Civilinė byla Nr. 2S-133-881/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02486-2010-0       

Procesinio sprendimo kategorija: 109.; 118.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 5 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27-871/2012 pagal ieškovo UAB „Paverba“ ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra dėl sutarties pripažinimo galiojančia, trečiasis asmuo – AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuria byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

 n u s t a t ė :

                                                          I. Ginčo esmė

  Ieškovas UAB „Paverba“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti 1998 m. sausio 27 d. ieškovo ir atsakovo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra sudarytą paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalies pirkimo-pardavimo sutartį.

  Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį ir pateikė ją teismui tvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taikos sutartį teismas patvirtino tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovas ir atsakovas patvirtina, kad UAB „Paverba“ 1998-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo 1/8 dalį paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 14E1g, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksais 1-18 (6.22 kv. m.); 1-19 (1.28 kv. m.) 1-20 (1.45 kv. m), sumokėdamas už ją minėtoje 1998-01-27 pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą kainą – 55 847,82 Lt plius 18 procentų PVM – 10 052,61 Lt, t. y. iš viso - 65 900,43 Lt (šešiasdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus litų, 43 ct).
2. Atsakovas patvirtina, kad 1998-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido ieškovui nuosavybės teisę į paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane 14E1g, 1/8 dalį, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksais 1-18 (6.22 kv. m); 1-19 (1.28 kv. m) 1-20 (1.45 kv. m).
3. Ieškovas, įsiteisėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarčiai, patvirtinančiai šią Sutartį, įsipareigoja per 5 (penkias) darbo dienas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 14E1g, 1/8 dalį, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksais 1-18 (6.22 kv. m); 1-19 (1.28 kv. m); 1-20 (1.45 kv. m). Visus šiame punkte nurodytus nuosavybės teisės registravimo veiksmus ieškovas atliks savo rizika ir sąskaita, nereikš atsakovui jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bet kokiais nuosavybės teisės registravimo klausimais.
4. Ieškovas patvirtina, kad jam yra žinomas šios Sutarties sudarymo dieną Nekilnojamojo turto registre esantis paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 14E1g, teisinis statusas, įskaitant visus su šiuo nekilnojamuoju daiktu susijusius juridinius faktus, žymas, kitokius registro įrašus; dėl šių juridinių faktų, žymų ir kitokių registro įrašų ieškovas neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų atsakovui ir laisva valia sutinka sudaryti šią Sutartį.
5. Šalys susitaria, kad Civilinėje byloje jos viena kitai neatlygina jokių bylinėjimosi išlaidų.
6. Šalys susitaria, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu Civilinėje byloje atlygina ieškovas.
7. Šalys prašo teismo, patvirtinus šią Sutartį, panaikinti Civilinėje byloje ieškovo prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 14E1g, areštą. Šalys taip pat prašo apie panaikintą areštą nedelsiant informuoti atitinkamus viešuosius registrus.
8. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti jokių pretenzijų ir/ar ieškinių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas yra taikus ir galutinis ginčo sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo. Taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos CPK 294 str., Šalims yra žinomos ir suprantamos.
9. Šalys pareiškia, kad jos turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnyje ir, atitinkamai, 2.74 straipsnyje numatytą teisnumą bei veiksnumą pilna apimtimi. Taip pat pareiškia, kad jų teisnumas ar veiksnumas nėra jokiu būdu apribotas, taip pat pareiškia, kad nenuslėpė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti kitos Šalies veiksnumu ar atitinkamai teisnumu.
10. Šalys pareiškia, kad ši Sutartis sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Šalys atskleidė viena kitai visas šios Sutarties sudarymo aplinkybes.
11. Ši Sutartis įsigalioja įsiteisėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarčiai ją patvirtinti.
12. Šalys patvirtina, kad šios Sutarties sąlygos pilnai atitinka visų Šalių tikrąją valią, Sutartis yra įpareigojanti ir gali būti keičiama tik Šalių rašytiniu susitarimu. Kilus bet kokių nesutarimų tarp šios Sutarties ir bet kokių ankstesnių Šalių susitarimų, Šalys privalo vadovautis šios Sutarties nuostatomis.
13. Ši Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią: po vieną Sutarties Šalims ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

            Teismas sprendė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti pateiktą taikos sutartį (CPK 42 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

            Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį. Nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo pripažinta, kad 1998 m. sausio 27 d. šalių sudarytas sandoris dėl paviljono dalies yra nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Trečiasis asmuo kaip teisėtas žemės, ant kurio stovi paviljonas, valdytojas prieštarauja taikos sutarties patvirtinimui ir nepripažįsta 1998 m. sausio 27 d. sudaryto sandorio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi. 1998 m. sausio 27 d. sudarytame sandoryje nėra aptarta pirkėjo teisė į žemės sklypą (CK 6.394 str. 2 d.). Be to, sandoris sudarytas paprasta rašytine forma, tuo tarpu nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK 6.393 str. 1, 2 d., 1964 m. CK 255 str.). 1998 m. sudarytas sandoris netenkino ir CK 6.396 str. numatytų nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomų imperatyvių reikalavimų, tad pagal šio straipsnio 2 dalį jis yra negaliojantis. Taikos sutartimi patvirtintas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko jis negalėjo būti teismo patvirtintas ir turi būti pripažintas niekiniu. Tiek ieškovas, tiek atsakovas siekė sudaryti ir sudarė sandorį dėl kilnojamojo daikto, tad taikos sutarties patvirtinimas ir sandorio pripažinimas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi reiškia apsimestinio sandorio, t. y. turinčio esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumą, patvirtinimą (CK 1.87 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje c. b. Nr. 3K-3-397/2006 išaiškino, kad viešojo intereso pažeidimu teismų praktikoje pripažįstami atvejai, kai teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišsiaiškina, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės. Šalių elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teise, o teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Yra pagrindo manyti, kad ieškovas ir atsakovas iš anksto susitarė dėl tokios teismo proceso eigos ir dar prieš ieškovui kreipiantis į teismą žinojo, kad sieks taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme. Taip šalys nesąžiningai siekė apeiti teisinį reguliavimą ir be trečiojo asmens sutikimo pasitvirtinti sandorį kaip nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį.

           Atsakovas UAB „Reitan Convenience Lithuania“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra) pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą, kuriame prašo procesinį sprendimą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 1998 m. sausio 27 d. sutarties sudarymo metu paviljonas buvo kilnojamasis daiktas, tad sutartis buvo sudaryta laikantis atitinkamų įstatymų reikalavimų. Paviljono dalies pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tinkamai, ką pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-1476/2002. Paviljonas ieškovo iniciatyva buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik praėjus beveik dešimčiai metų nuo paviljono dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovo nuomone, šiuo metu yra susidariusi teisinį neapibrėžtumą sąlygojanti situacija, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paviljonas yra laikinas statinys, o ne nekilnojamasis daiktas, tačiau paviljonas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas arba ieškovas ketino prisiimti ne tas pareigas, kurios yra paviljono dalies pirkimo-pardavimo sutarties objektas; darytina išvada, kad paviljono dalies pirkimo-pardavimo sutarties išorinė forma atitiko šalių vidinę valią ir tikruosius ketinimus. Atsakovas, sudarydamas taikos sutartį su ieškovu, tuo siekdamas kaip įmanoma efektyviau ir operatyviau spręsti ginčą tarp šalių, niekaip nepažeidė trečiojo asmens teisių; klausimas, ar nėra pažeidžiamos byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės, turėtų būti sprendžiamas teismo nuožiūra. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas, sudarydamas taikos sutartį, piktnaudžiavo savo teisėmis. Teismo patvirtinta taikos sutartis iš esmės tenkina atsakovą, tačiau ji neišsprendžia susidariusios neapibrėžtos teisinės situacijos – Nekilnojamojo turto registre lieka įregistruotas statinys – paviljonas, kuris laikytinas laikinuoju statiniu ir neturėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre, kaip tai numatyta LR statybos įstatymo 2 str. 4 d.

            Atsiliepimu į trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Paverba“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikos sutartimi nebuvo sudarytas sandoris prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, nes taikos sutartimi atsakovas pripažino ieškovo nuosavybės teisę į paviljono 1/8 dalį; 1998 m. sausio 27 d. sudaryta paviljono dalies pirkimo-pardavimo sutartis visą laiką galiojanti ir vykdoma ją sudariusių šalių; teisinė paviljono registracija nebuvo atlikta dėl kadastrinių matavimų byloje buvusių neatitikimų faktinei padėčiai ir statybos leidimui; paviljonas atsakovo vardu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2007 m. rugpjūčio 22 d., t. y. jau po šalių sudarytos paviljono pirkimo-pardavimo sutarties; trečiasis asmuo neginčijo paviljono teisinės registracijos bei statuso; žemės sklypo dalimi, reikalinga tinkamai pastato eksploatacijai, atsakovas bei faktiniai paviljono savininkai naudojosi 1997 m. sausio 9 d. trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos statinio nuomos sutarties pagrindu bei faktiniu naudojimusi, mokėdami trečiajam asmeniui nuomos mokestį pagal UAB „Paverba“ pateikiamas sąskaitas faktūras; šiuo metu visą paviljoną de jure nuosavybės teisėmis valdo atsakovas, ir trečiasis asmuo nelaiko tokio valdymo prieštaraujančiu savo ar viešajam interesui; trečiojo asmens teisė pateikti atskirąjį skundą ribojama draudimu veikti prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Atskirasis skundas tenkinamas.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

            Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalių teisė sudaryti taikos sutartį išplaukia iš Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo, remiantis kuriuo, šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Vis dėlto dispozityvumo principas nėra absoliutus – vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad patvirtinant taikos sutartį turi būti įvertinta, ar sudaryta taikos sutartis yra galiojanti (CK 6.984 straipsnis), ar ja nepažeidžiami kitų asmenų teisės ar interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-384/2006). Jeigu teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišsiaiškina, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės, toks procesinės teisės normos pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-384/2006).

            Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ su šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimu nesutiko ir savo nesutikimą išdėstė tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas taikos sutarties patvirtinimo klausimas. Tačiau teismas, skundžiamoje nutartyje abstrakčiai pažymėjęs, kad trečiojo asmens argumentai dėl žemės sklypo išeina už bylos nagrinėjimo ribų, visiškai nesiaiškino ir nevertino trečiojo asmens argumentų dėl sutarties sąlygų įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, kurios gali atsirasti patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Byloje nustatyta, kad žemės sklypą, ant kurio stovi ginčo paviljonas, patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo. 1997 m. sausio 9 d. trečiasis asmuo ir atsakovas, atstovaudamas taip pat ieškovui, sudarė nuomos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti šaligatvį, ant kurio pastatytas paviljonas. Šaligatvio nuomos terminas baigėsi 2006 m. gruodžio 31 d., ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal trečiojo asmens ieškinį atsakovui dėl šaligatvio atlaisvinimo (c. b. 2-1236-430/2013). Tuo tarpu pagal šalių sudarytą taikos sutartį, paviljono pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, tad tokios taikos sutarties patvirtinimas lemtų, kad ieškovas įgytų savarankišką teisinį pagrindą valstybinės žemės, ant kurios stovi paviljonas, nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui (CK 6.551 str. 2 d., LR žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.), o trečiasis asmuo savo teisių į tą patį žemės sklypą netektų arba jos būtų esmingai apribotos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį ir tam, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovo reikalavimai yra teisiškai pagrįsti, bylą išnagrinėti iš esmės.

            Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties tvirtinimo klausimus, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti ieškovo UAB „Paverba“ ir atsakovo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra pasirašytą taikos sutartį (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

            Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti ieškovo UAB „Paverba“ ir atsakovo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra 2012 m. balandžio 25 d. pasirašytą taikos sutartį.

       Teisėja                                                                                                                 Vilija Mikuckienė