Byla Nr. 1S-631-810/2018

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69900-2015-5

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Jurgio Kiškio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. B. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 7 d. priimto nutarimo netaikyti V. B. lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. B. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. kovo 1 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 1 d.
3. Komisija 2018 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir skatintas penkis kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. B. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenis, padarė išvadą, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pritarė Komisijos nuomonei, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis V. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
1. Skunde nuteistasis pažymi, jog bausmės atlikimo metu buvo 5 kartus skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, taip pat dengia priteistą civilinį ieškinį, kadangi dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ tekintojo pareigose, lanko socialinės reabilitacijos programas.
2. Taip pat skunde akcentuojama, jog V. B. turi 4 mažamečius vaikus, su sutuoktine gyvena 10 metų, Marijampolės pataisos namų administracija yra gavusi pažymą apie tai, jog nuteistasis galės gyventi jo nurodytu adresu, bei pranešimą apie įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
6. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taigi yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, taikant BVK 157 straipsnio normas, vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog V. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 56 balai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo pažanga siekiant sumažinti šią riziką turi būti išimtinai akivaizdi ir įtikinanti.
9. Nuteistasis skunde pažymi, jog yra penkis kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, dengia civilinį ieškinį, dirba VĮ „Mūsų amatai“, lanko socialinės reabilitacijos programos. Šios aplinkybės neabejotinai vertintinos nuteistojo naudai, tačiau, kaip teisingai nustatė Komisija, vien jų nepakanka spręsti, jog nuteistojo daroma pažanga sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo klausimą, teismas vertina eilę aplinkybių, leidžiančių spręsti apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką - konkretaus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
10. Atkreiptinas dėmesys, jog nors V. B. vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau jo socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami kriminogeniniai veiksniai, keliantys riziką pakartotinai nusikalsti – tai, jog nuteistasis teistas net 7 kartus, nusikaltimus vykdo pagal vieną modelį (3 iš 5 nusikaltimų susiję su šaunamaisiais ginklais), bei jo mąstymas ir elgesys. Nors informacija apie V. B. teistumus, padarytų nusikaltimų pobūdį apima praeityje įvykusius faktus, kurių nuteistasis jau negalės pakeisti, tačiau likusį kriminogeninį veiksnį – mąstymą ir elgesį, bausmės atlikimo metu nuteistasis galėjo įtakoti ir panaikinti. Atkreiptinas dėmesys, jog šis kriminogeninis veiksnys yra itin svarbus vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pastarasis kriminogeninis veiksnys nuteistajam buvo nustatytas atsižvelgus į tai, kad nuteistasis, nors ir iš dalies identifikuoja problemas susijusias su nusikalstamu elgesiu, tačiau ne visas, turi silpnus problemų sprendimų įgūdžius, nepakankamai suvokia elgesio pasekmes, be to, pernelyg optimistiškai vertina ateitį. Taip pat V. B. menkina savo veikos ir nusikalstamo elgesio ryšį, teigdamas, jog neturėjo kito pasirinkimo. Būtent tai, jog V. B. vis dar sumenkina savo paties apsisprendimą daryti nusikalstamą veiką, nusikalstamą elgesį iš esmės pateisinant nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, neleidžia teismui daryti išvados, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl jo praeityje padarytos nusikalstamos veikos. Be to, kaip jau minėta nuteistasis turi silpnus problemų sprendimų įgūdžius, kas verčia abejoti tuo, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos V. B., nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybės, sugebės problemas išspręsti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesnės instancijos teismui abejonių, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals kelia ir tai, jog Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, tačiau nepaisant teismo jam parodyto pasitikėjimo, nuteistasis probacijos laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką.
11. Be to, tai, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama ir akivaizdi, rodo ir tai, jog V. B. nusikalstamo elgesio rizika, naudojant OASys metodiką, nuo pirmojo vertinimo (pirmasis vertinimas atliktas 2017 m. spalio 10 d.) sumažėjo labai nežymiai – vos 4 balais. Iš šiuo metu nuteistajam nustatomų 56 balų net 24 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis dar gali įtakoti ir sumažinti. Taigi, tęsdamas pataisos procesą pataisos įstaigoje, V. B. privalo siekti vis dar nustatomo kriminogeninio veiksnio – mąstysenos ir elgesio, panaikinimo, kas įtakotų ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo mažėjimą daugiau nei keturiais balais.
12. Nuteistojo skunde nurodomos šeimyninės aplinkybės bei tai, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės kur gyventi ir bus įdarbintas uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nevertintinos kaip turinčios esminės reikšmės sprendžiant galimybę nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo institutą, kadangi jos nėra susijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, visuomenės apsaugą tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos aspektu pateisina ribojimus, susijusius su nuteistojo šeiminiais, socialiniais ryšiais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimą nuteistojo įdarbinimą negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.
13. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. B. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai               Edita Dambrauskienė

              Daiva Jankauskienė

              Jurgis Kiškis