Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-532-527-2009].doc
Bylos nr.: 2S-532-527/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-532-527/2009;

pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba;

procesinio sprendimo kategorijos: 116.8 ; 121.14; 122.2.

(S)

  

KAUNO APYGARDOS TEISMAS 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 9 d.

Kaunas

             

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2451-364/2008 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams N. U. ir V. A. dėl iškeldinimo (tretieji asmenys – O. I., J. S.).

 

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

              n u s t a t ė:

 

ieškovė ieškiniu (b. .l. 3-4) prašė iškeldinti atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 23 d. sprendimu (b. l. 124-125) ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kito gyvenamojo ploto, teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovės N. U. iškeldinimo atidedant 2 metams, t. y. iki 2008-05-23. Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovė 2008-12-03 prašymu (b. l. 176-177) kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė atidėti 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2451-364/2006 vykdymą iki atsakovei bus suteiktas socialinis būstas. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, kadangi atsakovė neturi kur išsikelti, neturi jokios kitos gyvenamosios vietos. Per laikotarpį, kuriam teismo sprendimas buvo atidėtas, atsakovė kreipėsi į įvairias valstybines institucijas, tačiau gyvenamojo ploto atsakovei suteikimo klausimas liko neišspręstas. Atsakovė yra įrašyta į Kauno miesto savivaldybės bendrąjį asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą, atsakovė ateityje turi galimybių gauti socialinį būstą. 2008-05-29 atsakovė ištekėjo už V. A., tačiau ir jos sutuoktinis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat yra įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės bendrąjį asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą. Atsakovės teigimu, ginčo butas yra labai sename name, todėl, jeigu ji būtų iškeldinta iš jo, šio buto negalima būtų suteikti niekam kitam. Kauno m. savivaldybė niekada jo neremontavo, atsakovė jį prižiūrėjo savo lėšomis.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi (b. l. 181) atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 284 str. 1 d. numato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą, nustatant naują tokių klausimų sprendimo tvarką. Tačiau 2006 m. gegužės 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo jau buvo išspręstas, o pats teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 183-184) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir, išsprendus klausimą iš esmės, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo vykdymą atidėti iki atsakovei bus suteiktas socialinis būstas.

Atsakovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nei atsakovė, nei jos sutuoktinis neturi kitos gyvenamosios vietos. Atsakovė bei jos sutuoktinis yra įrašyti į Kauno miesto savivaldybės sąrašą socialiniam būstui gauti (atsakovė 634 numeriu, jos sutuoktinis 724 numeriu). Prijungtoje byloje Nr. 2S-1174-259/2007 Kauno apygardos teismo 2007-10-18 nutartyje yra pažymėta, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas arba išdėstytas ir pakartotinai. Kauno apygardos teismo 2008-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1188-42/2008, kurioje atsakovė prašė sustabdyti vykdymo veiksmus dėl iškeldinimo iš ginčo buto, atsakovės atskirasis skundas buvo tenkintas iš dalies, byla pagal atsakovės prašymą sustabdyti jos iškeldinimą yra nutraukta. Atsakovė taip pat nurodo, kad LR Seimo kontrolieriaus išvadose yra nurodyta, kad ieškovė, perėmusi į savo balansą (duomenys neskelbtini) esantį ginčo butą su jame gyvenančiais gyventojais, neįgijo teisės iškeldinti šių asmenų, nesuteikdama jiems kito gyvenamojo ploto. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovė, prieš iškeldindama atsakovę ir jos sutuoktinį iš ginčo buto, privalo pasirūpinti jų gyvenamąja vieta.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 193-194) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovė nesutinka su atskiruoju skundu, kadangi 2006 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2451-364/2006 ginčas tarp ieškovės ir atsakovės buvo išspręstas, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Vadovaujantis CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaudamasi CPK 284 str., atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių svarbių priežasčių turi būti atidėtas sprendimo vykdymas. Atsakovei buvo suteiktas pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Duomenų, kad pareiškėja to nepadarė dėl svarbių priežasčių, byloje nėra.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtinti bendrieji teisės principai (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo) bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą ypač yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai. Taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno miesto apylinkės teismas 2006-05-23 priėmė sprendimą iškeldinti pareiškėją N. U. ir V. A. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); dalyje dėl N. U. iškeldinimo sprendimo vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, t. y. iki 2008-05-23, dalyje dėl V. A. atidėjimas netaikytas. Šio teismo sprendimo atsakovai N. U. ir V. A. apeliacine tvarka neskundė, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2S-1174-259/2007 matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007-08-23 nutartimi tenkino ieškovės Kauno miesto savivaldybės prašymą ir pakeitė civilinėje byloje Nr. 2-2451-364/2006 priimto Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05-23 sprendimo dalį, t. y. nutarė sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovus N. U. ir V. A. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kito gyvenamo ploto, vykdyti nuo 2007-08-23 priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsakovei N. U. apskundus šią nutartį, Kauno apygardos teismas 2007-10-18 nutartimi atskirąjį skundą tenkino ir skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo nutartį panaikino. Be to, atsakovė N. U. 2008-05-12 pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė sustabdyti vykdomuosius veiksmus dėl iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (prijungta civilinė byla Nr. 2S-1188-42/2008), kurio Kauno miesto apylinkės teismas 2008-07-24 nutartimi netenkino. Atsakovei N. U. apskundus ir šią pirmosios instancijos teismo nutartį, Kauno apygardos teismas 2008-11-17 nutartimi bylą pagal pareiškėjos N. U. prašymą sustabdyti jos iškeldinimą iš buto nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių principų nepažeidė ir nenukrypo nuo susiformavusios teisminės praktikos šiuo klausimu. Kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, vertintina, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą iš principo bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkinta pati sprendimo esmė ir ar nebus pažeisti išieškotojo interesai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčas tarp šalių dėl atsakovų iškeldinimo iš savavališkai užimto buto yra sprendžiamas 5 metus. Jau Kauno apygardos teismo 2004-01-26 sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti atsakovę N. U. iš ginčo buto su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Atsakovė ignoravo šį teismo sprendimą, o SĮ „Panemunės butų ūkio“ komisija 2005-10-26 ir 2005-11-02, patikrinusi ginčo butą, nustatė, kad atsakovai N. U. ir V. A. vėl jį savavališkai užėmė. Taigi darytina išvada, kad jau penkerius metus vykstant ginčams dėl atsakovų iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų atsakovai nesiėmė jokių priemonių, kad įvykdytų teismų sprendimus, susirastų kitą gyvenamąjį būstą ir išsikeltų iš ginčo buto. Atsakovė N. U. pateikė į bylą įrodymus, kad yra bedarbė ir jokių pajamų neturi. Be to, 2009-03-02 atsakovė pateikė Kauno apygardos teismui įrodymus, kad ji neturi jokio turto, o atsakovės pajamos laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2009-03-02 siekė tik 638 Lt. Kolegija pažymi, kad teismui sprendimu nustačius, kad atsakovė pažeidinėja ieškovės teises perimti ginčo butą bei neišsikeldina iš savavališkai užimtų patalpų teismo nustatytu laiku, vien blogos atsakovės materialinės padėties teismo sprendimo vykdymui atidėti nepakanka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kai atsakovo turtinė padėtis yra sunki, turi atsižvelgti į duomenis, kurie rodo, kad atsakovo padėtis ateityje pagerės ir jis galės įvykdyti teismo priimtą sprendimą. Kolegijos nuomone, atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė, todėl teismas negali daryti išvados, kad N. U. ar jos sutuoktinio padėtis ateityje pagerės ir jie galės susirasti kitą gyvenamąją vietą bei atlaisvinti ginčo butą. Nors atsakovė nurodo, kad ji ir jos sutuoktinis yra įrašyti į Kauno miesto savivaldybės sąrašą socialiniam būstui gauti, tačiau kolegija pažymi, kad paprastai teismo sprendimo vykdymas yra atidedamas apibrėžtam terminui, per kurį yra įgyvendinami siekiami socialiai reikšmingi tikslai, t.y. šaliai suteikiama galimybė lengvatiniu terminu įvykdyti prievolę. Šiuo atveju toks neapibrėžtas teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimas patį teismo sprendimą padarytų nereikšmingą, taip pat neapibrėžtam laikui būtų nukeltas ir ieškovės interesų gynimo klausimas. Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė N. U., būdama darbingo amžiaus, yra neįgali ar turi kitų sunkių sveikatos sutrikimų, kas trukdytų atsakovei dirbti ir gauti pajamas, kurios leistų jai įsigyti ar išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą. Taigi toks atsakovės elgesys leidžia kolegijai daryti išvadą, kad atsakovė sąmoningai vengia vykdyti teismo sprendimus, o dar kartą atidėjus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalies dėl atsakovės N. U. iškeldinimo vykdymą būtų neproporcingai pažeisti teisėti ieškovės Kauno miesto savivaldybės lūkesčiai bei pažeistas šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalomumo principai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės N. U. prašymą atidėti 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2451-364/2006 vykdymą iki atsakovei bus suteiktas socialinis būstas, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

 

n u t a r i a :

 

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                     Jolita Cirulienė

 

Teisėjai                                                                                  Rūta Palubinskaitė

 

                                                                                          Arvydas Žibas