Civilinė byla Nr. 3K-3-35/2008

Procesinio sprendimo kategorija 27.3.1.10 (S)

            LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

                               N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2008 m. sausio 29 d.

                                                                  Vilnius

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Aloyzo Marčiulionio,

           rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo 159-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškinį atsakovei D. D. dėl skolos priteisimo.

           Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

           Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 58 130 Lt, kuriuos 159-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau – Bendrija) nariai sumokėjo AB bankui ,,Snoras“ už atsakovei tenkančią kredito dalį pagal 1997 m. sausio 21 d. ir 1997 m. gruodžio 2 d. sutartis; 48 645,37 Lt už be teisinio pagrindo įgytą viršplotį; bylinėjimosi išlaidas.                    

           Ieškovas nurodė, kad Bendrija gavo leidimą namo statybai valstybinės žemės sklype, 1996 m. gegužės 5 d. sudarė su UAB ,,Riteris“ statybos rangos sutartį dėl 11 aukštų 46 butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos. Prasidėjus statyboms paaiškėjo, kad pajinių įnašų namo statybai užbaigti neužteks dėl statybos kaštų pabrangimo, todėl 1997 m. sausio 21 d. Bendrijos narių susirinkime buvo nutarta imti 1 800 000 Lt kreditą. Susirinkimo protokolo 5 punkte nustatyta, kad Bendrijai apskaičiuota palūkanų suma paskirstoma nariams proporcingai sumai, dar nesumokėtai už butą. Atsakovė susirinkime dalyvavo, dėl kredito paėmimo sutiko, protokolą pasirašė.

           Vykdant statybos rangos darbus, UAB ,,Riteris“ subankrutavo, namas buvo pastatytas tik apie 50 procentų. Bendrija turėjo pasinaudoti papildomu 500 000 Lt kreditu. 1998 m. vasario 5 d. Bendrijos narių susirinkime atsakovė sutiko pasirašytinai su kiekvienam Bendrijos nariui tenkančios kredito dalies paskirstymu. 1999 m. balandžio 15 d. Bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę pasirašyti su AB banku ,,Snoras“ sutartis dėl kredito dalies perėmimo, tačiau atsakovė šio įpareigojimo nevykdė. 2000 m. gruodžio 21 d. Bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta pašalinti atsakovę iš narių. Atsakovei tenkanti mokėtino bankui kredito suma už butą yra 58 130 Lt.

           Be to, atsakovė 1995 m. spalio 18 d. sudarė su rangovu UAB ,,Riteris“ statybos rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo pastatyti 9 aukštų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) keturių kambarių butą. Atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 200 JAV dolerių už 1 kv. m bendro ploto pagal tos dienos kursą. 1997 m. vasario 28 d. sutartimi statomo buto kaina buvo padidinta iki 139 269 Lt, o buto plotas – iki 112,01 kv. m. Baigiant statyti namą ir priduodant jį statybos inspekcijai, atlikus viso namo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad bendras namo plotas padidėjo. Atsakovės buto Nr. 40 bendras plotas padidėjo 17,77 kv. m, t. y. iki 129,78 kv. m. Vidutinė šio buto 1 kv. m rinkos vertė – 2737,50 Lt, todėl atsakovė privalo grąžinti bendrijai 48 645,37 Lt už įgytą viršplotį.

           Atsakovė nurodė, kad ieškovas teikia nepagrįstus reikalavimus. Atsakovė buto statybos sutartį pasirašė su UAB ,,Riteris“, šiai bendrovei sumokėjo visą buto statybos kainą. Pasirašant pirminę buto statybos sutartį, atsakovei buvo žinoma, kad bus statomas 9 aukštų namas, o 1997 m. liepos 28 d. sutartimi namo aukštingumas buvo padidintas iki 11 aukštų. Pasirašant antrąją sutartį, namas jau buvo pastatytas, kai kurių butų savininkai butus įsirenginėjo. Atsakovės buto statybai paskolos nereikėjo.    

               II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

           Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį  patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 10 276,09 Lt už buto viršplotį ir 308,30 Lt žyminio mokesčio išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

           Teismas nurodė, kad teismui nebuvo pateiktas Vilniaus miesto valdybos patvirtintas Bendrijos narių sąrašas jos įregistravimo dieną. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimu kitoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė faktiniais veiksmais yra pripažinusi, kad buvo Bendrijos narė, todėl šis faktas neįrodinėtinas. Vilniaus miesto mero 1993 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 2216V patvirtintų 159-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatų 7.4 punkte yra nustatyta pareiga Bendrijai, kad ši atsako pagal prievoles jai priklausančiu turtu. Bendrija neatsako už jos narių prievoles, o jie neatsako už Bendrijos prievoles. Bendrijos lėšas sudaro narių stojamasis mokestis, narių pajus, Bendrijai suteikti kreditai ir kitos įplaukos. Namo (duomenys neskelbtini) statybai Bendrijai AB banke ,,Snoras“ buvo suteikti du kreditai, kreditų gavėju buvo nurodyta 159-oji GNSB. Kreditų sutartyse buvo nurodyta, kad sutartys galioja iki kredito gavėjas visiškai atsiskaito su banku arba kol kredito gavėjas perduoda savo prievolę Bendrijos nariams, o Bendrijos nariai įkeičia turtą, užtikrinantį perimtų įsipareigojimų įvykdymą. Teismas nenustatė fakto, kad atsakovei būtų perkelta Bendrijos pareiga grąžinti dalį kredito bankui.

           Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 9 d. sprendime konstatavo, jog visa atsakovės įmokėta suma yra 154 691 Lt. Teismas, remdamasis 1997 m. vasario 28 d. statybos rangos sutartyje sutarta 139 269 Lt kaina už 112,01 kv. m ir nustatytu faktišku viršpločiu, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimu pripažintu statomo buto pabrangimu ir statybai turėtų išlaidų dydžiu vienam kvadratiniam metrui – 1446,15 Lt, nustatė, kad mokėtina suma už viršplotį yra 10 276,09 Lt ((129,78 kv. m - 112,01 kv. m) x 1446,15 Lt) - (154 691 Lt - 139 269 Lt).

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl 58 130 Lt priteisimo iš atsakovės, panaikino ir šią ieškinio dalį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 58 130 Lt. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 1743 Lt žyminio mokesčio ir 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

           Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė buvo Bendrijos narė, jai buvo statomas būstas ne atskirai, individualiai, o daugiabučiame ir daugiaaukščiame name. Įvertinus tokios statybos specifiką, negalima nustatyti, kokia namo dalis, koks ir kieno butas už kieno lėšas yra pastatomas. Šiuo atveju tam ir įsteigiama bendrija, kuri koordinuotų statybos veiklą ir lėšų, skirtų statybai, panaudojimą. Kad Bendrija būtų panaudojusi iš banko gautas lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, atsakovė neteigia ir šios aplinkybės neįrodinėja. Preziumuojama, kad už paskolintas lėšas buvo pastatytas ir atsakovės butas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad namą buvo galima pastatyti, nesinaudojant kreditais. Bendrijos 2003 m. spalio 28 d. narių susirinkime apskaičiuota, kad atsakovei tenkanti kredito dalis – 58 130 Lt. Atsakovė šios sumos dydžio neginčijo ir tokio apskaičiavimo teisingumo ar neteisingumo neįrodinėjo, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisakė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors ir nėra konkretaus sandorio, iš kurio atsirastų prievolė atsakovei, tačiau ieškovas teisėtais veiksmais pagerino atsakovės turtą, šio turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 straipsnis ir turto pagerinimo išlaidos priteistinos iš atsakovės.

           Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės buto plotas padidėjo 17,77 kv. m dėl įrengtos palėpės ir kad Bendrija kitiems namo gyventojams skaičiavo po 415 Lt už 1 kv. m analogiškos palėpės ploto, tačiau atsakovės nelaikė Bendrijos nare ir jai skaičiavo rinkos kaina. Teismas tokią ieškovo poziciją pripažino neteisinga. Ieškovas ieškinyje ir kituose dokumentuose atsakovę nurodė kaip Bendrijos narę, be to, šis klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimu, todėl atsakovei už palėpės patalpas turėjo būti skaičiuojama kaip ir kitiems Bendrijos nariams. Kadangi pirmosios instancijos teismas apskaičiavo šią sumą pagal viso gyvenamojo namo ploto padidėjimą ir namo statybos kainą ir priteisė už 1 kv. m po 1446,15 Lt, atėmęs iš visos sumos permokėtą sumą – 15 422 Lt, tai nėra pagrindo pagal apeliacinį skundą dar šią sumą padidinti. Atsakovė šios sprendimo dalies neskundė, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliacinio skundo ribų.           

                                              III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

           Kasaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

           1. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 9 d. sprendimu pripažino atsakovei nuosavybės teises į ginčo butą. Lietuvos  apeliacinis teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovė vykdė finansinius įsipareigojimus UAB ,,Riteris“, kad nei ši bendrovė, nei Bendrija finansinių pretenzijų dėl atsakovės įmokų neturėjo.

           2. Bendrijos narių 1997 m. sausio 21 d. susirinkimo protokolo 4.1 punktas įpareigojo Bendriją patvirtinti Bendrijos narių, kurie nesinaudos Bendrijos vardu gaunamu iš AB banko ,,Snoras“ kreditu, sąrašą, pasirašyti su UAB ,,Riteris“ susitarimą dėl papildomų garantijų suteikimo asmenims, nesinaudojantiems gautomis lėšomis iš nepelno organizacijos ,,Būsto kreditavimo fondas“ per banką ,,Snoras“. To nepadaryta, niekas pretenzijų dėl to nereiškė. Jos atsirado tik praleidus ieškinio senaties terminą.

           3. Prie Bendrijos 1998 m. vasario 5 d. narių susirinkimo protokolo pridėtoje lentelėje nurodyta atsakovės buto vertė – 145 613 Lt. Atsakovė sumokėjo 151 691 Lt.

           4. Ieškovo teiginiai dėl kredito yra įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendime. Kreditas buvo gautas Bendrijos 1997 m. sausio 21 d. narių susirinkimo sprendimo pagrindu, tačiau nebuvo aptartos Bendrijos paimto kredito sąlygos, jo perkėlimas dalimis Bendrijos nariams. Kreditų sutartys neatitiko šio susirinkimo protokolo nuostatų.

           5. Kadangi bendrijos nariai negalėjo susipažinti su atliktais darbais, jų ir medžiagų kaštais, tai kai kurie jų nepasirašė kredito perkėlimo sutarčių. Iššvaisčius Bendrijos turtą, kyla klausimas, kas neteisėtai praturtėjo. 

           6. Teismai nekreipė dėmesio į Statybos įstatymo 37 straipsnį, kuriame reikalaujama statybos bendrovės, t. y. rangovo, privalomojo draudimo.

           7. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo vadovautis CK 6.242 straipsniu, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo sumą už viršplotį, t. y. ne po 415 Lt už kv. m, bet po 1446,15 Lt.

           8. Ieškovo neveiklumas ir abejingumas sudarė sąlygas Bendrijos pirmininkui ir UAB ,,Riteris“ direktoriui, t. y. tam pačiam asmeniui, iššvaistyti banko lėšas, dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla.   

              Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

           Ieškovas 1996 m. gegužės 5 d. sudarė su UAB ,,Riteris“ statybos rangos sutartį dėl 11 aukštų 46 butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos. Prasidėjus statyboms paaiškėjo, kad pajinių įnašų namo statybai užbaigti neužteks dėl statybos kaštų pabrangimo, todėl Bendrijos narių susirinkimuose buvo nutarta paimti kreditus. Pagal 1997 m. sausio 21 d. sutartį gautas 1 800 000 Lt kreditas ir pagal 1997 m. gruodžio 2 d. sutartį – 500 000 Lt kreditas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 48 645,37 Lt už 17,77 kv. m statybos metu padidėjusį buto plotą ir 58 130 Lt už jai tenkančią kredito dalį pagal 1997 m. sausio 21 d. ir 1997 m. gruodžio 2 d. sutartis.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Ieškovas pareiškė du savarankiškus reikalavimus: 1) dėl atlyginimo už statybos metu padidėjusį buto plotą ir 2) dėl kredito dalies priteisimo.

Dėl atlyginimo už padidėjusį buto plotą

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 10 276,09 Lt už padidėjusį buto plotą, reikalavimą dėl kredito dalies priteisimo atmetė. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė ieškovas, atsakovė šio sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovo skundo argumentus pirmosios instancijos teismo priteistos sumos nedidino. Dėl statybos metu padidėjusio buto ploto ginčo nėra. Jo dydžio ir kainos nustatymas yra faktų klausimai, kurių pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nesprendžia, nes tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šio Kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjama byla nepriklauso nė vienai iš išvardytų kategorijų. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo taip pat nekonstatuota. Vertinant kasacinio skundo argumentus dėl priteistos sumos dydžio teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo neviršydamas apeliacinio skundo ribų. Minėta, kad apeliacinio skundo dėl to, jog už padidėjusį buto plotą pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę pinigų sumą, atsakovė nepadavė. Nesumokėdama už jai tekusį padidėjusį buto plotą, atsakovė be pagrindo įgijo turtą, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad už jį pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį atsakovė turi atlyginti ieškovui nuostolius tokiu dydžiu, kokiu ji praturtėjo. Priteistinos sumos dydis ir kaina, kurios pagrindu ji apskaičiuota, yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl kredito dalies priteisimo

              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 gegužės 31 d. nutarimo Nr. 428 2.1 punkte, kuriuo pakeistas Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 15 punktas, nustatyta, kad, bendrijai pastačius namą, kiekvienas jos narys, pasinaudojęs lengvatiniu kreditu butui statyti, privalo perimti jos lengvatinio kredito skolos dalį ir sudaryti lengvatinio kredito sutartis su banku. Taigi pagal tokį teisinį reglamentavimą bendrijos narys neatleidžiamas nuo skolos grąžinimo pagal bendrijos kredito sutartis, sudarytas su banku.

Bendrija 1996 m. gegužės 5 d. su rangovu UAB ,,Riteris“ sudarė statybos rangos sutartį dėl 11 aukštų 46 butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad Bendrija namo statybai paėmė lengvatinį banko kreditą ir jį panaudojo namo statybai.

Atsakovė 1995 m. spalio 18 d. ir 1997 m. vasario 28 d. su tuo pačiu rangovu UAB ,,Riteris“ sudarė atskiras buto statybos rangos sutartis.

Namo statybos užsakovė buvo Bendrija, taigi ji turėjo finansuoti namo statybą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad gautas kreditas buvo panaudotas kitiems tikslams, o ne namo statybai. Atsakovės, kaip atskiro buto užsakovės, įsipareigojimas rangovui negali būti aiškinamas atskirai nuo finansinių poreikių, susijusių su viso namo statybos reikmėmis.

              Imti banko kreditus buvo nuspręsta Bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose. Atsakovė buvo jos narė. Argumentai, kad susirinkimuose dalyvaudavo tik kaip stebėtoja, neturi reikšmės, nes pagal Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 15.1 punktą bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimų. Analogiška nuostata yra ir Bendrijos visuotiniame susirinkime 1993 m. lapkričio mėnesį patvirtintų Bendrijos įstatų 12 punkte. Taigi atsakovė turi tas teises ir pareigas, kurios atsiranda iš kreditų sutarčių. Viena iš pareigų yra kredito grąžinimas.

              Minėta, kad byloje nustatyta, jog banko suteiktas kreditas buvo panaudotas namo statybai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad negalima išskirti, kiek jo panaudota atskirai namo ir atskirai atsakovės buto statybai. Grąžintina kredito sumos dalis atsakovei perkelta Bendrijos visuotinio narių susirinkimo 1998 m. gruodžio 16 d. priimtu sprendimu (b. l. 178). Tuo pačiu sprendimu nutarta sudaryti skolos perkėlimo sutartis su 82 Bendrijos nariais. Taigi atsakovė turi pareigą atlyginti kredito dalį ir palūkanas. Jų dydį nustatė žemesniųjų instancijų teismai. Tai, kad su ieškovu nesudaryta skolos perkėlimo sutarties, nebuvo pagrindas priešieškiniui atmesti, nes, minėta, Vyriausybės nutarimo norma yra imperatyvi ir jos turi būti laikomasi. Atmetus ieškinį, atsakovei tenkančią kredito skolos dalį tektų grąžinti Bendrijai, t. y. kitiems jos nariams. Tokiu atveju teismo sprendimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų.

Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendime atsakovei pripažintos nuosavybės teisės į butą, neužkerta kelio klausimams, susijusiems su kredito dalies grąžinimu, spręsti, nes reikalavimo dėl kredito dalies priteisimo nebuvo pareikšta, ir tai konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 spalio 24 d. priimtoje nutartyje.

              CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais, o jo patikrinimo ribas apibrėžia apeliacinio skundo turinys. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali skirtingais motyvais padaryti tokias pačias arba net skirtingas galutines išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Neanalizuodama kiekvieno iš kasaciniame skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, materialinės teisės normas taikė tinkamai, todėl atsakovės kasacinis skundas netenkintinas, o šio teismo nutartis paliktina galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Zigmas Levickis

                                                                                                                                            Egidijus Laužikas

Aloyzas Marčiulionis