto profesoriaus A. J. sutikimą suteikti paramą.
Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, nors Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai, tačiau čia gyvena jo sutuoktinė. Pareiškėjas nevengia atsakomybės ir siekia savarankiškai išspręsti teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, nesislepia nuo pareigūnų ir bendradarbiauja, neketina trukdyti galimų administracinių sprendimų įgyvendinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir turi lėšų pragyvenimui, bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis įsipareigoja visokeriopai bendradarbiauti su pareigūnais ir neketina slėptis ar kitaip trukdyti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. nutartį.
Pažymi, kad užsienietis daug kartų buvo įspėtas ir raginamas išvykti iš Lietuvos, tačiau piktybiškai vengdavo grąžinimo. Užsieniečių registracijos centro pareigūnas buvo kelis kartus susitikęs su užsieniečiu, jam išaiškino jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kad jo atžvilgiu yra pradėta išsiuntimo procedūra iš Lietuvos Respublikos bei pasiūlė geranoriškai bendradarbiauti sprendžiant klausimą dėl teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje ir pristatyti tinkamą kelionės dokumentą. Užsieniečių registracijos centrui buvo pristatytas suplėšytas, t. y. netinkamas kelionei, pasas. Užsieniečiui buvo pasiūlyta užpildyti anketą skirtą asmens grįžimo pažymėjimui į Pakistaną gauti, tačiau jis kategoriškai atsisakė pildyti tokią anketą ir pareiškė, kad nenori grįžti į Pakistaną. Tai rodo, kad užsienietis vengia grįžimo į kilmės valstybę.
Pažymi, kad užsienietis su savo sutuoktine negyvena kartu, neveda bendro ūkio. Žmona pagal gaunamas pajamas negali teikti išlaikymo vyrui, o iš kokių lėšų gyvena sutuoktinis net nežino, vaikai su mamos vyru nebendrauja. Nors užsienietis mokosi universitete, jis nuo 2015 m. sausio 18 d. yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Mykolo Romerio universitetas 2016 m. balandžio 25 d. raštu informavo, kad užsienietis turi dvi akademines skolas ir šiuo metu auditorinių užsiėmimų nelanko.
Teismui pateiktas Švedijos piliečio I. S. įsipareigojimas skirti finansinę paramą broliui, Migracijos valdybos manymu, yra niekinis, nes I. S. įsipareigojimas nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, nėra dokumentų, įrodančių, kad šie asmenys broliai, neaišku ar pats asmuo turi pakankamai lėšų pragyventi ir skirti materialinę paramą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Ginčo dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. nutarties (sprendimo), kuria nutarta sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. I. K. Užsieniečių registracijos centre iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2016 m. spalio 17 d.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. I. K. į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas Šengeno vizą, galiojančią iki 2015 m. sausio 17 d. ((duomenys neskelbtini) piliečio M. I. K. asmens byla (toliau – ir asmens byla), b. l. 49). Užsieniečiui pateikus prašymą išduoti nacionalinę vizą, Užsieniečių reikalų skyrius 2015 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-10)17U-152, kuriuo atsisakė jam išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (asmens byla, b. l. 1–2, 9–10). Atsižvelgus į tai, kad užsienietis nuo 2015 m. sausio 18 d. gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui, 2015 m. vasario 13 d. Migracijos valdyboje priimtas sprendimas Nr. 10-SP9-11, kuriuo nusprendė įpareigoti užsienietį savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. kovo 15 d. ir įspėti, kad per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies; užsieniečio prašymu nurodytas išvykimo terminas buvo pratęstas 14 dienų (asmens byla, b. l. 13). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje pagal M. I. K. skundą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir grąžinimo užsieniečio į (duomenys neskelbtini), paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas (asmens byla, b. l. 17–25). Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, M. I. K. 2016 m. balandžio 15 d. buvo sulaikytas 48 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje, nes Lietuvoje yra neteisėtai, kadangi per nustatytą terminą neišvyko į kilmės šalį, šiuo metu neturi Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jam teisę būti Lietuvos Respublikoje (asmens byla, b. l. 38). Užsieniečių reikalų skyrius kreipėsi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2016 m. spalio 17 d. Šį teikimą Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016 m. balandžio 17 d. nutartimi tenkino. Užsienietis M. I. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnyje, kol sprendžiamas jo teisinės padėties klausimas Lietuvos Respublikoje.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 114 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Užsieniečių registracijos centre.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Užsieniečių reikalų skyriaus teikimą sulaikyti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre: Įstatymo 23 straipsnio 2 punkte numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui. Nors M. I. K. į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas Šengeno vizą, pastaroji galiojo iki 2015 m. sausio 17 d., o Užsieniečių reikalų skyrius 2015 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (15/5-10)17U-152 atsisakė jam išduoti daugkartinę nacionalinę vizą. Taigi, nuo 2016 m. sausio 16 d. užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai (be jam būtinos vizos). Nors Migracijos valdyba dar 2015 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. 10-SP9-11 dėl M. I. K. grąžinimo į (duomenys neskelbtini), kuriuo išvykimo terminas nustatytas iki 2015 m. kovo 15 d. (šis terminas buvo pratęstas 14 dienų), pareiškėjas iki šiol neišvyko iš Lietuvos Respublikos, kaip matyti iš šiuo metu byloje pateiktų duomenų visumos, kadangi nėra suinteresuotas tai padaryti: 2015 m. vasario 13 d. Migracijos valdybos sprendime Nr. 10-SP9-11 nustatytu terminu išvykti iš šalies sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, kurios (santuokos) realumas, Migracijos valdybos vertinimu, kelia pagrįstų abejonių; pareiškėjo kilmės valstybėje išduotas pasas buvo suplėšytas jam, kaip teigiama, nežinomomis aplinkybėmis, o pildyti diplomatinei atstovybei teikiamą prašymą dėl kelionės dokumento išdavimo pareiškėjas atsisakė nenurodydamas jokių aiškių motyvų; galiausiai pareiškėjas, kaip teigiama, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nors nesugebėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių tarptautinė apsauga jam galėtų būti suteikta.
Taip pat pažymėtina, kad užsienietis apeliaciniu skundu prašo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Tačiau tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, gali egzistuoti objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia yra būtinybė, todėl šiuo metu nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.
Kartu pažymėtina, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius, teikime prašydamas sulaikyti užsienietį iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2016 m. spalio 17 d., nepagrindė būtinybės sulaikyti užsienietį 6 mėnesių terminui. Kadangi sulaikymas yra ultima ratio priemonė, taikoma tik tam, kad būtų pasiekti įstatyme nustatyti tikslai, teisėjų kolegijos vertinimu, M. I. K. sulaikymo, kuris skirtas užtikrinti sprendimo dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę vykdymą, terminas patikslintinas, sulaikymo terminą nustatant iki 2016 m. liepos 17 d.
Pažymėtina, kad nors užsienietis teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme teigė, kad yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, duomenų apie tai, kad būtų priimtas sprendimas nagrinėti jo prašymą iš esmės ir suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, nėra. Jei toks sprendimas bus (ar yra) priimtas, klausimas dėl pareiškėjo sulaikymo turės būtų svarstomas iš naujo: išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Užsieniečių registracijos centras nedelsdamas privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją (Įstatymo 118 str. 1 d.).
Remiantis ankščiau nurodytais motyvais konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. nutartis (sprendimas) keistina, užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą nustatant iki 2016 m. liepos 17 d.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. I. K. (M. I. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimą tenkinti iš dalies ir sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. I. K. (M. I. K.), gim. (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2016 m. liepos 17 d.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan