Civilinė byla Nr. e2A-515-1059/2024

                                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04000-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.3; 1.2.10.3.; 1.2.10.4.; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Varnų sala“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Varnų sala“ ieškinį atsakovui L. G. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Varnų sala“ teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti L. G. 2023 m. gruodžio 7 d. atleidimą iš darbo VšĮ „Varnų sala“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalį teisėtu ir pagrįstu; 2) pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-1097 dalyje dėl pripažinimo L. G. 2023 m. gruodžio 7 d. atleidimo iš darbo iš VšĮ „Varnų sala“ (pagal DK 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu ir sprendimo išieškoti L. G. naudai iš atsakovės VšĮ „Varnų sala“ 2635,47 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024 m. vasario 8 d.) bei po 61, 29 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės 14 grafiką, nuo 2024 m. vasario 9 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, netenka galios; 3) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog atsakovas pas ieškovę pradėjo dirbti 2023 m. rugpjūčio 30 d. pradinių klasių mokytoju, darbo sutartyje nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį. Pažymėjo, kad nuo pat darbo pradžios su atsakovu prasidėjo darbiniai nesklandumai: jis neatvyko į 2023 m. rugsėjo 13 d. pasitarimą, ieškovė nežinojo, kad atsakovas yra išvykęs, atsakovas į darbą atvyko 2023 m. rugsėjo 22 d., pabuvo kelias valandas ir išvyko, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., atsakovas gavo nedarbingumo pažymėjimą ir darbe nebesirodė. Atsakovas į darbą grįžo 2023 m. gruodžio 4 d. kuomet jam buvo įteiktas pranešimas apie atleidimą iš darbo neišlaikius bandomojo laikotarpio.

3.       Nurodė, kad atsakovas per visą darbo laikotarpį taip ir nesugebėjo prisijungti prie TAMO elektroninės sistemos – elektroninės švietimo sistemos – dienyno, kas apribojo reikiamos informacijos tiek mokiniams, tiek mokinių tėvams teikimą. Įvertinusi atsakovo atsainų požiūrį į bendravimą su darbovietės administracija bei darbinių pareigų vykdymą, į elementarių, visuotinai pripažintų ir žinomų darbo tvarkos taisyklių ignoravimą, į aplinkybes, keliančias abejonių dėl atsakovo sąžiningumo, padarė išvadą, jog atsakovas neturi pradinių klasių mokytojo pareigoms eiti reikiamų įgūdžių, savybių bei kompetencijos, nesistengia tinkamai atlikti jam pavestus darbus, todėl nusprendė įspėti atsakovą apie atleidimą iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, o suėjus terminui atleido jį iš darbo.

4.       Atsakovas L. G. prašė: pripažinti darbo sutarties nutraukimą su mokykla remiantis DK 36 straipsnio 3 dalimi neteisėtu ir priteisti iš mokyklos išmokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką – 1 500 Eur atskaičiavus mokesčius bei delspinigius; priteisti priverstinę pravaikštą nuo neteisėto atleidimo 2023 m. gruodžio 7 d. ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki visiško teismo sprendimo įgyvendinimo dienos bei delspinigius; pripažinti nemokamų mokslo atostogų suteikimą neteisėtu ir priteisti iš mokyklos išmokėti atostoginius – 681,81 Eur atskaičiavus mokesčius bei delspinigius; 2023 m. rugsėjo 22 – 23 d. pripažinti kaip darbą poilsio dienomis, o rugsėjo 21 d. kelionę į Vilnių pripažinti kaip kelionę į darbą ir priteisti iš ieškovės 511,35 Eur atskaičius mokesčius bei delspinigius; priteisti iš ieškovės už tris pirmas nedarbingumo dienas bei delspinigius; pripažinti reikalavimą dirbti iki 16:30 kaip diskriminacinį; priteisti neturtinę žalą dėl mokyklos kaltės 3 500 Eur bei delspinigius.

5.       Atsakovas nurodė, kad  nesutinka su ieškinio reikalavimais. Pažymėjo, kad jis pradėjo dirbti nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d., tačiau iki 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovui nebuvo išmokėtas atlyginimas, bei vis dar nebuvo atliktas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, todėl 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovas pranešė mokyklai, kad nutraukia darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos.

6.       Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 – 23 d. prasidėjo mokslo sesija ir pasinaudojęs mokslo atostogomis jis išvyko mokytis į Klaipėdos universitetą. 2023 m. rugsėjo 12 d. sulaukė ieškovės vadovės skambučio su prašymu grįžti į darbą 2023 m. rugsėjo 22 d., vėliau žinutę Facebook platformoje. Tuo metu galvojo, kad yra apmokamose mokslo atostogose, jog į jį investuoja, kokia gera jo darbo vieta ir jausdamas pareigą priėmė sprendimą grįžti ankščiau laiko iš mokslo atostogų ir išeiti į darbą 2023 m. rugsėjo 22 d., o 2023 m. rugsėjo 23 d., vis dar savo mokslo atostogų metu, vadovės pageidavimu susitiko įprastoje atsakovui darbo vietoje aptarti ateinančios savaitės darbo planų.

7.       2023 m. rugsėjo 25 d. ryte pakeliui į darbą patyrė traumą, visus reikalingus dokumentus mokyklai pateikė laiku. Jis ne kartą teiravosi ieškovės vadovės ar pateikė dokumentus apie nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą Valstybinei darbo inspekcijai. Ieškovės vadovė visuomet tikino, kad viskas kontroliuojama, viskas bus sutvarkyta, viskas bus gerai, net ir tuomet kai iš Sodros atėjo priminimas apie nepraneštą nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą. Tuo pačiu buvo prisiminta, kad atsakovo atostogų klausimas nėra išspręstas. Kaip iš anksto buvo sutarta, atsiuntė prašymą apmokamoms mokslo atostogoms.

8.       2023 m. gruodžio 4 d. 8:00 val. ryte pateikė pranešimą ieškovei apie darbo sutarties nutraukimą. 11:45 val. iš savo finansinių paslaugų teikėjo atsakovas gavo pranešimą, kad iš mokyklos gautas pavedimas padengiantis mokyklos įsiskolinimą, o vakare 17:38 val. iš ieškovės gavo pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Iki jo pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą ieškovė jam neturėjo jokių pretenzijų. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu kilusį ginčą dėl atsakovo atleidimo teisėtumo išsprendė iš esmės ir pripažino, kad atsakovas L. G. buvo atleistas neteisėtai, todėl nustatė, kad atsakovo L. G. atleidimo pagrindas – teismo sprendimas jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis), atsakovo negrąžino į darbą pas ieškovę bei priteisė atsakovui iš ieškovės 2564, 84 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pavaikštą (į sumą įskaičiuojami visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai).

10.       Teismas pasisakė, kad ieškovė nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo atleisti jį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovui buvo ilgiau kaip du mėnesius nemokamas darbo užmokestis. Atsakovas darbo užmokestį už 2023 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius gavo tik 2023 m. gruodžio 4 d. 11:45 val. 

11.       Konstatavo, kad 2023 m. gruodžio 4 d. nebuvo dviejų mėnesių, kad ieškovė nevykdytų pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, nes atsakovas 2023 m. rugsėjo 25 d. patyrė nesunkią traumą pakeliui į darbą ir buvo nedarbingas iki 2023 m. gruodžio 1 d. 2024 m. gruodžio 4 d. ieškovė dar nebuvo surašiusi nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą akto, kurį ieškovės direktorė pasirašė 2024 m. sausio 29 d. Nors ieškovė minėtą aktą privalėjo surašyti per 10 darbo dienų, t. y. iki 2023 m. spalio 9 d. (įskaitytinai), tačiau 2023 m. gruodžio 4 d. dar nebuvo suėjęs DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte aptartas dviejų mėnesių darbdavio pareigų nevykdymo terminas.

12.       Teismas negalėjo paneigti ieškovės teisės spręsti, kad atsakovas neišlaikė išbandymo rezultatų, tačiau ieškovės elgesys sprendžiant dėl atsakovo išbandymo rezultatų nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. 

13.       Ieškovė įrodinėdama atsakovo netinkamus išbandymo rezultatus apsiribojo paaiškinimais, realiai jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

14.       Nors ieškovė nurodė, kad dėl netinkamų išbandymo rezultatų atsakovui paaiškino 2023 m. gruodžio 4 d. 8-9 val. aptarimo metu, tačiau į bylą pateiktas ieškovės 2023 m. gruodžio 4 d. pranešimas tokių aplinkybių nepatvirtino, kaip ir nepatvirtino, kad apskritai ieškovės vadovė su atsakovu dėl netinkamų išbandymo rezultatų būtų kalbėję 2023 m. gruodžio 4 d. 8-9 val. pasitarime.

15.       2023 m. gruodžio 4 d. pranešimas atsakovui įteiktas 2023 m. gruodžio 4 d. 17:38 val., nesilaikant trijų darbo dienų įspėjimo iki atleidimo termino, t. y. realiai įspėjus atsakovą 2023 m. gruodžio 4 d. 17:38 val., trys darbo dienos suėjo tik 2023 m. gruodžio 7 d., o atsakovo atleidimo iš darbo diena galėjo būti tik 2023 m. gruodžio 8 d. 

16.       Teismas nustatė, kad nors byloje ir buvo surinkti duomenys apie tai, kad atsakovas nesilaikė darbo laiko režimo, nustatyta tvarka nesuderino darbo nuotoliniu būdu grafiko, taip pat nebuvo pateikęs rašytinio prašymo mokymosi atostogoms ir ieškovė galėjo spręsti, kad toks atsakovo elgesys nepriimtinas ir spręsti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, tačiau dėl tokio elgesio atsakovui ieškovė neteikė jokių pastabų, iš karto neperspėjo jo, toleravo tokį atsakovo elgesį. Be to, atsakovas dirbo 2023 m. rugsėjo 22 d., o ieškovės direktorė su atsakovu apie tolimesnį darbą diskutavo 2023 m. rugsėjo 23 d., todėl, jeigu ieškovei išbandymo rezultatų prasme atsakovo elgesys buvo nepriimtinas, tai ieškovė, būdama pakankamai atsargi ir rūpestinga, apie netinkamus atsakovo išbandymo rezultatus turėjo informuoti atsakovą dar 2023 m. rugsėjo 22-23 d., tačiau to nepadarė. Priešingai, iki pat 2023 m. gruodžio 4 d. ieškovė sudarė lūkestį atsakovui, kad esminių pastabų dėl jo išbandymo neturi.

17.       Teismas liudytojos G. J. parodymus, kad atsakovas jai 2023 m. rugsėjo 22 d. pasakė, kad planuoja nedarbingumą, vertino kritiškai, nes byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)  yra galiojantis, nustatyta, jog atsakovas 2023 m. rugsėjo 25 d. patyrė traumą pakeliui į darbą.

18.       Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai 2023 m. gruodžio 7 d. nutraukė darbo sutartį su atsakovu dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, be to, padarė išvadą, jog nepagrįstai buvo netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl atsakovo atleidimą iš darbo 2023 m. gruodžio 7 d. pripažino neteisėtu ir nepagrįstu.

19.       Teismui nusprendus atsakovo negrąžinti į darbą, taikė DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, įvertinęs tai, kad atsakovas pas ieškovę realiai dirbto tik 11 darbo dienų, todėl priteisė atsakovui iš ieškovės vieną vidutinį darbo užmokestį, kuris buvo 2564, 84 Eur. Teismo vertinimu, vidutinis darbo užmokestis už visą laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo būtų pernelyg didelė suma (6*2564,84=15389,04), neatitiktų priteistinos sumos socialinės paskirties, šalių interesų pusiausvyros principo, neatitiktų ieškovės padaryto darbo teisės normų pažeidimo, be to, atsakovas ir pats, pirmiau nei ieškovė, buvo išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį, DK pagrindu, kuriuo remiantis jam priklausė vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis.

20.       Teismas atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 5 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo atmetė, nes šį reikalavimą jau buvo išsprendusi darbo ginčų komisija, be to, atsakovas neįrodė, kad būtent dėl atleidimo iš darbo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, kitus nepatogumus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Ieškovė VšĮ „Varnų sala“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-27 sprendimą, dalyje dėl L. G. atleidimo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės VšĮ „Varnų sala“ ieškinį tenkinti pilnai – pripažinti L. G. 2023 m. gruodžio 7 d. atleidimą iš darbo iš VšĮ „Varnų sala“ pagal DK 36 straipsnio 3 dalį teisėtu ir pagrįstu.

22.       Pažymi, kad atsakovui atlyginimas už darbą buvo sumokėtas (padarytas bankinis pavedimas) 2024-12-02. Atsakovas pareiškimą atleisti iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu darbdaviui pateikė 2024-12-04, todėl laikytina, kad pareiškimas paduotas jau po to, kai atlyginimas buvo sumokėtas. Tokiu atveju pareiškimo tenkinti šiuo pagrindu ieškovė neprivalėjo. Ta aplinkybė, kad bankas atsakovui pinigus pervedė 2024-12-04 9:35 val., yra sąlygota banko veiksmų, o ne ieškovės.

23.       Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovė toleravo atsakovo elgesį, nedavė pastabų, nes pagrindo tokiai išvadai nėra. Pats atsakovas pripažino, kad kiekvienu atveju dėl bet kokių nesklandumų jam buvo reiškiamos pretenzijos. Pretenzijos buvo reiškiamos žodžiu, tačiau darbdavys neįpareigotas įstatymo tai daryti raštu. Įsidarbindamas pas ieškovę, atsakovas deklaravo turintis atitinkamą darbo patirtį, kuri, kaip paaiškėjo bandomuoju laikotarpiu ieškovei nėra tinkama, pasirodė, kad nėra tinkamos ir asmeninės dalykinės atsakovo savybės, ko pakeisti suaugusiam žmogui neįmanoma (sąžiningumo, pagarbos kolegoms, tinkamo požiūrio į darbinių pareigų vykdymą). 

24.       Pažymi, kad DK 36 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pripažinęs, jog išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo ir nemokėti išeitinės išmokos. Šiuo atveju atsakovas dėl atleidimo iš darbo įspėtas 2023-12-04, atleistas iš darbo 2023-12-07. Akivaizdu, kad įstatymo numatytas trijų dienų įspėjimo terminas nebuvo praleistas – po įspėjimo pateikimo atsakovas dar dirbo tris dienas, paskutinė jo darbo diena pagrįstai sutapo su atleidimo iš darbo diena, todėl įspėjimo terminas negali būti laikomas pažeistu.

25.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė įrodinėdama atsakovo netinkamus išbandymo rezultatus apsiribojo paaiškinimais, realiai jokių minėtus teiginius pagrindžiančius įrodymų nepateikė. Byloje pateikti ieškovės atstovės paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, liudytojų D. P., G. J. parodymai, be to, su nemaža dalimi ieškovės atstovės teiginių sutiko ir juos patvirtino pats atsakovas, kas duoda pagrindą teigti, kad atsakovo neigiamos asmeninės dalykinės savybės buvo įrodinėjamos ne tik žodiniais paaiškinimais.

26.       Pažymėjo, jog atsakovas sutiko su nurodytu darbo laiku darbe. Atsakovas dėl nuotolinio darbo turėjo susiderinti su ugdymo vadovu taip, kaip aptarta 2023 m. rugpjūčio 29 d. protokole, kuriame nustatyta, kad jei mokytojas nori nekontaktines valandas dirbti nuotoliniu būdu, tai turi susiderinti su ugdymo vadovu, parašyti prašymą, o jei tokio suderinimo nėra, mokytojas visą darbo laiką nurodytą sutartyje turi dirbti mokykloje. Reikalavimai suderinti nuotolinio darbo sąlygas atsakovui buvo žinomi – posėdžio metu jis pripažino dalyvavęs 2023-08-29 susirinkime.

27.       Pažymėjo, jog liudytoja apklaustos D. P. paaiškinimais nustatyta, jog jai dirbant mokytojo padėjėja kartu su atsakovu jis nežinojo kaip mokyti vaikus su negalia, todėl viską darė ji, o atsakovas tik dalyvaudavo arba būdavo kitoje klasėje prie kompiuterio. Atsakovas visuomet išeidavo iš darbo apie 12-14 val. nesulaukęs darbo laiko pabaigos – 17 val.

28.       Liudytojos G. J. paaiškinimais nustatyta, kad visi mokyklos dokumentai mokytojams yra pateikiami per vidinį dokumentų dalinimosi puslapį (share point) ir visi mokytojai ten turi prieigą susipažinti su reikalingais dokumentais. Ji ir atsakovas dalyvavo mokytojų pasitarime 2023 m. rugpjūčio 30 d. 2023 m. rugsėjo 22 d. per fizinio lavinimo pamoką, kai ji buvo su savo klase, o atsakovas su savo klase, jie kalbėjosi ir atsakovas sakė, kad planuoja nedarbingumą patiriant traumą vykstant į darbą, vėliau sužinojo, kad taip ir nutiko. Ji nesuprato, ką daryti su tokia iš atsakovo gauta informacija, vėliau nusprendė ja pasidalinti su direktore.

29.       Mano, kad ieškovė reikiamomis priemonėmis pagrindė atsakovo neatitikimą ne tik jos keliamiems reikalavimams atlikti pavestam darbui, bet ir elementarių, visuotinai pripažintų atsakingo ir konstruktyvaus, sąžiningo elgesio taisyklių. Ieškovės vadovė, įvertinusi atsakovo atsainų požiūrį į bendravimą su darbovietės administracija bei darbinių pareigų vykdymą, į elementarių, visuotinai pripažintų ir žinomų darbo tvarkos taisyklių ignoravimą, į aplinkybes, keliančias abejonių dėl atsakovo sąžiningumo, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neturi pradinių klasių mokytojo pareigoms eiti reikiamų įgūdžių, savybių bei kompetencijos, nesistengia tinkamai atlikti jam pavestus darbus, todėl pagrįstai nusprendė įspėti ieškovą apie atleidimą iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, o suėjus terminui atleido jį iš darbo.

30.       Atsakovas L. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

31.       Nurodo, kad atlyginimas jam buvo išmokėtas tik 2024-12-04, o ne 2024-12-02 kaip nurodo apeliantė. Nebuvo laikomasi ir su darbuotojų sauga susijusių įstatymų. Pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nemoka darbo užmokesčio ar kitaip pažeidžia esmines darbo sąlygas, įskaitant ir darbuotojų saugą.

32.       Apeliantė savo skunde teigia, kad atsakovas buvo atleistas dėl nekompetencijos, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Priešingai, atsakovo teiginius patvirtina liudytojai. D. P. patvirtino, kad atsakovas atlikdavo visus darbus, kuriuos jam paskirdavo, tačiau atsakovas nesiėmė klasės vadovo pareigų, kurios nėra nurodytos atsakovo darbo sutartyje. G. J. patvirtino, kad jokių problemų ar nesusipratimų darbo vietoje su atsakovu nebuvo. Pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, darbdavys turi aiškiai ir objektyviai pagrįsti darbuotojo nekompetenciją, o to nebuvo padaryta.

33.       Apeliantė teigia, kad įspėjimas apie atleidimą buvo pateiktas 2023-12-04, tačiau tai buvo padaryta po darbo dienos pabaigos, todėl atleidimas turėjo įsigalioti tik nuo 2023-12-08. Pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, įspėjimo apie atleidimą terminas turi būti skaičiuojamas nuo darbo dienos pabaigos, o ne nuo pranešimo pateikimo momento.

34.       Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl tariamų drausmės pažeidimų, o visi teiginiai yra grindžiami tik jos subjektyvia nuomone. Jis niekada nepripažino jokių drausmės pažeidimų, nes tokių nebuvo. DK aiškiai nurodo, kad darbdavys turi pateikti aiškius ir objektyvius įrodymus dėl darbo drausmės pažeidimų, o to nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

36.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 110 (toliau – Darbo sutartis), kurioje nustatyta, kad: 1) atsakovo pareigos – pradinių klasių mokytojas, atlyginimas – 1500 Eur (atskaičius mokesčius), išmokama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. (1.2, 1.3 punktai); 2) sutartis neterminuota, o bandomasis laikotarpis 3 mėnesiai (2, 5 punktai); darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. rugpjūčio 30 d. (7 punktas). Atsakovas dirbo ir jam darbo užmokestis buvo priskaičiuotas už šias darbo dienas: 2023 m. rugpjūčio 30-31 d., rugsėjo 1, 4-8, 22 d., gruodžio 4-7 d., iš viso už 11 darbo dienų, už kurias atsakovui buvo apskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis, t. y.: 2023 m. gruodžio 4 d. 1322,73 Eur už darbą 2023 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais (išskyrus už rugsėjo 22 d.) ir 458,87 Eur už 2023 m. gruodžio mėnesio darbą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta, kad už 2023 m. rugpjūčio 2 darbo dienas atsakovui priskaičiuota 247,78 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėnesio 1-8 d. (6 darbo dienos) 732,88 Eur, darbo ginčų komisija už 2023 m. rugsėjo 22 d. paskaičiavo ir priteisė 123,89 Eur, už 2023 m. gruodžio mėnesio 3 darbo dienas (su nepanaudotų atostogų kompensacija) 1726,43 Eur. Pagal atsiskaitymo lapelius iš viso turėjo pervesti atsakovui 1781,66 (192,03+546,4+1043,23), pervedė 1781,6 Eur, t. y. iš esmės tiek kiek paskaičiavo. Papildomai pagal darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovė atsakovui turėjo sumokėti už 2023 m. rugsėjo 22 d. darbą 123,89 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovui 2023 m. rugsėjo 11-21 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos, minėtu laikotarpiu atsakovas buvo mokymosi sesijoje, o nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovas buvo laikinajame nedarbingume. Atsakovo darbo laikas buvo pirmadieniais nuo 8:30 val. iki 17:30 val., antradieniais – penktadieniais nuo 8:30-16:30 val. Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakovas į darbą atvyko 8:35 val., išvyko 14:33 val., 2023 m. rugsėjo 5 d. į darbą atvyko 7:56 val., o išvyko 14:20 val., 2023 m. rugsėjo 6 d. į darbą atvyko 8:55 val. išvyko 15:04 val., 2023 m. rugsėjo 7 d. 7:56 val., išvyko 14:15 val., 2023 m. rugsėjo 8 d. 8:51 val., išvyko 14:29 val., atsakovas sutiko su tokiu darbo laiku, pažymėjo, kad papildomai dirbo namuose ruošdamasis pamokoms. Ieškovė tokį atsakovo elgesį laikė pažeidžiančiu nustatytą darbo laiko režimą, nes dėl nuotolinio darbo jis turėjo susiderinti su ugdymo vadovu taip, kaip aptarta 2023 m. rugpjūčio 29 d. protokole, kuriame nustatyta, kad jei mokytojas nori nekontaktines valandas dirbti nuotoliniu būdu, turi susiderinti su ugdymo vadovu, parašyti prašymą, jei tokio suderinimo nėra, mokytojas visą darbo laiką nurodytą sutartyje turi dirbti mokykloje. Atsakovas 2023 m. gruodžio 4 d. 8:04 val. el. paštu ieškovei pateikė prašymą nutraukti Darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalį dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir darbdavio nevykdomų pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, nurodė darbo pasitarime pas ieškovės vadovę 2023 m. gruodžio 4 d. 8-9 val., o ieškovės vadovė 2023 m. gruodžio 4 d. 8-9 val. atsakovui pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo įteikė el. paštu 2023 m. gruodžio 4 d. 17:38 val., kuriuo pranešė atsakovui, kad darbo sutartis bus nutraukiama 2023 m. gruodžio 7 d. dėl nepatenkinamų darbuotojų išbandymo rezultatų. Darbo sutartis nutraukta 2023 m. gruodžio 7 d. dėl netinkamų išbandymo rezultatų.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visetą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visetas įvertintas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

38.       DK 56 straipsnio pagrindu darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą tik dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, įvardytų svarbiomis priežastimis. Atsižvelgiant į tai, darbuotojas rašytiniame pareiškime turi nurodyti ne tik pareiškimo surašymo dieną, pageidaujamą darbo santykių nutraukimo datą, bet ir jo atžvilgiu egzistuojančią konkrečią priežastį, įtvirtintą DK 56 straipsnio 1 dalyje. Tik dėl nurodytų svarbių priežasčių savo iniciatyva nutraukiantis darbo sutartį darbuotojas įgyja teisę į išeitinę išmoką (DK 56 straipsnio 2 dalis).

39.       DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Nutraukiant darbo sutartį DK 56 straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 straipsnio 2 dalis). Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 56 straipsnio 3 dalis).

40.       DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Nagrinėjamu atveju iš šalių 2023 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos Darbo sutarties Nr. 110 turinio matyti, jog šalys susitarė dėl darbo užmokesčio mokėjimo kartą per mėnesį, išmokama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos  (darbo sutarties 1.3 punktas). Vadovaujantis minėta DK 146 straipsnio 1 dalies nuostata bei darbo sutartimi, spręstina, jog ieškovė atsakovui darbo užmokestį už rugpjūčio mėn. turėjo pervesti iki 2023 m. rugsėjo 15 d. įskaitytinai, o už rugsėjo mėn. – iki 2023 m. spalio 15 d. įskaitytinai.

41.       Iš byloje pateikto atsakovo finansinių paslaugų susirašinėjimo bei sąskaitos matyti, kad atsakovo darbo užmokestis už rugpjūčio – rugsėjo mėn. buvo sumokėtas viena išmoka 2023 m. gruodžio 4 d. 9:35 val. Nors ieškovė ir teigia, kad darbo užmokestis atsakovui buvo sumokėtas gruodžio 2 d., tačiau tai, bet kuriuo atveju jau padaryta vėluojant sumokėti atsakovui darbo užmokestį už rugpjūtį bei rugsėjo mėn. daugiau nei du mėnesius.

42.       Pažymėtina ir tai, jog nors ieškovė išmokėjimų suvestinėje nurodo, kad atsakovui darbo užmokestis už rugpjūčio, rugsėjo mėn. buvo išmokėtas 2023 m. gruodžio 2 d., tačiau iš minėto byloje pateikto atsakovo sąskaitos išrašo matyti, jog 1 322,79 Eur darbo užmokestis atsakovui sumokėtas tik 2023 m. gruodžio 4 d. 9:45 val., t. y. ieškovei jau gavus atsakovo prašymą (ieškovei išsiųstas elektroniniu paštu 2023 m. gruodžio 4 d. 8:04 val.) atleisti jį iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

43.       Ieškovė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių darbo užmokesčio sumokėjimą, pavedimo atlikimą atsakovui anksčiau, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovui DK 146 straipsnio 1 punkte bei darbo sutartyje įtvirtintu terminu darbo užmokestis už rugpjūčio ir rugsėjo mėn. nebuvo sumokėtas bei darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo 2023 m. gruodžio 4 d. pateiktas prašymas nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu turėjo būti patenkintas, o to nepadariusi ieškovė pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai.

44.       Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad atsakovas buvo teisėtai atleistas, nes neišlaikė išbandymo rezultatų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl nurodyto žemiau.

45.       DK 36 straipsnio 3 dalimi darbdavys pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Atleidimo iš darbo tokiu atveju sąlyga – nepatenkinami darbuotojo išbandymo rezultatai. Išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva, o jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo dalykinių ir (ar) asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygto darbo. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Tam galima naudotis tarnybinio patikrinimo medžiaga, darbuotojų pareiškimais, paaiškinimais, darbuotojų ar kitų asmenų žodiniais paaiškinimais, vaizdo ar garso įrašais ir pan. Ieškovė įrodinėdama atsakovo netinkamus išbandymo rezultatus apsiribojo paaiškinimais, jokių, minėtus teiginius pagrindžiančių, įrodymų nepateikė.

46.       Nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovas nesilaikė darbo laiko režimo, nesuderino nuotolinio darbo ir mokymosi atostogų, tačiau kolegija, bylos įrodymų pagrindu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovė tokį atsakovo elgesį toleravo, jo neįspėjo.

47.       Pažymėtina, jog atsakovas pas ieškovę dirbo 2023 m. rugsėjo 22 d., o ieškovės direktorė su atsakovu apie tolimesnį darbą diskutavo 2023 m. rugsėjo 23 d. (bylos šalių paaiškinimai), todėl jeigu ieškovei išbandymo rezultatų prasme atsakovo elgesys buvo nepriimtinas, tai ieškovė, būdama pakankamai atsargi ir rūpestinga, apie netinkamus atsakovo išbandymo rezultatus turėjo informuoti atsakovą dar 2023 m. rugsėjo 22-23 d., tačiau to nepadarė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad iki pat 2023 m. gruodžio 4 d. ieškovė neteikė atsakovui jokių esminių pastabų dėl netenkinančio atsakovo elgesio, darbo laiko režimo nesilaikymo, netenkinančių darbdavį darbuotojo išbandymo rezultatų.

48.       Be to, atleidžiant atsakovą ieškovės 2023 m. gruodžio 4 d. pranešime nurodoma, kad sutarties nutraukimo priežastis – nepatenkinami darbuotojo išbandymo rezultatai (pagrindas DK 36 straipsnio 3 punktas), kas leidžia spręsti, jog pranešime nurodomas tik juridinis, bet ne faktinis atleidimo pagrindas. Minėtame pranešime nenurodyti jokie atsakovo darbo kokybės neatitikimai. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad iš atsakovo buvo reikalauta paaiškinimų dėl jo netinkamo elgesio ar kompetencijos. 

49.       Teisėjų kolegija taip pat pagrįstais pripažįsta apylinkės teismo argumentus, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, jog atsakovas netinkamai parengdavo mokiniams užduotis, laiku neprisijungdavo prie TAMO dienyno, nesusipažindavo su ieškovo dokumentais, planavo nedarbingumą.

50.       Byloje yra pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. vasario 23 d. galiojantis sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įrodo, jog atsakovas 2023 m. rugsėjo 25 d. patyrė traumą pakeliui į darbą, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos G. J. parodymus vertino kritiškai, kaip neatitinkančius byloje esančių rašytinių įrodymų.

51.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes pritaria skundžiamo apylinkės teismo sprendimo išvadoms, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai netenkino atsakovo prašymo atleisti jį iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes jam daugiau nei 2 mėnesius nebuvo sumokėtas darbo užmokestis ir šio prašymo nepagrįstai netenkinusi priėmė nepagrįstą sprendimą atleisti atsakovą iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šiuo atveju padarius išvadą, kad atsakovas turėjo būti atleistas pagal jo prašymą DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir nenustačius esant pakankamą pagrindą atleisti atsakovą dėl nepatenkinamų jo išbandymo rezultatų, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl kurių plačiau nepasisakoma neturi byloje teisinės reikšmės.

52.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

53.       Pažymėtina, kad apeliacinis procesas – tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas teisme. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepasisako dėl kiekvieno apeliaciniuose skunduose nurodyto nesutikimo su teismo sprendimu argumento.

54.       Dėl esminių ieškovės apeliacinių skundų argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui.  

55.       Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad ieškovė turi kitą nuomonę dėl įrodymų, faktinių aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

57.       Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti 800 Eur dydžio išlaidas už jo sugaištą laiką ginant jo teises, tačiau šių bylinėjimosi išlaidų nepagrindė, todėl jos nepriteistinos. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                         Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

                                        Dalia Pranckienė

Ignas Totilas