Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-531/2020

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25485-2020-1

        Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. Č. (M. Č.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. Č. (A. Č.) atsakomybei su 1 500 Eur užstatu, 1 metų ir 6 mėnesių terminui, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, M. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. Č. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur.

Iš M. Č. priteistos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 42,46 Eur.

Iš M. Č. valstybei priteistos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidos).

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.       Bylos esmė

1.       M. Č., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2020 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus iki kol 2020 m. birželio 28 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų. Alkoholio matuokliu ((duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) 19.32 val. jam nustatytas 2,16 promilių girtumas, o 19.54 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. 

II.       Apeliacinio skundo argumentai

2.       M. Č. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį, sumažinant iš jo išieškotiną konfiskuotino automobilio vertės sumą iki 1 500 Eur arba nustatyti 2 metų trukmės 4 000 Eur sumos išieškojimo terminą. Nurodo, kad skundžiamoje nuosprendžio dalyje apylinkės teismas nukrypo nuo jau kitų teismų suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, ją cituoja. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad jo padaryta veika buvo pavojingesnė negu kitose bylose. Skundžiamos nuosprendžio dalies motyvai, dėl kurių jo veika įvertinta kaip pavojingesnė, t. y. tai, kad jis važiavo intensyvaus eismo kelyje, kėlė grėsmę eismo saugumui ilgą laiką, toje eismo atkarpoje buvo pakankamai didelis važiavimo greitis, tėra subjektyvūs teiginiai nepagrįsti į bylą pateiktais įrodymais. Neaišku, nei kokiais kriterijais teismas matavo eismo intensyvumą, nei kokio ilgio tas grėsmės eismo saugumui laikas, nėra aišku nei koks tas pakankamai didelis važiavimo greitis, nuo kurio grėsmė eismui jau tampa didesnė negu kitais atvejais. Jo įsitikinimu, automobilį vairuojant neblaiviam grėsmė eismo saugumui egzistuoja visais atvejais, nesvarbu koks nurodytas greitis kelyje ar eismo intensyvumas, o autoįvykiui įvykti pakanka kelių sekundžių tokios grėsmės eismo saugumui, dėl ko nėra pagrįsta tokio pobūdžio veikų pavojingumą diferencijuoti į ilgai ir trumpai kėlusias grėsmę. Teigia, kad taikomos baudžiamojo poveikio priemonės ekonominis dydis neturėjo priklausyti išimtinai nuo automobilio vertės. Šiuo atveju pirmenybė skirtina ne baudžiamajam, o auklėjamajam, prevenciniam ir užkardomajam tokios poveikio priemonės pobūdžiui. O sprendžiant dėl taikomos baudžiamojo poveikio priemonės efektyvumo tai, kad kaltininkas ateityje nenusikalstų, pasimokytų iš savo neteisėto elgesio, visų pirma, vertintina kaip poveikio priemonė paveiks konkretų asmenį. Kadangi, aptariama jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė turi jam ekonominį poveikį, visų pirma turėjo būti vertinta, kaip tas poveikis jam pasireikš. Akivaizdu, kad ekonominio poveikio stiprumas labiausiai priklauso nuo kaltininko turtinės padėties. Netinkamas kaltininko turtinės padėties įvertinimas gali lemti, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nepasieks savo tikslų. Esant ypač gerai kaltininko turtinei padėčiai pernelyg mažos ekonominio poveikio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas gali neturėti poveikio. Ir atvirkščiai, prastos turtinės padėties kaltininkui pernelyg griežtos ekonominio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas gali jį sužlugdyti, užkirsti kelią būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nurodo, kad jo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi kilnojamojo ir registruotino nekilnojamojo turto, gauna mažas pajamas, todėl net 4 000 Eur dydžio baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ir įpareigojimas iš jo šią sumą išieškoti iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo apskritai nėra įmanomas. Pažymi, kad visiškai prisiima atsakomybę dėl savo neteisėto elgesio, smerkia jį ir sutinka su kitomis jam skirtomis ekonominio poveikio priemonėmis, kurios yra griežtesnės nei kitose bylose.

3.       Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Panevėžys) atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, apsvarstė konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Todėl dar labiau mažinti konfiskuotino automobilio vertės išieškojimą nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, perduodama vykti antstoliams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui jis vykdomas priverstinai.

III.       Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Kadangi apeliantas M. Č. skundžią nuosprendį tik dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

6.       BK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t.y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas. 

7.       Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. 

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018; 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecijos teisę spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). 

9.       Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog automobilio vairavimas esant tokiai būsenai yra neteisėtas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo apeliantas nebūtų galėjęs padaryti, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad minėtas automobilis priklauso ne M. Č.. Jo valdytojas yra (duomenys neskelbtini), o savininkas – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti apie juo daromą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė automobilio nekonfiskuoti ir iš M. Č. valstybės naudai priteisti, šiuo atveju, dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą - 4000 Eur. M. Č. nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir prašo sumažinti iš jo konfiskuotiną sumą iki 1500 Eur arba nustatyti 2 metų jos išieškojimo terminą. Teigia, kad jo turtinė padėtis nėra gera, jis gauna mažas pajamas, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, visiškai prisiima atsakomybę dėl savo neteisėto elgesio ir jį smerkia. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžiamoje dalyje bei byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pagrindo dar labiau mažinti iš apelianto konfiskuotiną pinigų sumą nėra.

10.       Visų pirma pažymėtina, kad asmenims skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių griežtumą, tame tarpe ir turto konfiskavimo, už nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą lemia konkrečios bylos aplinkybės, kurios skirtingose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika sprendžiant šiuos klausimus yra įvairi, jos neįmanoma visiškai suvienodinti ir taikyti pagal analogiją visiems atvejams.

11.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Č. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam 19.32 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas, o 19.54 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai bei gyvybei. Taigi, apeliantas buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokią grėsmę jis kėlė gana ilgą laiko tarpą. Kaip pats nurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tokioje būsenoje jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nors jo tikslas buvo pasiekti net (duomenys neskelbtini), kelyje, kuriame leidžiamas vairavimo greitis yra pakankamai didelis, o eismas ganėtinai intensyvus. Priešingai nei teigia M. Č., šios aplinkybės yra itin svarbios vertinant jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kas ir turi esminės reikšmės sprendžiant dėl jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo masto. Taip pat byloje nustatyta, kad M. Č. įvykio metu vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naujas - kiek daugiau, nei 1 metų senumo, jo pirmosios registracijos data – (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) duomenis, šio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. liepą buvo 16 550 Eur su PVM. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) šį automobilį lizingu įgijo už 26 900 Eur. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, bei tai, kad M. Č. jokio turto neturi, 2019 m. liepą – 2020 m. birželį jo gaunamos pajamos buvo 376,93 – 460 Eur (atskaičius mokesčius), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš jo konfiskuoti 4 000 Eur visiškai atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimus, ir tai yra tinkama baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis. Pažymėtina kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi šiuo atveju M. Č. apeliaciniame skunde dėstomi neigiami padariniai dėl aptariamos sumos iš jo konfiskavimo, nesudaro pagrindo jos dar labiau švelninti. Šios teismo išvados nekeičia ir tokie apelianto skundo teiginiai, kad jis prisiėmė visą atsakomybę dėl savo netinkamo elgesio ir savo tokius veiksmus smerkia.

12.       Taip pat šiuo atveju atmetamas ir apelianto reikalavimas nustatyti 2 metų konfiskuotinos 4000 Eur sumos išieškojimo terminą, kadangi BPK konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo nenumato. Pagal BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktą dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo nuosprendis pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai.

13.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

M. Č. (M. Č.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                 Valdas Ciesiūnas

                                                Valdas Petras Meidus

                                                Jolanta Raščiuvienė