Civilinė byla Nr. e2-16627-1077/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11602-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.6; 3.1.7.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,
sekretoriaujant Anetai Jankovskai,
dalyvaujant ieškovo atsakovui advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui,
viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl subjekto, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Autoriksas“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovas S. L. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia (apsimestine) 2021 m. lapkričio 17 d. Sutarties.Pažymos-sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, kurioje nurodyta, kad savininkas (pirkėja) yra L. M., ir savininku (pirkėju) pripažinti S. L. bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi.
2. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Autoriksas“ 2021 m. lapkričio 17 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo pardavė, o ieškovas nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini). Pirkimą–pardavimą patvirtinančiame dokumente Sutartyje.Pažymoje-sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) savininke buvo įrašyta statytinė M. L., kuri (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovas ir L. M. nebuvo sudarę santuokos, tačiau kartu gyveno pastarajai nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas automobilį planavo laikyti (duomenys neskelbtini), kur už jo statymą nustatyta savivaldybės rinkliava.
4. Ieškovas būtų įgijęs teisę į gyventojo leidimą automobiliui statyti deklaravęs gyvenamąją vietą L. M. priklausiusiame bute, tačiau abu nusprendė, kad perkant automobilį įrašyti L. M. savininke ir tokiu būdu pasinaudoti teise į gyventojo leidimą statyti automobilį būtų paprasčiau, nes nereikėtų vykti į gyvenamosios vietos deklaravimo instituciją, nes abu internetinėmis paslaugomis nesinaudojo.
5. L. M. be ieškovo kitų artimųjų neturėjo ir jų artimus santykius patvirtina tokios aplinkybės, kaip 2014 m. gruodžio 22 d. abiejų vienas kitam išduoti įgaliojimai atstovauti juos santykiuose su trečiaisiais asmenimis, suteikiantys teisę tvarkyti ir valdyti visą jų turtą, atstovauti visose valstybinėse įstaigose, bankuose ir kt. 2022 m. kovo 31 d. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į mirusios L. M. palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad gyveno L. M. bute, ieškovas iš savo banko sąskaitos lėšų apmokėdavo L. M. buto paslaugų sąskaitas.
6. Ieškovas surado ir patikrino automobilį, už automobilio privalomą techninę apžiūrą 2021 m. spalio 19 d. sumokėjo 22,70 Eur. Nusprendęs pirkti būtent sutartyje nurodytą automobilį dėl jo pirkimo–pardavimo sąlygų tarėsi su trečiojo asmens atstovu, sumokėjo jam grynais 2 600 Eur automobilio kainą. Valstybės įmonėje „Regitra“ ieškovas grynais sumokėjo už deklaracijos pildymą (4,20 Eur), registravimą ir valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklo išdavimą 35 Eur. 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo už automobilio valdytojų civilinės atsakomybės draudimą. Ieškovas taisė automobilio važiuoklę, keitė sugedusį variklį. Tokiu būdu ieškovas įgijo ir vykdė pirkėjo teises.
7. Ieškovas automobilį nusipirko naudodamas pajamas, gautas pardavus butą, taip pat turėjo darbą ir gaudavo pensiją.
8. L. M. pasirašė pažymą – sąskaitą kaip statytinė, nes automobilio neketino pirkti, jo neperėmė, jo neprižiūrėjo, nes ne tik neturėjo vairuotojo pažymėjimo, bet ir lėšų jam įsigyti – jos pajamas sudarė tik neįgalumo pensija. Be to, L. M. automobilis nebuvo reikalingas, nes ji neturėjo galimybės juo naudotis ir rūpintis dėl to, kad jo pirkimo metu sunkiai sirgo ir praėjus tik mėnesiui mirė.
9. Tokiu būdu automobilio pirkimo–pardavimo sandoris dėl vienos sandorio šalies – pirkėjos, yra apsimestinis, nes skirtas kitam sandoriui pridengti. Automobilio teisinė registracija L. M. vardu nesukūrė jai nuosavybės teisės į šį daiktą.
10. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu.
11. Po L. M. mirties įstatyminiai įpėdiniai, įskaitant ir valstybę, palikimo nepriėmė. Testamentu L. M. paliko dalį turto – butą ieškovui. Tai, kad automobilis nebuvo įtrauktas į 2006 m. vasario 14 d. surašytą testamentą jį pakeičiant, tik patvirtina, kad L. M. automobilio savininku pripažino ieškovą. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos.
12. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašo atmesti ieškinį. Nurodo, kad nesutinka su reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovė ir jos institucijos nėra atsakingos dėl ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų ir neturi pareigos atlyginti tokias bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas valstybės ar jos institucijų veiksmų, byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti atmestas.
13. Trečiasis asmuo UAB „Autoriksas“ atsiliepime sutinka su ieškiniu. Nurodo, kad automobilis buvo parduotas 2021 m. lapkričio 17 d. Ieškovas apžiūrėjo automobilį, patikrino, derėjosi dėl kainos. Ieškovo prašymu savininke įrašyta M. L., dalyvavusi kartu su juo sutarties surašymo metu ir M. L. pasirašė sutartį. 2 600 Eur automobilio kainą sumokėjo ieškovas grynais pinigais.
14. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ir mirusioji L. M. buvo susiję glaudžiais santykiai, faktiniai santuokiniai santykiai, kartu gyveno. Ieškovas išsirinko automobilį, nusprendė jį pirkti, kai iškilo klausimas dėl registracijos, paaiškėjo, kad kils problemų dėl automobilio laikymo. Klaipėdos mieste centrinėje dalyje automobilių parkavimas yra mokamas. Tiems, kurie deklaravę savo gyvenamąją vietą, apmokestinimo tvarka kitokia, nereikia mokėti už kiekvieną dieną. Ieškovo faktinė gyvenamoji vieta buvo mirusiosios asmeninės nuosavybės bute (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas su mirusiąja susitarė, kad pirks automobilį L. M. vardu, kad jos vardu būtų galima gauti leidimą parkuoti automobilį. L. M. neturėjo jokio intereso pirkti, neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovas išsirinko, apžiūrėjo automobilį. Todėl faktiniu pirkėju buvo ieškovas, jis mokėjo ir pinigus, ir po įsigijimo rūpinosi automobiliu, remontavo. Visos šios išlaidos teko ieškovui. Pridėjome dokumentus, patvirtinančius, kad juos siejo glaudūs santykiai. Ieškovas paveldėjo L. M. asmeninį turtą – butą. Ieškovas rūpinosi mirusiosios laidotuvėmis. Ieškovas man nurodė, kad jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitoje Klaipėdos miesto vietoje, jis įsivaizdavo, kad jei atsisakys deklaracijos savo bute, tai neteks savo buto. Ieškovas tikrai nepiktnaudžiavo teise, nes jei jis būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą L. M. bute, jis būtų įgijęs teisę į mokestinę lengvatą. L. M. nekeitė testamento, neįrašė į testamentą automobilio, tokiu būdu pripažino, kad automobilio savininkas yra ieškovas. Iki iškeliant bylą buvo ieškoma galimybės susitarti su atsakove, tačiau nepavyko. Jei valstybė nežino nieko apie tą turtą, praktiškai neįmanoma surasti atstovą, su kuriuo būtų galima tartis dėl taikos. Valstybė iki šiol nepradėjo paveldėjimo teisinių santykių. Todėl ir bylinėjimosi išlaidų prašome pagrįstai. Ieškovas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Žmogui norint gauti gyventojo leidimą parkuoti automobilį, jis turi pateikti automobilio dokumentus ir kad yra deklaravęs gyvenamąją vietą tuo adresu, kur nori gyventi. Ieškovui nebuvo būtina turėti buto asmeninę nuosavybę, jam būtų pakakę tik deklaruoti gyvenamąją vietą ir jis būtų gavęs tą leidimą. L. M. neturėjo automobilio, jai nebuvo būtinas leidimas. Ieškovas faktiškai gyveno tuo adresu. Jis nenorėjo išsideklaruoti iš (duomenys neskelbtini). adreso, kad prisiregistruotų L. M. bute. Ieškovas norėjo išvengti formalumų atlikimo. Tai, kad ieškovas gyveno L. M. bute, įrodo pateikti duomenys apie sąskaitų mokėjimą. Bankinės kortelės numeris matyti ant sąskaitų, o kortelė priklausė ieškovui. Ieškovas remiasi Leidimų už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste išdavimo, naudojimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. AD1-729.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas.
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl apsimestinio sandorio padarinių.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo.
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. M. ir trečiasis asmuo UAB „Autoriksas“ pasirašė 2021 m. lapkričio 17 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pavadintą pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį (duomenys neskelbtini), toliau – automobilis) surado, apžiūrėjo, apmokėjo privalomos techninės apžiūros išlaidas, sumokėjo automobilio kainą, automobilio remonto kainą ir automobilio draudimo kainą ieškovas. L. M. neturėjo teisės vairuoti automobilį, buvo neįgali ir gaudavo neįgalumo pensiją. Ieškovas, trečiasis asmuo UAB „Autoriksas“ ir L. M. buvo sutarę sutartyje automobilio pirkėja nurodyti L. M.. L. M> gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šioje vietoje deklaravusi gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini). Su ja kartu gyveno ieškovas. L. M. vaikų neturėjo. Ieškovas mokėjo komunalinius mokesčius už L. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie 2014 m. gruodžio 22 d. vienas kitam buvo suteikę įgaliojimus veikti vienas kito vardu. Ieškovas L. M. naudai 2007 m. sausio 26 d. surašė testamentą. (duomenys neskelbtini) mirė L. M. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovui išdavė leidimą laidoti L. M. L. M. testamentą surašė ieškovo naudai, tačiau testamente neįvardino, kam palieka automobilį. Ieškovas priėmė pastarosios palikimą pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimą. Kadangi testamente automobilis neįvardintas, jis nebuvo įtrauktas į paveldėjimo liudijimą. Ieškovo teigimu, sandorio sąlyga dėl pirkėjo yra apsimestinė, dėl to negaliojanti, o šios sandorio sąlygos negaliojimo padariniai turėtų būti pripažinimas, kad automobilio pirkėjas buvo ieškovas, bet ne L. M.
17. Remiantis Testamentų registro 2023 m. liepos 18 d. išrašo duomenimis, mirusioji L. M. 2006 m. vasario 11 d. sudarė du testamentus. Ieškovo pateikti ir teismo išreikalauti šių testamentų duomenys patvirtina, kad nė vienu iš jų automobilis nebuvo įtrauktas į paveldimo turto objektus. 2006 m. vasario 11 d. testamentu, notarinio registro Nr. VM9-784, mirusioji ieškovui paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visas pinigines lėšas. 2006 m. vasario 11 d. testamentu, notarinio registro Nr. VM9-785, mirusioji trečiam asmeniui paliko pramoginį katerį.
18. Pagal ieškovo paaiškinimus buvo sudarytas apsimestinis sandoris, nes jis gyveno kartu su L. M., tačiau jis gyvenamąją vietą buvo deklaravęs kitur. Nuolatiniai gyventojai turi automobilio parkavimo lengvatą. Ieškovas nenorėjo keisti savo deklaruotos gyvenamosios vietos ir jos deklaruoti su L. M., dėl to automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėja buvo nurodyta L. M., jog būtų taikoma nuolatinio gyventojo automobilio parkavimo lengvata. Ieškovo teigimu, jis turėjo teisę gauti automobilio pardavimo lengvatą, jam tereikėjo deklaruoti savo gyvenamąją vietą, dėl to apsimestiniu sandoriu nepiktnaudžiavo, tačiau išvengė formalumo, nereikėjo vykti į vietą, kurioje galima deklaruoti gyvenamąją vietą.
19. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatai, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-356 (toliau – nuostatai), reglamentuoja rinkliavą už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste (nuostatų 1 punktas). Nuostatai įgyvendinti Leidimų už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste išdavimo naudojimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. įsakymu (toliau – aprašas), kuris reglamentuoja leidimų už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste išdavimo, pakeitimo, naudojimo ir panaikinimo tvarką. Remiantis aprašo 4 punktu, gyventojo leidimas transporto priemonei statyti, be kita ko, išduodamas transporto priemonių savininkams ar valdytojams – fiziniams asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą apmokestintoje teritorijoje esančiose gyvenamosios paskirties patalpose.
20. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovas atitiko teisės aktų keliamas sąlygas, jog gautų savivaldybės leidimą statyti automobilį, tačiau nebuvo įforminęs faktinės gyvenamosios vietos.
21. Trečiasis asmuo UAB „Autoriksas“ atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog automobilį išsirinko, apžiūrėjo, derėjosi dėl kainos, sumokėjo kainą ieškovas, tačiau jis prašė nurodyti pirkėją L. M.. Atsakovė šioje byloje neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių.
22. Remiantis bylos medžiaga, konstatuotina, jog L. M. ir trečiojo asmens UAB „Autoriksas“ pasirašytos 2021 m. lapkričio 17 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, pavadintos pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), sąlyga dėl pirkėjo yra apsimestinė.
23. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalis). Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (CK 1.87 straipsnio 2 dalis). Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 3 dalis).
24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apsimestiniu sandoriu buvo pridengta ieškovo ir trečiojo asmens automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, vietoje pirkėjo ieškovo nurodant pirkėja L. M., dėl to apsimestiniam sandoriui taikytinos sandorio, kurį turėjo galvoje šalys, taisyklės.
25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinys tenkintinas, pripažintina negaliojančia (apsimestine) 2021 m. lapkričio 17 d. Sutarties.Pažymos-sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąlyga, kurioje nurodyta, kad savininkas (pirkėja) yra L. M., ir savininku (pirkėju) pripažintinas ieškovas S. L.
Dėl Transporto priemonių registro tvarkytojo informavimo apie išnagrinėtą civilinę bylą.
26. Vadovaujantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jo patvirtinta kopija nusiųstina Transporto priemonių registro tvarkytojui, pranešant apie civilinės bylos išnagrinėjimą dėl ginčo turto.
Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo.
27. Jeigu ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
28. Ieškovas sumokėjo 59 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
29. Teismas konstatuoja pagrindą nagrinėjamu atveju nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir advokato išlaidas) atmesti.
30. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs aplinkybes apie tai, jog nagrinėjama situacija susidarė išimtinai dėl ieškovo valios, jam norėjus sudaryti apsimestinį sandorį. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jei valstybė nežino nieko apie turtą, praktiškai neįmanoma surasti atstovą, su kuriuo būtų galima tartis dėl taikos. Valstybė iki šiol nepradėjo paveldėjimo teisinių santykių. Todėl ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovo vertinimu, ieškovas prašo pagrįstai. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nepateikė jokių argumentų ir nenurodė aplinkybių, kuriomis ginčytų ieškinio pagrindinį reikalavimą, tačiau prašė atmesti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų atsiradimas nebuvo nulemtas valstybės ar jos institucijų veiksmų, byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises. Bylinėjimosi išlaidų atsiradimo pagrindas yra apsimestinis sandoris, kuris sudarytas ieškovo pageidavimu. Jeigu ieškovas būtų kreipęsis į valstybės atstovą, siekdamas sudaryti taikos sutartį, jis būtų patyręs tokius pačius nepatogumus ir išlaidas, t. y. būtų turėjęs raštu išdėstyti savo poziciją kaip ieškinyje ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, jog valstybės atstovas galėtų įvertinti teisinę situaciją ir teismas galėtų spręsti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Be to, ieškovo atstovas nurodė, jog to padaryti nė nemėgino, nes mano, kad tai padaryti yra praktiškai neįmanoma, nes nežino kas turėtų atstovauti valstybę. Atsakovės veiksmų ar neveikimo negalima laikyti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi, dėl to bylinėjimosi išlaidų našta tenka ieškovui.
31. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 13,28 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl priteistinos valstybei iš ieškovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia (apsimestine) 2021 m. lapkričio 17 d. Sutarties.Pažymos-sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartis, kurią pasirašė uždaroji akcinė bendrovė „Autoriksas“, juridinio asmens kodas 304139573, ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sąlygą, kurioje nurodyta, kad savininkas (pirkėja) yra L. M., ir savininku (pirkėju) pripažinti ieškovą S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Transporto priemonių registro tvarkytojui, kadangi išnagrinėta byla, susijusi su automobiliu (duomenys neskelbtini) (CPK 275 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilija Ranceva