2.4.6.4.1.,
2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS
TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 13
d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teisėjų Vaclovo Iždono, Nijolės
Matuzevičienės,
sekretoriaujant Renatai
Guruškinienei,
dalyvaujant privačiam kaltintojui
ir nukentėjusiajam L. I.,
jo atstovui advokatui Zenonui
Klapatauskui,
nuteistajam P.
P.,
gynėjui advokatui Zigmantui
Lipnevičiui,
teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją privataus kaltinimo bylą pagal nuteistojo P. P. ir nukentėjusiojo L. I. apeliacinius
skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-01-06 nuosprendžio, kuriuo
P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos BK 187 str. 3 d. - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams,
įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti
nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Priteista iš P. P. nukentėjusiajam L. I. 100 Lt (vienas šimtas litų) turtinės
žalos atlyginimo, 100 Lt (vienas šimtas litų)
neturtinės žalos atlyginimo, 300 Lt (trys
šimtai litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
P. P. buvo nuteistas už tai, kad 2010-08-11 apie 8 val. adresu (duomenys
neskelbtini), sugadino nedidelės vertės svetimą, priklausantį L. I. turtą, o būtent nulenkė
medinės tvoros cementinį stulpą 100 Lt vertės, taip jį sugadindamas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo
nukentėjusiojo skundą tenkinti, panaikinti Radviliškio rajono apylinkės
teismo 2011-01-06 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti.
Skunde
nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė tiek
materialinės, tiek procesines teises normas. Nurodo, jog materialinės teisės
normos buvo pažeistos tuo, kad teismas nustatė, kad buvo sugadintas nedidelės
vertės (tik 100 Lt) svetimas turtas, ir nesant nusikalstamos veikos, paskyrė
bausmę. Apelianto teigimu, nėra nusikalstamos veikos, nes teismas nustatė sugadinus nedidelės (100Lt) vertės svetimą turtą.
Nurodo, jog pagal BK 187 str. 3 d. ir BK 190 str. (turto vertės sąvokų
išaiškinimą), nedidelės vertės turtas yra tuomet, kai jo vertė viršija vieną
MGL t. y. 130 Lt, bet neviršija 3 MGL. Taigi nurodo, jog skundžiamu teismo
nuosprendžiu paskirta bausmė už nepadarytą nuskalstamą veiką. Taipogi nurodo,
kad teismas procesines teisės normas pažeidė tuo, kad apkaltinamąjį nuosprendį
priėmė pagrįsdamas tik nukentėjusiojo dukters -liudytojos V.
B. parodymais. Duodama parodymus V. B. teigė, kad per
mėnulio pilnatį, ji apie savaitę sekė kaltinamąjį P. P.,
ir matė, kaip šis vieną kartą nulenkė vieną betoninį stulpelį, todėl jos manymu,
P. P. nulenkė ir kitus stulpelius. Liudytoja teismui
teigė, kad tarp nukentėjusiojo ir P. P. šeimų vyksta
konfliktai. P. P. nori pasidaryti taką per jos daržą,
pila fekalijas į jų žemės pusę. Teismas skundžiamą nuosprendį priėmė
pagrįsdamas nukentėjusiojo L. I. parodymais, policijos
medžiaga, bei liudytojos V. B. parodymais - prielaidomis,
bei tai ką liudytoja matė per mėnulio pilnatį. Nukentėjusysis L. I. teismui teigė, kad tvora
statyta apie 1972 metus. Tvora ne kartą buvo remontuota ir kad nenugriūtų
sutvirtinta gelžbetoniniais stulpeliais ir pririšta spygliuota viela. Pasak L. I. vieną dieną jis rado vėl nugriuvusią tvorą. Jam dukra -
liudytoja teigė, kad tvoros gelžbetoninį
stulpelį nulenkė P. P.. Nukentėjusysis pats įvykio nematė.
Taip pat nurodo, kad policijos medžiagoje, kuria teismas vadovavosi priimant
nuosprendį taip pat nėra nustatyta dėl kokios priežasties griūva nukentėjusiojo
tvora - dėl senumo (tvoros apačios nupuvimo) ar dėl to, kad buvo apgadinta.
Taigi nuteistasis daro išvadą, kad nukentėjusiojo L. I. tvora
yra statyta 1972 metais ir dėl senumo dalis tvoros išlinko (tai matyti
pateiktose nuotraukose), todėl nuteistojo teigimu, teismas pagrįsdamas
apkaltinamąjį nuosprendį vien tik nukentėjusiojo L. I. dukters
V. B. parodymais pažeidė BPK 301 str. 2 d. reikalavimus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius
nusikalstamą veiką bei paskyrė bausmę.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. I. prašo
pakeisti 2011-01-06 Radviliškio rajono
apylinkės teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje ir civilinį
ieškinį tenkinti visiškai.
Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai ištyrė ir įvertino įrodymus,
padarė klaidą vertindamas žalos dydį ir priėmė neteisingą nuosprendį. Nurodo,
kad jis sutinka su nusikaltimo kvalifikacija ir paskirta bausme, bet nesutinka
su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Teigia, jog nusikalstama veika ir jos dydis įrodytas
liudytojos V. B. ir jo parodymais, policijos medžiaga,
žalos pažyma, foto nuotraukomis, šie įrodymai sutampa ir jais abejoti nėra
pagrindo. Nurodo, kad P. P. buvo sučiuptas nusižengimo
vietoje, dukra jį pažadino ir jis matė sugadintą tvorą, išverstus du
stulpelius, taigi teigia, kad niekas kitas negalėjo jos išversti, tuojau į
įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai ir P. P. neneigė
išvertęs tvorą, neigti viską jis ėmė vėliau, taip bandydamas išvengti
atsakomybės. Taipogi nurodo, jog tvora
nebuvo nauja, bet jis neprašė jos sunaikinti, jos atstatymas kainuos
žymiai daugiau, negu jis prašo.
Atsikirtimu į nukentėjusiojo L. I. apeliacinį skundą nuteistasis P. P. prašo nukentėjusiojo
L. I. apeliacinį skundą atmesti, jo apeliacinį skundą
tenkinti ir panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-01-06
nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - P. P. išteisinti
(BPK 3 str. l d. l p. - kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių).
Atsikirtime
nurodo, kad skundžiamas nuosprendis
neteisėtas ir naikintinas. Taip pat nurodo, jog P. P. skundas
turi būti atmestas, nes jis skundžia ne 2011-01-06 nuosprendį, o 2010-11-16
nuosprendį.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį
skundą tenkinti, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo apeliacinį skundą
atmesti, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis bei jo atstovas prašė jo
apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo
apeliacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas,
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nuosprendis naikintinas
ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).
Kolegija,
išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus,
ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Radviliškio
rajono apylinkės teismo 2011-01-06 nuosprendis yra nepagrįstas,
prieštaraujantis bylos faktiniams duomenims, kadangi nenustatyta, jog
nuteistojo P. P. veika turėjo nusikaltimo požymių, todėl
nuosprendis naikintinas Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punkto
pagrindu.
P. P. privataus
kaltintojo L. I. buvo kaltinamas
tuo, kad jis 2010-08-11 apie 8 val., adresu (duomenys neskelbtini), sugadino
ir sunaikino nedidelės vertės svetimą, priklausantį L.
I. turtą - tvorą, ir padarė L. I. 600 Lt turtinę ir 500 Lt
neturtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos
BK 187 str. 1 d.
Skundžiamu
teismo nuosprendžiu nustatyta, kad P. P. 2010-08-11 apie 8 val., adresu (duomenys neskelbtini),
sugadino nedidelės vertės svetimą, priklausantį L. I. turtą, o būtent - nulenkė medinės tvoros cementinį stulpą
100 Lt vertės, taip jį sugadindamas, tuo padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį
nusižengimą), numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. Kaltinimo dalis,
kad P. P. sugadino visą
nukentėjusiajam L. I. priklausančią
tvorą pripažinta neįrodyta ir konstatuota, kad P. P. nulenkė vieną cementinį stulpelį 100 Lt vertės, taip jį
sugadindamas, todėl apylinkės teismas P. P. veiką perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1
d. į Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.
Lietuvos
Respublikos BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal
baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą
veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus
atitinkančio elgesio. Ketvirtojoje minėto straipsnio dalyje nustatyta, kad
pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka
baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Lietuvos Respublikos
BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino
ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Lietuvos
Respublikos BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai
nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ išaiškinta, jog turtas
yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės
vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.
Taigi asmenį
traukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos, numatytas Lietuvos
Respublikos BK 187 str. 3 d. padarymą, galima tik tuomet, kai jis sunaikino ar
sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio
sumos. Turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos,
t. y., kai turto vertė neviršija 1 MGL, užtraukia administracinę atsakomybę – ATPK
50³ str.
Kadangi pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad P. P. sugadino L. I. turto, kurio vertė 100 Lt, iš to akivaizdu, jog P. P. sugadinto turto vertė (100 Lt) nesiekia net vieno MGL
dydžio (130 Lt) vertės, todėl kolegija sprendžia, kad P. P. veiksmuose
nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Paminėtina
tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pagal nukentėjusiojo skundą,
tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo skundo turinio, apeliaciniu skundu jis sutinka
su nusikalstamos veikos kvalifikacija ir paskirta bausme, bet nesutinka su
priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, iš ko matyti, jog
nukentėjusysis ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tik civilinio
ieškinio dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320
straipsnio 3 dalimi (apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to
prašoma apeliaciniuose skunduose), negalėdamas peržengi apeliacinių skundų ribų,
netikrina pirmosios instancijos teismo nustatytos sugadinto turto vertės.
Atsižvelgiant į tai, negalima
konstatuoti, kad 2010-08-11 buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių turinti veika, todėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu
pagrindu baudžiamasis procesas dėl jos nutrauktinas. Kadangi P.
P. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., L. I. civilinis
ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad
palikus civilinį ieškinį nenagrinėtu nukentėjusiajam neužkertamas kelias
reikšti analogišką civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1
p.,
n u s p r e n d ž i a:
Nukentėjusiojo
L. I. apeliacinį skundą atmesti.
Radviliškio
rajono apylinkės teismo 2011-01-06 nuosprendį, kuriuo P. P. pripažintas
kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., panaikinti ir
priimti naują nuosprendį:
P. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.
išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
L. I. civilinį ieškinį
palikti nenagrinėtą.
Kolegijos pirmininkas Zigmas
Kavaliauskas
Teisėjai Vaclovas
Iždonas
Nijolė Matuzevičienė