Civilinė byla Nr. B2-1350-460/2017

                                                                                                 (Proceso Nr. 2-57-3-00344-2017-8)

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                                     3.1.18.1.1.1; 3.4.3.2.2.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B., D. V., uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asleta“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Bennet distributors“.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Asleta”. Nurodė, kad atsakovė skolinga buvusiems darbuotojams bei nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir nesumoka skolos. Teigia, kad atsakovė skolos pareiškėjams nesumoka netgi po pretenzijos pateikimo ir įspėjimo dėl bankroto bylos inicijavimo. Mano, kad atsakovė yra nemoki.

Pareiškimas iškelti bankroto bylą tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, tai yra, kai pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar bendrovė yra realiai nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, nurodytus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą. Finansinę būklę visa apimtimi parodo finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys, į kurį įeina balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Vadinasi, įmonės balansas laikytinas pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu jos finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-440/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1486/2012),

Analizuojant atsakovės 2015-12-31 balansą ir pelno–nuostolių ataskaitą (vėlesnio laikotarpio pateikta nėra) matyti, kad 2015-12-31 įmonsė turtas sudarė 8 337 EUR, mokėtinos nsumos ir įsipareigojimai sudarė 15 059 EUR, Taigi 2016 m. įmonė veiklą pradėjo turėdama skolų beveik du kartus daugiau, negu turto. Pažymėtina, kad vėlesnių finansinių ataskaitų įmonė neteikė. Vertinant kitus viešoje erdvėje esančius duomenis paminėtina, kad įmonės socialinio draudimo skola nuo 2017 m. pradžios nuosekliai didėja: nuo 2017-01-23 įmonė turėjo 913.36 € (3153.65 Lt) socialinio draudimo skolą, nuo 2017-04-19 iki 2017-07-19 įmonė jau turėjo 2227.63 € (7691.56 Lt) socialinio draudimo skolą. Viešais VMI duomenmis, atsakovės Deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2017-07-21 sudarė 1.255,28 EUR. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės vadovas šiuo metu dirba ir kitoje įmonėje (CPK 197 straipsnio 3 dalis).

Akivaizdu, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir matyti, kad jie nėra laikino pobūdžio (CPK 178 straipsnis).

Esant anksčiau išdėstytų įrodymų bei aplinkybių visetui, teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, todėl atsakovei iškeltina bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 4 straipsnio 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 10 straipsnis).

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių.

Naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa bankroto administratore skirtina UAB „Bankrotas“ (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad įmonės bankroto administratorius yra įmonės valdytojas, turintis įstatymo, įmonės kreditorių susirinkimo suteiktus įgalinimus įmonės bankroto procese, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo skaidrumas bei sklandumas, todėl Įmonių bankroto įstatyme yra numatyta galimybė spręsti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo ar jo pakeitimo (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 23 straipsnio 13 punktas).

Atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo reglamentavimą, atsakovei taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotinas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, taip pat sustabdyti šio turto realizavimą bei išieškojimą iš atsakovės turto vykdymo procese (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 4 dalies 1, 5, 6 punktais ir Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

1. Iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asleta“, įmonės kodas 303194905, buveinės adresas H. Manto g. 4, Klaipėda, dėl nemokumo.

2. Paskirti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Asleta“ bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovę „Bankrotas“, įmonės kodas 301911653, adresas V. Krėvės pr. 128G, Kaunas, sąrašo Nr. B-JA072.

3. Areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asleta“, įmonės kodas 303194905, buveinės adresas H. Manto g. 4, Klaipėda, priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, taip pat sustabdyti šio turto realizavimą bei išieškojimą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asleta“ įmonės turto vykdymo procese.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos visų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asleta“ kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ir galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

4. Neįsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui.

5. Kitus veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte pavesti atlikti paskirtajai administratorei, kartu sudarant galimybę administratorei teisme gauti bankroto bylos duomenis pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 9 punktą.

6. Nustatyti, kad įmonės kreditoriai turi teisę per 40 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti savo reikalavimus šiai įmonei, o pirmąjį kreditorių susirinkimą administratorei pavesti sušaukti per 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

7. Nustatyti, kad įmonės valdymo organai (administracijos vadovas) privalo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Asmeniui už nustatyto nurodymo nevykdymą gali būti skirta bauda iki 2 896 eurų.

8. Nutarties kopijas išsiųsti šalims, paskirtajai administratorei susipažinti.

Nutartis per 10 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                                 Aušra Maškevičienė