Administracinė byla Nr. eI-11612-872/2023

         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08165-2023-0

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 55.1.3

                                                                                 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos deližansas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

       Pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) teismui pateiktame prašyme prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos deližansas“  (toliau – ir UAB „Baltijos deližansas“) laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. susidariusią nesumokėtą 114,86 Eur skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 1,39 Eur delspinigių bei 21 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuris nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), atsakovės buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini), todėl jai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra nustatyta teisės norminių aktų pagrindu. Pažymi, kad atsakovei kartą per metus buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą. Atsakovė už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. yra nesumokėjusi pareiškėjai 116,25 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2019 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 pakeitimu. Pranešimai bei įspėjimai rinkliavos mokėtojams siunčiami neregistruotu laišku.

      Atsakovė UAB „Baltijos deližansas“ atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

 Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovės UAB „Baltijos deližansas“ laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (susidarė 116,25 Eur įsiskolinimas) priteisimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Baltijos deližansas“ nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), atsakovės buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).

       Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose taip pat nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, vietinę rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.

        Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis). Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

        Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Rinkliava atsakovei skaičiuojama vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2019 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo" pakeitimu (toliau – ir Nuostatai). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4.10 papunktis).

        Vietinę rinkliavą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje administruoja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę (Nuostatų 7 punktas), organizuoja ir tvarko Vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą (Nuostatų 31 punktas), ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I metų ketvirtį) vietinės rinkliavos mokėtojams mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 32 punktas), Rinkliavos administratorius yra atsakingas už Nuostatų vykdymą, vietinės rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo teisingumą ir mokėjimo pranešimų vietinės rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, vietinės rinkliavos išieškojimą (Nuostatų 55 punktas).

        Pagal Nuostatų 12.5 papunktį pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka savivaldybės teritorijoje įregistruotiems juridiniams asmenims (įstaigoms, organizacijoms, įmonėms, sodininkų ir garažų bendrijoms ir kitiems) ir kitur įregistruotiems juridiniams asmenims, jei jie turi savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje (suvestinė redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. 12.6 papunktis, suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 3d. 12.6 papunktis), kintamoji dalis apskaičiuojama naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais Nuostatų priede nustatytą kintamąją kainą padauginus iš mišriųjų komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus (15.1 papunktis) arba naudojantis kolektyviniais konteineriais ir (arba) individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais: nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtojų grupei nustatyto parametro (15.2 papunktis).

        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra nustatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

        Nuostatų 37 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, nesumokėję arba pavėluotai sumokėję vietinę rinkliavą, už kiekvieną pradelstą dieną nuo visos laiku nesumokėtos sumos privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami nuo artimiausio einamojo laikotarpio, už kurį vėluojama atsiskaityti, bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

        Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Baltijos deližansas“ nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), atsakovės buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu atsakovė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjo. Todėl susidarė 116,25 Eur įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, be to, nėra pateiktas jos atsiliepimas ar paaiškinimas, kurie prieštarautų pareiškėjos reikalavimams; taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų darytina išvada, kad pareiškėja tinkamai informavo atsakovę apie mokėtinas sumas ir pareigą sumokėti vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu, todėl jis tenkintinas ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės priteistina 116,25 Eur. nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. 

        Pareiškėja taip pat prašo priteisti 21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

        Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ
39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

        Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką (LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022) šioje byloje konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovės – pareiškėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, juridinio asmens kodas 145787276, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos deližansas“, juridinio asmens kodas 305812631, 114,86 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir 86 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 1,39 Eur (vieną eurą ir 39 ct) delspinigių.

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos deližansas“ bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                Fausta Vitkienė