Civilinė byla Nr. 2A - 304 - 372/2011
Pranešėja B. Simonaitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01576-2009-2
Teisėja E. Dambrauskienė Procesinio sprendimo kategorija 121.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,
kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus,
sekretoriaujant Dianai Tarozienei,
dalyvaujant ieškovui A. V. T. ir jo atstovui advokatui D. N.,
atsakovui G. M. ir jo atstovui Muradui Bakanui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-656-810/2011 pagal ieškovo A. V. T. patikslintą ieškinį atsakovams G. M. ir T. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. M., dėl skolos, palūkanų priteisimo, sodo pastato bei žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir pagal atsakovo G. M. patikslintą priešieškinį dėl priedo prie paskolos sutarties 1 punkto dalies pripažinimo negaliojančiu, skolos, palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. V. T. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti 48 500,00 Lt skolos, 3 712,50 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 52 212,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 48 500,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki paskolos grąžinimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas G. M. padovanojo atsakovei T. M. sodo pastatą bei 0,0825 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ taikyti restituciją natūra, grąžinant anksčiau minėtus nekilnojamuosius daiktus atsakovo G. M. nuosavybėn ir nukreipti ieškovui A. V. T. priteistos iš atsakovo G. M. sumos išieškojimą į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad 2003-07-29 ieškovas su atsakovu G. M. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 50 000,00 Lt, nes atsakovui trūko apyvartinių lėšų jo vadovaujamai įmonei UAB “Mopedų varikliai”. Paskolos sutarties tekstą užpildė G. M.. Pats atsakovas pasiūlė mokėti procentus, dėl kurių ieškovas nesiderėjo. 2003-07-29 ieškovas pavedimu į atsakovo G. M. sąskaitą pervedė 50 000 Lt. Kaip nurodė A.V. T., atsakovas 2003 m. už rugsėjo – gruodžio mėnesius sumokėjo 3750 Lt palūkanų, 2004 m. už dvylika mėnesių sumokėjo 9000 Lt, 2005 m. sumokėjo 1500 Lt, 2006 m. – 18 250 Lt, 2007 m. 10 000 Lt, 2008 m. sumokėjo 1000 Lt palūkanų. Ieškovo teigimu, 2005 m. susidarė 750 Lt skola, 2006 m. susidarė 1750 Lt permoka, 2007 m. - 2750 Lt permoka, 2008 m. susidarė 250 Lt palūkanų įsiskolinimas. Iš viso, G. M. sumokėjo 42500 Lt palūkanų. 2009 m. palūkanos nebuvo mokamos, todėl susidarė 13500 Lt palūkanų įsiskolinimas. Skolą atsakovas turėjo grąžinti iki 2004 m. sausio 31 d., tačiau iki šiol negrąžino 48 500 Lt skolos. 2008-07-01 d. Priedas prie 2003-07-29 d. paskolos sutarties buvo surašytas ir pasirašytas atsakovo G. M. iniciatyva ieškovo namuose. Priedo pasirašymo dienai šalių buvo paskaičiuota 500 Lt palūkanų permoka, todėl ši suma buvo atimta iš paskolos dalies, dėl ko atsakovo skola buvo nurodyta ne 50 000 Lt, o 49 500 Lt. Šią sumą G. M. pasižadėjo iki rugsėjo mėnesio atsakovui sumokėti, balandžio – rugsėjo mėnesiais už kiekvieną mėnesį mokant 1,5 proc. dydžio palūkanas. Ieškovo teigimu, 2008-07-28 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 1000 Lt palūkanų, daugiau mokėjimų iš atsakovo nebuvo.
Atsakovas G. M. Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti 2008-07-01 priedo prie 2003-07-29 Paskolos sutarties 1 punktą dalyje ta apimtimi, kuria „įsipareigojo apmokėti (grąžinti paskolą) 49 500 Lt“ negaliojančiu; priteisti iš ieškovo A. V. T. 19 000,00 Lt sumą už dviračių laikiklius, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. liepos mėnesį ieškovas pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą 50 000 Lt, kuriuos atsakovas įnešė į UAB „Mopedų varikliai“. Atsakovo teigimu, paskolos sutarties blanką pateikė ieškovui ir sutartį užpildė atsakovas G. M.. Skiltyje „skolininkas“ atsakovo parašo nėra gal būt dėl to, kad atsakovas dar nebuvo gavęs pinigų. Vėliau buvo padarytas pavedimas ir 50 000 Lt buvo pervesti į atsakovo sąskaitą. Paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas abiejų šalių iniciatyva. G. M. paaiškino, kad dėl palūkanų mokėjimo ieškovas ir atsakovas nesitarė. Iki pasirašant 2008-07-21 priedą prie paskolos sutarties, ieškovui buvo sumokėta 42 500 Lt, vėliau dar buvo sumokėta 1000 Lt. Atsakovas teigia, jog šiais pavedimais jis mokėjo atsakovui paskolą. Pasirašant priedą prie sutarties, buvo konstatuotas faktas, kokia suma buvo paimta, o ne tai, kad tai dienai yra tokio dydžio skola. Atsakovas nurodė, kad 4500 Lt ieškovui jis grąžino iš karto po paskolos sutarties pasirašymo. Atsakovo teigimu, priede buvo klaidingai nurodyta paskolos suma – 49 500 Lt, o ne 50 000 Lt, nes tuo metu ieškovas atsakovą filmavo, įrašinėjo jų pokalbį.
Be to, atsakovas G. M. paaiškino, kad nuo 2004 m. sausio mėnesio iki rudens jo įmonėje UAB “Mopedų varikliai” ieškovo, atsakovo iniciatyva vyko aktyvi dviračių laikiklių gamyba. Dalį laikiklių turėjo nupirkti arba padėti realizuoti ieškovas, tačiau to nepadarė. Visi laikikliai buvo įmonės apskaitoje. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 19000 Lt , nes už tokią sumą pastarasis pasiėmė laikiklių iš įmonės. Jokio rašytinio susitarimo dėl laikiklių nebuvo. Atsakovo teigimu, priešieškinyje nurodyta pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir A.V. T. žodine forma 2003 m. rugpjūčio mėnesį, kaip su UAB „Mopedų varikliai“ vadovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovo A. V. T. ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui A. V. R. iš atsakovo G. M. 48 500,00 Lt skolos, 3 712,50 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 52 212,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 48 500,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2009-04-17 iki paskolos grąžinimo dienos ir 3701,72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas G. M. padovanojo T. M. sodo pastatą ir 0.0825 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Teismas taikė restituciją, natūra grąžinant dovanotąjį turtą atsakovo G. M. asmeninėn nuosavybėn ir nusprendė nukreipti ieškovui A. V. T. šiuo sprendimu priteistos iš atsakovo G. M. sumos išieškojimą į grąžintą nekilnojamąjį turtą. Priteisė iš atsakovės T. M. ieškovui A. V. T. 1173,66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo G. M. priešieškinį atmetė.
Teismas pagal esančius įrodymus pripažino, jog 2003-07-29 d. tarp šalių – ieškovo ir atsakovo G. M. – buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 50 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 1,5 proc. dydžio palūkanas kiekvieną mėnesį iki visiško paskolos grąžinimo, o paskolą grąžinti iki 2004 m. sausio 31 d. Be to, 2008-07-21 d. atsakovas G. M. pasirašė priedą prie 2003-07-29 d. paskolos sutarties, kurio pirmu punktu įsipareigojo apmokėti (grąžinti paskolą) 49500 Lt A.V. T. iki 2008 m. rugsėjo 1 d., o antru punktu įsipareigojo apmokėti 1,5 procentų palūkanas per mėnesį, už 5 mėnesius.
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (LR CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str. 6.205 str. 6.256 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (LR CK 6.123 str.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (Civilinio kodekso 6.63 str.1 d. 2 p., 6.205 str.). Atsakovas G. M. pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (LR CK 6.256 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. CK 6.874 str. 1 d. nustato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina pakolos, jis privalo mokėti paskolos gavėjui šio kodekso 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str. mokėjimą. Todėl iš atsakovo G. M. ieškovo A.V. T. naudai priteistina 48 500,00 Lt skola, 3712,50 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 52 212,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 48 500,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki paskolos grąžinimo dienos.
Teismas konstatavo, kad atsakovas G. M. laikotarpiu nuo 2003-08-01 iki 2009-07-09 kitų nuosavybės teise įregistruotų daiktų neturėjo, išskyrus sodo pastatą ir žemės sklypą, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo paaiškinimo metu ir 2009-09-29 d. atsiliepime nurodytos aplinkybės yra prieštaringos (paaiškinimo metu atsakovas nurodė, jog 2008-08-21 d. jo turtinė padėtis buvo ypatingai sunki, kai tuo tarpu atsiliepime jis nurodė priešingas aplinkybes), teismas sutinka su ieškovo ir jo atstovo argumentu, jog atsakovas 2008-08-21 d. dovanojimo sutarties su T. M. sudaryti neprivalėjo. Teismo nuomone, atsakovui esant skolingam ieškovui pagal 2008-07-21 d. priedą prie 2003-07-29 d. paskolos sutarties 49 500 Lt negrąžintos paskolos ir 1,5 proc. mėnesio palūkanų už penkis mėnesius, taip pat kreditoriui V. M. – 93000 Lt, neturint jokio kito turto ir negaunant jokių pajamų, tikrasis dovanojimo sutarties tikslas buvo išvengti įsipareigojimų kreditoriui A.V. T. vykdymo bei galimo priverstinio skolos išieškojimo iš dovanojimo sutartimi perleisto nekilnojamojo turto. Esant įrodytoms CK 6.66 str. 1, 2 d. numatytoms sąlygoms, ieškovo reikalavimas tenkintinas, 2008 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovas G. M. padovanojo T. M. sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje “(duomenys neskelbtini)”, 38 skl., pripažintina negaliojančia. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, natūra grąžinant sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1S1p, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ 38 skl., bei 0,0825 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo G. M. asmeninėn nuosavybėn, nukreipiant ieškovui A. V. T. šiuo sprendimu priteistos iš atsakovo G. M. sumos išieškojimą į šį nekilnojamąjį turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas G. M. prašo :
1.panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą dalyje dėl jo priešieškinio atmetimo dėl reikalavimo pripažinti 2008-07-21 priedo prie 2003-07-29 paskolos sutarties 1 p. dalyje ta apimtimi kuria „įsipareigojau apmokėti (grąžinti paskolą) 49.500 Lt" negaliojančia, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - pripažinti 2008-07-21 priedo prie 2003-07-29 paskolos sutarties 1 p. dalyje ta apimtimi kuria „įsipareigojau apmokėti (grąžinti paskolą) 49.500 Lt" negaliojančia;
2. pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-04 sprendimą dalyje dėl priteisimo ieškovui A. V. T. iš atsakovo G. M. 48 500,00 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus litų, 00 et) skolos, 3 712,50 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 52 212,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 48 500,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2009-04-17 iki paskolos grąžinimo dienos, sekančiai:
- priteisti ieškovui A. V. T. iš atsakovo G. M. 23.125,72 Lt (tame tarpe 22.022,03 Lt skolos ir 1.103,69 Lt sukauptų palūkanų) skolos;
- priteisti 1.651,65Lt palūkanų;
- priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 23.125,72 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 22.022,03 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2009-04-17 iki paskolos grąžinimo dienos;
3. Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-04 sprendimą dalyje dėl pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas G. M. padovanojo T. M. sodo pastatą bei žemės sklypą 0,0825, esančius (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)" ir priimti naują sprendimą - šį ieškovo reikalavimą atmesti;
4. panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-04 sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo, natūra grąžinant nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovo G. M. asmeninėn nuosavybėn, priimti naują sprendimą ir šį ieškovo reikalavimą atmesti;
5. Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-04 sprendimą dalyje dėl nukreipimo ieškovui A. V. T. šiuo sprendimu priteistos iš atsakovo G. M. sumos išieškojimui sodo pastato bei 0,0825 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)", ir priimti naują sprendimą- šį ieškovo reikalavimą atmesti;
5. Priteisti iš ieškovo A. V. T. bylinėjimosi išlaidas bei atitinkamai išspręsti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-04 sprendimu iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes nesudarė galimybės jam ir jo gynėjui pasirengti baigiamosioms kalboms. Šio teismo posėdžio metu tiek jis, tiek ieškovas davė paaiškinimus, buvo ištirti byloje surinkti įrodymai. Todėl nei jis, nei jo gynėjas neturėjo galimybės tinkamai pasirengti baigiamosioms kalboms.
2. Priešieškinio dalyje dėl pripažinimo 2008-07-21 priedo prie 2003-07-29 paskolos sutarties 1 p. dalyje ta apimtimi, kuria „įsipareigojau apmokėti (grąžinti paskolą) 49.500 Lt" negaliojančia, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį apelianto reikalavimą vertino tik ieškovo parodymus, o apelianto - atmetė, nors ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog iš tikrųjų, siekdamas iš jo atgauti skolą, grasino. 2008-07-29 priedo prie Paskolos sutarties 1 p., kuriuo apeliantas įsipareigojo grąžinti 49500 Lt, buvo pasirašytas suklydimo ir apgaulės pagrindu. Neturėdamas pačios 2003-07-29 paskolos sutarties, apeliantas neprisiminė skolos dydžio, pats ieškovas nurodė tekstą ir sumą. Apeliantas mano, kad ieškovas siekė nepagrįstai praturtėti, gaudamas dvigubą atlygį. Teismas visiškai nevertino ir kitų aplinkybių, kurias apeliantas nurodys apeliacinio skundo dalyje dėl skolos priteisimo.
3. Pirmosios instancijos teismas neva padarė tikėtiną ir logišką išvadą, jog žodine paskolos sutartimi šalys - ieškovas ir atsakovas G. M. susitarė dėl 1,5 proc. palūkanų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo 2003-07-29 d. iki visiško paskolos grąžinimo. Atsakovo paaiškinimą dėl tokio susitarimo dėl palūkanų mokėjimo nebuvimo teismas vertina kaip atsakovo siekimą išvengti prievolės vykdymo pagal paskolos sutartį. Teismo nuomone, tokio susitarimo buvimą patvirtina ir 2008-07-21 d. priedas prie 2003-07-29 d. paskolos sutarties, kurio pirmame punkte atsakovo ranka (jis tai pripažino) yra nurodyta, kad 49 500 Lt G. M. įsipareigoja apmokėti (grąžinti paskolą) iki 2008 m. rugsėjo l d. Šio priedo antrame punkte nurodyta, kad G. M. Įsipareigoja apmokėti 1,5 procentus per mėnesį už 5 mėnesius. Ieškovo paaiškinimas, taip pat atsakovo ieškovui rašytas elektroninis laiškas patvirtina, kad priedo surašymo dienai - 2008-07-21 d. atsakovas ieškovui iš viso buvo sumokėjęs 42 500 Lt, tai yra, palūkanos 42 000 Lt sumoje buvo sumokėtos už laikotarpį nuo paskolos suteikimo iki 2008-04-01 d., todėl, kaip nurodė ieškovas, iš negrąžintos paskolos sumos buvo išskaityti likę 500 Lt ir pirmame priedo punkte nurodyta 49 500 Lt negrąžintos paskolos suma, o priedo antrame punkte nurodyta, jog už penkis - 2008 m. balandžio - rugpjūčio - mėnesius atsakovas įsipareigoja sumokėti 1,5 proc. palūkanas už kiekvieną mėnesį. Tokie ieškovo nurodyti faktiniai duomenys laikytini logiški, atitinkantys byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenys, todėl, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, laikytini įrodytais. Susitarimo dėl palūkanų mokėjimo žodinė forma nedaro tokio susitarimo, kaip ir paskolos sutarties, savaime negaliojančiu. Atsakovo ieškovui sumokėtų įmokų - 42 000 Lt sumos užskaitymas, kaip palūkanų mokėjimo pagal paskolos sutartį neprieštarauja CK 6.54 str. nuostatoms. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka ir prašo sumažinti priteistą sumą nuo 48 500,00 Lt iki 23 125,72 Lt.
4. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto 3 712,50 Lt palūkanų. Tokį savo sprendimą teismas grindžia 2003-07-29 paskolos sutarties 2008-07-21 priedu, kuriame nurodyta, jog jis įsipareigojo ieškovui sumokėti 1,5% palūkanas kas mėnesį už penkis mėnesius. Palūkanos nuo palūkanų įprastai neskaičiuojamos. Atsižvelgiant į tai, teismas galėjo priteisti iš jo nedaugiau nei 1.651,65 Lt palūkanų nuo 22.022,03Lt skolos sumos. Todėl prašo teismo priteistiną palūkanų sumą sumažinti nuo 3.712,50 Lt iki 1.651,65 Lt.
5. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.37 str., priteisė 5 % metinių palūkanų nuo 52.212,50 Lt nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kadangi sutinka su 23.125,72 Lt skolos ir palūkanų suma, tačiau nesutinka su likusia teismo priteista suma, tai prašo teismo, patenkinus apeliacinį skundą dėl skolos sumos sumažinimo, pakeisti sprendimą dalyje ir sumažinti sumą, nuo kurios priteisiamos 5 % metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 52 212,50 Lt sumą iki 23.125,72 Lt suma.
6. Pirmosios instancijos teismas priteisė 5% metinių palūkanų nuo 48.500,00 Lt nuo bylos iškėlimo iki paskolos grąžinimo dienos. Kadangi sutinka su 23.125,72 Lt ( tame tarpe 22.022,03 Lt skolos ir 1.103,69 Lt sukauptų palūkanų) skolos ir palūkanų suma, tačiau nesutinka su likusia teismo priteista suma, tai prašo pakeisti sprendimą dalyje ir sumažinti sumą, nuo kurios priteisiamos 5 % metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki paskolos grąžinimo dienos, 48.500 Lt sumą iki 22.022,03 Lt suma.
7. Apeliantas nurodė, kad apie tai, jog žmonai T. M. padovanojo sodo pastatą ir 0,0825 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)" 38 skl., ieškovui buvo žinoma dar 2008 m. rugpjūčio pabaigoje. Jis apie tai informavo ieškovą žodžiu. Tas aplinkybes paaiškino ir teismo posėdžio metu. Ieškovas ieškinio pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateikė 2009 m. rugsėjo 15 d. Taigi, nuo ieškovo sužinojimo apie šį sandorį iki pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateikimo praėjo daugiau nei vieneri metai. Apeliantas nurodė, jog teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį dėl šios priežasties atmesti šioje dalyje.
8. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turėjo būti atmestas, tai ir reikalavimas dėl restitucijos taikymo turėjo būti atmestas. Todėl teismui pripažinus, jog sandoris sudarytas teisėtai, Šiaulių miesto apylinke teismo sprendimas šioje dalyje - taikyti restituciją natūra grąžinant atsakovo G. M., asmeninėn nuosavybėn, turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - šį ieškovo reikalavimą atmesti.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė vadovaujantis, kokiais įstatymais ir/ar teisės aktais bei argumentais nusprendė nukreipti ieškovui A. V. T. šiuo sprendimu priteistos iš atsakovo G. M. sumos išieškojimą į nekilnojamąjį turtą sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane ISlp, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)" 38 skl., bei 0,0825 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)". Tokiu būdu teismas pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 4 p., kuris numato, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktais, kuriais teismas vadovavosi bei kiti teisiniai argumentai.
10. Apeliantas nurodė, kad ieškovo ieškinys turėjo būti patenkintas tik iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti atitinkamai sumažintos.
Ieškovas A. V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas tinkamam materialiosios teisės normų taikymui ir teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, šioje byloje tinkamai taikė bei aiškino teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2011 m. sausio 4 d. sprendimą, todėl naikinti sprendimo nėra pagrindo.
2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes neva nesudarė galimybės jam ir jo atstovui pasirengti baigiamosioms kalboms. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Ši byla jau buvo nagrinėjama labai ilgą laiką, šalys turėjo daugiau negu pakankamai laiko pateikti visus įrodymus, kuriuos manė esant reikšmingus bylai, pateikti visus pareiškimus, paaiškinimus, kuriuos manė esant reikalingus bylai, o taip pat šalių atstovai turėjo daugiau negu pakankamai laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms. Šalių pozicija buvo suformuluota eilėje procesinių dokumentų, todėl teigti apie objektyvius trukdžius, kurie trukdė pasiruošti baigiamosioms kalboms, nėra absoliučiai jokio pagrindo.
3. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog apeliantas neįrodė CK 1.90, 1.91 str. nurodytų pagrindų priedui prie paskolos sutarties pripažinti negaliojančiu. Keistai atrodo apelianto teiginiai apie suklydimą bei grasinimą pasirašant priedą jau praėjus pakankamai daug laiko po priedo pasirašymo. Jeigu asmuo jaučiasi suklydęs arba jam buvo grasinta, jisai atitinkamai veiktų. Šiuo atveju apeliantas nei kreipėsi į teisėsaugos organus, kad neva jam grasinta, nei kreipėsi į ieškovą, kad neva suklydo. Nes iš tikrųjų tokių faktų nebuvo ir negalėjo būti. Apeliantui puikiai buvo žinomas jo įsipareigojimų dydis priedo pasirašymo metu, šis dydis ir buvo nurodytas priede. O teisme iškelta versija dėl suklydimo bei grasinimų yra tik pasirinktas apelianto gynybos variantas, tačiau tos versijos aplinkybės dėl suklydimo bei realaus grasinimo yra išgalvotos.
4. Visi nauji apelianto pateikti paskaičiavimai dėl jo prievolės dydžio, tame tarpe dėl palūkanų, kuriuos jis teikia su apeliaciniu skundu, yra apelianto vienašaliai pareiškimai bei siekimas vienašališkai pakeisti mūsų susitarimus, kurie negali galioti, nes jie paprasčiausiai nėra patvirtinti.
5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo išvadas dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė action Pauliana instituto teisės normas bei restitucijos taikymo taisykles ir pagrįstai bei teisėtai nukreipė man priteistos sumos išieškojimą į dovanojimo sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą.
6. Apelianto motyvai dėl ieškinio senaties taip pat visiškai nepagrįsti, nes apie dovanojimo sandorį sužinojo 2009 m. rugpjūčio mėnesį, užklausus ir gavus iš VĮ Registrų centras duomenis apie dovanojimo sandorį.
Atsakovė T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. V. T. ieškinį atmesti ir tenkinti G. M. priešieškinį. Nurodė, jog pilnai palaiko atsakovo G. M. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei reikalavimus ir jokių papildomų pareiškimų ar prašymų ar argumentų pateikti neketina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija nenustatė, kad teismas apribojo apelianto G. M. ir jo atstovo teisę į baigiamąsias kalbas (CPK 253, 255 straipsniai). Byla teisme gauta 2009 m. balandžio 20 d. Procesas vyko pakankamai ilgai, šalims buvo suteikiamos galimybės teikti įrodymus, atsiliepinėti į viena kitos reikalavimus. Per ilgą bylos nagrinėjimo laiką susidarė didelis įrodymų kiekis. Tačiau tarp 2010.11.16, kai vyko teismo posėdis, ir paskutiniojo teismo posėdžio 2010.12.21 nebuvo pateikiama jokių papildomų įrodymų. Paskutiniame teismo posėdyje pats atsakovas atsisakė prašymo apklausti liudytoją I. P.. Kolegija sprendžia, kad atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad atsakovo atstovas galėtų pasiruošti baigiamosioms kalboms, nebuvo jokio pagrindo. Tokie atsakovo ar jo atstovo veiksmai vertintini kaip siekis nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas G. M. nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir pritaikė actio Pauliana instituto nuostatas. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios 1. kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2.Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3.Nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas; 4.skolininkas neprivalo sudaryti ginčijamo sandorio; 5. skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises; 6. trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreiptas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kolegija sprendžia, kad atsakovo pasirašytas Priedas prie sutarties (4 b.l., 1 t.) yra pagrįstas įrodymas, pripažįstantis neabejotiną ir galiojančią ieškovo reikalavimo teisę į 49500 Lt skolos ir 1,5 procentų mėnesinių palūkanų (įvardintų kaip procentai) . Atsakovas neįrodė, kad jis suklydo arba buvo apgautas, pasirašant nurodytą priedą prie sutarties. Neįrodytas ir jo teiginys, jog ieškovas grąsino jam. Būtina įvertinti ir tai, kad grąsinimas turi būti realus. Atsakovas buvo verslininkas, įmonės vadovas, todėl jo paties parašytas dokumentas niekaip neįrodo suklydimo ar apgaulės. Šiuo gi atveju tokių aplinkybių nenustatyta, ką patvirtina pačios priedo pasirašymo aplinkybės, išanalizuotos ir įvertintos teismo sprendime. Vienintelio realaus turto, kuriuo būtų galima užtikrinti ieškovo reikalavimų įvykdymą, skubus perleidimas atsakovei T. M. rodo, kad apeliantas aiškiai siekė nesąžiningo tikslo – neatsiskaitymo su kreditoriumi. Pats faktas, kad atsakovui 2008.07.21 pasirašius Priedą prie sutarties dėl paskolos grąžinimo ieškovui (4 b.l., 1 t.), jis po mėnesio vienintelį nekilnojamąjį turtą perleido sutuoktinei (61-64 b.l., 1 t.), rodo apelianto siekį vengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Taikant actio Pauliana institutą, analizuojamas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis - tik skolininko nesąžiningumas. Atsakovo kaip skolininko nesąžiningumo egzistavimą teismas jau nustatė, todėl antrą kartą dėl to nebepasisako. Dovanodamas jam priklausantį turtą, apeliantas sudarė neatlygintinį sandorį - perleido turtą savo žmonai. Tokiu atveju taikoma nesąžiningumo prezumpcija, nereikia įrodinėti turto įgijėjo sąžiningumo (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kreditoriaus reikalavimas turi būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Teismo nustatyta, kad atsakovo skola sudaro daugiau nei 50000 Lt, papildomai toliau skaičiuojamos palūkanos. Konsultacija dėl galimos turto vertės patvirtina tik tai, kad 2008 metais atsakovei T. M. dovanoto turto rinkos vertė galėjo sudaryti 60000 Lt. Tačiau šis dokumentas yra konsultacinio pobūdžio, išvadas darė ne turto vertintojas, buvo atlikti preliminarūs skaičiavimai. Gali susidaryti tokia situacija, kad kol bus įvykdytas teismo sprendimas, šio sprendimo vykdymo tvarka realizuoto turto nebeužteks ieškinio patenkinimui. Vienerių metų ieškinio senatis šiame ginčo dėl actio Pauliana taikymo nepraleista. Nėra nuginčytas teiginys, kad apie dovanojimo sandorį ieškovui tapo žinoma 2009 m. liepos mėnesį (60-64 b.l.,1 t.). Reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento dovanojimo sutartį ieškovas teismui pateikė 2009.09.15 (66-67 b.l., 1 t.). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Ieškovas šia teise pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai taikyta restituciją, todėl apelianto motyvas dėl jos naikinimo atmestinas.
Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad teismas nepagrindė savo išvados dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovo G. M. nekilnojamąjį turtą, grąžintą pagal restituciją, taikant actio Pauliana nuostatas. Teismas iš esmės pradėjo vykdymo procesą, numatytą CPK VI dalies nuostatose. Sprendimo vykdymo veiksmus atlieka antstolis, vadovaudamasis jomis ir Sprendimo vykdymo instrukcija. Teismo sprendime negalima iš karto spręsti, koks skolininko turtas realizuotinas, vykdant šį sprendimą. Negalima paneigti to fakto, kad atsakovas suras galimybę atsiskaityti su kreditoriumi, pastarajam iš viso nesikreipiant į sprendimo vykdymo instituciją.
Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė trijų rūšių palūkanas. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti atsakovas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų ; paskolos negrąžinta dalis. palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais (šiuo atveju – 3712,50 Lt) ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi po sutarties įvykdymo termino praleidimo ( šiuo atveju – 48500 Lt). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis Nr.3K-7-367/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr.3K-3-509/2010).
Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pripažinus, kad būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą ir ginti savo teises bei teismui konstatavus jo materialinių reikalavimų pagrįstumą, atsakovas tuo pačiu prisiėmė riziką turėti bylinėjimosi išlaidų, patenkinus šiuo reikalavimus iš dalies ar visiškai.. Kolegija pripažįsta, kad atsakovas turėjęs galimybę tinkamai išspręsti kilusią problemą iki kreipimosi į teismą. Būtent tam buvo skirti keli teismo posėdžiai. Tokiu atveju atsakovas nepagrįstai reikalauja sumažinti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Advokato pagalbos išlaidos neviršija nustatytų dydžių.
Iš esmės atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovui priteisiamos atstovavimo išlaidos (98-99 b.l.,3 t.). Jos sudaro 1815 Lt. Įvertinus tai, kad ieškovo atstovas ne tik dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, bet ir pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kolegija daro išvadą, kad advokatui sumokėtos sumos nėra aiškiai per didelės.
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos sudaro 4,25 Lt (79 b.l., 3 t.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą dalyje dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovui G. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, panaikinti ir reikalavimą atmesti. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo G. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 4,25 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Priteisti iš atsakovo G. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. V. T. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Kolegijos pirmininkė Birutė Simonaitienė
Teisėja Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius