Baudžiamoji byla Nr. 1-374-992/2019

Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00079-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.2.;

 (S)

2.3.4.3

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorei V. B.,

kaltinamajai M. H. A. A., jos gynėjai advokato padėjėjai E. S.,

vertėjaujant A. J. Fedaee,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. H. A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), I. I. Respublikos pilietė, kurios faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti mokytoja, išsituokusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

M. H. A. A.

K. M. H. A. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad sumokėjo Irane 20 000 eurų vedliui, jis pažadėjo, kad per 10 dienų nuo pinigų gavimo ją atgabens į Nyderlandus. Apie netikrus dokumentus kalbos nebuvo, jiems buvo pasakyta, kad pravažiuos tris sienas ir visur bus sumokėta, o tada atsidurs Šengeno zonoje, kur jokių pasienių nebus. P. I. yra labai korumpuota, iš vedlio žodžių ji supratusi, kad ir Europoje policija paperkama. Afganistano pilietis J. K. atvežė ją ir vaikus į Turkiją, ten nupirko bilietus į Serbiją, pasakė, kad Serbijoje juos pasitiks, pažadėjo, kad iš Serbijos iki Nyderlandų bus pervežti automobiliu. Vakare atvyko vaikinas, nors buvo žadėta, kad automobiliu juos gabens, tačiau jie visą naktį ėjo iki kažkokio autobuso, paskui apie 5 - 6 val. ryto išlipo kažkokiame mieste, ten laukė automobilis su tamsintais langais, kuris turėjo juos nuvežti iki pasienio, važiavo per kažkokius sodus. Grupėje buvo daugiau žmonių, ne tik ji su vaikais, juos paleido ir liepė bėgti į priekį, kad nepagautų. Paskui jie atvyko į kažkokį miestelį, iš ten automobiliu juos pervežė į M. ir paliko. Liepė toliau rūpintis patiems. Nusipirko bilietus į S., išlipus ten juos sulaikė policija, nuvežė į užsieniečių registracijos centrą. Kiek ten buvo, nežino, paskui vėl buvo palikti, po kiek laiko sulaikė kita policija, pervežė į G. Tas vedlys, kuriam buvo sumokėti pinigai, iš jų atėmė pasus. Makedoniečiai juos perkėlė į Graikijos teritoriją. Tie du vaikinai afganistaniečiai, kurie juos paliko Makedonijoje, skambindavo ir nurodinėdavo, ką daryti ir kur vykti. Iš pradžių buvo Salonikuose, paskui buvo perkelti į Atėnus. Nežino, kodėl taip buvo padaryta, iš pradžių žadėjo ją nugabenti į Nyderlandus, apie Graikiją, Makedoniją nebuvo jokios kalbos. Atėnuose viena su vaikais prabuvo apie pusantro mėnesio. Išsinuomavo butą. Paskui vaikinai neatsiliepdavo į skambučius, neatvažiuodavo. Buvo priversta palikti Atėnus, nes neturėjo pinigų. Kai susiekė su Irane buvusiu asmeniu, kuriam buvo sumokėti pinigai, jis pasakė, kad toliau už viską atsakingas R., kai galiausiai jai pavyko susisiekti su R., šis pasakė, kad ji keliautų viena su dukra, o sūnus keliautų atskirai. B. G., matė, kad šeimos nariai buvo išsiunčiami dalimis, todėl su tuo sutiko. Jai pasakė, kad ji su dukra išvyksta, o sūnus keliaus su asmeniu, kuris turi tikrus dokumentus ir su jos sūnumi keliaus kaip su savo sūnumi į Nyderlandus. Buvo sekmadienis, po pietų, R. jai paskambino ir pasakė, kad pirmadienį, 5 val. ryto, ji su dukra važiuos į oro uostą. Buvo per greitai, neturėjo šiltų rūbų, buvo pirmas kartas, kai buvo oro uoste, labai bijojo, buvo susijaudinusi. R. atvažiavo 5.30 val., padavė jai voką, liepė kol kas jo neatidaryti, paaiškino, kad voke yra asmens kortelės, bilietai, kuriuos turės pridėti prie terminalo, kai bus oro uoste. Ji taip ir padarė, tačiau vartai neatsidarė, parodė oro uosto darbuotojui dokumentus, paklausė, kodėl neatsidaro vartai, jis pasakė, kad skrydis 11 d., o šiandien yra 10 d. Mano, kad R. pats nežinojo, kelintą dieną jie išskrenda. Vėl jam paskambino, šis liepė grįžti ir grąžinti jam voką, paėmė iš jos viską ir pasakė, kad rytoj atvyks, viskas vyks taip pat, bet ji neturi rodyti baimės. Pasakė, kad skrydis bus iki Čekijos. Atskridus pareigūnas pasakė, kad čia Lietuva, o ne Čekija. Oro uoste jiems pasakė, kad bus išsiųsti atgal, ji susinervino, nes Graikijoje gyveno labai sunkiai.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus M. H. A. A. paaiškino, kad sūnus dabar yra Graikijoje. Jie susiskambina, palaiko kontaktą, mergaitė su ja. Nuo to laiko, kai yra Lietuvoje, skambino į Iraną, jai atsiunčia pinigus, kuriuos ji siunčia sūnui į Graikiją. R. T. jai davė netikrus dokumentus, jos Irano pasas liko Serbijoje pas afganistaniečius. Irane ji 19 metų dirbo mokytoja. Žinojo, kad mokykloje buvo daromi neteisėti dalykai, išnaudojami vaikai, todėl pranešdavo apie tai vadovybei, už tai, kad pranešdavo, buvo persekiojama, kaltinama, kad šeima užsiima neteisėtais dalykais. Vyras ją paliko, buvo jo įkalinta namuose, sakė, kad yra nepatikima, grasino atimti vaikus. Irane yra tokie įstatymai, kad skyrybų atveju vaikai lieka su tėvu. Viską, ką turėjo, skyrybų metu atidavė vyrui ir taip išpirko vaikus. Prieš ją buvo priimtos neteisėtos priemonės, jai grasino kalėjimu būtent dėl to, kad ji pranešdavo apie neteisėtus dalykus, vykusius jos darbe: vaikai, kurie mokykloje ir gyveno kaip vaikų namuose, gaudavo paramą iš valstybės, bet pinigai buvo pervedami ne į jų sąskaitas. Vaikai buvo skriaudžiami, gyveno blogomis sąlygomis. Jai buvo iškelta byla, ji buvo perduota į religinį teismą, ją kaltino, jog išdavė musulmonus, kad sukūrė nebūtus dalykus, Irane ji buvo persekiojama. Sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje dar nėra priimtas, kitose šalyse prieglobsčio neprašė. Šiuo metu gyvena Rukloje, Pabėgėlių centre. Jau 4 mėnesius yra atskirta nuo sūnaus, nenori būti atskirta nuo dukros. Dėl sūnaus kreipėsi į Raudonojo kryžiaus organizaciją, sulaukė skambučio, kad yra sprendžiamas klausimas dėl sūnaus statuso, sūnus nori atvykti pas ją į Lietuvą, jam 14 metų. Jeigu ji gaus pabėgėlio statusą, norėtų likti gyventi Lietuvoje. D. R. eina į mokyklą, ji pati pradėjo lankyti lietuvių kalbos kursus. Jos tikslas buvo pabėgti iš Irano, dabar Rukloje jai gerai. Supranta, kad naudojosi netikru dokumentu, prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Sutinka atlikti viešuosius darbus, tik nenori palikti vaiko vieno Rukloje.

Kadangi kaltinamoji M. H. A. A. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika priskiriama apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokuroras ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

K. M. H. A. A. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamosios kaltė taip pat patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialisto S. G. tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, jog 2018-09-11, 12.25 val., Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijos Vilniaus oro uosto PKP atsižvelgus į neteisėtos migracijos riziką pasieniečiai vykdė asmenų, atvykusių reisu W68040 iš Atėnų, profiliavimą. Dokumentų patikros metu įtarimą sukėlė pilietė, kuri pateikė savo ir nepilnametės dukros Rumunijos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pil. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir asmens tapatybės kortelę  Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pil. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Pilietės buvo pristatytos į antrą kontrolės liniją dokumentų autentiškumui nustatyti. Užsienietė neatsakė nei į vieną klausimą anketoje rumunų kalba. Apklausos metu paaiškėjo, kad pilietė pateikė tariamai visiškai klastotas Rumunijos asmens tapatybės korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Rumunijoje. Jų tapatybė nustatyta pagal jų mobiliajame telefone rastas Irano pasų nuotraukas: Irano pasas, išduotas (duomenys neskelbtini), M. H. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir Irano pasas, išduotas 2017-08-19, R. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , vardu. Apklausos metu pilietė prisipažino, kad iš tiesų jos yra Irano pilietės ir rastos Irano pasų nuotraukos priklauso joms (b. l. 8).

Pranešime apie klastotę nurodyta, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota pil. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu yra suklastota. Dokumentas pagamintas ant neoriginalaus blanko, nešviečia ultravioleto šviesoje, visi rekvizitai atspausdinti rašaliniu būdu. Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota pil. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), taip yra suklastota. Dokumentas pagamintas ant neoriginalaus blanko, nešviečia ultravioleto šviesoje, visi rekvizitai atspausdinti rašaliniu būdu (b. l. 9, 10).

2018-09-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos jaunesnysis specialistas M. B. pateikė dokumentus, reikšmingus ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-5-00079-18: 1) Rumunijos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. N. vardu (netikra); 2) Rumunijos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. N. vardu; 3) Lėktuvo bilietų kopijas, išduotas A. N. ir M. N. vardu, 4) I. I. Respublikos paso duomenų lapo fotonuotraukas (b. l. 18-31).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimo skyriaus specialisto išvada 2018-09-19 Nr. 109(KTS)-76 patvirtina, kad Rumunijos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) , išduota A. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagaminta ne pagal Rumunijos asmens tapatybės kortelės blankų gamybos reikalavimus ir ji yra netikra. Rumunijos asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje A. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra. Rumunijos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagaminta ne pagal Rumunijos asmens tapatybės kortelės blankų gamybos reikalavimus ir ji yra netikra. Rumunijos asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje M. N., gim. (duomenys neskelbtini)vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 47-49).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto duomenys patvirtina, jog M. H. A., gimusi (duomenys neskelbtini), yra I. I. Respublikos pilietė, turinti asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Kriminalinio pobūdžio duomenų apie šią moterį neturima. 2018-07-06 ji lėktuvu išvyko į Turkiją ir iki šios dienos į Iraną negrįžo. R. I. A. R., gimusi (duomenys neskelbtini), yra I. I. Respublikos pilietė, turinti asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) . 2018-07-06 ji lėktuvu išvyko į Turkiją ir iki šios dienos į Iraną negrįžo (b. l. 41-42).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus sprendimas 2018 m. rugsėjo 15 d. Nr. (15/6-9) 15PR-198 patvirtina, kad priimtas sprendimas nagrinėti I. I. Respublikos pilietės M. H., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą suteikti jai ir jos nepilnametei dukrai R. E., gim. (duomenys neskelbtini), prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. Išduoti I. I. Respublikos pilietei M. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnametei dukrai R. E., gim. (duomenys neskelbtini), užsieniečio registracijos pažymėjimus (b. l. 69).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus sprendimas 2018 m. rugsėjo 18 d. Nr. (15/6-14) 15PR-28 patvirtina, kad nuspręsta apgyvendinti I. I. Respublikos pilietes M. H. A. A. ir jos nepilnametę dukrą R. A. A. Pabėgėlių priėmimo centre (b. l. 71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. G. parodė, kad jis dirba VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje. 2018-09-11, 12.25 val., Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritorijos Vilniaus oro uosto PKP atsižvelgus į neteisėtos migracijos riziką kartu su kitais pareigūnais vykdė asmenų, atvykusių reisu W68040 iš Atėnų, profiliavimą. Dokumentų patikros metu įtarimą sukėlė pilietė, kuri pateikė savo ir nepilnametės dukros Rumunijos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota A. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išduota M. N., gim. (duomenys neskelbtini) , vardu. Pilietės buvo pristatytos į antrą kontrolės liniją dokumentų autentiškumui nustatyti. Užsienietė neatsakė nei į vieną klausimą anketoje rumunų kalba. Apklausos metu paaiškėjo, kad pilietė pateikė visiškai klastotas Rumunijos asmens tapatybės korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėti dokumentai pagaminti ant neoriginalaus blanko, nešviečia ultravioleto šviesoje bei visi rekvizitai atspausdinti rašaliniu būdu. Piliečių asmens tapatybė nustatyta pagal jos mobiliajame telefone rastas I. I. Respublikos pasų fotokopijas: I. I. Respublikos pasas, išduotas 2017-08-19, M. H. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. I. Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017-08-19, R. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Apklausos metu pilietė prisipažino, kad iš tiesų ji yra I. I. Respublikos pilietė ir rastos I. I. Respublikos pasų fotokopijos priklauso joms. Keleivė teigė, kad Rumunijos asmens tapatybės korteles pirko iš Albanijos piliečio Atėnuose, tačiau vardo ir pavardės neprisiminė. Planavo tą pačią dieną orlaiviu iš Vilniaus oro uosto vykti į Vokietiją pas brolį bei bilietus ketino pirkti prieš skrydį (b. l. 51-51).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. H. A. A. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme M. H. A. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, ir paaiškino, kad, pasinaudodama iš nepažįstamo asmens įgytomis asmens tapatybės kortelėmis su dukra, iš Atėnų į Vilnių lėktuvu atvyko turėdama tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise, kadangi savo kilmės valstybėje, I. I. Respublikoje, buvo persekiojama, prieš ją buvo priimtos neteisėtos priemonės, grasinama kalėjimu. Kaltinamoji yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Kaltinamoji neneigė, jog į Lietuvos Respubliką atvyko turėdama ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė suklastotas Rumunijos asmens tapatybes korteles, kurias už pinigus buvo įsigijusi iš nepažįstamo asmens. Teigė, kad suprato, jog naudojasi netikrais dokumentais. M. H. A. A. parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su liudytojo S. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina specialisto išvadoje, tarnybiniuose pranešimuose, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus sprendimuose nurodyti duomenys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimo skyriaus specialisto išvadoje 2018-09-19 Nr. 109(KTS)-76 konstatuota, kad Rumunijos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagaminta ne pagal Rumunijos asmens tapatybės kortelės blankų gamybos reikalavimus ir ji yra netikra. Rumunijos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. N., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, yra pagaminta ne pagal Rumunijos asmens tapatybės kortelės blankų gamybos reikalavimus ir ji yra netikra. Byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad M. H. A. A. 2018 m. rugsėjo 11 d. Graikijoje, Atėnuose, iš tyrimo metu nenustatyto asmens už nenustatytą pinigų sumą įgijo žinomai netikras Rumunijos asmens tapatybės korteles – Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. N. vardu bei Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. N. vardu, pagamintas ne pagal Rumunijos asmens tapatybės kortelės blankų gamybos reikalavimus, tai yra, pagamintos asmens ar įmonės, neįgaliotų jas gaminti, bei šiuos žinomai netikrus dokumentus su savimi laikė, gabeno ir 2018 m. rugsėjo 11 d. 12.25 val., atvykusi lėktuvo reisu W68040 iš Atėnų į Vilnių, Vilniaus oro uosto Pasienio kontrolės poste Rodūnios kelias 2, Vilniuje, dokumentų tikrinimo metu minėtus žinomai netikrus dokumentus panaudojo juos pateikdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui. M. H. A. A. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Tarptautinėje teisminėje praktikoje yra laikomasi nuomonės, jog nebaudimo nuostata, įtvirtinta 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalyje, turi būti taikoma ir prieglobsčio prašytojams, kurie siekdami gauti prieglobstį, pagrįstai pažeidžia įstatymą, o būtent, prieglobsčio prašytojas, bandydamas patekti į saugią valstybę, pasinaudoja suklastotais dokumentais, tačiau tai daro tik išimtinais atvejais ir tik tuo atveju, jeigu taip elgtis prieglobsčio prašytoją verčia tam tikros ypatingos aplinkybės ir tai tik paliekant valstybę, kurioje prieglobsčio prašytojui gresia pavojus jo fiziniam saugumui arba laisvei, tuo tarpu įvažiavęs į šalį, kurioje jis ruošiasi prašyti prieglobsčio, turi nedelsdamas prisistatyti valdžios institucijoms. Taip pat ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro apžvalgoje yra išaiškinta, jog „sąvoka „neteisėtas įvažiavimas“, inter alia, aprėpia atvykimą ar įvažiavimą naudojantis netikrais ar padirbtais dokumentais, naudojimąsi kitais apgaulės arba neteisėto atvykimo būdais, įskaitant atvykimą į valstybės teritoriją, padedant kontrabandininkams arba nelegaliems prekiautojams. [...] Pagrįsta baimė būti persekiojamam yra savaime laikoma pateisinama neteisėto atvykimo priežastimi“.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamoji M. H. A. A. yra I. I. Respublikos pilietė, kaltinamosios teiginiai, kad Irane ji buvo persekiojama už tai, kad, dirbdama mokytoja, pranešdavo apie išnaudojamus vaikus, neteisėtai ir ne moksleivių tikslams naudojamas pinigines lėšas, gautas kaip valstybės parama vaikams, už ką ji buvo perduota islamo religiniam teismui, jai iškelta byla, buvo kaltinama musulmonų išdavimu, jai buvo grasinama kalėjimu, nėra paneigti jokiais bylos duomenimis. Be to, M. H. A. A. nurodė, kad savo ir dukros asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi, nes jie apgaule iš jos buvo išvilioti ir jai negrąžinti. Vertindamas faktines bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajai M. H. A. A. buvo susiklosčiusios ypatingos aplinkybės, dėl kurių ji su vaikais buvo priversta vykti į užsienio šalį, kurioje siekė gauti tarptautinę apsaugą, ir remtis suklastotais kito asmens vardu išduotais dokumentais. Taigi, kaltinamosios M. H. A. A. pagrįsta baimė būti persekiojamai savo kilmės šalyje, teismo vertinimu, laikytina pateisinama neteisėto atvykimo į šalį, kurioje buvo siekiama pasinaudoti prieglobsčio teise, priežastimi, o pastarosios nusikalstami veiksmai, kurių kaltinamoji ėmėsi vykdama į saugią šalį, tai yra, kad siekdama patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė suklastotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – Rumunijos asmens tapatybės korteles – Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. N. vardu bei Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. N. vardu, pripažįstami veiksmais, kurių imtis kaltinamoji buvo priversta dėl kilmės valstybėje susiklosčiusių ypatingų aplinkybių. Pažymėtina, kad M. H. A. A. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus 2018 m. rugsėjo 15 d. sprendimu buvo nuspręsta įleisti I. I. Respublikos pilietę M. H. ir jos nepilnametę dukrą R. E. į Lietuvos Respubliką, nagrinėti jos pateiktą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, išduoti užsienio valstybės pilietėms užsieniečio registracijos pažymėjimus ir apgyvendinti jas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre. Taigi, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalyje, leidžiančios atleisti kaltinamąją M. H. A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir daro išvadą, kad šioje dalyje baudžiamoji byla turi būti nutraukta.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – Rumunijos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. vardu (netikra) ir Nr. (duomenys neskelbtini), M. N. vardu (netikra), – laikomos prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinos VSAT prie LR VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimui skyriui naudoti kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.

Teismas, vadovaudamasis 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi ir 304-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

A. I. Islamo Respublikos pilietę M. H. A. A., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą M. H. A. A. atžvilgiu nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – netikras Rumunijos asmens tapatybės korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimui skyriui, esančiam Savanorių pr. 2, LT-03116, Vilniuje, Lietuvoje, naudoti kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                   Viktorija Šelmienė