Civilinė byla Nr. e2-1405-807/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21784-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., trečiajam asmeniui O. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB Mano būstas sostinė, trečiajam asmeniui O. Č. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB Mano būstas sostinė 941 Eur turtinės žalos atlyginimo, 115,39 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017-09-27 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Būsto draudimu. Įvykio metu buvo sugadintos koridoriaus lubos, sienos ir grindys, WC patalpos sienos, kambarių lubos. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir ieškovė, vadovaudamasi lokaline sąmata, išmokėjo 941 Eur dydžio draudimo išmoką apgadinto buto savininkei draudėjai D. B..
Ieškovė teigia, kad butas buvo sulietas trūkus bendro naudojimo karšto vandens inžinierinei įrangai bute (duomenys neskelbtini). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo paskirtas UAB „Lazdynų butų ūkis“, kurio teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė atsakovė UAB Mano būstas sostinė, kuri privalėjo prižiūrėti administruojamo pastato bendrąsias konstrukcijas, organizuoti jų remontą. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, siuntė pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovė žalos neatlygino. Ieškovė nurodo, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo inžinerinės įrangos ir iki įvykio neorganizavusi jos remonto atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo karšto vandens inžinerinę įrangą ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Taip pat nurodo, kad remiantis LR CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės turėtų būti priteista ir 115,39 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2017-11-10) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Atsakovė UAB Mano būstas sostinė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją. Civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę.
Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti. Ieškovas išvadą apie įvykio priežastis, padarė remdamasis išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę Atsakovo specialistai. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.
Taip pat pažymėjo, kad ieškovas pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, atsiradusios žalos, priežastinio ryšio ir kaltės, kurią būtina įrodyti, nes remtis CK 6.266 str., kuris numato atsakomybę be kaltės šiuo atveju negalima, nes ieškovas neįrodė buvus pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kt. trūkumų. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK LR 4.83 str. 3 d.). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Pažymėjo, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Kartu su ieškiniu ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų apie tai, kurioje konkrečioje vietoje yra, pasak Ieškovo, trūkęs nuotekų vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovas turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai kaip šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Pažymėjo, kad ieškovas, būdamas draudiku, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos - draudimo objektas. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų paremtų ekspertų, specialistų išvadomis (CPK 178 str.).
Trečiasis asmuo O. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad žala atsirado dėl bendros inžinierinės įrangos gedimo, avarija įvyko dėl trūkusio vamzdžio wc ar vonios patalpoje, iki skaitiklio (uždaromosios armatūros). Paprašyta patikslinti, kokie bylos įrodymai patvirtina faktą, jog vamzdis trūko būtent dalyje, esančioje iki skaitiklio (uždaromosios armatūros), ieškovės atstovė nurodė, kad tokie įrodymai yra – V. Č. rašytiniai paaiškinimai (elektroninis susirašinėjimas) ir V. Č. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Ieškovės atstovė patvirtino, kad jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių vamzdžio trūkimo vietą, byloje nėra ir teismui suteikus papildomą galimybę tokio pobūdžio įrodymus surinkti ir pateikti, jų gauta nebuvo.
Atsakovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovei nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. Č. prašė byloje kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad jis yra buto (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko avarija, savininkas. Nurodė, jog bute yra tamsus kambarys, kuriame yra vamzdynas, einantis per aukštus, dalis šio vamzdyno eina ir per jo kambarį. Kiek jam žinoma, vamzdis trūko per vidurį tarp kranų, nes jis buvo senas.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Č. paaiškino, kad ji yra buto (duomenys neskelbtini) savininko O. Č. dukra ir įvykio dienai ji gyveno nurodytame bute. Paaiškino, kad bute esančiame tamsiame kambaryje eina vamzdžiai ir vienas iš jų trūko (trūko lanksti vamzdyno žarna). Nurodė, kad ji tai yra užfiksavusi telefono pagalba ir turi nuotrauką, taip pat yra išlikęs pats vamzdis. Iškviestas meistras, kurio pavardės ji nežino, pasakė, kad avarija įvyko arba dėl gamybinio broko, arba dėl to, kad vamzdis buvo pažeistas uždėjimo metu. Taip pat nurodė, kad savaitę iki avarijos, ji kvietė meistrą iš Lazdynų būsto, kad patikrintų gyvatuką, bet jis ten nieko nelietė.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančio 2017-10-03 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto (žalos bylos Nr. 1902652) seka, kad 2017-09-27 į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio draudėja (savininkė) D. B., įvyko vandens prasiskverbimas. Akte nurodoma, kad 2017-09-27 bute (duomenys neskelbtini) (virš buto (duomenys neskelbtini)esantis butas) įvyko vandentiekio avarija (trūko karšto vandens vamzdis) ir vandeniu buvo apipilti kaimynai. Akto skiltyje „numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo“ nurodoma – buto (duomenys neskelbtini) savininkas, taip pat akte nurodoma, kad 2017-10-09, 9.45 val. (t.y. surašant aktą) buto (duomenys neskelbtini) savininkas durų neatidarė. Surašant aktą dalyvavo draudėja D. B. ir ieškovės žalų ekspertė vertintoja. Iš būsto draudimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2016-12-22 iki 2017-12-21 buvo apdraustas. Iš 2017-10-03 ieškovės sudarytos Turto remonto sąmatos seka, kad aplieto buto remonto vertė sudaro 941,46 Eur. Iš 2017-10-06 Pranešimo apie žalos atlyginimą ir 2017-10-09 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė į D. B. atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 941 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė 2017-10-23 pretenzija Nr. R0001912624 kreipėsi į atsakovę, prašydama regreso tvarka sumokėti ieškovei 941 Eur išmokėtą draudimo išmoką. Duomenų, kad atsakovė minėtą sumą būtų apmokėjusi, byloje nėra.
Byloje yra 2017-10-17 elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės darbuotojos ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojos V. Č., kuriame pastaroji nurodo, jog 2017 m. rugsėjo 27 pamatė trūkusį vamzdį; pabandžius užsukti sklendes, viršutinės sklendės rankenėlė nulūžo; pasikeitus spaudimui, trūko vamzdžio su gyvatuku sujungimo vieta; vamzdžio gedimai matėsi po jo pakeitimo; visus vamzdžius ir gyvatuką įrenginėjo Lazdynų būsto darbuotojai; visi gedimai buvo iki skaitliuko įrengimo vietos. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad V. Č. prie laiško prisegė keturis failus (kiek galima suprasti iš teksto – tai nuotraukos, kuriose užfiksuotas trūkęs vamzdis), tačiau šių failų neįmanoma atidaryti, o atskirai jose esančių nuotraukų, kurios galimai būtų informatyvios nustatant konkrečią trūkusio vamzdžio vietą, ieškovė į bylą nepateikė ne tik su procesiniais dokumentais, bet ir teisminio nagrinėjimo metu, teismui pasiūlius tai padaryti.
Iš byloje esančio Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. MB:T17-153044/V17-393226, matyti, kad technikas V. B., 2017-09-27 atvykęs į butą (duomenys neskelbtini) nustatė, kad trūko gyvatuko pajungimo vamzdis, daugiasluoksnis, diametras 20. Buvo uždarytas ir nudrenuotas karšto vandens stovas ir nurodyta, kad reikalingas remontas.
Bylos duomenimis, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo paskirtas UAB „Lazdynų butų ūkis“, kurio teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė atsakovė UAB Mano būstas sostinė.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas CK 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis).
Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau ir - reglamentas), nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra apdraustas draudėjo butas, gyvenamojo namo bendrija neįsteigta, kaip minėta – namą administruoja atsakovė UAB Mano būstas sostinė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose rodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Šioje vietoje taip pat pabrėžtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; kt.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad draudėjos D. B. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra trečiasis asmuo O. Č.. Teismas pažymi, kad ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės UAB Mano būstas sostinė, nurodo, jog žala draudėjos butui buvo padaryta dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo karšto vandens inžinerinę įrangą.
Kaip minėta, vartotojo ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ribas nustato teisės aktai, be to, šis klausimas ne kartą buvo nagrinėtas ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017 konstatavo, jog daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai.
Tačiau pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, jog vandens prasiskverbimas įvyko dėl vamzdžio įtrūkimo iki įrengto skaitiklio (uždaromosios armatūros), nepateikė teismui absoliučiai jokių neginčytinų įstatymo leistinų įrodymų apie tai, kurioje konkrečiai karšto vandens vamzdyno, esančio trečiajam asmeniui O. Č. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), vietoje įvyko vamzdžio trūkis. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovės atstovė nurodė, jog tą aplinkybę, kad vamzdis trūko būtent iki uždaromosios armatūros (t.y. atsakovės atsakomybės ribose) patvirtina tik du byloje esantys įrodymai – tai trečiojo asmens, buto (duomenys neskelbtini) savininko O. Č. dukters V. Č., įvykio metu gyvenusios minėtame bute, rašytiniai paaiškinimai (elektroninis susirašinėjimas su ieškovės darbuotoja) ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai žodžiu. Jokių kitokių įrodymų teismui nebuvo pateikta, ekspertizės skyrimo vamzdžio trūkimo priežasčiai nustatyti nebuvo prašoma. Kaip minėta, iš byloje esančio 2017-10-17 elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės darbuotojos ir V. Č., pastaroji nurodo, jog 2017 m. rugsėjo 27 pamatė trūkusį vamzdį; pabandžius užsukti sklendes, viršutinės sklendės rankenėlė nulūžo; pasikeitus spaudimui, trūko vamzdžio su gyvatuku sujungimo vieta; vamzdžio gedimai matėsi po jo pakeitimo; visus vamzdžius ir gyvatuką įrenginėjo Lazdynų būsto darbuotojai; visi gedimai buvo iki skaitliuko įrengimo vietos. Kaip minėta, iš susirašinėjimo turinio matyti, kad V. Č. prie laiško prisegė keturis failus (kiek galima suprasti iš teksto – tai nuotraukos, kuriose galimai užfiksuotas trūkęs vamzdis), tačiau šie failai neatsidaro, o atskirai jose esančių nuotraukų, iš kurių būtų galima nustatyti vamzdžio trūkio vietą, ieškovė į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad šių prisegtų prie elektroninio susirašinėjimo nuotraukų žalos byloje nėra.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Č. paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) esančiame tamsiame kambaryje eina vamzdžiai ir vienas iš jų trūko (trūko lanksti vamzdyno žarna). Nurodė, kad ji tai yra užfiksavusi telefono pagalba ir turi nuotraukas, taip pat nurodė, kad yra išlikęs ir pats vamzdis. Atskirai pažymėtina, kad teismas, 2021-04-14 posėdyje išklausęs minėtos liudytojos paaiškinimus, pasiūlė ieškovės atstovei advokato padėjėjai, pasirūpinti papildomų įrodymų (tame tarpe minėtų nuotraukų), iš kurių būtų galima nustatyti tikslią vamzdžio trūkimo vietą, pateikimu teismui, dėl ko 2021-04-14 dienos teismo posėdis buvo atidėtas, o ieškovės atstovei suteiktas papildomas laikas šiuos įrodymus surinkti bei pateikti teismui. Tačiau nei per teismo paskirtą 14 dienų terminą, nei iki naujai paskirtos teismo posėdžio datos, nei per patį 2021-05-31 teismo posėdį, ieškovės atstovė minėtų įrodymų teismui nepateikė, o atvykusi į 2021-05-31 posėdį, paaiškino, kad jų nepavyko gauti ir prašė bylą nagrinėti remiantis byloje esančiais įrodymais. Atskirai pažymėtina, kad ieškovės atstovei nepasinaudojus teismo suteikta teise gauti ir pateikti teismui reikšmingus bylai įrodymus, teismas savo iniciatyva tokių įrodymų rinkti nėra įpareigotas, kadangi rinkdamas įrodymus byloje, kuri nėra kilusi iš darbo, šeimos teisinių santykių ir pan., kur teismas turi rinkti įrodymus savo iniciatyva, teismas pažeistų šalių rungimosi principą (CPK 12 str.).
Byloje esančiame ieškovės pateiktame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte taip pat nėra duomenų apie tikslią vietą, kurioje trūko vamzdis; jame nurodyta tik bendro pobūdžio informacija apie tai, kad 2017-09-27 bute (duomenys neskelbtini) įvyko vandentiekio avarija ir trūko karšto vandens vamzdis. Byloje esančiame atsakovės pateiktame Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad trūko gyvatuko pajungimo vamzdis, kas atsakovės nuomone, patvirtina, kad trūkis įvyko asmeninėje buto nuosavybėje.
Taigi, kaip minėta, nei iš V. Č. elektroninio laiško turinio, nei iš jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, nėra jokios galimybės nustatyti, kurioje tiksliai vietoje trūko vamzdis – iki uždaromosios armatūros (namo administratoriaus atsakomybės ribos), ar po uždaromosios armatūros (trečiojo asmens O. Č. atsakomybės ribos). Teismo vertinimu, liudytoja V. Č. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes ji yra buto (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užpiltas draudėjai priklausantis butas (duomenys neskelbtini), savininko dukra, pati gyvena minėtame bute, todėl jos parodymus apie tai, kad vamzdis trūko iki skaitiklio įrengimo vietos, teismas vertina kritiškai ir byloje nesant jokių kitų, objektyvių, neginčytinų, įstatymo leistinų įrodymų apie tai, jog vamzdynas trūko namo administratorės atsakovės UAB Mano būstas sostinė atsakomybės ribose, nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent dėl atsakovės netinkamos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo inžinerinės įrangos priežiūros, trūkus karštojo vandens vamzdžiui trečiojo asmens bute, buvo aplietas draudėjos butas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 str.).
Taigi, nesant įrodytai vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtiems veiksmams, teismas nepasisako dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų. Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), t.y. nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovei nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką D. B. pagal su ja sudarytą draudimo sutartį (Būsto draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)) įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės UAB Mano būstas sostinė, tvirtinant, kad ji yra atsakinga už padarytą žalą asmuo (CK 6.1015 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai atsakovės UAB Mano būstas sostinė atžvilgiu atmestini.
Kaip minėta, teismas iš į bylą pateiktų duomenų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kurioje vietoje trūko karšto vandens vamzdis, t.y. neturėjo galimybės nustatyti kieno atsakomybės ribose (atsakovės ar trečiojo asmens) įvyko avarija, todėl nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB Mano būstas sostinė yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Dėl nurodyto teismas neprivalėjo taikyti CPK 45 str. numatyto netinkamos šalies pakeitimo tinkama instituto, o byloje esančius įrodymus vertino kaip nepakankamus atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, atstovaujama profesionalios teisininkės (advokato padėjėjos), šios bylos atsakovę pasirinko pati, pareikšdama ieškinį būtent namą administruojančiai įmonei, o buto (duomenys neskelbtini) savininko O. Č. procesinę padėtį byloje nurodė kaip trečiojo asmens, kas reiškia, kad ieškovė suprato ir įvertino būtent tokio bylos šalių pasirinkimo galimas procesines pasekmes.
Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė įrodymų patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismui nepateikė, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 ir 98 straipsniai). (LR CPK 79 str., 93 str., 98 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 6,88 Eur (CPK 92, 93 str., str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 110051834), valstybės naudai 6,88 Eur (šešis eurus ir 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Jankienė