Administracinė byla Nr. eA-1766-602/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00123-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.3; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais (Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi administracines bylas sujungė į vieną administracinę bylą), kuriuose prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 24S10190 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (ES mėlynąją kortelę) Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 24S15038 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 13 d. iki 2029 m. sausio 12 d. (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 24S38216 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Sprendimas Nr. 3, toliau kartu visi skundžiami sprendimai – ir Sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundus grindė šiais argumentais:
2.1. Sprendimai grindžiami vieninteliu argumentu, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 18-9877 (toliau – ir išvada), kuriame konstatuota pareiškėjo grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, laikytinas absoliučiu pagrindu panaikinti pareiškėjui išduodą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Siekdamas sudaryti įspūdį apie individualų pareiškėjo atvejo vertinimą, atsakovas Sprendimuose pateikė bendro pobūdžio registruose prieinamą informaciją apie pareiškėją. Būtent individualus vertinimas privalomas priimant sprendimą dėl išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, pareiškėjo atvejis buvo įvertintas siaurai ir formaliai.
2.2. VSD vertinimas savaime nėra absoliutus pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo priėmimas yra priskirtas Migracijos departamento, kaip savarankiško viešojo administravimo subjekto, kompetencijai. Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą dėl asmens keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, privalo atlikti individualų vertinimą.
2.3. Atsakovo priimti Sprendimai grindžiami prezumpcija. Pareiškėjo buvę darbo santykiai savaimė nėra pagrindas pripažinti asmenį keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai gali būti prielaida išsamesniam asmens gyvenimo aplinkybių vertinimui. Akcentuotina, kad toks pareiškėjo vertinimas atliktas nebuvo, o išvadą dėl pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui apskritai lėmė net ne buvusių darbo santykių (pareiškėjo darbo funkcijų) ypatumai, o buvusio pareiškėjo darbdavio – Baltarusijos Respublikos viešojo administravimo akademijos prie Baltarusijos Respublikos Prezidento (toliau – ir Akademija) – priklausymas valstybei.
2.4. Buvusios pareiškėjo darbovietės vertinimas neatspindi individualios pareiškėjo situacijos. Atsakovo preziumuojamas pareiškėjo lojalumas Baltarusijos valdžiai bei galima grėsmė nacionaliniam saugumui yra grindžiamas bendro pobūdžio pasvarstymais, niekaip neatspindinčiais realios pareiškėjo gyvenimo situacijos. Atsakovas Sprendimuose nepateikia jokių argumentų, suponuojančių buvusių darbo santykių pagrindu preziumuojamos pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui ir lojalumo šiandieninei Baltarusijos valdžiai pagrįstumą (ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo buvę darbo santykiai su Akademija pasibaigė seniai, t. y. dar 2013 metais, kuomet buvo visai kitokia geopolitinė padėtis, ir toks seniai nutrūkusių darbo santykių faktas negali suponuoti prezumpcijos dėl lojalumo dabartinei Baltarusijos valdžiai.
2.5. Atsakovas taip pat nepateikia ir jokių duomenų, kad pareiškėjas kokiais nors savo veiksmais būtų parodęs, jog keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kad aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvus, palaikytų ryšius su valdžios struktūromis ar kitais grėsmę Lietuvos Respublikai keliančiais fiziniais ir / ar juridiniais asmenimis. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus formalią aplinkybę – buvusius ir dar 2013 metais pasibaigusius pareiškėjo darbo santykius, kurie patvirtintų Sprendimuose preziumuojamos pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui pagrįstumą. Priešingai, pareiškėjo aiškiai deklaruotas požiūris prieš vykstantį karą, Rusijos agresiją bei Ukrainos palaikymas rodo minėtų prielaidų nepagrįstumą.
2.6. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Migracijos departamentą saisto pareiga tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus, asmens gyvenimo aplinkybių nevertinant formaliai. Pagal teismų praktiką buvusių su valdžios institucijomis darbo santykių aplinkybė vertinta kaip rizikos veiksnys, tačiau tokios aplinkybės nesuabsoliutintos, t. y. turi būti vertinamos individualios asmens gyvenimo aplinkybės (darbo laikotarpis, pozicija, darbovietė ir kt.).
2.7. Išvadą dėl pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui lėmė net ne buvusių darbo santykių (pareiškėjo darbo funkcijų) aplinkybė, o buvusio pareiškėjo darbdavio Akademijos valstybinis statusas. Taigi, jei nurodyta ugdymo įstaiga (akademija) būtų buvęs privatus subjektas, net ir esant toms pačioms pareiškėjo, kaip lektoriaus, darbo funkcijoms ir jo akademinei veiklai, nebūtų keliami pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai klausimai. Tačiau buvusio pareiškėjo statusas niekaip neatspindinti pareiškėjo individualaus atvejo (jo požiūrio, realaus (ne)lojalumo Baltarusijos valdžiai ir ypač (ne)lojalumo šiandieninei valdžiai). Pareiškėjas buvo paprastas pedagogas (akademikas, lektorius), kurio funkcijos ir iš šių darbo santykių galėję susiformuoti ryšiai niekaip nebuvo susiję su Sprendime Nr. 1 minimomis jėgos struktūromis, kontržvalgyba, be to, pasibaigė seniai, kuomet buvo visai kita geopolitinė padėtis. Formalus Migracijos departamento požiūris lėmė nepagrįstų ir neproporcingų Sprendimų priėmimą. Migracijos departamentas privalėjo atlikti objektyvų visų aplinkybių vertinimą, be kita ko, planuojamus priimti sprendimus įvertindamas proporcingumo aspektu.
2.8. Praeityje dirbtas ir dar 2013 metais pasibaigęs pareiškėjo akademiko (dėstytojo) darbas Akademijoje, kuomet buvo visai kitokia pasaulinė geopolitinė padėtis, negali lemti išvados dėl pareiškėjo lojalumo šiandieninei agresyviai Baltarusijos Respublikos valdžiai, kadangi: 1) pareiškėjo pareigos nebuvo susijusios su valdžios funkcijų vykdymu; 2) pareiškėjas neturėjo priėjimo prie valstybės paslaptį sudarančių duomenų; 3) pareiškėjas nuo 2013 metų dirba privataus verslo sektoriuje.
2.9. Pareiškėjas buvo paprastas II–IV kurso informacinių išteklių valdymo katedros studentų lektorius. Pareiškėjo vedami užsiėmimai buvo susiję su informacinėmis technologijomis. Pedagoginis darbas Akademijoje buvo tiesiogiai susijęs su pareiškėjo įgyta specialybe. Pareiškėjas 2007 metais yra baigęs Baltarusijos valstybinį informatikos ir radioelektronikos universitetą, buvęs darbdavys Akademija leido pareiškėjui derinti darbą ir aktyvią mokslinę veiklą. Baltarusijos Respublikoje nebuvo privataus universiteto, kuriame pareiškėjas būtų galėjęs rinktis dirbti, derindamas pedagoginę ir mokslinę veiklą. Pagrindinis pareiškėjo darbo Akademijoje interesas buvo mokslinis, susijęs su mikroelektronika, biofizika ir kompiuterių mokslu. Pareiškėjas yra ne vieno mokslinio straipsnio autorius ar bendraautorius.
2.10. Pažymėtina, jog Akademijos darbuotojams nebuvo keliami jokie „lojalumo valdžiai“ reikalavimai. Pareiškėjo darbas niekaip nebuvo susijęs su Baltarusijos politika ir valdžia, pareiškėjas neturėjo prieigos prie įslaptintų ir valstybės paslaptį sudarančių duomenų. Pareiškėjas Migracijos departamentui teiktame papildomame klausimyne nurodė, kad niekada neturėjo leidimo susipažinti su įslaptinta informacija.
2.11. Pareiškėjas pastoviai nuo 2013 metų dirba privačiuose verslo subjektuose – iki 2015 metų dirbo LTD „Toplink“ sistemų administratoriumi, 2015–2022 metais – kompiuterių sistemų inžinieriumi „EPAM Systems“ Baltarusijoje ir nuo 2022 metų – kompiuterių sistemų inžinieriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „EPAM Sistemos“ Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nėra tarnavęs Baltarusijos kariuomenėje – 2002 metais pareiškėjas yra tik baigęs tuometinių savo studijų universiteto organizuojamus alternatyvius privalomus karo tarnybai mokymus, niekada neturėjo kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis ar šiose institucijose dirbančiais (dirbusiais) asmenimis.
2.12. Pareiškėjas buvo sąžiningas, neslėpė ir nuo pat pradžių Migracijos departamentui aiškiai deklaravo buvusius darbo santykius (pedagoginę veiklą). 2022 metais ši aplinkybė nebuvo pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nors apie pareiškėjo darbą Akademijoje atsakovas žinojo, o pasikeitusi atsakovo pozicija pareiškėjui nesuprantama.
2.13. Pareiškėjas nepritaria karui, agresyviai politikai ir palaiko Ukrainą, ką buvo nurodęs ir atsakovui. Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, esą asmens požiūris, jo asmeninės savybės bei demokratinių vertybių puoselėjimas nėra reikšmingos aplinkybės, vertinant VSD rašte nurodytą asmens grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau prioritetas turi būti teikiamas ne formaliai aplinkybei, kažkada turėtiems darbo (tarnybos) santykiams, o asmens gyvenimo aplinkybių ir individualaus atvejo, kaip visumos, vertinimui.
2.14. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką yra atvykęs su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais. Visa pareiškėjo šeima integravosi į Lietuvos visuomenę. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat dirba Lietuvoje, o vaikai Lietuvoje lanko ugdymo įstaigas (mokymas vyksta lietuvių kalba), neformaliojo ugdymo užsiėmimus ir pan., visa pareiškėjo šeima mokosi lietuvių kalbą (pareiškėjas baigęs lietuvių kalbos kursus A1.1. ir A1.2. lygiu, pareiškėjo vaikai skaito literatūrą lietuvių kalba), pareiškėją teigiamai charakterizuoja darbdavys ir kolegos. Pareiškėjo šeima palaiko ir propaguoja vakarietiškas demokratines vertybes, dėl ko ir bėgo į Lietuvos Respubliką nuo žmogaus teises pažeidžiančios Baltarusijos valdžios ir jos vykdomos agresyvios politikos. Taigi, neproporcingi atsakovo Sprendimai daro reikšminą įtaką pareiškėjui ir jo šeimos gyvenimui. Akcentuotina, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena daugiau nei 1,5 m., nuomojasi būstą, deklaravęs gyvenamąją vietą. pareiškėjo nepilnamečius vaikus sieja susiformavę socialiniai ryšiai su lietuvių kalba kalbančiais bendraamžiais (bendraklasiais), noriai ir aktyviai dalyvauja visuomeninėse veiklose; kt.. Persikelti į Lietuvos Respubliką, pradėti naują gyvenimą buvo didelis iššūkis ne tik pareiškėjui, bet ir jo nepilnamečiams vaikams. Todėl tokie prielaidomis grįstų išvadų dėl pareiškėjo tariamos grėsmės pagrindu priimtų Sprendimų padariniai pareiškėjui ir jo šeimai laikytini neproporcingais.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundus prašė juos atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. birželio 13 d. Vykdant užsieniečių kontrolę, pareiškėjui buvo pateiktas klausimynas. Pareiškėjas pildydamas klausimyną nurodė, kad 2007–2013 metais dirbo dėstytoju Baltarusijos Respublikos viešojo administravimo akademijoje prie Baltarusijos Respublikos Prezidento.
3.2. Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, dirbdamas Akademijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė skundžiamus Sprendimus. VSD išvadoje nurodyta, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus).
3.3. Sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas Sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – vertinimu. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas Sprendimus, Migracijos departamentas rėmėsi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
3.4. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo atvejis buvo įvertintas siauriai ir formaliai. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus ir teismų praktiką. Iš Sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis jų pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo, t. y. Sprendimai buvo priimti įvertinus visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo.
3.5. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad praeityje eitos pareigos ar VSD raštas savaime nėra absoliutus pagrindas konstatuoti asmens lojalumą šiandieninei valdžiai bei jos vykdomai agresyviai užsienio ir vidaus politikai. VSD išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t. y., remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios teismų praktikos. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.
3.6. Priešingai nei tvirtino pareiškėjas, kad atsakovas Sprendimuose nurodo tik bendro pobūdžio informaciją apie jį, pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad nuo 2022 m. liepos 29 d. su pareiškėju Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai. Jie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, galiojančius iki galios pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas surinko prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, pripažindamas, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
3.7. Taigi, pareiškėjo šeiminiai ryšiai buvo aptarti ir įvertinti priimant Sprendimus, pareiškėjui nustatytas ne maksimalus 10 metų, o tik 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, t. y. Migracijos departamentas įvertino individualias aplinkybes. Vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui.
3.8. VSD pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, dirbdamas Akademijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos valdžiai, palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas pradėjo dirbti minėtoje institucijoje savo noru (tai paneigiančių duomenų nepateikė), dirbo pakankamai ilgai. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai. Pareiškėjas, pasirinkdamas dirbti savo noru Akademijoje, žinojo, kad jam keliami griežti reikalavimai, o personalo politika nėra autonominė, nes ją formuoja Baltarusijos Respublikos valdžia. Ši informacija nėra bendro pobūdžio ir ji susijusi su pareiškėju. Šią informaciją įvertino ir VSD, ir Migracijos departamentas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. Todėl Sprendimuose pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokią išvadą atsakovas padarė atsižvelgdamas į paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas.
3.9. Pareiškėjo skunduose įvardytos aplinkybės (darbo funkcijos, geopolitinis kontekstas jo darbo metu, paskesnis darbas, jo išreikštas požiūris dėl Rusijos agresijos ir Krymo priklausomumo pildant klausimyną, šeimos padėtis, darbdavio charakteristika ir aplinkybės) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybei ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.
3.10. Apibendrinama, kad Sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundus prašė juos atmesti. VSD atsiliepimą grindė šiais esminiais argumentais:
4.1. Sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
4.2. VSD Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui – pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis) 2007–2013 metais dirbdamas Akademijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose, taip pat, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes.
4.3. Remiantis EŽTT praktika, pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Akademijoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėjas darbą Baltarusijos valstybinėje institucijoje paliko ne dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių. Darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimus neteisėtais.
4.4. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas dirbo Akademijoje, t. y. valstybės institucijoje, kurioje, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės saugumo interesams. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Skundžiami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundus patenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė pareiškėjui 890 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis; skundžiami Sprendimai priimti remiantis 2023 m. rugsėjo 20 d. VSD išvada, parengta atlikus pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, kurioje nurodyta, jog pildydamas Migracijos departamento klausimyną pareiškėjas nurodė, jog 2007–2013 metais dirbo Baltarusijos Respublikos viešojo administravimo akademijoje prie Baltarusijos Respublikos Prezidento. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas minėtoje institucijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, VSD darė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. spalio 19 d., vėliau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2025 m. birželio 13 d; nuo 2022 m. birželio 16 d. pareiškėjas dirbo Lietuvoje, nuo 2022 m. liepos 29 d. su pareiškėju Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai (jie turi leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, galiojančius iki 2025 m. birželio 13 d., iki galios pareiškėjo leidimas laikinai gyventi).
8. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad pagal to paties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Buvo detalizuotas Įstatymo 126 ir 128 straipsniuose bei 130 ir 133 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, taip pat Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37–38 punktai.
9. Apžvelgęs administracinių teismų praktiką dėl asmens galbūt keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas; kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo galbūt keliama grėsmė valstybės saugumui iš esmės nustatyta, tik atsižvelgus į pareiškėjo klausimyne pateiktą informaciją, jog jis 2007–2013 metais dirbo Akademijoje ir į VSD išvadoje pateiktą vertinimą.
11. Teismo vertinimu, byloje nebuvo jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus (išskyrus darbą Akademijoje), jų pobūdį, kurie pagrįstų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nebuvo informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant Sprendimus. Teismas pažymėjo, kad Sprendimuose nebuvo vertintos nei pareiškėjo vykdytos funkcijos Akademijoje, darbo pobūdis, nevertinti ir pareiškėjo pateikti paaiškinimai šiuo klausimu. Teismas pabrėžė, jog grėsmės valstybės saugumo realumo vertinimo kontekste yra svarbus ne tik pareiškėjo buvusio darbdavio pobūdis, t. y. priklausymas Baltarusijos Respublikos valdžiai, tačiau ir pats darbo pobūdis – pareiškėjas nurodė, kad jo pareigos nebuvo susijusios su valdžios funkcijų vykdymu, pareiškėjas neturėjo priėjimo prie valstybės paslaptį sudarančių duomenų, buvo paprastas informacinių išteklių valdymo katedros dėstytojas (lektorius), dėstęs II–IV kursų studentams. Teismas nustatė, kad pareiškėjo dėstytos disciplinos – kompiuterių architektūra, kompiuterių tinklai, informacinių sistemų administravimas, informacinių sistemų projektavimas, informacinių sistemų saugumas, intelektinės informacinės sistemos, interneto technologijos. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų vykdęs kokius nors valstybinius užsakymus kol dirbo Akademijoje, ir pažymėjo, jog pareiškėjo darbo santykiai su buvusiu darbdaviu nutrūko seniai – dar 2013 metais (daugiau nei prieš 10 metų). Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas palaikytų ryšius su kolegomis iš Akademijos.
12. Teismas atkreipė dėmesį į Sprendimais pareiškėjui ir jo šeimai sukeliamas pasekmes ir nesutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai priimant Sprendimus buvo aptarti ir įvertinti, kadangi, kaip buvo matyti ir iš VSD išvados, šiuo raštu pareiškėją prašyta įrašyti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui, o atsižvelgiant į pateiktą informaciją, konstatuotina, kad Sprendime Nr. 2 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas nustatytas, atsižvelgus į VSD siūlymą, o ne atlikus individualų vertinimą, kaip to reikalauja Įstatymas.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad priimant Sprendimus visiškai nevertintas pareiškėjo bei jo šeimos integravimasis Lietuvos Respublikoje. Teismas atkreipė dėmesį, jog priimant Sprendimą Nr. 3, nebuvo vertintos Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
14. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo, dėl uždraudimo atvykti, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, į Sprendimus buvo perkelta VSD išvada bei pateikti bendro pobūdžio asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant Sprendimų proporcingumo principo aspektu.
15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti, todėl Sprendimus panaikino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
16. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, teismas pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (1 666,58 Eur) sumažino iki 890 Eur ir ją priteisė pareiškėjui iš atsakovo.
III.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, VSD apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytus argumentus ir akcentuoja, jog:
18.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybei, nesilaikė teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos ir Baltarusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.
18.2. Nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė. Šiuo atveju aptartinas Akademijos, t. y. pareiškėjo buvusios darbovietės, specifiškumas. Remiantis viešais duomenimis, įstaigos paskirtis – vadovaujančio personalo mokymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas, užduotys –informacinė–analitinė ir mokslinė–metodinė pagalba Baltarusijos Respublikos Prezidento ir Baltarusijos Respublikos Prezidento administracijos veiklai, įgyvendinant Baltarusijos valstybės personalo politiką ir Baltarusijos valstybės ideologiją, taip pat dorovinio teisingumo, pilietiškumo, patriotiškumo, tautinio tapatumo ugdymas. Logikai ir protingumo principui prieštarauja teiginys, kad tokio pobūdžio Baltarusijos Respublikos valstybės įstaigoje dirbantys asmenys galėtų būti nelojalūs ir (ar) nepatikimi Baltarusijos Respublikos valdžiai. Todėl laikytinas nepagrįstu teismo argumentas, kad pareiškėjo lojalumas Baltarusijos Respublikos valdžiai byloje neįrodytas. Priešingai, dėl jau aptarto Akademijos specifiškumo pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui vertintina kaip dar didesnė nei bet kurios kitos Baltarusijos Respublikos valstybės įstaigos, nepasižyminčios nurodytomis ypatybėmis.
18.3. Pareiškėjas Akademijoje dirbo 2007–2013 metais, prieš pradėdamas savo noru pasirinktą darbą Baltarusijos Respublikos Prezidentui tiesiogiai pavaldžioje valstybės įstaigoje pareiškėjas dar 4 metus (studijuodamas) atliko privalomąją karinę tarnybą ir įgijo leitenanto (Baltarusijos Respublikos kariuomenės karininko) laipsnį. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo betarpiška karinė ir valstybinio darbo patirtis truko 10 metų, t. y. beveik pusę pareiškėjo, kaip suaugusiojo gyvenimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad po privalomosios karinės tarnybos asmens pasirinkimas tarnauti / dirbti kariuomenėje ar kitoje valdžios institucijoje patvirtina apie tokio asmens lojalumą diktatoriškai valdžiai.
18.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir jos pagrindu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi.
18.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota analogiškose bylose (žr., pvz., nutartis priimtas administracinėse bylose Nr. eA-1165-415/2024, Nr. eA-951-1188/2024, Nr. eA-1320-492/2024; kt.), kurioje pripažįstama, kad darbas Baltarusijos valstybinėse institucijose, net ir trumpai einant neaukštas pareigas (nagrinėjamu atveju, pareiškėjas dirbo pakankamai ilgą laiką), pripažįstama pakankamu teisiniam vertinimui, kad užsienietis gali būti traktuojamas kaip Baltarusijos valdžiai lojalus asmuo, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Taigi, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas privalėjo įvertinti, kokias konkrečias pareigas (teismo vertinimu, nereikšmingas) pareiškėjas užėmė Akademijoje.
18.6. Teismas nepagrįstai byloje pasigedo duomenų apie konkrečius pareiškėjo veiksmus, keliančius grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, t. y. esant tokiai geopolitinei situacijai, taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo teismui pateikti konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD išvadoje ir atsakovo priimtuose Sprendimuose nustatytas aplinkybes, kaip ir įrodymais pagrįsti akivaizdų priešiškumą Baltarusijos / Rusijos oficialios valdžios politikai.
18.7. Teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovas neatliko individualaus vertinimo, kadangi iš Sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas kartu su šeima Lietuvoje gyvena tik nuo 2022 m. liepos 29 d., jo šeimos nariai Lietuvoje gyvena leidimų laikinai gyventi, išduotų dėl šeimos susijungimo, pagrindu. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nėra pasiekęs jokio ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje.
18.8. Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos piliečiams turi būti taikoma itin kruopšti patikra, teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje turėjo būti pateikti duomenys, kad pareiškėjas palaiko ryšius su kolegomis iš Akademijos. Pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos Prezidentui tiesiogiai pavaldžioje valstybės įstaigoje, todėl yra potencialus verbavimo taikinys Baltarusijos režimo jėgos struktūroms. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
19. Pareiškėjas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pakartoja savo skunduose išdėstytus argumentus ir akcentuoja, kad:
19.1. Apeliaciniame skunde pateikiamas vertinimo dėl asmens keliamos grėsmės standartas pažeidžia pamatinius teisinės valstybės principus ir prieštarauja šios kategorijos byloje suformuotai teismų praktikai. Formali buvusių darbo santykių su valdžios institucijomis susijusiu darbdaviu aplinkybė savaime nėra pagrindas pripažinti asmens grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai yra prielaida, sudaranti pagrindą (ir pareigą) išsamesniam asmens individualių aplinkybių vertinimui. Apeliantas subjektyviai aiškina teismų praktiką (nepašalinamos grėsmės aplinkybę), neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimo turinį, kuriama nurodoma, kad sprendimas dėl asmens ryšių su užsienio valstybių institucijomis priimamas įvertinus individualią situaciją ir vadovaujantis proporcingumo principu. Apeliantas taip pat nepagrįstai kritikuoja teismo išvadą, kad atsakovas pareiškėjo situacijos neįvertino individualiai, kadangi tokią pareigą atsakovui nustato teisės aktai bei teismų praktika. Pareigos atlikti individualų vertinimą nepaneigia susiklosčiusi geopolitinė situacija, agresyvi Rusijos ir Baltarusijos užsienio politika, o asmens eitos pareigos valdžios institucijoje negali būti vertinamos jų nesiejant su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
19.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai siekiama sudaryti įspūdį dėl Akademijos specifiškumo ir jos darbuotojams buvusių keliamų lojalumo valdžiai reikalavimų. Akademija buvo paprasta aukštoji mokykla. Baltarusijoje beveik nėra privačių aukštojo mokslo įstaigų. Pareiškėjas buvo paprastas dėstytojas, neturėjęs prieigos prie įslaptintų duomenų, nevykdęs valstybinių pavedimų ir darbo santykių laikotarpiu siekęs išimtinai mokslinės-pedagoginės veiklos. Apeliacinio skundo argumentai dar kartą patvirtina, kad pareiškėjo neva keliama grėsmė grindžiama išimtinai tik Akademijos statusu, o ne individualiomis aplinkybėmis. Be to, VSD remiasi internetiniame puslapyje paskelbtais 2024 metų duomenimis apie Akademiją, nors pareiškėjas ten dirbo daugiau nei prieš 10 metų, pareiškėjo lojalumas valdžiai, kaip teigia VSD, nėra įrodytas.
19.3. Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra pagrindo vadovautis, kadangi bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis – VSD nurodomose bylose buvo vertinama Baltarusijos piliečių karinės tarnybos ar tarnybos valdžios institucijose aplinkybė, tačiau pareiškėjas buvo dėstytojas (lektorius) su informacinėmis technologijomis susijusioje srityje. Taigi, šie teismų praktikos pavyzdžiai neturi precedento galios nagrinėjamai bylai. Pareiškėjo atvejui taikytini (nors kiekviena situacija yra individuali) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-868-502/2024 suformuluoti išaiškinimai.
19.4. Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės – pareiškėjo studijų laikais atlikta privalomoji karinė tarnyba. Šia aplinkybe nebuvo remiamasi Migracijos departamentui priimant Sprendimus, pareiškėjas skunde dėl jos nepasisakė. Nurodyta nauja aplinkybė negali būti nagrinėjama apeliacinėje instancijoje. Be to, pareiškėjas neslėpė, kad studijų metu yra baigęs alternatyvius privalomai karo tarnybai mokymus. Nors nauji argumentai nenagrinėtini, pareiškėjas patikslina, kad karinė tarnyba truko ne 4, o 2 metus studijų laikotarpiu, tai nebuvo įprasta karinė tarnyba, o studentams taikoma alternatyva. Pareiškėjas daugiau neatliko jokių su karinėmis prievolėmis susijusių mokymų (žinių (įgūdžių) atnaujinimo), pareiškėjas dėl amžiaus (kai sueis 45 metai) bus išbrauktas iš rezervo karininkų sąrašo.
19.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas nepagrindė savo priešiškumo Baltarusijos valdžiai. Į bylą pareiškėjo pateikti įrodymai (parama asmenims, nukentėjusiems nuo Baltarusijos valdžios ar jai besipriešinusiems) patvirtina pareiškėjo akivaizdų priešiškumą šiandieninei agresyviai Baltarusijos valdžiai. Dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų apeliaciniame skunde nepasisakoma.
19.6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjas ir jo šeima per kelis gyvenimo Lietuvoje metus nėra pasiekę jokio ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjo įsitikinimu, ne formalus gyvenimo Lietuvoje laikotarpis, o būtent jo bei jo šeimos narių integracijos Lietuvoje lygis turėtų būti vertinamas. Pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai patvirtina aukštą pareiškėjo ir jo šeimos integracijos Lietuvoje lygį. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad šis lygis Migracijos departamento Sprendimuose įvertintas nebuvo. Pareiškėjo ir jo šeimos pakankama integracija pasiekta per trumpą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį patvirtina jo siekį ateitį sieti su Lietuva.
20. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Baltarusijos valstybinio informatikos universiteto diplomo su priedu ir karinio bilieto kopiją, 2024 m. birželio 19 d. (iki teismo posėdžio pradžios) apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Pareiškėjas paaiškina, kad šiuos įrodymus teikia dėl VSD apeliaciniame skunde naujai ir klaidingai nurodomų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atliktais alternatyviais karinei tarnybai mokymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendimo Nr. 2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo šio sprendimo priėmimo dienos, ir Sprendimo Nr. 3, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Skundžiamu Sprendimu Nr. 1 Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi, remdamasis VSD išvada, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad pildydamas Migracijos departamento klausimyną pareiškėjas nurodė, jog 2007–2013 metais dirbo Baltarusijos Respublikos viešojo administravimo akademijoje prie Baltarusijos Respublikos Prezidento. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas minėtoje institucijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, VSD darė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 2 ir Sprendimą Nr. 3.
23. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundus ir panaikino Sprendimus. Įvertinęs proceso šalių argumentus, byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo keliama grėsmė grindžiama išimtinai pareiškėjo darbu Akademijoje, tačiau atsakovas, remdamasis tik VSD išvada, pats neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo eitų pareigų pobūdį, ryšių su kilmės valstybės institucijomis (asmenimis) nebuvimą, pareiškėjo ir jo šeimos integraciją Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas perkėlė VSD išvadą į Sprendimus, nurodė bendro pobūdžio duomenis apie pareiškėją, o duomenų visumos vertinimo neatliko.
24. VSD, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo keliama grėsmė neįrodyta, kadangi Akademijos darbuotojai pagal įstaigos nurodytas funkcijas ir uždavinius neabejotinai turi būti lojalūs Baltarusijos valdžiai. VSD nurodo, kad pareiškėjas yra atlikęs privalomąją karo tarnybą, įgijo leitenanto laipsnį, taigi, visuma aplinkybių lemia pareiškėjo pažeidžiamumą, o kartu ir keliamą grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, teismas atsakovui taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai konstatavo, jog Sprendimai neteisėti ir nepagrįsti.
25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant esminę bylos faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
27. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. VSD apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
29. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog asmens keliama grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. (žr., pvz., 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
33. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
34. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
35. Bylos duomenys patvirtinta, kad Migracijos departamento Sprendime Nr. 1 padaryta išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžiama iš esmės vienintele aplinkybe – kad pareiškėjas klausimyne nurodė, jog 2007–2013 metais dirbo dėstytoju Baltarusijos Respublikos viešojo administravimo akademijoje prie Baltarusijos Respublikos Prezidento. VSD išvadoje taip pat ši vienintelė faktinė aplinkybė įvertinta kaip suponuojanti pareiškėjo lojalumą kilmės valstybės valdžiai ir vykdomai politikai, pažeidžiamumą, išnaudojant asmenį priešiškos Lietuvai valstybės žvalgybos (kontržvalgybos) interesais, ir konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę
36. Nekvestionuojama, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.).
37. Nors apeliantas VSD teisingai pasisako dėl Rusijos / Baltarusijos valstybių ir jų vykdomos politikos esminės grėsmės Lietuvos valstybei, taip pat dėl šių valstybių piliečių lojalumo kilmės valstybės valdžiai, vykdomai politikai, tuo atveju, kai asmuo yra dirbęs (tarnavęs) valstybinėse ar jos kontroliuojamose institucijose, tačiau, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendimuose nebuvo įvertinta visuma su pareiškėju susijusių aplinkybių. Sutiktina su argumentais, kad šiuo atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie darbą Akademijoje (dirbo dėstytoju) gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad atsakovas Sprendimuose nevertino pareiškėjo darbo Akademijoje pobūdžio, tolesnės jo darbinės veiklos privačiame sektoriuje, nedetalizavo, kaip dėstytojo darbas (bylos duomenimis, pareiškėjas buvo dėstytojas, dėstytos disciplinos susiję su informacinių technologijų sritimi), nors ir valstybinėje mokymo įstaigoje, savaime lemia lojalumą priešiškai Baltarusijos valdžiai, o kartu ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad VSD apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme. VSD detalizuoja Akademijos specifiką, statusą (pavaldi Baltarusijos Respublikos Prezidentui), tikslus bei uždavinius, kas, apelianto teigimu, neabejotinai patvirtina kad tokio pobūdžio Baltarusijos Respublikos valstybės įstaigoje dirbantys asmenys yra patikimi bei lojalūs Baltarusijos valdžiai, jų keliama grėsmė dar didesnė nei kitose Baltarusijos valstybės įstaigose dirbusių asmenų. VSD nurodo, kad pareiškėjas yra atlikęs privalomąją karo tarnybą, jam suteiktas leitenanto (Baltarusijos Respublikos kariuomenės karininko) laipsnis.
39. Šiuo aspektu akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.
40. Atsižvelgiant į tai, kad VSD nurodytomis naujomis aplinkybėmis nebuvo grindžiami skundžiami Sprendimai (kaip ir VSD išvada), jos nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme, VSD nenurodė jokių aplinkybių, sukliudžiusių šiuos paaiškinimus pateikti pirmosios instancijos teismui, šios naujos aplinkybės vertinamos nebus. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir dėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų – diplomo ir karinio bilieto kopijų.
41. Dėl VSD apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog apelianto nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai priimti faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose tarnybos Baltarusijos valdžios institucijose aspektu. Kartu pažymėtina, kad kiekviena užsieniečio situacija vertinama individualiai, ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti remiantis VSD išvadomis, vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad Sprendimai nepagrįsti, nepaneigia atsakovo (ir VSD, kaip kompetentingos institucijos, pateikti išvadas dėl užsieniečio keliamos grėsmės) pareigos kruopščiai ir atidžiai patikrinti tam tikro profilio užsieniečių, siekiančių gyventi Lietuvoje, atvejus.
42. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
43. Pareiškėjas prašo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 907,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 42,35 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.
44. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas VSD apeliacinis skundas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad jos faktiškai patirtos, pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens VSD priteisia 949,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui M. P. iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 949,85 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt penki centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Jolanta Malijauskienė
Veslava Ruskan