Civilinė byla Nr. 2YT-6629-1097/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01850-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, 

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. L. ir J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. L. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjai V. L. ir J. L. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydami nustatyti, kad pareiškėjai po motinos P. L., mirusios 2009 m. rugsėjo 23 d., mirties jos palikimą priėmė lygiomis dalimis pradėdami jį valdyti. Pareiškėjai nurodė, kad po P. L. mirties pareiškėjai palikėjos turtu, t. y. 418/818 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojosi, jį prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu.

Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis visiškai sutinka, ir prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuoto asmens broliai V. L. ir J. L. po motinos P. L. mirties palikimą priėmė lygiomis dalimis pradėdami jį faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei iš visų byloje esančių įrodymų bus galima vienareikšmiškai nustatyti, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

2020 m. balandžio 20 d. pareiškėjai pateikė prašymą, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir/ar rašytine tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjams nedalyvaujant. Pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims apie žodinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 418/818 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip P. L. nuosavybė (b. l. 17). Pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad P. L. mirė 2009 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 5). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po P. L. mirties 2009 m. rugsėjo 23 d., palikimas nebuvo priimtas (b. l. 19). Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad palikėja turi tris vaikus: R. L., V. L. ir J. L. (b. l. 7). 

Pareiškėjų teigimu, po motinos P. L. mirties jie ir toliau 418/818 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojosi, rūpinosi, disponavo ir prižiūrėjo. Pareiškėjai paaiškino, kad nurodytas žemės sklypas yra miško paskirties, todėl mokesčių už jį nereikia mokėti, tačiau pareiškėjai turtu rūpinasi jį prižiūrėdami (b. l. 53). Šias aplinkybes patvirtina PVM sąskaitos faktūros Nr. 1975127676 ir Nr. 20070725, iš kurių matyti, kad pareiškėjai įsigijo įrangą žemei dirbti ir kitas reikalingas priemones (b. l. 54, 55). Byloje pateikti rašytiniai žemės sklypo bendrasavininkių ir kaimyninio žemės sklypo savininkų paaiškinimai, kuriuose pastarieji patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes: J. K. ir M. K., žemės sklypo bendrasavininkai, nurodė, kad kartu su pareiškėjais tvarkė mišką – pjovė mažareikšmius krūmus ir atliko kitus miško tvarkymo darbus; V. K. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad pareiškėjai rūpinosi mišku, besiribojančiu su jo sklypu (b. l. 56, 57).

Atsižvelgdamas į pareiktus įrodymus ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, remdamasis CK nuostatomis, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. L. mirties 2009 m. rugsėjo 23 d. jos palikimą aktyviais veiksmais pradėdami turtą valdyti priėmė jos sūnūs V. L. ir J. L.. Dėl to pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Dėl to teismas nenustato pareiškime nurodytos aplinkybės, jog palikimą pareiškėjai priėmė lygiomis dalimis.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2009 m. rugsėjo 23 d., priėmė jos palikimą, pradėdami paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų V. L. ir J. L. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja                                                          Rūta Latvelė