Civilinė byla Nr. 3K-3-124/2011
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00040-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos 35.5;
44.2.4.1; 44.5.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos
pirmininkė) ir Prano Žeimio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Metaloidas“ ir atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Šiaulių lyra“ kasacinius skundus dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
spalio 25 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d.
sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Metaloidas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių
lyra“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių
lyra“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Metaloidas“ dėl
nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo
esmė
Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo 25 574 Lt skolos už atliktus darbus pagal šalių 2006 m.
sausio 19 d. sudarytą statybos rangos sutartį, 6 proc. metinių palūkanų už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė,
kad pagal sutarties 3.5 punktą atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus
ieškovui sumokėti per penkias dienas nuo statybos darbų perdavimo–priėmimo akto
pasirašymo dienos; kad atsakovas nesumokėjo už ieškovo atliktus darbus, nurodytus
atliktų darbų aktuose Nr. 2-4, Nr. 4-1; kad šiuose aktuose nurodyta atliktų
darbų vertė – 44 728,62 Lt. Ieškovas teigė, kad, vadovaudamasis šiais atliktų
darbų aktais, 2006 m. gegužės 17 d. išrašė 18 319,08 Lt ir 26 409,54 Lt PVM
sąskaitas–faktūras; kad iš šių sumų atėmus 2000 Lt už penkių kolonų ir lubų
prekybos centro ,,Lyra“ sandėlyje perdažymą, atsakovas turėjo sumokėti 42
728,62 Lt, tačiau šią prievolę įvykdė tik iš dalies – sumokėjo 17 154,62 Lt.
Atsakovas
priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 175 925,59 Lt žalos atlyginimo, 15,21
proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo
dienos remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius
sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovas nurodė, kad pagal rangos
sutartį ieškovas statybos darbus privalėjo pradėti 2006 m. sausio 19 d. ir
baigti 2006 m. kovo 19 d. Atsakovas teigė, kad žalą patyrė dėl netinkamų metalo
konstrukcijų suvirinimo darbų, ieškovo atliktų objekte; kad nuo 2006 m. kovo 20
d. iki 2006 m. gegužės 17 d. ir nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m.
rugsėjo 4 d. dėl ieškovo kaltės, t. y. ieškovui šimtą trisdešimt devynias
dienas vėluojant atlikti sutartyje numatytus darbus ir dėl netinkamos kokybės
darbų atlikimo, atsakovas negalėjo naudotis naujo pastato prekybine sale,
negavo pelno ir turėjo papildomų išlaidų, susijusių su ieškovo atliktų darbų
broko taisymu. Atsakovas teigė, kad, remiantis ekspertizės aktu, negautas vienos
dienos pelnas yra 1355,11 Lt, už šimtą trisdešimt devynias dienas jis
negavo 188 360,29 Lt pelno. Atsakovo teigimu, dėl ieškovo atsisakymo vykdyti
savo įsipareigojimus arba dėl netinkamo jų vykdymo jis patyrė ir 13 139,30 Lt
tiesioginių nuostolių (už suvirinimo siūlių defektoskopiją sumokėjo 1339,30 Lt,
už broko ištaisymą – 11 800 Lt), taigi priešieškinio visa kaina būtų 201 499,59
Lt, bet iš šios sumos jis išskaičiuoja 25 574 Lt negauto pelno, kurį jau išskaičiavo
iš ieškovui priklausančios mokėti sumos už rangos darbus pagal 2006 m. gegužės 9 d.
ir 2006 m. gegužės 10 d. pranešimus apie įskaitymą pagal PVM sąskaitą–faktūrą.
II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo
nutarties esmė
Šiaulių
apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o
priešieškinį – iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 25 574 Lt skolos už
atliktus statybos darbus, 6 proc. metinių palūkanų nuo 2006 m. birželio 19 d.
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 767,25 Lt sumokėto žyminio
mokesčio, 1770 Lt už advokato darbą ir valstybei – 10 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovo atsakovui 21 437 Lt žalos
atlyginimo, 15,21 proc. metinių palūkanų nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo dienos, 643,11 Lt sumokėto žyminio mokesčio už
priešieškinį, 1770 Lt už advokato darbą ir valstybei – 6,62 Lt išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu; kitą priešieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė,
kad šalys 2006 m. sausio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovas
įsipareigojo atlikti metalinių konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbus
Šiauliuose, Lyros g. 13, pagal projektuotojo parengtą projektą, savo
medžiagomis ir darbo priemonėmis; kad atsakovas 2006 m. balandžio 27 d.
pareiškė ieškovui pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, nurodė ieškovui
ištaisyti darbų broką, nurodytą atliktų darbų akto Nr. 4-1 pastabose; kad šalys
2006 m. gegužės 17 d. pasirašytame atliktų darbų akto Nr. 4-1 papildyme
pripažino, jog ieškovas broko darbus yra ištaisęs, trūkumų nenustatyta,
išskyrus tai, kad būtina objekte perdažyti penkias kolonas ir lubas sandėlyje.
Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2006 m. gegužės 17 d. pasirašytą sutartį
nustatytu terminu neatliko penkių kolonų ir lubų perdažymo darbų; konstatavo,
kad atsakovas ieškovo atliktus statybos darbus statybos objekte pagal atliktų
darbų aktą, išskyrus penkių kolonų, lubų perdažymą, priėmė 2006 m. gegužės 31
d. ir nuo šios datos įsipareigojo pats atlikti kolonų ir lubų perdažymo darbus,
todėl turėjo teisę 2000 Lt sumažinti apmokėjimą už atliktus darbus pagal aktą
Nr. 4-1. Teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo sumokėti pagal PVM
sąskaitą–faktūrą Nr. 0004311 visiškai (18 319,08 Lt), o pagal PVM
sąskaitą–faktūrą Nr. 0004715 – iš dalies, t. y. 24 409,54 Lt (26 409,54 Lt
- 2000 Lt).
Teismas
pažymėjo, kad atsakovas patikslintame priešieškinyje pripažino skolą iš dalies,
nurodydamas, jog pasinaudojo teise sustabdyti savo prievolės dalį mokėti
ieškovui 23 104 Lt, nes ieškovas neįvykdė priešpriešinės pareigos sumokėti
atsakovui priklausančius delspinigius; konstatavo, kad dėl šios bylos dalies
šalių reikalavimų įskaitymai negalimi, nes šalys teisme ginčija viena kitos
reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas nurodė,
kad teismo posėdžio metu ieškovas pateikė 2009 m. gegužės 25 d. surašytą
pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir pareiškė, jog priešieškinį
pripažįsta iš dalies ir sutinka sumokėti atsakovui 1794 Lt delspinigių už
penkiasdešimt tris praleistas dienas, 2000 Lt dėl penkių kolonų perdažymo,
suvirinimo siūlių patikros kainą (1339 Lt), suvirinimo broko ištaisymo išlaidas
(11 800 Lt), atsakovo sumokėtą 4540 Lt sumą, iš viso – 21 437 Lt. Teismas
konstatavo, kad ieškovas turi teisę pripažinti priešieškinį visą ar iš dalies
(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 143 straipsniai), ir,
atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatas
dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo, sprendė, kad
atsakovui iš ieškovo priteistina dalis pripažintino priešieškinio – 21 437 Lt
žalai atlyginti (CK 6.256 straipsnis).
Teismas dėl
priešieškinio dalies dėl negauto pelno priteisimo nurodė, kad, atsakovui
pažeistų teisių gynimo būdu pasirinkus nuostolių atlyginimą, teismas turi
aiškintis, ar yra CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės
sąlygos, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių.
Teismas
konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo remtis atsakovo pateiktais
skaičiavimais dėl negauto pelno dydžio, nes galimas negautas pelnas yra
apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.,
t. y. jau po to, kai statinys 2007 m. rugsėjo 4 d. valstybinės komisijos buvo
pripažintas tinkamu naudoti ir ieškovo veiksmai ar neveikimas nebegalėjo
padaryti žalos atsakovui. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktu Lietuvos
teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu nesiremia dar ir todėl, jog akto
išvados yra sąlyginės – akte nurodoma, kad pelno rodiklius galėjo lemti įvairūs
vidiniai ir išoriniai veiksniai, o tai jau yra prielaidos. Teismas nurodė, kad
nesiremia ir kitu byloje esančiu ekspertizės aktu dėl negauto pelno, nes šiuo
aktu nesivadovauja ir atsakovas; kad šiame akte nurodoma apie galimai gautą
pelną 2005 m., ir kad ir šio akto išvados yra sąlyginės.
Teismas konstatavo,
kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtent dėl pavėluoto darbų atlikimo ar jų
netinkamos kokybės atsakovas negavo prašomo priteisti pelno.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 25
d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą pakeitė: 1)
priteisė iš ieškovo atsakovui 78 590 Lt negautų pajamų; 2) panaikino teismo
sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovui 767,25 Lt sumokėto žyminio
mokesčio, 1770 Lt už advokato darbą ir valstybei – 10 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo atsakovui – 643,11 Lt sumokėto
žyminio mokesčio už priešieškinį, 1770 Lt už advokato darbą ir valstybei – 6,62
Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; paskirstė šalims
bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš ieškovo atsakovui 151 Lt advokato pagalbos
išlaidų ir 3892 Lt žyminio mokesčio išlaidų, valstybei – 14,40 Lt teismo
procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 36,10 Lt
teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teisėjų kolegija kitą pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo
valstybei 16,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui – 1865 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
padarė išvadą, kad pirmosios instancijos nepagrįstai konstatavo, jog darbai
pagal rangos sutartį buvo baigti 2006 m. gegužės 31 d.; nurodė, kad rangos
sutarties 4.3 punktu šalys susitarė dėl darbų pabaigos apibrėžties, pagal kurią
darbų pabaiga laikomas momentas, kai užbaigti užsakovo visi sutartyje numatyti
statybos darbai ir kai rangovas pateikia visą reikiamą objekto pridavimui
eksploatacijai dokumentaciją (sertifikatus, paslėptų darbų aktus, valstybinės
inspekcijos išduotą siūlių suvirinimo patikros aktą, suvirintojo atestacijos
pažymėjimo kopiją, darbų vykdymo žurnalus ir kt.). Teisėjų kolegija konstatavo,
kad pagal rangos sutarties 4.3 punkto reikalavimus darbai buvo baigti tik 2007
m. rugpjūčio 31 d., kai atsakovas gavo siūlių patikros aktą, kurį pagal sutartį
privalėjo perduoti ieškovas, tačiau to nepadarė.
Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad dėl atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo turi būti
aiškinamasi, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246–6.249
straipsniuose, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių. Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad ieškovas praleido prievolės įvykdymo terminą (2006 m. kovo 19 d.)
ir taip pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų
kolegija nustatė, kad nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d.
atsakovas objekte vykdė kitus statybos darbus (sienų tinkavimą, glaistymą,
grindų pagrindo išlyginimą, plytelių klojimą), todėl ieškovo netinkamai atlikti
darbai, kurių trūkumų dalį jis pašalino, o dalį pašalino atsakovas, netrukdė
atsakovui toliau vykdyti statybos darbus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad už
šį laikotarpį atsakovo negautas pelnas negali būti skaičiuojamas, nenustačius
priežastinio ryšio tarp ieškovo netinkamos sutarties vykdymo ir atsakovo
negautų pajamų.
Teisėjų kolegija
konstatavo, kad atsakovas netiksliai nurodė ieškovo atliktų darbų broko
nustatymo datą – 2007 m. birželio 14 d.; kad byloje pateikto Suvirintų
sujungimų ir pagrindinio metalo magnetinės kontrolės protokolo išdavimo data –
2007 m. liepos 5 d., t. y. šią dieną konstatuotas ieškovo atliktų darbų
trūkumas – netinkamos kolonų suvirinimo siūlės, nurodant, kad visus suvirinimo
sujungimus reikia pašlifuoti ir pervirinti, tačiau ieškovas šių darbų trūkumų
nepašalino ir dėl ieškovo netinkamo rangos sutarties vykdymo atsakovas negalėjo
laiku kreiptis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis ir atidaryti naujo
priestato prekybos salės ir taip gauti didesnes pajamas. Teisėjų kolegija
konstatavo, kad yra pagrindas priteisti atsakovui jo negautas pajamas už
laikotarpį nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo baigti
darbai pagal rangos sutarties 4.3 punkto nuostatas, t. y. už penkiasdešimt
aštuonias dienas.
Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog
ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo
aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis;
kad ieškovas, neigdamas atsakovo pateiktame ekspertizės akte nurodytas išvadas,
nepateikė kito negautų pajamų apskaičiavimo, taip pat duomenų, pagrindžiančių
tokio nesutikimo argumentus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl neteisėtų
ieškovo veiksmų atsakovas negalėjo anksčiau atidaryti priestato prekybos salės
ir gauti pelno, ir kad yra pagrindas, nustatant negautų pajamų dydį, vadovautis
ekspertizės akto duomenimis ir nustatyti, kad vienos dienos negautos pajamos
yra 1355 Lt.
Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad šalys neginčija, jog atsakovas už pagal rangos sutartį atliktus
darbus ieškovui liko skolingas 25 574 Lt, tačiau atsakovas teigia, kad jo
prievolė mokėti šią sumą pasibaigė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, t. y.
įskaičius ieškovo nesumokėtus delspinigius už vėlavimą atlikti darbus nuo 2006
m. kovo 20 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad
pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog negalimi šalių reikalavimų
įskaitymai, nes šalys teisme ginčija viena kitos reikalavimų pagrįstumą ir
teisėtumą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovo reikalavimas sumokėti ir
delspinigius (23 104 Lt), ir negautas pajamas (2470 Lt) už tą patį
laikotarpį yra neteisėtas, nes kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti
nuostolius, netesybos (bauda, delspinigiai) yra įskaitomos į nuostolių
atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); kad atsakovo nurodytu laikotarpiu (nuo
2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. balandžio 27 d.) negautos pajamos buvo tik 2470
Lt, todėl tik tokio dydžio suma galėjo būti įskaitoma. Teisėjų kolegija nurodė,
kad įskaitymo metu negautų pajamų dydžio reikalavimas nebuvo apibrėžtas, nes
nebuvo aiškus dėl vėlavimo vykdyti darbus ir netinkamo darbų atlikimo iš
statomo priestato negauto pelno dydis; be to, teisėjų kolegija nustatė, kad
atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovo sumokėtas negautas pajamas už
atsakovo nurodytą laikotarpį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo
reikalavimas ieškovui mokėti 25 574 Lt delspinigių negalėjo būti laikomas
apibrėžtu, todėl negalėjo būti taikomas tokio reikalavimo įskaitymas į ieškovui
mokėtiną 25 574 Lt sumą už atliktus darbus (CK 6.130 straipsnis).
III.
Kasacinių skundų teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių
apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės
instancijos teismas 2006 m. neva negautą pelną atsakovui iš ieškovo priteisė
nesant byloje jokio objektyvaus ir neginčijamo įrodymo, kad tokį pelną
atsakovas būtų gavęs. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kad, sprendžiant
nuostolių atlyginimo klausimą, kaip negautos pajamos gali būti priteisiamos tik
realios (tikėtinos) pajamos, kurias žalą patyrusi šalis būtų gavusi, jeigu kita
šalis nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų.
Apeliacinės
instancijos teismo nutartyje ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai, duoti
teismo posėdžio metu, buvo vertinami tik analizuojant atsakovo motyvus, tačiau
neatsižvelgiant į ieškovo atsikirtimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas
įrodymus vertino ne visapusiškai, teismas netinkamai taikė proceso teisės
normas.
Vertindamas
atliktos ekspertizės turinį, ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė
tokius argumentus: 1) atlikta ekonominė ekspertizė neįrodo, kad iš prekybos
gaunamas pelnas tiesiogiai proporcingas prekybos salės plotui, t. y. kad
gaunamas pelnas didės, vien padidinus prekybos salės plotą. Apeliacinės
instancijos teisme ekspertas patvirtino, kad priklausomybė tarp prekybinio
ploto ir pelno nėra tiesiogiai priklausoma, kad, atliekant ekspertizę, nebuvo
pasitelkti jokie pelno prognozavimo modeliai, kad ekspertas rėmėsi įmonės
pateiktais pelno rodikliais ir salės plotu; 2) nė viena iš dviejų atliktų
ekspertizių neatsakė į klausimą, kiek atsakovas būtų gavęs pelno nuo 2006 m.
kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. ir nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m.
rugsėjo 4 d. Ekspertas teismui paaiškino, kad ekspertizė neprognozavo galimo
pelno, nes toks klausimas nebuvo tiriamas. Taigi ekspertas atliko tik
aritmetinį veiksmą – padalijo gaunamą pelną nuo 2007 m. spalio 1 d. iki
2008 m. rugsėjo 30 d. iš prekybinės salės ploto ir dienų skaičiaus. Tačiau
ekspertas teismui nurodė, kad tokį rodiklį galima būti naudoti pelno prognozei
tik su kitais ekonominiais veiksniais, o tuomet ekspertizei pateiktų duomenų
nebūtų pakakę.
Be to,
apeliacinės instancijos teismas, nesant eksperto išvados, padarė prielaidą, kad
atsakovas per penkiasdešimt aštuonias dienas 2006 m. dėl prekybos salės ploto padidinimo
būtų gavęs tokį pat pelną, kokį gavo laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki
2008 m. rugsėjo 30 d. Ekspertas tuo tarpu paaiškino, kad pelno prognozavimui
reikėtų vertinti ne tik prekybinės salės ploto padidėjimą, bet analizuoti
daugiau ekonominių veiksnių.
2. Apeliacinės
instancijos teismas pateikė prieštaringą įrodymų vertinimą, nustatydamas
ieškovo atliktų darbų pabaigą, priežastinį ryšį su nuostolių atsiradimu.
Teismas nebuvos nuoseklus, vertindamas statybos žurnalo įrodomąją reikšmę, nes
konstatavo, kad, be pertraukos vykdant objekte kitus darbus, nėra priežastinio
ryšio tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo neva patiriamų nuostolių dėl negauto
pelno laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. Tačiau
laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., kai objekte
taip pat buvo vykdomi darbai, teismas vadovavosi rangos sutarties 4.3 punktu,
kad neva dokumentų nepateikimas laikomas darbų uždelsimu ir kad tai yra
pagrindas nuostoliams atlyginti. Teismas negalėjo padaryti priešingų išvadų
vertindamas tą patį įrodymą – statybos darbų žurnalą, o tai padaręs, pažeidė
proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
Kasaciniu
skundu atsakovas prašo: 1) Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d.
sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl 25 574 Lt
priteisimo, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista ši
pirmosios instancijos teismo dalis, pakeisti – ieškovo ieškinį dėl 25 574 Lt
priteisimo atmesti; 2) Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo
dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis dėl 107 053,69 Lt nuostolių
atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės
31 d. įskaitytinai, taip pat už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007
m. liepos 4 d. įskaitytinai, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo apeliacinis
skundas, pakeisti – šią atsakovo priešieškinio dalį patenkinti ir priteisti iš
ieškovo 107 053,69 Lt nuostolių atlyginimo; 3) iš ieškovo papildomai priteisti
5092,72 Lt žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos
teisme, iš viso priteisti 5735,83 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos
teisme; 4) iš ieškovo papildomai priteisti 1843,83 Lt bylinėjimosi išlaidų
apeliacinės instancijos teisme; 5) kitą apeliacinės instancijos teismo
nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai
netinkamai aiškino ir taikė CK 6.130, 6.131 straipsnių, 6.134 straipsnio 1
dalies 2 punkto nuostatas.
CK 6.130
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas
priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Atsakovas turėjo teisę atlikti
priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir gautinas netesybas
įskaičiuoti į ieškovui mokėtiną sumą už statybos rangos darbus. Atsakovas 2006
m. gegužės 9 d. pranešimu, kuris buvo siųstas registruotu laišku, pranešė
ieškovui, kad įskaito 25 574 Lt priešpriešinį reikalavimą; pranešimą faksu
išsiuntė 2006 m. gegužės 10 d. Atsakovas 2006 m. gegužės 22 d. išrašė ieškovui 25
574 Lt sąskaitą–faktūrą, nes nebuvo reaguota į ankstesnes pretenzijas ir
pranešimus.
CK 6.134
straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus,
kurie ginčijami teisme. Šio draudimo taikymui reikšminga, kad įvyko pirmiau –
ar buvo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, ar buvo
iškelta civilinė byla. Šiuo atveju atsakovas priešpriešinių reikalavimų
įskaitymą atliko iki civilinės bylos iškėlimo. Civilinė byla buvo iškelta tik
2006 m. birželio 1 d., t. y. po atsakovo atlikto priešpriešinių vienarūšių
reikalavimų įskaitymo. Remiantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi, įskaitymui
pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, o remiantis kasacinio teismo
praktika, įskaitymas yra vienašalis sandoris.
Ši byla jau buvo
nagrinėta kasaciniame teisme, kuris nurodė, kad reikalavimas įvykdyti prievolę,
kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą
su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra
pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir
kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar
laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). Kasaciniam teismui nekilo
abejonių, kad kai po vieno šalies atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų
įskaitymo kita šalis iškelia civilinę bylą, tai nedaro įskaitymo, kaip
vienašalio sandorio, negaliojančio ab initio. Teismai neatsižvelgė į
šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies
nuostatas ir sprendė, kad įskaitymo pagrįstumo aiškinimasis reiškia įskaitymo
negaliojimą ab initio.
Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo priešpriešiniai
reikalavimai nebuvo apibrėžti. Atsakovo reikalavimai buvo aiškiai apibrėžti
tiek suma – 25 574 Lt, tiek pagrindu – netesybų dydžiu ir laikotarpiu, už kurį
skaičiuojamos netesybos.
Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, atlikdamas 25 574 Lt
priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nepagrįstai apskaičiavo ir delspinigius
(23 104 Lt), ir negautas pajamas (2470 Lt) už tą patį laikotarpį. Jeigu
atsakovas ir buvo apskaičiavęs ir netesybas, ir nuostolius, tai nebuvo kliūčių
sumažinti kurią nors sumą.
2. Atsakovas
kasaciniu skundu prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir
apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis buvo atmesti atsakovo
priešieškinis dėl 105 698,58 Lt nuostolių už septyniasdešimt devynias
dienas priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 16
d. įskaitytinai, taip pat už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m.
liepos 4 d. įskaitytinai.
Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias
proceso teisės normas. Teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą priteisti negautas
pajamas už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., padarė
nepagrįstą išvadą, kad, nepaisant to, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus,
objekte dirbo kiti statybininkai, t. y. kad ieškovo vėlavimas atlikti darbus
neturėjo įtakos kitų rangovų darbui. Ieškovui nepagaminus ir nesumontavus
pastato metalinio karkaso, objektyviai nebuvo galima atlikti kitų statybos
darbų – įrengti pastato sienų, stogo dangos, komunikacijų, atlikti apdailos,
elektros instaliavimo, apšildymo, komunikacijų įrengimo ir kitų darbų. Tai
reiškia, kad ta aplinkybė, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus, turėjo
tiesioginę įtaką objekto atidarymo momentui ir yra susijusi priežastiniu ryšiu
su atsakovo patirta žala. Statybos žurnale nurodyti mūro griovimo, sienų
tinkavimo, glaistymo, plytelių klojimo ir kiti susiję darbai 2006 m. kovo 20 d.
– 2006 m. gegužės 17 d. ir vėliau buvo atliekami ne toje pastato dalyje,
kurioje metalinių konstrukcijų ir karkaso montavimo darbus pagal rangos
sutartį turėjo atlikti ieškovas.
Šalys rangos
sutartyje darbų pabaigą susiejo su dviem aplinkybių grupėmis: 1) darbų pabaiga
ir jų priėmimu; 2) būtinų dokumentų pateikimu. Metalinių konstrukcijų
suvirinimo siūlių darbų kokybės laboratorinių patikrinimų išvados yra būtinos
pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr.
242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01.2002 ,,Statinių
pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 15, 16 punktų ir 3 priedo 14 punkto
nuostatas. Taigi ieškovas ne tik turėjo laiku ir tinkamai atlikti darbus, bet
ir pateikti atsakovui Metalinių konstrukcijų suvirinimo siūlių kokybės
laboratorinių patikrinimų išvadas. Tokių dokumentų nei iki 2007 m. liepos 5
d., nei vėliau ieškovas nepateikė. Atsakovas, vadovaudamasis dispozicijos
teise, nuostolių atlyginimo terminą skaičiavo nuo 2007 m. birželio 14 d., kai
buvo atlikta suvirinimo siūlių patikra ir paaiškėjo, kad ieškovas ne tik
neperdavė atsakovui būtinų dokumentų, bet ir kad atliko metalo suvirinimo
darbus netinkamai.
3. Teismų
procesiniai sprendimai yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas,
priteisdamas netesybas, tuo pačiu pripažino, kad ieškovas netinkamai vykdė
prievolę, t. y. pažeidė rangos sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą,
tačiau kitoje sprendimo dalyje pasisakydamas dėl tų pačių faktinių aplinkybių –
kad ieškovas praleido prievolės įvykdymo terminą, konstatavo, kad nuostoliai
atsakovui neturi būti atlyginti. Negali būti taip, kad teismas tuo pačiu metu
konstatuoja, jog skolininkas pažeidė prievolę, ir priteisia netesybas, ir
konstatuoja, kad kreditorius neturi teisės į nuostolių atlyginimą.
IV.
Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
Atsiliepimu į
ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti,
apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, dėl kurios teikiamas kasacinis
skundas, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės
instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė motyvuotą, teisėtą
ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti kasacinio skundo motyvais nėra
pagrindo.
Ekspertizės akte
nurodytas vidutinis pelnas yra objektyvus skaičius, kuris buvo apskaičiuotas už
laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., buvo įvertintas
ir prekybos sezoniškumas, ir įvairūs kiti veiksniai, galėję turėti įtakos
vienos dienos pelno skaičiavimui. Ieškovas nepateikė argumentų, patvirtinančių,
kad eksperto išvada dėl 1355,11 Lt vienos dienos vidutinio pelno yra
nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė
savo atsikirtimų pagrįstumo. 2009 m. vasario 17 d. ekspertizės aktas atitinka
CPK 216 straipsnio reikalavimus, yra aiškus, išsamiai motyvuotas.
2. Nepagrįstas
kasatoriaus argumentas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo negautų pajamų ir
ieškovo padarytų rangos sutarties pažeidimų nebuvimo. Kadangi ieškovas
neperdavė atsakovui Metalinių konstrukcijų suvirinimo siūlių darbų kokybės
laboratorinių patikrinimų išvadų, tai atsakovas neturėjo galimybės įrengti
patalpas ir jas priduoti valstybinei komisijai. Jei ieškovas nebūtų vėlavęs
atlikti darbus pagal rangos sutartį, taip pat jeigu darbus būtų atlikęs
tinkamai, atsakovas būtų galėjęs atidaryti prekybos centro priestatą anksčiau.
Ieškovui nepagaminus ir nesumontavus metalinio karkaso, objektyviai nebuvo
galima atlikti kitų statybos darbų. Tai reiškia, kad ta aplinkybė, jog ieškovas
vėlavo atlikti darbus, turėjo tiesioginę įtaką objekto atidarymo momentui ir turi
priežastinį ryšį su atsakovo patirta žala.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Dėl atsakovo
negauto pelno ieškovas išdėstė argumentus savo kasaciniams skunde.
2. Apie
delspinigių ir nuostolių vienašalį įskaitymą iki paskutinio darbų priėmimo akto
ir jo papildymo pasirašymo 2006 m. gegužės 17 d. nebuvo nė kalbos, nes akte
aiškiai nurodyta, kad šalys dėl to nesusitarė. Šis rašytinis įrodymas įrodo,
kad vienašalio įskaitymo versija atsirado po civilinės bylos iškėlimo. Atsakovo
2006 m. gegužės 22 d. sąskaita dėl 25 574 Lt nuostolių apmokėjimo ieškovui buvo
pateikta apmokėti pagal pretenziją, o ne dėl įskaitymo, nes lydraštyje nėra
nuorodos nė į vieną iš anksčiau atsakovo siųstų pranešimų apie vienašalį
įskaitymą. Atsakovas neįrodė, kad atliko vienašalį nuostolių įskaitymą iki
civilinės bylos iškėlimo, teismai pagrįstai nepripažino atsakovui teisės
įskaityti 25 574 Lt nuostolių į 25 574 Lt skolą ieškovui.
3. Ieškovas
sutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui priteisti
nuostoliai būtų sumažinti 1794 Lt suma.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Abi bylos šalys,
įgyvendindamos CPK 342 straipsnyje įtvirtintą kasacinio proceso iniciatyvos
teisę, padavė pagal atitinkamą struktūrą surašytus kasacinius skundus. Tačiau
kolegija, pateikdama savo argumentus dėl kasacinių skundų, nėra suvaržyta jų
struktūros, todėl apibendrintus argumentus dėl abiejų kasacinių skundų
nutartyje pateikia priklausomai nuo jų svarbos bylos išnagrinėjimo teisiniam
rezultatui.
Bylos
nagrinėjimo kasaciniame teisme specifika yra ta, kad kasacinis teismas
apskųstus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina
teisės taikymo aspektu. Taigi, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas
vadovaujasi bylą išnagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis
aplinkybėmis ir pats nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių. Savo ruožtu bylos
faktinės aplinkybės yra materialiosios teisės normų taikymo pagrindas, todėl
kasacinis teismas, aiškindamasis, ar teismai teisingai taikė materialiosios
teisės normas, gali analizuoti fakto klausimus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą
reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu.
Dėl to, kas
pirmiau nurodyta, kolegija pirmiausiai pasisako dėl priešpriešinių vienarūšių
reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo
ir taikymo bei, įvertinant bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme specifiką, dėl
įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo santykiams,
atsirandantiems vykdant statybos rangos sutartį.
Dėl
priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo
Vienas iš
įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių
reikalavimų įskaitymas. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos
prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131
straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti
UAB „Linkmenų statyba“ v. UAB „Vilniaus vandenys”, bylos Nr.
3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2007 m.
spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“
v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007;
2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart
Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr.
3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos
Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
Baltijos monitoringo centras v. UAB „Vilniaus altas“, bylos
Nr. 3K-3-540/2010).
Tačiau įstatyme
nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių
atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1
punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši
norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka
esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „
Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji
prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2011 m. sausio 11 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“,
bylos Nr. 3K-3-7/2011). Civilinės bylos iškėlimu laikomas ieškinio priėmimas
teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnis 1 dalis), tai atitinkamai reiškia, kad
tarp suinteresuotų asmenų jau yra kilęs ginčas, kuris per reikalavimų įskaitymo
institutą eliminuoja galimybę atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies
pareiškimu.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo konstatavimui
reikalingi juridiniai faktai. Rangovas (ieškovas) iki 2006 m. sausio 19 d.
statybos rangos sutartyje nustatyto termino – 2006 m. kovo 19 d., neatliko
užsakovo (atsakovo) naudai sutartyje numatytų darbų, todėl kyla sutartį
pažeidusios šalies atsakomybė pagal sutarties sąlygas, konkrečiai – pagal
sutarties 9.2 punktą. Įskaitomi reikalavimai yra aiškūs ir apibrėžti, juos,
minėta, lemia sutarties 9.2 punkte šalių sutartos atsakomybės už sutarties
termino pažeidimą sąlygos. Sutarties termino, kuris yra esminė sutarties
sąlyga, pažeidimą bylą nagrinėję teismai nustatė, sutarties įvykdymo praleidimo
fakto, beje, neneigia ir ieškovas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apie
priešpriešinių reikalavimų įskaitymą užsakovas (atsakovas) pranešė rangovui
(ieškovui) 2006 m. gegužės 9 d. registruotu laišku bei pakartojo 2006 m.
gegužės 10 d. faksu, pranešime nurodydamas įskaitymo pagrindą, t.y. statybos
rangos sutarties įvykdymo termino pažeidimą, už kurį, minėta, nustatyta
atsakomybė sutarties 9.2 punkte. Civilinė byla pagal ieškovo reikalavimą
atsakovui iškelta 2006 m. birželio 19 d., o pranešimą apie įskaitymą, minėta,
atsakovas atliko 2006 m. gegužės 9 d. ir pakartojo 2006 m gegužės 10 d., kada
įskaitymo draudimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą dar negaliojo.
Esant nustatytoms aplinkybėms bylą nagrinėję teismai be pagrindo sprendė, kad
atsakovo atlikto įskaitymo metu galiojo draudimas įskaityti priešpriešinius
vienarūšius reikalavimus, nes įskaitymo atlikimo metu tarp šalių dar nebuvo
kilęs teisminis ginčas dėl įskaitymo pagrįstumo ir dydžio. Nurodytais
argumentais kolegija konstatuoja, kad buvo teisinis pagrindas įskaityti
atsakovo nurodomus 25 574 Lt, atitinkamai nepripažįstant ieškovo šios sumos reikalavimo
pagrįstumo.
Dėl
užsakovo (atsakovo) negautų pajamų konstatavus sutarties pažeidimo faktą
Kasacinio teismo
praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti
vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas),
spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš
anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių
pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo
įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį
ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos
pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik
atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama
reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė
realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų
veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti
realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės
8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“,
byla Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės
administracija, byla Nr. 3K-3-62/2008).
Nagrinėjamoje
byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pagal statybos rangos
sutarties 4.3 punkto reikalavimus darbai buvo baigti 2007 rugpjūčio 31d., ir
pripažinęs, kad už laikotarpį, kada buvo šalinami ieškovo atliktų darbų
trūkumai, atsiradę dėl netinkamai atliktų kolonų suvirinimo darbų, t.y. nuo
2007 m. liepos 5 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. (58 dienos), atsakovas turi
teisę į netiesioginių nuostolių – negautų pajamų – atlyginimą, priteisė
atsakovui iš ieškovo 78 590 Lt nuostoliams atlyginti. Tačiau kolegija
konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo
priešieškinio patenkinimo iš dalies yra nepagrįsta. CK 6.200 straipsnyje
įtvirtinti šalių sudarytos sutarties vykdymo principai, sutarties šalių
bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo laikymosi svarbą ir pareigą vykdant
sutartis ir šio principo privalomumą abiems šalims yra konstatavęs ir Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E.
M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. gegužės
10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB
„Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos
paslaugų įmonė „Era“ ir J. B., bylos Nr. 3K-3-530/2007; kt.). Pagal bylos
aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad pats atsakovas tinkamai nevykdė pirmiau
nurodytoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų. Nustatyta, kad jau 2006 m.
birželio 30 d. pateikdamas ieškovui pretenziją atsakovas akcentavo tinkamo
darbų atlikimo pagal sutartį problemas, konkrečiai – dėl suvirinimo darbų
kokybės. Tačiau vėlesnės atsakovo pretenzijos ieškovui dėl suvirinimo darbų
pareikštos po nepateisinamai ilgo delsimo - tik 2007 m. liepos 5 d., kada buvo
pareikalauta ištaisyti netinkamai atliktų suvirinimo darbų trūkumus, kurie,
minėta, atsakovui buvo žinomi jau 2006 m. birželio 30 d. Be to, pagal šalių
statybos rangos sutartį, akivaizdu, kad ieškovas nebuvo generalinis rangovas,
turintis sutartinę pareigą pateikti atsakovui baigtinį darbų rezultatą, t.y.
pastatyti objektą, tinkamą naudoti pagal tiesioginę paskirtį – prekybinių plotų
komercinei nuomai. Šalių sudarytos sutarties dalykas buvo pradiniai objekto
sukūrimo darbai – metalinių konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbai
(sutarties 1.1 punktas). Aplinkybė, kad ieškovas vėlavo atlikti pagal sutartį
numatytus darbus, lėmė jo atsakomybę atsakovui taikant sutarties 9.2 punkto
nuostatą – pripažįstant atsakovo teisę į 25 574 Lt įskaitymą, tačiau tai
nelemia išvados ir atitinkamai nesuteikia atsakovui teisės į nuostolių negautų
pajamų forma atlyginimą, kaip pripažino apeliacinės instancijos teismas. Byloje
nustatyta, kad ieškovo vėluoti atlikti pagal sutartį darbai netrukdė atsakovui
ūkio būdu vykdyti kitų statybos darbų statomame objekte, o nustačius, kad pats
atsakovas nepateisinamai ilgai, pažeisdamas CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus
sutarties vykdymo principus, delsė spręsti klausimus dėl ieškovo netinkamai
atliktų suvirinimo darbų trūkumų pašalinimo, bei nepateikus įrodymų, kad būtent
tik dėl ieškovo kaltės nepateisinamai ilgai buvo uždelsta priduoti objektą
naudojimui pagal paskirtį, nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas įrodė
ieškovo kaltus veiksmus, kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais
bei negautų pajamų faktu ir dydžiu. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti
ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio
29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos
valstybė, bylos Nr. 3K-3-305/2007).
Byloje
konstatuotas faktas, kad ieškovas netinkamai atliko siūlių suvirinimo darbus,
trūkumai buvo pašalinti atsakovo sąskaita. Užsakovo teisę išreikalauti iš
rangovo išlaidas darbų trūkumams ištaisyti įstatymas nustato, jeigu užsakovas
pripažįsta, kad rangovas atliko darbą, kurį užsakovas turėjo omenyje, sutinka
jį priimti ir sumokėti už jį, tačiau tas darbas turi trūkumų, kuriuos įmanoma
pašalinti (CK 6.678, 6.680 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje V. B. v. UAB „Šiltas langas“, bylos Nr.
3K-3-374/2007). Objekto, kurio sukūrimo pradinius darbus atliko ieškovas,
statybos darbai baigti, statinio pripažinimo naudoti 2007 m. rugsėjo 4 d. aktu
statinys yra pripažinti tinkamu naudoti. Dėl to pirmosios instancijos teismas
turėjo pagrindą priteisti atsakovui tiesiogines išlaidas, t. y. jo patirtas
ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas – 21 437 Lt.
Kita vertus,
kolegija papildomai pažymi, kad pagal statybos rangos sutartį, bendrai
sutarties objekto kainai esant 152 000 Lt (sutarties 2.1 punktas), atsakovo 175
925 Lt (ši suma neapima 25 574 Lt, kurie įskaityti) priešieškinio
reikalavimo, t. y. sumos, viršijančios sutarties kainą, patenkinimas reikštų,
kad atsakovas savo lėšomis, naudodamas gamybinius ir intelektinius resursus, be
jokio piniginio atlygio sukuria atsakovo naudai daiktinių teisių objektą –
statinį, o toks esamos situacijos vertinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintų principų bei paneigtų verslo prasmę, nes tai savarankiška veikla,
paremta asmenine rizika, kurios tikslas – gauti pelną, panaudojant savo
sugebėjimus, žinias, laiką, kitų žmonių pinigus ir darbą.
Nurodytais
motyvais apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama visiškai, o
pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies, t. y naikintina sprendimo
dalis, kuria iš atsakovo ieškovui buvo priteista 25 574 Lt, nes, minėta, dėl šios
prievolės dalies buvo galimas reikalavimo įskaitymas.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios
instancijos teismas turėjo 16,62 Lt pašto išlaidų. Kasacinis teismas paliko
galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo valstybei
priteista 6,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Papildomai valstybei iš ieškovo priteistina 10 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu.
Apeliacinės
instancijos teismas turėjo 16,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši
suma valstybei priteistina iš atsakovo.
Kasatorius
ieškovas sumokėjo 2358 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 1000 Lt
advokatui už kasacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo kasacinį skundą
surašymą. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, šio išlaidos ieškovui
priteistinos iš atsakovo. Kasatorius atsakovas sumokėjo 3653 Lt žyminio
mokesčio už kasacinį skundą. Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą
(apie 19 proc.), atsakovui iš ieškovo priteistina 694 Lt žyminio mokesčio. Įskaičius
bylos šalių viena kitai mokėtinas sumas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1664
Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93
straipsnis).
Kasacinis
teismas turėjo 72,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. kovo
21 d. pažyma. Šias išlaidas proporcingai paskirsčius šalims, į valstybės
biudžetą iš ieškovo priteistina 13,70 Lt, iš atsakovo – 58,43 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3
punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartį. Panaikinti
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas
ieškinys ir priteista iš atsakovo UAB ,,Šiaulių lyra“ ieškovui UAB
,,Metaloidas“ 25 574 Lt įsiskolinimo už atliktus statybos darbus, 6
proc. metinių palūkanų nuo 2006 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo dienos, 767,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1770 Lt už
advokato darbą ir valstybei – 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalį
palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB ,,Metaloidas“ (įmonės
kodas: 145376111) iš atsakovo UAB ,,Šiaulių lyra“ (įmonės kodas: 144609363) 1664
(tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio už kasacinį
skundą ir 1000 (tūkstantį litų) Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB ,,Metaloidas“
(įmonės kodas: 145376111) 23,70 (dvidešimt tris litus 70 ct) Lt, iš atsakovo UAB ,,Šiaulių lyra“ (įmonės kodas:
144609363) – 75,13 Lt (septyniasdešimt penkis litus 13 ct) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas
Janina
Stripeikienė
Pranas Žeimys