ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. vasario 17 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3741-1004/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ patikslintą ieškinį atsakovui A. T. dėl nuostolių priteisimo už neįvykdytą statybos rangos sutartį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aiba“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. T. 9 085,78 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį su individualia veikla užsiimančiu atsakovu A. T. žodžiu sudarė statybos rangos sutartį dėl statybos objekto – Operacijų valdymo pastato (750 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini), fasado įrengimo darbų. A. T. pageidavo gauti 9 000,00 Eur sumos avansą. Šalys susitarė, kad avansą ieškovė mokės dalimis, o atsakovas tinkamai ir kokybiškai atliks statybos darbus iki 2019 m. lapkričio pabaigos. Ieškovė 2019 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovui bankiniais pavedimais pervedė 9 000,00 Eur avansą darbų atlikimui. Jau nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iš tiesioginio užsakovo elektroniniu paštu sulaukdavo pretenzijų dėl objekte nevykdomų arba nekokybiškai vykdomų fasado darbų, kuriuos, pagal susitarimą įsipareigojo vykdyti atsakovas. Atsakovas patikino, kad darbus toliau vykdys, o defektus pašalins, tačiau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio A. T. pradėtus darbus statybos objekte nutraukė, neperdavė darbų dalies ir objekte nebesirodė bei atsisakė toliau vykdyti darbus ir šalinti trūkumus. Pastate langai nebuvo sudėti, bet tai netrukdė atsakovui vykdyti darbus. Atsakovas atliko apie pusė (380 kv. m) šalių sutartų fasado įrengimo darbų. Už darbus ieškovė atsakovui turėjo sumokėti apie 6 480,00 Eur, o sumokėjo 9 000,00 Eur avansą. Atsakovas sutartį darbų nebaigė, todėl darbus reikėjo perdaryti iš naujo.

3.       Dėl atsakovo paliktų daugybės darbų defektų ieškovė turėjo samdyti UAB „Ortakių sistemos“, kuri užbaigė fasado darbus ir pašalino atsakovo paliktus defektus, įvertintus 2020 m. sausio 10 d. aktu. Pažymėjo, kad dėl to patyrė 9 085,78 Eur (be PVM) išlaidų. Šios išlaidos yra nuostoliai, kurių ieškovė nebūtų patyrusi jeigu atsakovas būtų bendradarbiavęs, tinkamai įvykdęs įsipareigojimus ir kokybiškai užbaigęs fasado darbus, už kuriuos jam buvo sumokėta 9 000,00 Eur avansas, bei pašalinęs paliktus defektus. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų 9 085,78 Eur išlaidų yra priežastinis ryšys, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo. 

4.       Atsakovas A. T. prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio mėnesį su UAB „Aiba“ direktoriumi žodžiu susitarė, kad statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. lapkričio pabaigos atliks 750 kv. m išorės apdailos darbus, įrengiant ventiliuojamą paviršių. Šalių buvo sutarta, kad norint įsitikinti dėl atsakovo atliktų darbų kokybės, už darbus bus atsiskaitoma etapais, t. y. kronšteinų montavimas; vatos dėjimas dviem sluoksniais ir vėjo izoliacinės medžiagos montavimas, kampų montavimas; fasadinės plokštės montavimas. Buvo sutarta, kad tik ieškovei priėmus darbus, bus apmokėta bankiniais pavedimais. Šalys taip pat susitarė, jog atsakovas perduos ir ieškovė priims kokybiškai atliktus darbus, o nustatyti trūkumai bus šalinami atsakovo jėgomis ir lėšomis. Darbai bus atlikti ieškovės pateiktomis medžiagomis, tačiau kelis kartus ieškovė pateikė nekokybiškas medžiagas (išlenktas fasado apdailos plokštes).

5.       Atsakovas ieškovei darbus perdavė 2019 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, spalio mėnesio pradžioje, spalio mėnesio viduryje (du kartus) ir lapkričio mėnesio pabaigoje. Ieškovė priėmusi darbus, bankiniais pavedimais atliko 8 000,00 Eur sumos mokėjimus. Paskutinius atliktus darbus ieškovė priėmė 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tačiau už darbus, kurių vertė 1 500 Eur, nesumokėjo. Nurodė, jog per visą vykdomų darbų laikotarpį ieškovė nebuvo pateikusi tokių esminių atliktų darbų trūkumų, kurie yra nurodyti 2010 m. sausio 10 d. akte. Pažymėjo, jog kokybiškai atliko visus sutartus statybos darbus ir iš ieškovės negavo rašytinių pretenzijų, o 2010 m. sausio 10 d. objekto apžiūroje nedalyvavo, nes nebuvo apie tai informuotas. Šalys nebuvo sutarę, kad atsakovas sutvarkys angokraščius, kadangi susitarimo sudarymo ir darbų vykdymo metu objekte nebuvo langų. Paaiškino, kad angokraščiai tvarkomi tik uždėjus apdailos plokštes ir esant įdėtiems langams. Darbų atlikimo metu papildomai turėjo pjaustyti fasado plokštes, nes buvo nekokybiškos, kampai nuskilę. Darbo pabaigoje nebuvo langų, trūko specialios juostos angokraščių tvirtinimui. Nesutiko su ieškovės akte nurodytais defektais.

6.       Pažymėjo, kad nuo 2019 m. gruodžio mėnesio pradžios daugiau darbų neatliko, nes ieškovė vėlavo teikti medžiagas ir neatsiskaitė už 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje perduotus darbus. Papildė, jog šalys 2019 m. spalio mėnesį pasirašė statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų kitame objekte, už kurių atlikimą ieškovė 2019 m. spalio 24 d. pavedimu atsakovui sumokėjo 1 000 Eur, pavedime nurodant, kad tai apmokėjimas pagal Statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. T. 8 846,98 Eur nuostolių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8 846,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 887,52 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Aiba“. Likusioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo A. T. 199,00 Eur žyminį mokestį ir 5,10 Eur procesines dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

8.       Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. rugsėjo mėn. pradžioje žodžiu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo atlikti ieškovei (užsakovei) Operacijų valdymo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apie 750 kv. m fasado įrengimo darbus, o ieškovė įsipareigojo už 1 kv. m fasado įrengimo darbų sumokėti 18,00 Eur kainą. Atsakovui A. T., kuris yra individualios įmonės, vykdančios kitą specializuotą statybos veiklą, savininkas ieškovė sumokėjo 1 000,00 Eur avansą, 2019 m. rugsėjo 9 d. bankiniu pavedimu ieškovė pervedė atsakovui 1 500,00 Eur; 2019 m. spalio 3 d. – 1 500,00 Eur; 2019 m. spalio 17 d. – 3 000,00 Eur; 2019 m. spalio 22 d. – 2 000,00 Eur. Iš viso bankiniais pavedimais ieškovė pervedė atsakovui 9000,00 Eur sumą. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų, dėl kurių ieškovė patyrė 9 085,78 Eur nuostolių. 

9.       Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog iki nutrūkstant šalių sutartiniams santykiams reiškė priekaištus atsakovui dėl atliekamų darbų kokybės, nes jau nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iš tiesioginio užsakovo sulaukdavo pretenzijų elektroniniu paštu su nuotraukomis dėl objekte nevykdomų ar nekokybiškai vykdomų fasado darbų, kuriuos įsipareigojo vykdyti atsakovas. Nustatė, jog ir nutrūkus šalių sutartiniams santykiams, ieškovė, 2020 m. sausio 7 d. atsakovui registruotu paštu siuntė raginimą, kuriuo prašė atsakovą atvykti 2020 m. sausio 10 d., adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti ir įvertinti fasado darbų defektus.

10.       Teismo vertinimu, iki nutrūkstant šalių sutartiniams santykiams, atsakovas atliktų darbų tinkamai neperdavė, o ieškovė tinkamai nepriėmė. Todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad už darbus buvo atsiskaitoma etapais ir tik ieškovei priėmus darbus, už juos buvo atsiskaitomas bankiniais pavedimais. Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų negalima pašalinti.

11.       Pažymėjo, kad 2020 m. sausio 10 d. Operacijų valdymo pastato (duomenys neskelbtini), apžiūros ir defektų nustatymo akte nurodyti nustatyti darbų kokybės trūkumai: 1) Fasado apšiltinamas sluoksnis įrengtas nesilaikant STR reikalavimų: nepakankamas kiekis vatos tvirtinimo taškų, neapšiltinti, nesutvarkyti angokrasčiai. Nutarta: sutvirtinti apšiltinamąjį sluoksnį kad atitiktų STR reikalavimus. tinkamai apšiltinti angokrasčius sutvirtinant lipnia juosta. 2) Fasado laikantysis karkasas sumontuotas nesilaikant STR reikalavimų: montažiniai kampai sumontuoti kreivai, neišlaikant nei vertikalių nei horizontalių vientisų linijų. Profiliai sumontuoti kreivai nesilaikant tikslių atstumų su dideliais neleidžiamais nuokrypiais. Nutarta: Ištaisyti netinkamai sumontuotų karkasų permontuojant montažinius kampus bei profilius. 3) Fasado apdailinės plokštės sumontuotos nekokybiškai. Fasadas neturi vientisumo (blogai sumontuoto karkaso pasekmė). Nutarta: Išmontuoti visas įrengtas apdailinęs plokštes. Sumontuoti tik tinkamai įrengus laikantį karkasų. (Darbai atliekami nedelsiant).

12.       Teismas įvertinęs defektų nustatymo akte nurodytus trūkumus, atmetė atsakovo abstrakčius teiginius, jog nustatyti defektai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad nustatant Operacijų valdymo pastato fasado šiltinimo ir įrengimo defektus dalyvavo ne tik ieškovės ir UAB „Ortakių sistemos“ atstovai, tačiau ir užsakovo SEMI S. A. atstovas (J. R. R.). Teismui nekilo abejonių dėl akte nustatytų defektų, tačiau teismas nesutiko su defektais dėl nesutvarkytų angokraščių. Pažymėjo, kad šalindama atsakovo darbų trūkumus UAB „Ortakių sistemos“ pagal Lokalinę sąmatą atliko reikalingus darbus pagal jų apimtį ir kiekį, atliktų darbų ir išlaidų aprašymas atitinka nustatyto fasado broko ištaisymą. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl nekokybiškų fasado apdailos plokščių, nes šalindama statybos darbų trūkumus UAB „Ortakių sistemos“ nuimtas fasado plokštes vėl panaudojo. Pastebėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė vėlavo atsakovui pateikti medžiagas, reikalingas darbams atlikti.

13.       Teismas sutiko su atsakovu, kad angokraščiai turėjo būti sutvarkomi po langų įdėjimo. Langai objekte buvo įdėti jau nutrūkus šalių sutartiniams santykiams. Teismo vertinimu atsakovas negali būti atsakingas dėl 238,80 Eur (be PVM) vertės angokraščių plėvelinės izoliacijos įrengimo ir jų sutvirtinimo lipnia juosta, todėl sprendė kad ieškovė neįrodė, jog angokraščių brokas yra susijęs su atsakovo vykdytais fasado šiltinimo darbais, atsižvelgiant į tai, 238,80 Eur suma sumažino ieškovės paskaičiuotų nuostolių sumą.

14.       Teismas sprendė, kad ieškovė būdama profesionalia statytoja, sudariusi žodinę statybos rangos sutartį su atsakovu nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga siekdama priimti darbus etapais ir užfiksuoti atsakovo padarytus darbų trūkumus, dėl to turi prisiimti dalį atsakomybės už kilusius padarinius. Teismo vertinimu, atsakovas 2019 m. lapkričio mėnesį nutraukdamas pradėtus statybos darbus objekte, neperduodamas dalies darbų ir objekte nebesirodydamas bei atsisakydamas toliau vykdyti darbus ir šalinti trūkumus, tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos (CK 6.691 straipsnis).

15.       Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė sąlygas rangovo civilinei atsakomybei dėl 8846,98 Eur (be PVM) žalos, padarytos netinkamai atlikus žodžiu sutartus statybos rangos darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB ,,Aiba“ iš atsakovo A. T. priteista
8 846,98 Eur nuostoliai ir 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: t. y. patikslinto ieškinio dalį dėl atsakovui A. T. pareikšto šio reikalavimo atmesti. Taip pat prašė iš ieškovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus ir pripažindamas, kad apeliantas darbus atliko nekokybiškai ir dėl to buvo padaryta 8 846,98 Eur žala ieškovei, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklę.

16.2.       Nesutinka su teismo išvada, kad iki nutrūkstant šalių sutartiniams santykiams atsakovas atliktų darbu tinkamai neperdavė, o ieškovė tinkamai nepriėmė. Nurodė, kad ieškovė UAB „Aiba“ ir apeliantas A. T. 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje žodžiu sudarė statybos rangos sutartį pagal kurią sutarė, kad apeliantas iki 2019 m. lapkričio pabaigos atliks apie 750 kv. m. Operacijų valdymo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorės apdailos darbus, įrengiant ventiliuojamą paviršių. Taip pat sutarė, kad darbai bus atliekami etapais, t. y. kronšteinų (karkaso) montavimą; vatos dėjimas 2 (dviem) sluoksniais ir vėjo izoliacinės medžiagos montavimas, kampų montavimas; fasadinės plokštės montavimas. Be to, sutarė, kad už darbus apeliantui mokama, kai ieškovė atliktus darbus pripažins tinkamai atliktus ir juos priims. Taigi, ieškovė turėjo teisę nepriimti apelianto atliktų darbų. Apeliantas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, darbus perduodavo UAB „Aiba“ atstovui, kuris atliktus darbus įvertinęs, juos priėmė ir tik po buvo darbų priėmimo buvo atliekami apmokėjimai. Apeliantas atliktus darbus ieškovei perdavė 2019 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, ieškovė juos priėmė ir 2019 m. rugsėjo 9 d. atliko 1 500 Eur mokėjimą į apelianto banko sąskaitą; atliktus darbus ieškovei perdavė 2019 m. spalio mėnesio pradžioje, ieškovė juos priėmė ir 2019 m. spalio 4 d. atliko 1 500 Eur mokėjimą į atsakovo banko sąskaitą; atliktus darbus ieškovei perdavė 2019 m. spalio mėnesio viduryje, ieškovė juos priėmė ir 2019 m. spalio 17 d. atliko 3 000 Eur mokėjimą į atsakovo banko sąskaitą; atliktus darbus ieškovei perdavė 2019 m. spalio mėnesio viduryje, ieškovė juos priėmė ir 2019 m. spalio 23 d. atliko 2 000 Eur mokėjimą į atsakovo banko sąskaitą. 

16.3.       Ieškovė per visą vykdomų darbų laikotarpį, iki pat sutarties nutraukimo, nebuvo pateikusi apeliantui jokių esminių atliekamų / atliktų darbų trūkumų (defektų),  nebuvo pateikta jokių nurodymų ar pastabų iš užsakovo ispanų bendrovės SEMI A.S. dėl atliktų darbų netinkamos kokybės. Tai patvirtina teismo posėdyje apklaustas ispanų bendrovės SEMI A.S. atstovas J. R. R., kuris nurodė, kad A. T. pradžioje dirbo gerai, tačiau išorinė panelė (fasado plokštės) buvo išlinkusi kadangi ji gulėjo apie 6 mėnesius ant žemės. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas vykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl turėjo teisę pagal rangos sutartį gauti užmokestį iš ieškovės UAB „Aiba“ už atliktus darbus.

16.4.       Pažymėjo, kad mokėjimo pavedimų paskirtyje buvo nurodoma „Indv. veiki.“, toks mokėjimo paskirties įvardijimas, nei pagal tiesiogine prasme, nei pagal perkeltine prasme ir nei pagal šios sutarties šalių susitarimą negali būti nelaikoma „Avansu“ ar „Avansiniu mokėjimu“, kaip norima pateikti ieškinyje, o vėliau patikslintame ieškinyje, kad buvo mokamas avansas. UAB „Aiba“ banko išrašuose pavedimai, kurie buvo atliekami kaip avansas ar avansinis mokėjimas, mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansas pagal sutartį“, „Avan“. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų, nurodymų ar pan.), t. y. pavedimo pagrindo, kad mokėjimo pavedimai apeliantui buvo atlikti kaip avansas darbų atlikimui. Apelianto manymu, šios faktinės aplinkybės pagrįstai leidžia konstatuoti, kad ieškovė atliktus darbus priėmė ir už juos apmokėjo, pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė. Todėl apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimų, kad apeliantas atliktų darbų tinkamai neperdavė, o ieškovė tinkamai nepriėmė.

16.5.       Nurodė, kad objekte nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigos medžiagų tiekimas pradėjo vėluoti, kelis kartus buvo pateiktus nekokybiškos medžiagos. Apeliantas apie tai informavo UAB „Aiba“ direktorių I. B. ir nurodė, kad jis objekte priverstas būti be darbo veltui (t.y. prastovose) laukiant pažadėtų medžiagų. Direktorius I. B., kuris taip pat yra ir UAB „Ortakių sistemos“ vadovas, nurodė, kad yra atsiradusių nenumatytų sunkumų tiekiant medžiagas ir pasiūlė apeliantui pasirašyti statybos darbų sutartį dėl kito objekto – „Maitinimo paskirties pastato Šiaulių m. sav., Gumbinės g. 3“. 2019 m. spalio 1 d. A. T. pasirašant Statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Ortakių sistemos“, I. B. nurodė, kad apeliantas kokybiškai ir laiku atlieka prisiimtus fasado įrengimo (apšiltinimo) darbus, todėl jam ir siūlo atlikti „Maitinimo paskirties pastato“ apšiltinimo darbus, kol nėra laiku tiekiamos medžiagos. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes šalių buvo sutartą dėl kito objekto statybos rangos darbų, tačiau ši aplinkybė nors ir netiesiogiai, tačiau objektyviai leidžia daryti išvadas, kad apeliantas darbus objekte atliko kokybiškai, nes priešingu atveju UAB „Aiba“ direktorius I. B. jam nebūtų siūlęs sudaryti kitą sutartį dėl pastato fasado apšiltinimo darbų. Apeliantas darbus objekte vykdydavo pagal ieškovės UAB „Aiba“ atstovo pateiktus nurodymus, todėl konstatuoti, kad apeliantas vykdydamas darbus padarė esminių trūkumų (defektų) nėra pagrindo.

16.6.       Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad apeliantas nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Kai ieškovas pagal sutartą darbų atlikimo grafiką vėlavo tiekti medžiagas, dalis pateiktų medžiagų, tokių kaip fasado apdailos plokštės buvo nekokybiškos (išlenktos). Apeliantui paaiškinus, kad tokias plokštes dėti negalima, ieškovė nurodė jas montuoti ant fasado nuo viršutinės dalies (ne iš apačios, kaip priimta, o nuo pastato viršaus) motyvuodama tuo, kad reikia kuo greičiau priduoti darbus užsakovui ispanų bendrovei SEMI A.S. Apeliantas visuomet informuodavo ieškovę apie darbų eigą objekte ir tiekiamų medžiagų kokybiškumą (ar nekokybiškumą). Pažymėjo, kad informacija buvo teikiama žodžiu, o ne raštu negali būti laikoma kaip bendradarbiavimo pareigos nevykdymas iš apelianto pusės.

16.7.       Pažymėjo, kad apeliantui apie 2020 m. sausio 10 d. atliekama Objekto apžiūra dėl defektų nustatymo nebuvo žinoma, nors byloje yra pateiktas pašto kvitas apie reikalavimą atvykti į objektą 2020 m. sausio 10 d. dalyvauti nustatant ir įvertinant fasado darbų defektus. Pranešimas jam įteiktas nebuvo. Operacijų valdymo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir defektų nustatymo aktą pasirašė UAB „Ortakių sistemos“ komercijos direktorius D. L., UAB „Aiba“ darbų vadovas A. B. ir ispanų bendrovės SEMI A.S. atstovas J. R. R. Akcentavo, kad būtina įvertinti tą aplinkybę, kad UAB „Aiba“ direktorius I. B. tuo metu buvo ir UAB „Ortakių sistemos“ direktoriumi, todėl laikyti defektų nustatymo akte nustatytus trūkumus objektyviais, kai apžiūra atliko UAB „Aiba“ ir UAB „Ortakių sistemos“ atstovai, kuriems vadovauja tas pats direktorius I. B., nėra pagrindo, juo labai, kad objekte darbus vėliau pabaigė atlikti UAB „Ortakių sistemos“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „P3 sistemos“).

16.8.       Apelianto manymu, teismas vertindamas dėl sutartų darbų atlikimo eigos ir apmokėjimą už juos, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Nors teismas sprendime  nurodė, kad nėra reiškiami ir nagrinėjami ieškovės reikalavimai dėl avanso priteisimo, tačiau nepripažinus, kad darbai buvo atliekami etapais taip ir liko neaišku už ką ir kokiu pagrindu buvo atliekami bankiniai mokėjimai apeliantui, kas leidžia daryti pagrįsta išvada, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatskleidė bylos esmės.

16.9.       Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje apelianto pateiktus įrodymus, patvirtinančius reikšmingas faktines aplinkybes dėl atliktų darbų kokybės, perdavimo ir priėmimo, klaidingai konstatuodamas, kad atsakovas darbus atliko nekokybiškai ir jų tinkamai neperdavė, todėl nebuvo teisingai išspręstas šalių ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Toks pažeidimas lėmė netinkamą materialinės teisės normų pritaikymą, dėl kurio iš apelianto žalos atlyginimas ieškovei UAB „Aiba“ priteistas nepagrįstai, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis dėl 8 846,98 Eur nuostolių ir 6 procentų metinių palūkanų priteisimo naikintina.

16.10.       Pažymėjo, kad patikslinto ieškinio pagrindas yra avanso sumokėjimas ir kokybiškai neatlikti darbai bei ieškovės patirti 9 085,78 Eur nuostoliai. Patikslintu ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo 9 085,78 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Iš tokia apimtimi suformuluoto ieškinio turinio neaišku ko ieškovė reikalauja, ar priteisti grąžinti avansą ar sumokėti nuostolius. Tokie neaiškumai ir ieškinio dalyko neapibrėžtumas neleido apeliantui tinkamai parengti atsikirtimus į ieškinio turinį ir pateikti reikiamus įrodymus, ir tuo šiame procese buvo pažeisti lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.

17.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Aiba“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir iš apelianto priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Nesutinka su apelianto skunde nurodytais motyvais, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), išorės apdailos darbus, įrengiant ventiliuojamą paviršių perdavė ieškovės atstovui, kuris atliktus darbus įvertindavo ir priimdavo, o po to atlikdavo mokėjimą, ir darbų atlikimo metu iki sutarties nutraukimo ieškovė nebuvo pareiškusi pretenzijų dėl esminių atliekamų/ atliktų darbų trūkumų.

17.2.                      Pažymėjo, kad ieškovė UAB „Aiba“ objekte veikė, kaip generalinis rangovas. Ieškovės tiesioginis užsakovas buvo ispanų bendrovė SEMI A.S. Ieškovė iš užsakovo kiekvieną mėnesį iki 2020 m. gruodžio mėn. (imtinai) gaudavo elektroniniu paštu pretenzijas dėl objekte nevykdomų arba nekokybiškai vykdomų darbų, kuriuos subrangos pagrindu įsipareigojo įvykdyti apeliantas. Ieškovas nedelsiant apie šias pretenzijas informuodavo apeliantą, todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškovė jam nepateikė pretenzijų dėl darbų trūkumų neatitinka tikrovės ir laikytini visiškai nepagrįstais. Ieškovė kvietė apeliantą atvykti ir kartu dalyvauti nustatant jo palikto darbų rezultato vertę ir darbų defektus, tačiau apeliantas su ieškove nebendradarbiavo ir į apžiūrą neatvyko.

17.3.                      Pabrėžė, kad apelianto atliktų darbų trūkumus neginčijamai įrodo 2020 m. sausio 10 d. Objekto apžiūros ir defektų nustatymo aktas, kuriuo buvo nustatyti defektai: 1) Fasado apšiltinamas sluoksnis įrengtas nesilaikant STR reikalavimų: nepakankamas kiekis vatos tvirtinimo taškų, neapšiltinti, nesutvarkyti angokrasčiai. Nutarta: sutvirtinti apšiltinamąjį sluoksnį kad atitiktų STR reikalavimus. tinkamai apšiltinti angokrasčius sutvirtinant lipnia juosta. 2) Fasado laikantysis karkasas sumontuotas nesilaikant STR reikalavimų: montažiniai kampai sumontuoti kreivai, neišlaikant nei vertikalių nei horizontalių vientisų linijų. Profiliai sumontuoti kreivai nesilaikant tikslių atstumų su dideliais neleidžiamais nuokrypiais. Nutarta: Ištaisyti netinkamai sumontuotų karkasų permontuojant montažinius kampus bei profilius. 3) Fasado apdailinės plokštės sumontuotos nekokybiškai. Fasadas neturi vientisumo (blogai sumontuoto karkaso pasekmė). Nutarta: Išmontuoti visas įrengtas apdailinęs plokštes. Sumontuoti tik tinkamai įrengus laikantį karkasų. (Darbai atliekami nedelsiant).

17.4.                      Atkreipė dėmesį, kad apeliantas, žinodamas, kad jis neatliko visų darbų ir matydamas, kad jo atlikti darbai yra su esminiais defektais, kurių šalinimas iš jo pareikalautu didelių išlaidų, nuo 2019 m. lapkričio pabaigos atsisakė vykdyti darbus ir šalinti trūkumus. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog apeliantas nevykdė susitarimo dėl darbų atlikimo, patvirtina ir tai, kad apeliantas į bylą nėra pateikęs darbų priėmimo-perdavimo aktų.

17.5.                      Ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atlikus įrodymų vertinimą byloje įrodyta, jog iki nutrūkstant šalių sutartiniams santykiams, ieškovė reiškė pretenzijas apeliantui dėl atliekamu darbų kokybės, iki nutrūkstant šalių sutartiniams santykiams apeliantas atliktų darbų tinkamai neperdavė, o ieškovė dėl paties neperdavimo fakto bei darbų trūkumų ir defektų negalėjo jų tinkamai priimti.

17.6.                      Pažymėjo, kad apelianto nurodytą aplinkybę, kaip savo darbų geros kokybės įvertinimo įrodymą nurodė, jog ieškovė kaip jam tinkamai vykdančiam darbus rangovui, 2019 m. spalio mėnesį pasiūlė vykdyti darbus kitame objekte, teismas vertindamas šį apelianto argumentą, visiškai pagrįstai jį pripažino kaip teisiškai nereikšmingą, sprendžiant apie apelianto atliktų darbu kokybę, kadangi 2019 m. spalio mėnesį apeliantas dar nebuvo atlikęs net pusės sutarto darbu kiekio objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovė, siūlydama vykdyti darbus kitame objekte, dar nebuvo nustačiusi apelianto darbų vykdyme esminių defektų ir jo netinkamumo darbų vykdymo. 

17.7.                      Nesutiko su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovei nepamokėjus už 2019 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus, sutartis buvo nutraukta 2019 m. gruodžio mėn., bei tai, kad apeliantas darbus perduodavo ieškovės atstovui, kuris atliktus darbus įvertindavo ir juos priimdavo bei atlikdavo bankinius pavedimus už atliktus darbus.

17.8.                      Pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog atlikti bankiniai pavedimai laikytini ne mokėjimais už atliktus darbus, taip juos priimant, tačiau tai buvo avansiniai mokėjimai, kadangi apeliantas pageidavo gauti 9 000 Eur avansą. Atkreipė dėmesį, kad mokėjimu paskirtyse nėra jokios informacijos apie tai, kad mokama už atliktus ir priimtus darbus. Avansiniai mokėjimai jokiu būdu negali būti laikomi kaip patvirtinantys aplinkybę, jog ieškovė priimdavo apelianto atliktus darbus.

17.9.                      Nurodė, kad tiek teisės aktuose, tiek kasacinio teismo suformuotoje praktikoje darbų atlikimas yra siejamas su atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymu. Apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių darbų priėmimo-perdavimo aktų, kurie patvirtintų jog darbai buvo atlikti be ieškovė nustatytų ir įvardytų defektų, kuriuos šalindama ieškovė patyrė ieškinyje nurodytos nuostolius.

17.10.                      Atkreipė dėmesį, kad apeliantas gavęs avansą nė karto neišrašė ieškovei sąskaitos faktūros, taip po darbų atlikimo įforminant gautą avansą. Individualią veiklą vykdančiam asmeniui prieš gaunant avansą neprivalu išrašyti išankstinės sąskaitos faktūros. Tačiau, jei kaip teigia apeliantas, kad ieškovės atlikti mokėjimai nebuvo avansas, o buvo užmokestis už atliktą darbą, apeliantas privalėjo gautus pinigus įforminti sąskaita faktūra, kuri patvirtintų jo įvykdytus juridinę reikšmę turinčius veiksmus – atliktus darbus, jų perdavimą ir ieškovės prievolę atsiskaityti.

17.11.                      Nesutiko su apelianto argumentais, kad dėl netinkamai suformuluotų ieškinio reikalavimų, buvo suvaržytos jo procesinės teisės atsikirsti į patikslintą ieškinį. Pažymėjo, kad patikslintu ieškiniu nebuvo iš esmės keičiamas nei pirminio ieškinio faktinis pagrindas, nei dalykas. Kaip pirminiame, taip ir patikslintame ieškinyje buvo nurodomi tie patys apelianto neteisėti veiksmai, vykdant susitarimą dėl darbų atlikimo, t. y. nekokybiškų darbų, paliktų defektų ir dėl to susidariusių nuostolių priteisimo. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė aiškiai suformavo ieškinio pagrindą – priteisti piniginę sumą dėl nekokybiškai atliktų darbų ir dėl to atsiradusių ieškovo išlaidų. Apeliantas suprato jam reiškiamus reikalavimus, nes pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nei atsiliepime, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad dėl patikslinto ieškinio apteikimas jam sutrukdė atsikirsti į ieškovo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

18.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19.                      Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Aiba“ ir atsakovo A. T. 2019 m. rugsėjo mėn. pradžioje žodžiu sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo atlikti ieškovei (užsakovei) Operacijų valdymo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), apie 750 kv. m fasado įrengimo darbus, o ieškovė įsipareigojo už 1 kv. m fasado įrengimo darbų sumokėti 18,00 Eur. 2019 m. spalio 24 d. UAB „Aiba“ bankiniu pavedimu A. T., kuris nuo 2019 m. gegužės 20 d. yra individualios įmonės, vykdančios kitą specializuotą statybos veiklą, savininkas, sumokėjo 1000,00 Eur avansą. 2019 m. rugsėjo 9 d. bankiniu pavedimu UAB „Aiba“ pervedė A. T. 1 500,00 Eur; 2019 m. spalio 3 d. – 1 500,00 Eur; 2019 m. spalio 17 d. – 3 000,00 Eur; 2019 m. spalio 22 d. – 2 000,00 Eur. Viso bankiniais pavedimais UAB „Aiba“ pervedė A. T. 9000,00 Eur sumą. Ieškovė 2020 m. (tekste – 2010 m.) sausio 7 d. raginimu, siųstu registruotu paštu, kvietė atsakovą atvykti dalyvauti 2020 m. sausio 10 d., adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti ir įvertinti fasado darbų defektus. 2020 m. sausio 10 d., dalyvaujant UAB „Ortakių sistemos“ komercijos direktoriui D. L., UAB „Aiba“ vadovui A. B. ir Semi S.A.QS vadybininkui J. R. R., sudarytas Operacijų valdymo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir defektų nustatymo aktas. 2020 m. vasario 4 d. raginimu, siųstu registruotu paštu, atsakovas A. T. buvo raginamas grąžinti 9 000,00 Eur avansą ieškovei UAB „Aiba“, nes nebuvo atlikti pagal susitarimą sutarti darbai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Sudaryta lokalinė sąmata, pagal 2019 m. kovo mėn. kainas, fasado broko ištaisymui (duomenys neskelbtini), 9 085,78 Eur (be PVM) sumai. 2020 m. kovo 5 d. ieškovė ir UAB „Ortakių sistemos“ pasirašė Galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą dėl UAB „Ortakių sistemos“ atliktų darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 19 d. UAB „Ortakių sistemos“ („P3 sistemos) išrašė PVM sąskaita faktūrą Nr. ORT063 9 085,78 Eur sumai (be PVM) už atliktus fasado darbus ir trūkumų šalinimą. Statybos rangos sutartimi sudaryta tarp SEMI A. S. ir UAB „Aiba“, ieškovė įsipareigojo atlikti darbus fasado ir konstrukcinių darbų Operacijų valdymo pastate. 2019 m. spalio 10 d. – lapkričio 13 d. elektroniniais laiškais Semi S.A.QS reiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų kokybės, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „Ortakių sistemos“ ir A. T. 2019 m. spalio 1 d. sudarė Statybos darbų sutartį dėl maitinimo paskirties pastato rangos darbų.

         Dėl patikslinto ieškinio pagrindo

17.                      Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas neaiškiai suformulavo patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, dėl ko jis negalėjo tinkamai parengti atsikirtimus į ieškinį ir pateikti įrodymus. Patikslinto ieškinio pagrindas yra avanso sumokėjimas ir kokybiškai neatlikti darbai bei ieškovės patirti 9 085,78 Eur nuostoliai, todėl apeliantui neaiškus ieškovės reikalavimas: ar reikalauja priteisti sumokėtą avansą ar sumokėti nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai nepagrįsti.

18.                       Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

19.                      Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

20.                      Reikalavimą priteisti 9 085,78 Eur sumą, ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad ji pagal žodinę Sutartį sumokėjo atsakovui avansą už atliekamu darbus, o atsakovas įsipareigojo darbus Objekte atlikti kokybiškai, tačiau atsakovas gavęs avansą savo pareigos tinkamai neįvykdė, darbus atliko nekokybiškai ir jų neužbaigė, dėl ko ieškovė turėjo savo lėšomis pašalinti atsakovo atliktų darbų defektus. Dėl defektų šalinimo ieškovė patyrė nuostolius, kurie iš esmės sutampa su atsakovui išmokėta bendra avanso suma. Ieškovė patikslintame ieškinyje nereikalauja iš atsakovo priteisti sumokėtos avanso sumos, tačiau avanso sumokėjimo aplinkybėmis, įrodinėja atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y., kad atsakovas, pagal Sutartį gavęs avansą, pažeidė pareigą atlikti Objekte darbus kokybiškai ir tinkamai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad patikslinto ieškinio pagrindas ir dalykas (siekiamas materialinis teisinis rezultatas) yra aiškūs – ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti nuostolius, kurie susidarė dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų ir paliktų defektų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, teikė byloje įrodymus ir nekėlė klausimo dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumų. Apelianto argumentai, kad dėl ieškinio pagrindo neaiškumo ir ieškinio dalyko neapibrėžtumo, jis negalėjo tinkamai parengti atsikirtimus į ieškinį ir pateikti reikiamus įrodymus, dėl ko buvo pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, visiškai nepagristas.

Dėl darbų priėmimo pagal rangos sutartį

21.                      Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.681 straipsnio 1 dalis).

22.                      CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). 

23.                      Pažymėtina, kad sprendžiant dėl darbų kokybės, tai kasacinis teismas yra nurodęs, jog kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

24.                      Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis). Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (4 dalis).

25.                      Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuria buvo sutarta, kad atsakovas atliks darbus Objekte, o ieškovė sumokės atsakovui iki darbų pradžios 1 500 Eur avansą ir vėliau dalimis sumokės 7 500 Eur sumą. Šalys sutarė, kad darbai bus vykdomi iki 2019 m. lapkričio pabaigos. Atsakovas 2019 m. spalio mėnesį pradėjo vykdyti rangos darbus. Ieškovė iki atsakovui pradedant dirbti Objekte 2019 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 1 500 Eur sumą. Vėliau daliniais mokėjimais, atliktais 2019 m. spalio 4 d., 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. spalio 24 d. ieškovė atsakovui sumokėjo likusią 7 500 Eur sumą. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovė tik priėmusi atliktus Objekte darbus, atlikdavo mokėjimus bankiniu pavedimu ir per visą darbų vykdymo laikotarpį nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, o atlikti ieškovės mokėjimai patvirtina, įvykusį darbų priėmimą ir, kad darbai buvo atlikti kokybiškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

26.                      Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (CK 6.662, 6.694 straipsniuose). Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). 

27.                      Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo pasirašiusios darbų priėmimo-perdavimo aktų (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), be to iš bylos duomenų akivaizdu, kad Objekte darbai nebuvo baigti, todėl ieškovės atlikti mokėjimai atsakovui laikytini ne apmokėjimais už darbą, bet avansiniais mokėjimais.

Dėl atliktų darbų kokybės

28.                      CK 6.659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.

29.                      Nagrinėjamu atveju, atsakovas yra asmuo, kuris verčiasi individualia statybos veikla, todėl laikomas verslininku. Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės, taigi, žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją. Be to, CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įpareigoja rangovą imtis priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, šios rangovo pareigos veikti neribojamos nei CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų kliūčių, nei priemonių joms pašalinti sąrašu.

30.                      Apeliantas skunde teigia, kad ieškovė vėlavo teikti medžiagas, be to jis informavo ieškovę, kad fasado apdailos plokštės nekokybiškos, tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių šias apelianto nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos (CK 6.691 straipsnis).

31.                      Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

32.                      Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė byloje iš esmės jokių įrodymų, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus, kad jis informavo ieškovę apie nekokybiškas medžiagas, bei tai, kad laiku nebuvo pristatytos reikiamos medžiagos, todėl atsakovas negali remtis šiomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl atliktų darbų kokybės (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.                      Atsakovas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog jam ieškovės vadovas pasiūlė sudaryti sutartį dėl kitame objekte darbų atlikimo, neturi teisinės reikšmės, kadangi ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad apeliantas Objekte darbus atliko kokybiškais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 1 d. apeliantas ir UAB „Ortakių sistemos“, atstovaujamos direktoriaus I. B., sudarė statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Maitinimo paskirties pastato Šiaulių m., Gumbinės g. 3 rangos darbų. I. B. taip pat yra ir UAB „Aiba“ direktorius. Atsakovo nurodytų aplinkybių, kad šią sutartį UAB „Ortakių sistemos“ sudarė dėl to, kad jis kokybiškai atliko darbus pagal Sutartį sudaryta su UAB „Aiba“ byloje nėra, be to nauja sutartis sudaryta ne su ieškove ir dėl kito statybos objekto, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus dėl naujos sutarties sudarymo vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės.

34.                      Apeliantas ginčija 2020 m. sausio 10 d. Operacijų valdymo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir defektų nustatymo aktą, motyvuodamas tuo, kad negalima šiame akte nustatytus trūkumus laikyti objektyviais, kadangi objekto apžiūrą atliko UAB „Aiba“ ir UAB „Ortakių sistemos“ atstovai, kuriems vadovauja tas pats direktorius I. B., be to apeliantui nebuvo pranešta, kad bus nustatinėjami Objekto defektai.

35.                      Byloje esantis 2020 m. (tekste – 2010 m.) sausio 7 d. raginimas patvirtina, kad ieškovė registruotu laišku, išsiųstu 2020 m. sausio 7 d. pranešė apeliantui, jog jis yra kviečiamas dalyvauti 2020 m. sausio 10 d., adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti ir įvertinti fasado darbų defektus. Minėtas pranešimas išsiųstas apeliantui adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tokį pat savo gyvenamosios vietos adresą apeliantas yra nurodęs apeliaciniame skunde, todėl apelianto argumentai, kad jis negavo pranešimo dalyvauti defektų nustatyme, laikytini kaip nepagrįstais.

36.                      2020 m. sausio 10 d., dalyvaujant UAB „Ortakių sistemos“ komercijos direktoriui D. L., UAB „Aiba“ vadovui A. B. ir Semi S.A.QS vadybininkui J. R. R., sudarytas Operacijų valdymo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir defektų nustatymo aktas. Šiame akte nustatyti defektai: 1) Fasado apšiltinamas sluoksnis įrengtas nesilaikant STR reikalavimų: nepakankamas kiekis vatos tvirtinimo taškų, neapšiltinti, nesutvarkyti angokrasčiai. Nutarta: sutvirtinti apšiltinamąjį sluoksnį kad atitiktų STR reikalavimus. tinkamai apšiltinti angokrasčius sutvirtinant lipnia juosta. 2) Fasado laikantysis karkasas sumontuotas nesilaikant STR reikalavimų: montažiniai kampai sumontuoti kreivai, neišlaikant nei vertikalių nei horizontalių vientisų linijų. Profiliai sumontuoti kreivai nesilaikant tikslių atstumų su dideliais neleidžiamais nuokrypiais. Nutarta: Ištaisyti netinkamai sumontuotų karkasų permontuojant montažinius kampus bei profilius. 3) Fasado apdailinės plokštės sumontuotos nekokybiškai. Fasadas neturi vientisumo (blogai sumontuoto karkaso pasekmė). Nutarta: Išmontuoti visas įrengtas apdailinęs plokštes. Sumontuoti tik tinkamai įrengus laikantį karkasų. (Darbai atliekami nedelsiant). 

37.                      Pažymėtina, kad apeliantas nors ir ginčijo defektų aktą, tačiau konkrečiai nenurodė, su kokiais nustatytais defektais nesutinka, vien ta aplinkybė, kad sudarant šį aktą dalyvavo UAB „Aiba“ ir UAB „Ortakių sistemos“ atstovai, kuriems vadovauja tas pats direktorius I. B., nesudaro pagrindo defektų aktą laikyti netinkamu įrodymu, vertinant atsakovo atliktų darbų kokybę. Apeliantas siekdamas paneigti šiame akte užfiksuotas aplinkybes, turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę dėl atliktų darbų kokybės, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 2020 m. sausio 10 d. Operacijų valdymo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir defektų nustatymo aktas įrodo, kad apelianto atlikti darbai buvo su trūkumais. Apeliantas skunde neginčija, kad jam ieškovė siūlė savo lėšomis ištaisyti defektus.

38.                      Pažymėtina, kad pagal Statybos rangos sutartį, sudarytą tarp SEMI A. S. ir UAB „Aiba“, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti darbus fasado ir konstrukcinių darbų Operacijų valdymo pastate, ieškovė Objekte veikė kaip generalinis rangovas. Ieškovės tiesioginis užsakovas ispanų bendrovė Semi S.A.QS, kuri nuo 2019 m. spalio iki gruodžio mėnesio elektroniniais laiškais reiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų kokybės, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kur darbus generalinio rangovo UAB „Aiba“ užsakymu pagal Sutartį atliko apeliantas. Minėtos užsakovo ispanų bendrovė SEMI A. S siųstos ieškovei, kaip generalinei rangovei, pretenzijos taip pat patvirtina, kad apeliantas netinkamai atliko Sutartimi sutartus Objekte darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad jis pagal Sutartį darbus Objekte atliko tinkamai, o nustatyti darbų defektai buvo susidarę ne dėl apelianto kaltės.

39.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas trūkumų ištaisymo išlaidų dydžiui nustatyti, neteikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, susijusių su trūkumų atsiradimo priežastimi, pobūdžiu, jiems pašalinti reikalingų atlikti veiksmų ir jų vertės nustatymu ir pan. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Sudaryta lokalinė sąmata, pagal 2019 m. kovo mėn. kainas, fasado broko ištaisymui (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 5 d. ieškovės ir UAB „Ortakių sistemos“ pasirašytu Galutiniu darbų perdavimo-priėmimo aktu dėl UAB „Ortakių sistemos“ atliktų darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 19 d. UAB „Ortakių sistemos“ („P3 sistemos) išrašyta PVM sąskaita faktūrą Nr. ORT063 9 085,78 Eur sumai (be PVM) už atliktus fasado darbus ir trūkumų šalinimą, bei įvertinęs tai, kad langai objekte buvo įdėti jau nutrūkus šalių sutartiniams santykiams ir atsakovas negali būti atsakingas dėl 238,80 Eur (be PVM) vertės angokraščių plėvelinės izoliacijos įrengimo ir jų sutvirtinimo lipnia juosta, pagrįstai sprendė, kad ieškovė patyrė 8846,98 Eur nuostolių, sumokėdama UAB „Ortakių sistemos“ už apelianto darbo defektų atliekant fasado trūkumų ištaisymo darbus. 

40.                      Taigi, kaip minėta civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodymai vertinami tikėtinumo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino visumą byloje esančių įrodymų ir padarė pagrįstas išvadas.

41.                      Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvų nėra tikslinga kartoti.

Dėl bylos procesinės baigties

42.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už atliktų darbų kokybę, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

43.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44.                      Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 762,10 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, taip pat atsižvelgiant į procesinio dokumento turinį, galimai sugaištą laiką, teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aiba“, juridinio asmens kodas 3014257262, iš apelianto A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 762,10 Eur (septinių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai         Egidijus Mockevičius

Birutė Simonaitienė

          Vilija Valantienė