Civilinė byla Nr. e2-145-856/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00066-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.2; 2.6.8.11.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. sausio 24 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,

sekretoriaujant Redai Krisiukėnienei, Justinai Samuilei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ atstovams advokatams T. V. ir D. S.,

atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovams (duomenys neskelbtini) Ž. Š. ir advokatei G. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dėl pripažinimo neįgijus teisės vienašališkai nutraukti sutartį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NEG Recycling“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir ŠRATC), kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti šalių 2013 m. gruodžio 2 d. sudarytą viešojo pirkimo - pardavimo „Projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimo sutartį“ 2021 m. gegužės 3 d. atsakovės rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais pagrindais bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškinyje nurodė, jog 2013 metais laimėjo atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą dėl projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimo, kuriuo įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir 10 metų eksploatuoti Šiaulių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (toliau - ir MBA įrenginius). Vadovaujantis pačios atsakovės parengtuose viešojo pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais, suprojektavus ir pačiai atsakovei patvirtinus parengtą MBA įrenginių techninį projektą bei užbaigus MBA įrenginių statybos darbus, tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. kovo 31 d. buvo pasirašytas MBA įrenginių eksploatacijos pradžios aktas Nr. 1 ir pradėtos teikti Pagrindinėje sutartyje numatytos mišrių komunalinių atliekų (toliau – ir MKA) apdorojimo MBA įrenginiuose paslaugos. Ieškovei jau pradėjus teikti MKA apdorojimo MBA įrenginiuose paslaugas, siekiant užtikrinti geresnį Lietuvos Respublikos valstybinio atliekų tvarkymo plano uždavinių įgyvendinimą, atsakovė paskelbė Atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų pirkimą, kuriuo numatė įsigyti papildomas (šalia pagal Pagrindinę sutartį teikiamų paslaugų) paslaugas. Ieškovei laimėjus paskelbtą papildomų paslaugų pirkimą, tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta Atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Papildoma sutartis), pagal kurią ieškovė teikė atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo ir po jo likusių atliekų džiovinimo paslaugas, ir kuri galiojo tris metus nuo jos pasirašymo, t. y. iki 2021 m. lapkričio 21 d.

 

3.       Ieškovė nepertraukiamai teikė paslaugas nuo jų pradžios, atitinkamai, pagal Pagrindinę sutartį - daugiau kaip 5 metus, o pagal Papildomą sutartį - beveik 2 metus (kol paslaugų pagal Papildomą sutartį teikimas buvo sustabdytas atsakovės iniciatyva). Nepaisant to, kad per visą šį laikotarpį jokių esminių priekaištų dėl paslaugų kokybės ar sutarčių vykdymo ieškovė nei iš atsakovės, nei iš atsakingų valstybės institucijų nebuvo gavusi, pasikeitus atsakovės vadovui nuo 2020 m. lapkričio mėnesio bendradarbiavimas tarp ginčo šalių iš esmės pasikeitė. Nuo naujojo vadovo (duomenys neskelbtini) veiklos ŠRATC pradžios, t. y. per šiek tiek ilgesnį nei pusės metų laikotarpį, atsakovė nuolatos gauna raštus su įvairiais kaltinimais dėl tariamų Pagrindinės ir Papildomos sutarčių pažeidimų ir reikalavimais, kurie nėra pagrįsti nei tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatomis, nei faktine situacija. Akivaizdu, jog ŠRATC siekia tyčia sukurti nepagrįstus argumentus dėl neva ieškovės nevykdomų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu sukuriant dirbtines prielaidas nutraukti Pagrindinę sutartį, perimti MBA įrenginių gamyklą iš ieškovės ir gamyklos operavimą.

 

4.       Nurodo, jog galiausiai 2021 m. gegužės 3 d. atsakovės raštu ieškovė buvo informuota, jog ŠRATC vykdomos Pagrindinės sutarties įgyvendinimo kontrolės metu neva nustatė tęstinius Pagrindinės sutarties pažeidimus: 1) ieškovė padarė 35 skirtingus MBA įrenginių priežiūros pažeidimus; 2) ieškovė pažeidė Pagrindinės sutarties 7.2.5 p. dėl maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimo; 3) ieškovė pažeidė Pagrindinės sutarties 7.2 p. dėl atsisakymo sverti po mechaninio apdorojimo atskirtas biologiškai skaidžias atliekas prieš jas vežant į biotunelius; 4) ŠRATC apkaltino ieškovę tuo, jog esą kažkada 2020 metais patiektas ir ŠRATC priimtas techninis kompostas neatitinka keliamų reikalavimų; 5) ŠRATC vertinimu, atsisakydama krauti deginimui skirtas atliekas į ŠRATC transportą, ieškovė esą padarė esminį Pagrindinės sutarties pažeidimą; 6) ŠRATC nurodė, kad nepateikdama elektros skaitiklių parodymų, ieškovė pažeidė Pagrindinės sutarties 7.2.4. p.; 7) trukdydama vykdyti MBA įrenginių stebėjimą įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, ieškovė esą pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir Pagrindinės sutarties 7.2.5. p.; 8) ieškovė tariamai nebendradarbiauja su atsakove, nes nedalyvauja susitikimuose nuotoliniu būdu. Rašte atsakovė taip pat nurodė, jog, vadovaujantis Pagrindinės sutarties 18.3. p. ir 2021 m. gegužės 3 d. raštu, atsakovė vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutrauks Pagrindinę sutartį, jei per 30 darbo dienų nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ieškovė nepašalins rašte nurodytų Pagrindinės sutarties pažeidimų. Ieškovė kategoriškai nesutinka su tokia atsakovės pozicija ir nesąžiningais veiksmais, kuriais yra siekiama neteisėto Pagrindinės sutarties nutraukimo ir nesąžiningo MBA įrenginių gamyklos ir jos eksploatavimo perėmimo.

 

5.       Dėl MBA įrenginių priežiūros ir remonto

 atsakovė Rašte nurodė, jog ŠRATC sudaryta komisija 2021 m. kovo 10 d. atliko MBA įrenginių apžiūrą, kurios metu komisija konstatavo MBA įrenginių nepriežiūrą ir neva nustatė 35 skirtingus MBA įrenginių priežiūros pažeidimus. MBA įrenginių, priklausančių atsakovei, eksploatavimo priežiūros nuolatinės komisijos 2021 m. balandžio 1 d. apžiūros akto Nr. 3 (toliau – ir Apžiūros aktas) išvadose ieškovė buvo įpareigota pašalinti nustatytus trūkumus, tačiau, pasak ŠRATC, Rašto pateikimo dienai trūkumai nėra pašalinti ir nėra šalinami, ieškovė nepateikė informacijos, kada tai ketinama atlikti. Mano, jog ieškovė yra atsakinga tik už įrangos priežiūrą, aptarnavimą ir einamąjį remontą, tačiau, remiantis Pagrindinės sutarties 5.2. p., įrangos kapitalinis remontas bei pakeitimas (atnaujinimas), kai tai objektyviai būtina, nėra ieškovės atsakomybė ir už tai yra atsakinga būtent ŠRATC. Ieškovė 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2021/04/23-1 pateikė detalius atsakymus ir pastabas dėl Apžiūros akte nurodytų MBA įrenginių ir pastatų trūkumų, be kita ko, aiškiai nurodė, kurie rutininiai turto priežiūros ir einamojo remonto darbai jau yra atlikti, kurie dar bus atlikti, ir kurie nepatenka į ieškovės Pagrindine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį ar kurių išsprendimui yra būtinas ir atsakovės sprendimas. Pažymi, jog absoliučiai visi Apžiūros akte konstatuoti trūkumai (defektai) nedaro visiškai jokios įtakos nei ieškovės teikiamų paslaugų kokybei pagal Pagrindinę sutartį, nei atsakovės turtui. Be to, Pagrindinės sutarties 5.4. p. įtvirtinta, jog būtent ieškovė prisiima visą MBA įrenginių eksploatavimui reikalingų medžiagų, kito turto sunaikinimo, sugadinimo ir/arba praradimo riziką. Atitinkamai, ieškovė prisiima riziką dėl atsakovei grąžinamo turto kokybės reikalavimų, todėl atsakovei jokia rizika dėl to nekyla. ŠRATC nustatytas neva netinkamas MBA įrenginių eksploatavimas ir priežiūra taip pati negali būti laikoma pagrįstu ir dėl to, jog: 2020 - 2021 m. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atliko tris MBA įrenginių darbo patikrinimus ir jokių pažeidimų iš ieškovės pusės ar turto trūkumų (defektų) nenustatė; 2019 m. gruodžio mėnesį ir 2021 m. vasario mėnesį Šiaulių rajono savivaldybės administracija, kuri pagal taikytinus teisės aktus yra atsakinga už statinių naudojimo valstybinę priežiūrą, atliko MBA gamyklos statinių patikrinimą ir surašė statinių būklės faktinių duomenų patikrinimo aktus bei statinių techninės priežiūros patikrinimo aktus, kuriuose konstatavo, kad statinių būklė yra gera, o ankstesnių patikrinimų aktų rekomendacijos yra vykdomos; 2018 m. ir 2019 m. pati ŠRATC du kartus atliko MBA įrenginių ir statinių patikrinimus, kurių metu būdavo nustatyti MBA įrenginių naudojimo eigoje atsiradę einamieji MBA įrenginių trūkumai (defektai) ir nustatytas terminas jiems pašalinti, ką ieškovė nuolatos laiku ir tinkamai įgyvendindavo. Mano, jog tinkamai vykdo Pagrindine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl MBA įrenginių priežiūros ir remonto bei teikia Pagrindinėje sutartyje nustatytas paslaugas, kurios atitinka visus joms keliamus reikalavimus. ŠRATC raštuose nurodomi pažeidimai nėra ir negali būti laikomi esminiais Pagrindinės sutarties pažeidimais, suteikiančiais teisę nutraukti sutartinius santykius su ieškove.

 

6.       Dėl maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimo

 ŠRATC Rašte taip pat nurodo, jog ieškovė pažeidžia Pagrindinės sutarties 7.2.5. p., nes atsisako atlikti veiksmus, susijusius su maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimu. Toks ŠRATC reikalavimas yra absoliučiai nepagrįstas ir nėra pagrindas Pagrindinės sutarties nutraukimui. Pagrindinėje sutartyje yra aiškiai numatytos tiek ieškovės, tiek atsakovės teisės ir pareigos. Be atskiro sutartinių santykių šalių susitarimo, šios teisės ir pareigos negali būti keičiamos, o šalys negali būti įpareigojamos įgyvendinti Pagrindinėje sutartyje nenumatytus veiksmus. Priešingu atveju atsakovei būtų be teisinio pagrindo suteikiama galimybė plečiamai aiškinti Pagrindinės sutarties sąlygas ir suteikiamos teisės, dėl kurių nebuvo jokio susitarimo tarp šalių. Tokia situacija pažeistų ne tik ieškovės interesus, tačiau taip pat prieštarautų imperatyvioms teisės normoms ir sutartinių santykių esmei. Pagrindinės sutarties 7.2.5. p. yra aiškiai nurodoma, jog ieškovė privalo suteikti galimybę (leisti) atsakovei ir/ar jos paskirtam asmeniui atlikti konkrečiai įtvirtintus veiksmus, tačiau ieškovė nėra įpareigojama atlikti aktyvius veiksmus dėl maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimo. ŠRATC nepagrįstai plečiamai aiškina Pagrindinės sutarties sąlygas jai palankiu aspektu, nors 7.2.5. p. numatoma tik galimybė (leidimas) atsakovei ir/ar jos paskirtam atstovui atlikti atitinkamus veiksmus. Tokiu būdu atsakovė ne tik piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, tačiau taip pat pažeidžia pareigą sutartiniuose santykiuose veikti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Be to, tokie ŠRATC reikalaujami atlikti veiksmai nėra numatyti MBA įrenginių technologiniame procese ir trikdo suprojektuotą ir ieškovės sukurtą nusistovėjusią MBA įrenginių darbo tvarką bei normalią ieškovės veiklą. Maža to, ŠRATC nenurodo jokio konkretaus tikslo, kurio būtų siekiama maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimu. Pažymi, jog visa nuolatos eksploatuojama įranga dėvisi ir po atitinkamo laikotarpio gali turėti objektyvių trūkumų, kurie neatitiktų naujai įrangai taikytino rodiklio. Nepaisant to, tai negalėtų būti laikoma ieškovės įsipareigojimų pažeidimu, kadangi ne ieškovė, o atsakovė, yra atsakinga už įrangos kapitalinio remonto atlikimą ir pakeitimą (atnaujinimą), jeigu tai yra objektyviai būtina. 2019 m. ieškovė geranoriškai sutiko atlikti tokį patikrinimą, kuris parodė tinkamą MBA įrenginių (maišelių plėšytuvo) veikimą, nei ŠRATC, nei atsakingos institucijos kaltinimų dėl MBA įrenginių darbo ir MKA rūšiavimo ir apdorojimo proceso ir jo metu gaunamų (atrenkamų) frakcijų neatitikimo Pagrindinės sutarties ir/ar taikytinų teisės normų reikalavimams nėra pareiškę. Nesant faktinio ir teisinio pagrindo tokio patikrinimo vykdymui, ieškovės atsisakymas nėra ir negali būti laikomas esminiu Pagrindinės sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę nutraukti Pagrindinę sutartį.

 

7.       Dėl po mechaninio apdorojimo atskirtos biologiškai skaidžios frakcijos svėrimo prieš ją vežant į biotunelius

 atsakovė reikalauja ieškovės, kad būtų pradėtos sverti po mechaninio apdorojimo atskirtos biologiškai skaidžios atliekos prieš jas vežant į biotunelius. Nurodoma, jog tokį svėrimą buvo prašoma atlikti siekiant įsitikinti, ar ieškovė Pagrindinę sutartį vykdo tinkamai ir ar nėra manipuliuojama atsakovei pateikiamomis ataskaitomis, t. y. siekiant atlikti kontrolės veiksmus. Taip pat ŠRATC nurodo, kad pagrįstų abejonių dėl tinkamo sutarčių vykdymo kilo nustačius, jog Papildomos sutarties vykdymo eigoje yra parodomi objektyviai neįmanomi rezultatai, kuriuos galimai buvo galima pasiekti Pagrindinės sutarties vykdymo metu netinkamai šalinant atliekas. Tokie ŠRATC kaltinimai ir teiginiai yra nepagrįsti. Visų pirma, visas MKA apdorojimo MBA įrenginiuose procesas atitinka pirkimo dokumentų ir Pagrindinės sutarties nuostatas, tame tarpe procese atrenkamos frakcijos, o atsakovė dėl to pretenzijų nereiškia. Pagrindinėje sutartyje yra aiškiai nustatytos šalių teisės ir pareigos, o bet koks plečiamas jų aiškinimas ar reikalavimas atlikti sutartyje neįtvirtintus veiksmus nepagrįstai pažeistų ieškovės interesus. ŠRATC reikalaujama atlikti svėrimo pareiga nėra numatyta Pagrindinėje sutartyje. Pati atsakovė nenurodo, kad tokia pareiga būtų numatyta Pagrindinėje sutartyje, o ginčo, kad šio įsipareigojimo ieškovė neprisiėmė ir jokiu papildomu susitarimu, nėra. Nepaisant to, ŠRATC tikslingai reiškia šį reikalavimą ieškovei, o ieškovei atsisakius atlikti veiksmus, nepatenkančius į jos įsipareigojimų pagal Pagrindinę sutartį apimtį, ŠRATC reiškia ieškovei kaltinimus dėl neva padaryto Pagrindinės sutarties pažeidimo ir nebendradarbiavimo. Ieškovė pažymi, jog visi technologiniai procesai MBA įrenginiuose buvo suprojektuoti ir įgyvendinti su ŠRATC pritarimu, todėl toks suderintiems procesams ir Pagrindinei sutarčiai prieštaraujantis reikalavimas yra nepagrįstas ir neturintis jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Priešingai, tokiu elgesiu ŠRATC prieštarauja savo pačios ankstesniems veiksmams, kai suprojektuoti ir pastatyti MBA įrenginiai buvo priimti. Antra, nuo biologiškai skaidžios frakcijos kiekio svėrimo nepriklauso nei atsiskaitymas su ieškove už jos pagal Pagrindinę sutartį suteiktas paslaugas, nei tokių paslaugų kokybė. Be to, papildomų veiksmų atlikimas sveriant biologiškai skaidžią frakciją prieš ją vežant apdorojimui į biotunelius, taip pat neabejotinai lemtų papildomas ir nenumatytas, bet ieškovei ir Pagrindinės sutarties paslaugų įkainiui reikšmingas išlaidas. Visos į MBA įrenginių teritoriją patenkančios MKA bei iš MBA įrenginių teritorijos išvažiuojančios išskirtos frakcijos yra sveriamos pačios ŠRATC svarstyklėmis, visi duomenys ŠRATC yra puikiai žinomi, o ieškovė vadovaujasi būtent ŠRATC atliktų svėrimų duomenimis. Galiausiai, ŠRATC pati nurodo, kad abejonių dėl Pagrindinės sutarties tinkamo vykdymo ir pateikiamų ataskaitų kilo nustačius, jog Papildomos sutarties eigoje yra parodomi neva objektyviai neįmanomi rezultatai, kuriuos buvo galima pasiekti Pagrindinės sutarties vykdymo metu netinkamai šalinant atliekas. Taigi, nagrinėjamu atveju ŠRATC turint pretenzijų dėl pagal Papildomą sutartį suteiktų paslaugų, tokie ginčai turi būti sprendžiami Papildomoje sutartyje numatyta tvarka, tačiau tai negali būti laikoma Pagrindinės sutarties pažeidimu iš ieškovės pusės ir neabejotinai negali būti teisėtu pagrindu nutraukti Pagrindinę sutartį.

 

8.       Dėl techninio komposto tyrimų

 Rašte nurodoma, jog ŠRATC 2020 m. lapkričio 30 d. raštu ieškovės prašė pateikti techninio komposto tyrimus ir, įvertinus vėliau pateiktus tyrimų protokolus, techninis kompostas neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. jame yra per daug priemaišų ir aptikta piktžolių sėklų. ŠRATC Rašte nėra nurodoma, jog tai yra laikoma esminiu Pagrindinės sutarties pažeidimu, todėl nėra aišku, ar apskritai ŠRATC tai laiko vienu iš Pagrindinės sutarties nutraukimo pagrindų. Projekto viešojo pirkimo sąlygų III skyriaus (Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai), 1 skirsnio (Bendrieji techniniai reikalavimai) 1.2.1 punkte yra aiškiai numatyta, kad pirkimu nėra įsigyjama (į darbų vertę neturi būti įtraukta) technologiniams procesams būtina mobili krovimo, transportavimo, techninio komposto paruošimo įranga. Atsižvelgiant į tai, kad Pagrindinė sutartis nėra sudaryta dėl techninio komposto teikimo, ieškovė neturi pareigos ŠRATC tiekti techninio komposto ir, atitinkamai, ŠRATC neturi teisės reikalauti teikti su tuo susijusią informaciją. Nepaisant to, ieškovė perdavė ŠRATC anksčiau patiekto techninio komposto tyrimų protokolus, kuriais konstatuota, jog perduotas techninis kompostas atitinka taikytinus reikalavimus. ŠRATC neatitikimu laiko kai kuriuose protokoluose nurodytą per didelį priemaišų kiekį ir aptiktas piktžolių sėklas, tačiau ieškovės vertinimu, tai yra visiškai neesminiai neatitikimai, nedarantys jokios įtakos techninio komposto panaudojimo galimybėms pagal jo paskirtį. Tuo labiau, kad patiektą techninį kompostą ŠRATC priėmė, dėl to jokių pretenzijų nereiškė ir jį panaudojo pagal paskirtį. Dėl šių klausimų ieškovei jokių pretenzijų niekada nereiškė šiems klausimams įgaliota institucija – Aplinkos apsaugos departamentas, kuris 2020 m. vykusių tikrinimų metu nenustatė jokių trūkumų ar neatitikimų šiuo klausimu. Atkreipia dėmesį, kad šis klausimas po nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusių naujų Reikalavimų techninio komposto, techninio raugo kokybei ir naudojimui apskritai yra nebeaktualus, kadangi pagal naująjį reguliavimą yra ženkliai sumažinti techniniam kompostui keliami reikalavimai ir iš esmės dabar techniniu kompostu yra vadinama anksčiau stabilatu vadinta ir jam keliamus reikalavimus turėjusi atitikti frakcija. Akivaizdu, jog ieškovės geranoriškai pateikti techninio komposto tyrimų protokolai nėra ir negali būti laikomi ieškovės įsipareigojimu tęsti techninio komposto atskyrimo ir teikimo ŠRATC paslaugas ar ieškovės sutikimu, jog tokią pareigą ji apskritai turėjo. Šis ŠRATC reikalavimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ar teisiniu ryšiu su Pagrindinės sutarties 7.2.4.1. - 7.2.4.6. p. nurodytomis ieškovės atžvilgiu vykdomos kontrolės ribomis. Atitinkamai, tai nėra ir negali būti laikoma esminiu Pagrindinės sutarties pažeidimu.

 

9.       Dėl lengvos (2D) ir sunkios (3D) frakcijų krovimo ŠRATC Raštu reiškia kaltinimus ieškovei dėl atsisakymo į ŠRATC transportą krauti MKA mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) metu išskirtas deginimui skirtas lengvą (2D) ir sunkią (3D) frakcijas. Pažymi, jog lengvos (2D) ir sunkios (3D) frakcijų krovimo į ŠRATC transportą klausimas yra reguliuojamas ne Pagrindinėje sutartyje, o Papildomoje sutartyje. Ieškovė pažymi, kad pagal Papildomą sutartį teiktos paslaugos apėmė vykdomus technologinius procesus, kurių metu po lengvos (2D) ir sunkios (3D) frakcijų atskyrimo (vykdomo pagal Pagrindinę sutartį) susidariusi 2D/3D frakcija yra papildomai apdorojama kontroliuojamo proceso metu tam skirtuose tuneliuose siekiant, tame tarpe, sumažinti šių atliekų drėgmę (o tuo pačiu ir svorį). Šio proceso metu yra kontroliuojama temperatūra ir drėgmė tam, kad nežūtų bakterijos, reikalingos šio proceso įgyvendinimui. Tuo tarpu Pagrindinės sutarties 4.2.4 p. yra aiškiai nustatytas ieškovės įsipareigojimas sąvartyne šalinamas atliekas pristatyti į sąvartyną ar kitą atsakovės nurodytą vietą, laikantis Techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų ir neviršijant nustatyto perdirbtų atliekų pervežimo atstumo. Taigi, pagrįsta teigti, jog Pagrindinėje sutartyje nėra susitarta dėl ne sąvartyne šalinamų atliekų. Pažymi, jog tretiesiems asmenims paprašius patikslinti projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ viešojo pirkimo sąlygas, 2013 m. liepos 25 d. ŠRATC raštu pateikė 2013 m. liepos 19 d. konkurso „Projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos darbų ir operatoriaus paslaugų pirkimas“ aiškinamojo susirinkimo protokolą, kuriame pati ŠRATC nurodė, kad visų likutinių atliekų perdavimas konteineryje yra laikomas tinkamu. Atsižvelgiant į ŠRATC pateiktą poziciją, ieškovė apskaičiavo ir pateikė pasiūlymą viešojo pirkimo metu bei buvo parengtas MBA įrenginių statybos techninis projektas, kuriame numatyta, kad neapdorojamos atliekos laikinai sandėliuojamos atviruose konteineriuose ant ratukų, kurie tvarkomi sunkvežimiu su hidrauliniu keltuvu. Šie konteineriai naudojami neapdorojamoms atliekoms gabenti į sąvartyną arba, jei taikoma, į kitus apdorojimo įrenginius. Šis techninis projektas buvo patvirtintas ŠRATC, o jame numatyti sprendimai įgyvendinti statant MBA įrenginius. Kadangi ŠRATC MBA įrenginius priėmė ir žinodama tarp šalių sutartas sąlygas pasirašė Pagrindinę sutartį, akivaizdu, jog tokiais veiksmais pati ŠRATC patvirtino, kad numatomas pristatymas konteineriuose ne didesniu kaip 2 km atstumu yra tinkamas ir vykdytinas. Taigi, projekto viešojo pirkimo sąlygose, kiek tai susiję su atliekų pristatymu ir krovimu, numatyta, kad stabilizuota atliekų frakcija yra pristatoma į ŠRATC pasirinktą vietą neviršijant nurodyto atstumo, o atskirtos atliekų frakcijos yra pristatomos konteineriuose į ŠRATC pasirinktą vietą neviršijant nurodyto atstumo arba pakraunamos į specialius automobilius. Pažymi, jog Pagrindine sutartimi nustatytas pristatymo būdas yra taikomas tik dėl sąvartyne šalinamų atliekų, tuo tarpu atliekų, šalinamų ne sąvartyne, krovimas į ŠRATC automobilius yra nustatytas Papildomoje sutartyje, kurios vykdymas šiuo metu ŠRATC iniciatyva yra sustabdytas, todėl ieškovė neturi jokios pareigos krauti išskirtas lengvą (2D) ir sunkią (3D) frakcijas į ŠRATC transportą. Pagrindinę sutartį, kaip ir kitus viešojo pirkimo dokumentus, įskaitant reikalavimus MBA įrenginiams, parengė ŠRATC, todėl ŠRATC neabejotinai yra žinoma, kad viena iš MKA apdorojimo MBA įrenginiuose metu atskirtų frakcijų - lengva (2D) ir sunki (3D) - pagal viešojo pirkimo dokumentus ir Pagrindinę sutartį perduodama ŠRATC tolimesniam apdorojimui. Toliau jau pati ŠRATC, jei nesinaudoja ieškovės paslaugomis pagal Papildomą sutartį, turi šias frakcijas tinkamai apdoroti, jas saugoti ir/ar jas utilizuoti jų deginimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Taigi, ieškovė jokiu būdu nepažeidė Pagrindinės sutarties atsisakydama į ŠRATC transportą krauti MKA mechaninio pobūdžio apdorojimo (rūšiavimo) metu išskirtas lengvą (2D) ir sunkią (3D) frakcijas bei atlyginti ŠRATC tokio krovimo išlaidas, ir tai nėra ir negali būti laikoma teisėtu pagrindu nutraukti Pagrindinę sutartį.

 

10.       Dėl elektros skaitiklių parodymų ŠRATC Rašte teigia, jog pagal Pagrindinę sutartį mokamo operavimo įkainio viena iš sudedamųjų dalių yra elektros energijos kraštai, todėl ieškovei nepateikiant elektros skaitiklių parodymų, yra apribojama ŠRATC galimybė kontroliuoti ieškovės veiklą pagal Pagrindinės sutarties 7.2.5. p. Pažymi, jog ŠRATC šio tariamo pažeidimo Rašte neįvardina kaip esminio, todėl nėra aišku, ar tai apskritai yra laikoma vienu iš pagrindų, kuriais remiantis ŠRATC siekia pagrįsti neva teisėtą Pagrindinės sutarties nutraukimą. Visų pirma, nuo MBA įrenginių eksploatavimo pradžios iki 2018 m. liepos 19 d. sutartį dėl elektros energijos tiekimo MBA įrenginiams buvo sudariusi tiesiogiai ŠRAC, todėl ŠRATC gali savarankiškai nustatyti ir patvirtinti elektros energijos suvartojimą už šį laikotarpį. Ieškovė taip pat pažymi, jog projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimo, kurio metu buvo sudaryta Pagrindinė sutartis, viešojo pirkimo sąlygų I skyriaus (Konkurso sąlygos) 1 skirsnio (Nurodymai dalyviams) 3.5.4 punkto pagrindu, ieškovė vienerius metus po Šiaulių MBA įrenginių priėmimo - perdavimo dienos garantavo, kad didžiausias specifinis elektros energijos suvartojimas, kai įrenginiai veikia nominaliu pajėgumu, neviršys 50 kWh/t atliekų. Ieškovė 2021 m. sausio 8 d. rašte nurodė, jog už 2016 metų laikotarpį elektros energijos suvartojimas siekė 4,87 kWh/tonai atliekų, o 2017 metų laikotarpį - 4,86 kWh/tonai atliekų. ŠRATC reikalaujamus duomenis už šį laikotarpį ieškovė atsakovei pateikė, todėl ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus. Antra, priešingai nei Rašte teigia atsakovė, pagal Pagrindinės sutarties nuostatas MBA įrenginiuose sunaudojamas elektros energijos kiekis neturi jokios įtakos ieškovei mokamam operavimo įkainiui už pagal Pagrindinę sutartį teikiamas paslaugas. Kadangi Pagrindinė sutartis neįpareigoja rinkti, sisteminti ir/ar teikti ŠRATC informaciją apie kasmėnesinį elektros energijos Šiaulių MBA įrenginiuose suvartojimą, toks ŠRATC reikalavimas yra perteklinis ir visiškai nepagrįstas. Be to, atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų dėl objektyvaus poreikio šios informacijos gavimui ar dėl jų sąsajos su Pagrindinės sutarties 7.2.4.1. - 7.2.4.6 punktais. Taigi, ieškovės atsisakymas teikti elektros skaitiklių parodymus nėra ir negali būti laikomas Pagrindinės sutarties pažeidimu.

 

11.       Dėl vaizdo stebėjimo kamerų

 ŠRATC teigimu, ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą bei Pagrindinės sutarties 7.2.5. p., trukdydama ŠRATC kontroliuoti operatoriaus veiklą įrengiant vaizdo stebėjimo kameras MBA įrenginiuose. Šie atsakovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti, nėra suderinami su Pagrindine sutartimi ir ieškovės bei jos darbuotojų teisėmis ir teisėtais interesais bei nesukuria pagrindo nutraukti Pagrindinę sutartį. Visų pirma, ŠRATC nepateikė jokio sutartinio ar teisės aktuose įtvirtinto pagrindo, kuris tinkamai pagrįstų ŠRATC teisę vykdyti stebėjimą vaizdo kameromis. Pagrindinės sutarties 7.2.4. ir 7.2.5. p. numato ŠRATC teisę kontroliuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymą turint teisę patekti į MBA įrenginiams skirtą teritoriją, stebint ir fiksuojant įrenginių eksploatavimo ir valdymo procesą. Šios sutartinės nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai kaip suteikiančios teisę atsakovei vykdyti nuotolinį ir nuolatinį MBA įrenginių teritorijos stebėjimą vaizdo stebėjimo kameromis. Antra, ŠRATC vaizdo kamerų įrengimą grindžia tuo, kad tokiu būdu yra siekiama apsaugoti savo turto, atliekų pristatymo, apdorojimo ir išvežimo proceso kontrolės ir asmenų saugumo interesus. Mano, jog atsakovės pasirinktos priemonės yra perteklinės, neproporcingos ir nepagrįstos ir negali būti grindžiamos ŠRATC teisėto intereso reikalavimais. Pagrindinės sutarties 5.3. ir 5.4. p. yra įtvirtinta ieškovės pareiga užtikrinti įrenginių priežiūrą ir aptarnavimą, įrenginių ir jiems priskirtos teritorijos apsaugą, įėjimo kontrolę bei nurodyta, jog ieškovė prisiima visą įrenginių eksploatavimui reikalingų medžiagų, kito turto sunaikinimo, sugadinimo, praradimo riziką. MBA gamyklos turtas taip pat yra tinkamai apdraustas, kaip tai numato Pagrindinė sutartis. Tuo tarpu vaizdo kamerų surinkta medžiaga nesuteiktų jokios informacijos dėl ieškovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrolės, kuri negalėtų būti gaunama ar patikrinama kitomis, jau veikiančiomis, kontrolės priemonėmis. Pažymi, jog MBA įrenginiai yra pačios ŠRATC kontroliuojamo sąvartyno teritorijoje, o visi atvykstančio MKA srauto bei atskirtų frakcijų svėrimai vyksta ŠRATC svarstyklėmis, kurių duomenys deklaruojami vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Todėl jau dabar ŠRATC turi visas technines ir organizacines priemones kontroliuoti ieškovės veiklą, užtikrinant jos atitikimą sutartimis prisiimtiems įsipareigojimams. Siekis vykdyti ieškovės įsipareigojimų kontrolę, kai Pagrindine sutartimi yra suteikiama ne viena priemonė šią kontrolę vykdyti tinkamai, yra perteklinis ir neproporcingas reikalavimas tiek ieškovės atžvilgiu, tiek darbuotojų duomenų apsaugos atžvilgiu. Galiausiai pažymi, jog ieškovė, kaip savo personalo darbdavys, laikydamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), pati vykdo stebėjimą vaizdo kameromis MBA įrenginiuose: tiek lauko teritorijoje, tiek atliekų priėmimo zonoje, tiek prie mechaninio rūšiavimo įrenginių, tiek operatorinėje ir kitur. Šis stebėjimas buvo įrengtas vadovaujantis ieškovės patvirtintu MBA gamyklos techniniu projektu dar MBA gamyklos statybos metu. Esant poreikiui ir teisiniam pagrindui, ieškovė galėtų tvarkomų duomenų kopiją pateikti juos gauti turintiems teisę asmenims. Atitinkamai, nėra jokio objektyvaus poreikio ir teisėto pagrindo atsakovei vykdyti antrinį ar pakartotinį vaizdo stebėjimą, kurį jau vykdo ieškovė.

 

12.       Dėl nuotolinių susitikimų

 ŠRATC taip pat kaltina ieškovę bendradarbiavimo pareigos pažeidimu tuo aspektu, jog ieškovės atstovai nedalyvavo ŠRATC pasiūlytame nuotoliniame susitikime ir nepagrįstai iš ŠRATC reikalavo pateikti nuotolinio susitikimo darbotvarkę bei ŠRATC poziciją susitikimo darbotvarkės klausimais. Mano, jog nedalyvavimas nuotoliniuose susitikimuose nėra ir negali būti laikomas teisėtu Pagrindinės sutarties nutraukimo pagrindu. Ieškovė tinkamai laikosi Pagrindine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir teikia sutartinius reikalavimus atitinkančias paslaugas. Ieškovė Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikia paslaugas ne vienerius metus, o nesutarimų ar ginčų dėl teikiamų paslaugų tarp ginčo šalių nebuvo iki tol, kol nebuvo paskirtas naujas ŠRATC vadovas. Pažymi, kad nors atsakovė visiškai nepagrįstai kaltina ieškovę nebendradarbiavimu, pačios atsakovės veiksmai parodo nesikooperavimą ir CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų pareigų bendradarbiauti ir sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu būdu pažeidimą.

 

13.       Pažymi, jog pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Nagrinėjau atveju ŠRATC Rašte nurodoma, jog Pagrindinė sutartis bus nutraukta vadovaujantis Pagrindinės sutarties 18.3. p., kuriame yra įtvirtintos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovė galėtų nutraukti Pagrindinę sutartį vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Mano, jog tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, o visos ŠRATC Rašte nurodytos aplinkybės, kurios atsakovės yra įvardinamos kaip neva padaryti sutarties pažeidimai, negali būti laikomos esminiais Pagrindinės sutarties pažeidimais. Akivaizdu, jog visi ieškovės veiksmai buvo ir yra teisėti bei pagrįsti Pagrindinės sutarties nuostatomis, o nesant esminio Pagrindinės sutarties pažeidimo, ŠRATC neturi teisės vienašališkai ją nutraukti.

 

14.       Atsakovė ŠRATC atsiliepimu prašo ieškovės ieškinio netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad tarp šalių sutarytos sutarties nutraukimo procedūra buvo pradėta vadovaujantis sutartyje įtvirtintais sutarties nutraukimo pagrindais po pusę metų trukusių sutarties pažeidimų, kuriuos ieškovė pašalinti atsisako. Esminė problema, su kuria susiduria atsakovė, yra ta, kad jos pasitikėjimas ieškovės veiksmais, teikiamų paslaugų kokybe ir tinkamumu yra reikšmingai sumažėjęs nustačius galimai neteisėtą ar net nusikalstamą bendradarbiavimą tarp ieškovės ir buvusios atsakovės vadovybės, dėl kurio atliekos sąvartyne buvo šalinamos netinkamai, o ieškovė gaudavo atlygį už nesuteiktas paslaugas. Šioje situacijoje atsakovė pusę metų siekia pasinaudoti sutartyje įtvirtintomis teisėmis patikrinti ieškovės veiklą tam, kad būtų įsitikinta, ar ir kituose paslaugų teikimo etapuose nėra atliekami neteisėti veiksmai ir ar paslauga teikiama tinkamai, tačiau bet koks bandymas patikrinti ieškovės veiklą yra kategoriškai ribojamas. Negana to, ieškovė yra sustabdžiusi dalies paslaugų atsakovei teikimą, tokioje situacijoje sklandus šalių bendradarbiavimas nėra įmanomas, o atsižvelgiant į tai, kad pažeidimų ieškovė nepripažįsta ir neketina jų taisyti, sutarties išsaugojimas nebėra tikslingas.

 

15.       2020 m. rugsėjo mėnesį pasikeitė ŠRATC vadovas, buvo analizuojamos esamos sutartys, jų vykdymas, visi ŠRATC veiklos aspektai, įskaitant ir ieškovės vykdomas sutartis. Ėmus kalbėtis su ŠRATC darbuotojais, pradėjo aiškėti netinkamo Pagrindinės ir Biodžiovinimo sutarčių vykdymo aplinkybės. Iš ŠRATC darbuotojų pateikiamos informacijos ėmė aiškėti, kad ankstesnė ŠRATC vadovybė sudarė ieškovei perdėtai palankias veikimo sąlygas, veiklos ne tik neprižiūrėjo, tačiau netgi skatino aplaidžią ieškovės veiklos priežiūrą. Kaip paaiškino ŠRATC darbuotojai, į sąvartyną vežant MBA įrenginiuose atskirtas ir vėliau stabilizuotas bioskaidžias atliekas (stabilatą, techninį kompostą), buvo manipuliuojama šias atliekas vežančių transporto priemonių svoriais, tokiu būdu sudarant prielaidas de facto į sąvartyną pristatyti daugiau atliekų, nei jų fiksuojama sistemoje. Šios aplinkybės indikuoja ne tik netinkamą Pagrindinės sutarties ir Biodžiovinimo sutarties vykdymą, tačiau netgi galimai nusikalstamus veiksmus, kuriais, imituojant teikiamas paslaugas, manipuliuojant transporto priemonių svoriais Pagrindinės sutarties tikslas - tinkamai sutvarkyti bioskaidžias atliekas - nebuvo pasiekiamas, kadangi į sąvartyną pristatomos atliekos buvo permaišomos tarpusavyje, tokiu būdu gaunant atlygį už tariamą 2D frakcijos atliekų svorio sumažinimą. Pažymi, kad Biodžiovinimo sutarties ir Pagrindinės sutarties vykdymas yra neatsiejamai susijęs, kadangi vykdant Biodžiovinimo sutartį, pagal kurią turėjo būti biodžiovinimo metu mažinamas atliekų svoris, iš tiesų šis svoris nesumažėdavo, o atliekos būdavo permaišomos su Pagrindine sutartimi turimu pagaminti stabilatu ir šalinamos sąvartyne, kas savaime lemia ir esminius Pagrindinės sutarties pažeidimus. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, ŠRATC turėjo pagrįstą pageidavimą išsamiai patikrinti ieškovės veiklą ir įsitikinti, ar Pagrindine sutartimi teikiamos tinkamos paslaugos.

 

16.       Nurodo, jog esminė problema, su kuria susiduria atsakovė, yra visiškas ieškovės atsisakymas bendradarbiauti ir bet kokių ketinimų tikrinti ieškovės veiklą blokavimas. Ieškovei atsisakant sudaryti sąlygas patikrinti jos veiklą, ne tik savaime daromas Pagrindinės sutarties pažeidimas, tačiau užkertamas kelias įsitikinti, ar Pagrindine sutartimi numatytos pareigos apskritai yra įvykdomos ir jei įvykdomos - ar tai yra daroma tinkamai. Tarp ieškovės ir atsakovės susidarius konfrontacijai, ieškovei visiškai atsisakant bendradarbiauti ir pagrįsti savo teikiamų paslaugų tinkamumą bei atnaujinti dalies paslaugų teikimą, ir situacijai užsitęsus, atsakovė ėmėsi Pagrindinėje sutartyje įtvirtinto mechanizmo: 2021 m. gegužės 3 d. įteikė ieškovei pranešimą, kuriuo nustatė terminą Pagrindinės sutarties pažeidimams pašalinti, o to nepadarius informavo, jog Pagrindinė sutartis bus nutraukiama. Per 2021 m. gegužės 3 d. pranešime nustatytą ir Pagrindinės sutarties nuostatas atitinkantį terminą ieškovė pažeidimų nepašalino ir iš ieškinio turinio matyti, jog jų šalinti neketino, atitinkamai, šiuo metu atsakovė neabejotinai yra įgijusi teisę nutraukti Pagrindinę sutartį.

 

17.       Nurodo, jog Pagrindinės sutarties 18.3 punktas numato sutarties nutraukimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju įvyko Pagrindinėje sutartyje numatytos aplinkybės, jos tęsėsi ilgą laiką ir po daugelio įspėjimų nebuvo pašalintos, atsakovė nustatė 30 darbo dienų terminą joms pašalinti, kas taip pat nebuvo įgyvendinta, todėl atsakovė yra įgijusi teisę Pagrindinę sutartį nutraukti. Ieškovė neginčija, kad būtų netinkamai įgyvendintas Pagrindinėje sutartyje numatytas Pagrindinės sutarties nutraukimo procesas, tačiau nesutinka, kad yra atlikusi Pagrindinės sutarties pažeidimus, atkreipia dėmesį, jog kiekvienas iš toliau įvardintų Pagrindinės sutarties pažeidimų yra savarankiškas ir pakankamas teisės nutraukti Pagrindinę sutartį egzistavimui.

 

18.       Nurodo, jog trukdymas patikrinti maišelių plėšytojo efektyvumą, sudaro pagrindą nutraukti Pagrindinę sutartį. Pagrindinės sutarties 18.3.5. p. numato teisę nutraukti sutartį, jei Operatorius kitaip pažeidžia savo įsipareigojimus pagal Pagrindinę sutartį ir tokių pažeidimų nepašalina per ŠRATC nurodytą protingą laiką. Kaip jau minėta, pirmasis ir esminis MBA įrenginių operavimo pagal Pagrindinę sutartį etapas - į MBA įrenginius pristatomų komunalinių atliekų maišelių, kuriuose vartotojai įprastai šalina atliekas, praplėšimas su tikslu išrūšiuoti maišelių turinį į tris frakcijas (bioskaidžias atliekas, 2D ir 3D frakciją), taip pat atskirti metalus ir metalinę pakuotę. Pagrindinės sutarties Pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai 2 skirsnio 2.2.2.1 (d) punkte numatyta, jog turi būti užtikrintas kuo aukštesnis (> 95 procentai) maišelių praplėšimo efektyvumas. Būtent tokį ir ne mažesnį našumą Operatorius yra įsipareigojęs užtikrinti 12 metų laikotarpiu nuo MBA įrenginių eksploatavimo pradžios pagal Pagrindinės sutarties 5.7 p. ŠRATC sąvartyne matant nemažą kiekį nepraplėštų maišelių, ŠRATC kilo abejonė, ar yra išlaikomas nurodytas maišelių praplėšimo efektyvumo reikalavimas. Pagrindinės sutarties 7.2.4. p. įtvirtintos ŠRATC teisės kontroliuoti, kaip Operatorius vykdo sutartinius įsipareigojimus, ir tikrinti, kaip Operatorius apdoroja atliekas (7.4.2.1 p.), kokios būklės yra MBA įrenginiai (7.4.2.4. p.), kaip MBA įrenginiai yra naudojami (7.4.2.5. p.); 7.2.5 p. įtvirtintos Operatoriaus pareigos suteikti galimybę ŠRATC stebėti ir fiksuoti vykdomą MBA įrenginių eksploatavimo procesą (7.2.5.2 p.), imti atliekų mėginius ir atlikti jų kontrolinius tyrimus (7.2.5.3. p.), stebėti ir fiksuoti įrenginių valdymo procesus (7.2.5.5. p.), atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi/tikslingi Pagrindinės sutarties vykdymo tikslais (7.2.5.7. p.). Taigi, vadovaudamasis šiomis nebaigtinėmis ir plačiomis Pagrindine sutartimi suteikiamomis kontrolės teisėmis, ŠRATC siekė nustatyti maišelių praplėšėjo efektyvumą, t. y. nustatyti, ar yra išlaikomas reikalaujamas > 95 procentų maišelių praplėšimas. ŠRATC vertinimu, tinkamiausias būdas tam įsitikinti yra atrinkti nustatytą kiekį gautų komunalinių atliekų maišelių, kurie, stebint ŠRATC ir Operatoriaus atstovams, būtų paduoti į maišelių praplėšėją, atitinkamai, aiškiai matant, kiek šių maišelių yra praplėšiama. Toks patikrinimas būtų pakankamai objektyvus ir greitas. Atitinkamai, dar 2021 m. vasario 4 d., ŠRATC atstovas kreipėsi į Operatorių, nurodydamas ketinimą atlikti maišelių praplėšėjo patikrinimą būtent tokiu būdu, tačiau 2021 m. vasario 5 d. Operatorius, atsakydamas į nurodytą kreipimąsi, informavo, jog laiške nurodyti veiksmai nebus įgyvendinami, kadangi jie nenumatyti Pagrindinėje sutartyje, trikdo įprastą veiklą ir kelia rizikas. ŠRATC darbuotojai patvirtino, kad nuvykus į MBA įrenginių teritoriją Operatoriaus atstovai nurodė, jog maišelių plėšytojo patikrinti neleis. Pakartotinai, siekiant atlikti maišelių plėšytojo patikrinimą, į Operatorių buvo kreiptasi 2021 m. kovo 25 d. ir 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. gegužės 10 d. Operatoriaus atstovas dar kartą informavo, kad tai atlikti nebus leidžiama. Dar kartą apie tai, kad maišelių praplėšėjo patikrinimas yra reikšmingas ŠRATC, o trukdymas tai atlikti yra Pagrindinės sutarties pažeidimas, Operatorius buvo informuotas 2021 m. gegužės 3 d. raštu dėl Pagrindinės sutarties nutraukimo, kuriuo dar kartą buvo paragintas šį pažeidimą ištaisyti, tačiau ir per papildomai nustatytą terminą tai atlikti Operatorius atsisakė. Operatoriaus argumentai, susiję su tuo, kad maišelių praplėšėjo patikrinimas kelia kokias nors grėsmes ar papildomus kaštus Operatoriui, taip pat niekuo nepagrįsti, kadangi, kaip neneigia pats Operatorius, toks patikrinimas buvo atliktas 2019 m. ir jokių grėsmių nesukėlė. Be kita ko, ŠRATC, kaip ir informavo raštuose, patikrinimą buvo pasiruošusi atlikti savo jėgomis. Net jei Operatorius manė, kad toks patikrinimas, kokį ketino atlikti ŠRATC, buvo neprotingas/netinkamas/neefektyvus, Operatorius nepateikė absoliučiai jokio alternatyvaus pasiūlymo, kaip ŠRATC galėtų įsitikinti maišelių praplėšėjo efektyvumu ir Operatoriaus teikiamų paslaugų tinkamumu. Taigi, Operatoriaus atsisakymas sudaryti sąlygas patikrinti jo teikiamas paslaugas, yra ne tik neracionalus, tačiau ir pažeidžia Pagrindinės sutarties sąlygas. Pažymi, jog maišelių praplėšėjo efektyvumas yra vienas reikšmingiausių Pagrindinės sutarties vykdymo elementų.

 

19.       Nurodo, jog ŠRATC darbuotojams kiek įmanoma stebint Operatoriaus veiklą, fiksuojama, jog iš į sąvartyną vežamų atliekų srauto susidaro pagrįstas įspūdis, kad 95 procentai maišelių nėra praplėšiami ir atliekos nėra tinkamai išrūšiuojamos. Taigi, nesudarant galimybių patikrinti maišelių praplėšėjo efektyvumą, ŠRATC nesudaromos galimybės įsitikinti, ar Operatorius apskritai tinkamai įvykdo esminį Pagrindinės sutarties tikslą - tinkamai atskiria bioskaidžias atliekas ir jas apdoroja. Operatorius ne kartą buvo informuotas apie siekį tuo įsitikinti, tačiau tai atlikti atsisakė, nepasiūlydamas alternatyvių galimybių ar nepateikdamas įrodymų apie maišelių praplėšėjo efektyvumo užtikrinimą. Atsižvelgiant į nurodytą, Operatoriaus atsisakymas vykdyti pareigas, susijusias su Operatoriaus veiklos kontrole, yra Pagrindinės sutarties pažeidimas, sistemingai vykdomas nuo 2021 m. vasario mėn. Sudarius pakankamai galimybių Operatoriui šį pažeidimą ištaisyti, tačiau nematant jokių ketinimų iš Operatoriaus pusės tai atlikti, buvo priimtas sprendimas dėl šio (ir kitų) Pagrindinės sutarties pažeidimų šią sutartį nutraukti.

 

20.       Nurodo, jog vienos iš paslaugų - atliekų pakrovimo - nutraukimas sudaro pagrindą nutraukti Pagrindinę sutartį

. Vadovaujantis Pagrindinės sutarties pirkimo dokumentais (Pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio 6.2. p. eil. Nr. (duomenys neskelbtini), Operatorius privalo pakrauti krauti atskirtas atliekų frakcijas. Sutartyje numatyta pareiga pakrauti atliekas į specialius automobilius yra aktuali tuo atveju, kuomet likusios atliekos yra vežamos deginimui į Klaipėdoje esančią termofikacinę elektrinę Fortum. Ilgą laiką vykdant Pagrindinę sutartį šią pareigą Operatorius vykdė. Pirma, įvykus šios teikiamos paslaugos sutrikimams, Operatorius dar 2017 m. vasario 10 d. ŠRATC raštu buvo informuotas, kad nurodytos pareigos nevykdymas bus laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Atitinkamai, bet koks pareigos pakrauti atliekas į specialius automobilius po jų apdorojimo MBA įrenginiuose siejimas su gerokai vėliau, t. y. 2018 m. lapkričio 21 d., sudaryta Biodžiovinimo sutartimi, yra visiškai nepagrįstas. Antra, pati sau prieštaraudama, ieškovė taip pat nurodo, kad atliekų pakrovimas į specialius automobilius buvo numatytas Pagrindinės sutarties pirkimo dokumentuose, tačiau vėliau išaiškintas kaip neva leidžiantis atliekų į specialius automobilius nepakrauti. Kaip Operatoriui buvo paaiškinta dar 2017 m. vasario 10 d., po ko Operatorius toliau tęsė atliekų pakrovimą, Pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio 6.2. p. 26 eilutė skiriasi nuo 19 eilutės ir kalba ne apie išrūšiuotas lengvos ir sunkios frakcijos atliekas, o apie likutines atliekas (likusias po bioskaidžių atliekų apdorojimo). Būtent tokį likutinių atliekų supratimą ieškinyje yra pateikusi ir ieškovė, pridėjusi MBA įrenginių veiklos schemą iš pirkimo dokumentų. Atitinkamai, Operatoriaus atsisakymas tinkamai pakrauti atskirtas atliekų frakcijas, kurias ŠRATC veža tolesniam tvarkymui, t. y. deginimui, yra nesietinas su Biodžiovinimo sutarties (ne) vykdymu, kadangi numatytas Pagrindinėje sutartyje ir buvo vykdomas dar iki Biodžiovinimo sutarties sudarymo, o Operatoriaus nurodomas atsakymas į tiekėjo klausimą pirkimo metu yra susijęs su visiškai kitame etape vykdomu kitų (po bioskaidžių atliekų apdorojimo) likusių likutinių atliekų perdavimu. ŠRATC į Operatorių eilę kartų kreipėsi prašydama atnaujinti šios paslaugos pagal Pagrindinę sutartį teikimą: 2020 m. gruodžio 17 d., 2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. sausio 13 d., 2021 m. sausio 22 d., 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. balandžio 15 d. ir kt., tačiau nepaisant nuolatinių priminimų, jog tinkamas atliekų nepakrovimas yra laikomas Pagrindinės sutarties pažeidimu, šių paslaugų teikimo Operatorius neatnaujino. Pareigos pakrauti atliekas į specialius automobilius, vežančius atliekas deginimui, Operatorius nepradėjo vykdyti ir gavęs 2021 m. gegužės 3 d. pranešimą dėl Pagrindinės sutarties nutraukimo per nustatytą terminą. Ilgai besitęsiantis atsisakymas tinkamai pakrauti atskirtas atliekų frakcijas yra laikomas Pagrindinės sutarties pažeidimu, kurį Operatorius atsisako ištaisyti, be kita ko, laikytinas ir nepagrįstu, daugiau nei 10 darbo dienų trunkančiu Pagrindine sutartimi teikiamų paslaugų sustabdymu (Pagrindinės sutarties 4 skirsnio 18.3.4 p.), todėl atsakovė yra įgijusi teisę nutraukti Pagrindinę sutartį ir šiuo pagrindu.

 

21.       MBA įrenginiai yra prižiūrimi netinkamai, kas sudaro pagrindą nutraukti Pagrindinę sutartį

. Pranešime dėl Pagrindinės sutarties nutraukimo ŠRATC informavo, kad 2021 m. kovo 10 d. atliktos MBA įrenginių apžiūros metu buvo nustatyta eilė MBA įrenginių priežiūros pažeidimų, kurie laikytini Pagrindinės sutarties 4 skirsnio 5.2, 5.3, 5.8 p. pažeidimais. Taip pat informuota, kad esant tokiai MBA įrenginių būklei, kyla reali grėsmė, jog bus pažeistas ir Pagrindinės sutarties 5.7 p. reikalavimas užtikrinti, kad ne mažiau kaip 2 metus po Pagrindinės sutarties pabaigos MBA įrenginiai bus tinkamos būklės. Ieškinyje Operatorius nurodo, kad nustatyti MBA įrenginių priežiūros pažeidimai nedaro įtakos Pagrindine sutartimi teikiamų paslaugų kokybei, dėl Operatoriaus vykdomos veiklos pobūdžio negali būti keliamas aukštas švaros lygio reikalavimas, bei kad reikalavimas išlaikyti MBA įrenginių kokybę bėgant laikui nėra racionalus. Pagrindinės sutarties 4 skirsnio 5 punktas yra skirtas MBA įrenginių naudojimui ir priežiūrai apibrėžti. Šiuose punktuose nustatyti reikalavimai MBA įrenginių priežiūrai nustato aukštą standartą ir įpareigoja Operatorių savo sąskaita rūpintis reikalingomis priemonėmis, atlikti remontą (nepriklausomai nuo nuosavybės teisės), valyti įrenginius, taip pat užtikrinti priešgaisrinės ir civilinės saugos reikalavimus. Visi šie įsipareigojimai reikalingi ne tik tinkamam ir tvarkingam paslaugų pagal Pagrindinę sutartį teikimui, tačiau ir tam, kad po Pagrindinės sutarties galiojimo pabaigos dar bent 2 metus MBA įrenginių našumas atitiktų numatytąjį techninėje specifikacijoje, kaip to reikalaujama Pagrindinės sutarties 4 skirsnio 5.7 p. Pagrindinės sutarties 4 skirsnio 8 p. Taigi, atsižvelgiant į aukštą Operatoriui keliamą MBA įrenginių priežiūros standartą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad MBA įrenginių našumas privalo būti išlaikytas 12 metų nuo eksploatavimo pradžios, netinkama MBA įrenginių priežiūra suponuoja Pagrindinės sutarties sąlygų pažeidimus, galinčius lemti ir nesavalaikį MBA įrenginių našumo sumažėjimą, ypač atsižvelgiant į konstatuotus pažeidimus.

 

22.       Teigia, jog Operatoriaus pateikti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos patikrinimai niekaip nėra susiję ir nepatvirtina MBA įrenginių tinkamos ir Pagrindinės sutarties nuostatomis reikalaujamos priežiūros. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių rajono savivaldybės patikrinimų tikslas yra užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus, tuo tarpu Pagrindinės sutarties tinkamam vykdymui yra būtina ne tik kad nekilnojamojo turto objektai (jų konstrukcijos) nenukryptų nuo Statybos įstatyme ir statybos techniniuose dokumentuose keliamų reikalavimų, tačiau atitiktų įprastus rūpestingam naudotojui keliamus reikalavimus, taip pat užtikrintų, kad tiek statiniai, tiek ir kiti objektai MBA įrenginiuose būtų tinkamai prižiūrimi užtikrinant jų našumą tiek esamu momentu, tiek ir ateityje. Taigi, vien tai, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija nenustatė statinių techninių konstrukcijų defektų, nereiškia, kad visi MBA įrenginiai yra prižiūrimi tinkamai ir pagal Pagrindinės sutarties sąlygas. Kadangi dalis MBA įrenginių priežiūros pažeidimų nebuvo pašalinti per papildomai nustatytą terminą, ir ši aplinkybė suponuoja ŠRATC teisę nutraukti Pagrindinę sutartį (Pagrindinės sutarties 18.3.3 ir 18.3.5 p.).

 

23.       Atsisakymas atlikti kontrolės veiksmą - sverti bioskaidžias atliekas - sudaro pagrindą nutraukti Pagrindinę sutartį. 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama atlikti papildomą kontrolės veiksmą - sverti bioskaidžias atliekas, pakraunamas į biotunelį apdorojimui pagal Pagrindinę sutartį. Šis kontrolės veiksmas būtų prisidėjęs siekiant įsitikinti, jog pagal Biodžiovinimo sutartį teikiamų paslaugų aktų duomenys yra tikri, o taip pat ir tai, ar pagal Pagrindinę sutartį bioskaidžios atliekos atskiriamos taip, kaip numatyta sutartyje. ŠRATC prašymai dėl papildomo svėrimo dar kartą buvo teikiami eilę kartų: 2020 m. gruodžio 17 d., 2020 m. gruodžio 22 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 11 d. ŠRATC pabrėžė, kad toks svėrimas nebūtų nuolatinis ir yra reikalingas būtent tam, kad galima būtų įsitikinti teikiamų paslaugų realumu. Tokį papildomą (laikiną) kontrolės veiksmą apima Pagrindinės sutarties 7.2. p. numatytos kontrolės teisės. Atsakydama į ŠRATC raginimus ieškovė tik nurodydavo, jog tokio papildomo svėrimo tarp šalių sudarytos sutartys nenumato, todėl jo ir neketina atlikti. Atkreipia dėmesį, kad pagal Pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio 6.2. p. eil. Nr. 3 tinkamas atliekų svėrimas yra bendra Operatoriaus ir ŠRATC atsakomybė.

 

24.       Trukdymas stebėti MBA įrenginių veiklą įrengiant vaizdo stebėjimo kameras, sudaro pagrindą nutraukti Pagrindinę sutartį. Pagrindinės sutarties nuostatos suteikia neginčijamą teisę ŠRATC tiek stebėti, tiek ir fiksuoti MBA įrenginių operavimą 24 valandas per parą 365 dienas per metus. ŠRATC, vertindama kylančias eilę abejonių dėl Operatoriaus veiklos tinkamumo ir netgi teisėtumo bei papildomai siekiant kontroliuoti procesą, kaip tą numato Pagrindinės sutarties 7.2 punktas, siekė teritorijoje, kurioje yra jai priklausantys MBA įrenginiai, vadovaujantis Pagrindinės sutarties nuostatomis įrengti vaizdo kameras. 2021 m. sausio 11 d. apie tai buvo informuota ieškovė. Pažymi, kad MBA įrenginiai yra uždarame pastate, kuriame visame vykstančių procesų ŠRATC neturi galimybės objektyviai fiziškai stebėti. Nors ŠRATC turima teisė 24 valandas per parą stebėti ir fiksuoti sutarčių vykdymą yra įtvirtinta Pagrindinėje sutartyje, ieškovė ėmėsi visų veiksmų, siekdama užkirsti kelią vaizdo kamerų montavimui. Prisidengdamas duomenų apsaugos ar kitais reikalavimais, Operatorius vilkino galimybę įrengti vaizdo kameras, o kai jos galiausiai buvo įrengtos - uždengė jas maišais, taip neleidžiant vykdyti stebėjimo. Visa išdėstyta informacija liudija absoliutų ieškovės atsisakymą bendradarbiauti, atsisakymą veikti sąžiningai. Kaip minėta, ŠRATC turėjo realių abejonių dėl teikiamų paslaugų tinkamumo, kurias eilę kartų išreiškė ieškovei. Vis dėlto, vietoje siekio išsklaidyti ŠRATC abejones, ieškovė visais įmanomais būdais vengė ir trukdė ŠRATC imtis kontrolės priemonių. Atkreipia dėmesį, kad ŠRATC turi teisėtą pagrindą vykdyti vaizdo stebėjimą ir yra atlikusi visus reikiamus veiksmus užtikrinant asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Apie tai ŠRATC yra informavusi Operatorių, be kita ko, ir 2021 m. kovo 24 d. raštu. Papildomai pažymi, kad, kaip pripažįsta ir pats Operatorius, jis taip pat yra įrengęs vaizdo kameras ir vykdo vaizdo stebėjimą MBA įrenginiuose, tad bet kokie Operatoriaus teiginiai, susiję su tuo, kad ŠRATC neturi teisėto pagrindo vykdyti šį stebėjimą ar tai trikdo Operatoriaus darbuotojus, yra atmestini. Galiausiai, Operatorius nėra tinkamas subjektas siekiant įvertinti, ar ŠRATC vykdomas vaizdo stebėjimas atitiks asmens duomenų apsaugos reikalavimus - Operatorius turi besąlyginę sutartinę pareigą leisti stebėti ir fiksuoti MBA įrenginių eksploatavimą ir neturėjo teisės tokio stebėjimo ir fiksavimo savavališkai blokuoti. Jei Operatorius manytų, kad vykdomas stebėjimas neatitinka asmens duomenų apsaugos reikalavimų, turėtų visas teises kreiptis į atsakingas institucijas šį klausimą išnagrinėti, ką, ŠRATC žiniomis, jau yra padaręs, nors vaizdo stebėjimas dėl Operatoriaus kaltės ir nėra vykdomas. Ieškovė turi pareigą pagal sutartį MBA įrenginius leisti stebėti ir fiksuoti, todėl šios pareigos nevykdymas laikytinas Pagrindinės sutarties pažeidimu.

 

25.       Pažymi, jog ŠRATC privalo būti suteikta galimybė stebėti jai nuosavybės teise priklausantį didelės vertės turtą, kadangi biotuneliuose vykstantys biologiniai atliekų stabilizavimo procesai yra susiję su potencialiai pavojinga veikla (biodujų susidarymo galimybė, ypatingai užterštų gamybinių nuotekų susidarymo ir išsiliejimo galimybė, aukštos temperatūros, sprogios ir lengvai užsidegančios aplinkos susidarymo galimybė ir kt.), MBA įrenginiai ir teritorija turi būti stebimi visą parą. Be to, šiuo metu jau kurį laiką vykstant konfliktui tarp ŠRATC ir Operatoriaus, neatmestina ir galimybė, jog Operatorius sieks pasisavinti ar sugadinti dalį MBA įrenginių sudarančių objektų. Po daugelio ŠRATC reikalavimų atidengti vaizdo kameras, Operatorius to nepadarė ir per papildomą 2021 m. gegužės 3 d. pranešime apie Pagrindinės sutarties nutraukimą nustatytą terminą, todėl ŠRATC įgijo teisę Pagrindinę sutartį šiuo pagrindu nutraukti.

 

26.       Be aukščiau išvardintų pažeidimų, kurių neištaisius per nustatytą terminą atsakovė turi teisę nutraukti Pagrindinę sutartį, Operatoriaus veikloje pastebimas sisteminis ir nuolatinis bet kokių jo kontrolės veiksmų blokavimas ir visiškas atsisakymas bendradarbiauti. Kaip ieškinyje nurodo ir pati ieškovė, ji atsisako teikti informaciją apie suvartojamos elektros duomenis, taip pat ilgą laiką atsisakė teikti po bioskaidžių atliekų apdorojimo susidarančio techninio komposto mėginius ir kt. ŠRATC, pastebėjusi atliekamus Pagrindinės sutarties pažeidimus, ne kartą kvietė Operatorių susitikimui tarp šalių kylantiems nesutarimams išspręsti, tačiau nei vienas šalių susitikimas taip ir neįvyko, kadangi Operatorius į jį tiesiog neprisijungė arba kitais būdais vengė. Toks Operatoriaus elgesys neabejotinai reiškia Operatoriaus atsisakymą bendradarbiauti. Atitinkamai, visas šalių bendradarbiavimas ir nesutarimų sprendimas nuo 2020 m. lapkričio mėnesio vyksta vien apsikeičiant raštais, kuriais Operatorius nesutinka su bet kokiais ŠRATC prašymais ar pasiūlymais. Esant tokiai situacijai, tolesnis sklandus Pagrindinės sutarties vykdymas yra neįmanomas.

 

27.       Pažymi, jog nustatyti pažeidimai lemia nebeįmanomą Pagrindinės sutarties išsaugojimą

, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Pagrindinė sutartis yra paslaugų sutartis, o iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Šiuo metu dėl nustatytų esminių Biodžiovinimo sutarties vykdymo trūkumų, dėl kurių netgi atliekamas ikiteisminis tyrimas, ŠRATC pasitikėjimas paslaugos teikėju - Operatoriumi - yra reikšmingai sumenkęs. Natūralu, kad tokioje situacijoje ŠRATC turi pagrįstą norą įsitikinti, jog ir kitos Operatoriaus teikiamos paslaugos yra teikiamos tinkamai. Bet kokia sąžininga ir skaidri sutarties šalis, kilus abejonei dėl jos teikiamų paslaugų tinkamumo, sudarytų galimybę šį tinkamumą patikrinti net jei tokio patikrinimo konkrečiai sutartis nenumato. Šiuo atveju Pagrindinė sutartis patikrinimo ir kontrolės galimybes numato ir įpareigoja ieškovę sudaryti visas galimybes tikrinti jos veiklą. Ieškovės atisakymas ne tik savaime yra Pagrindinės sutarties pažeidimas, tačiau ir aiškus ieškovės nesąžiningumo įrodymas. Tokioje situacijoje tolesnis Pagrindinės sutarties vykdymas yra absoliučiai nepriimtinas. ŠRATC nebegali tęsti Operatoriaus paslaugų apmokėjimų Šiaulių regiono mokesčių mokėtojų lėšomis, kuomet ŠRATC nesuteikiama teisė patikrinti, ar Operatorius apskritai komunalines atliekas išrūšiuoja ir/ar į sąvartyną nėra šalinamos neapdorotos bioskaidžios atliekos, darančios žalą gamtai ir tiems gyventojams, kurie de facto už Operatoriaus paslaugas susimoka. Šiuo metu sutarties šalys yra patekusios į aklavietę, kuomet esamas didelis tarpusavio nepasitikėjimas ir konfrontacija kiekvienu Pagrindinės sutarties vykdymo klausimu. ŠRATC dėjo pastangas Pagrindinę sutartį išsaugoti: siekė su Operatoriumi bendradarbiauti, iš anksto informavo apie kiekvieną savo abejonę bei kiekvieną nustatytą pažeidimą, į ką sulaukdavo tik priešpriešos, o ne skaidrumo.

 

28.       Dublike, atsikirsdama į atsakovės ŠRATC atsiliepimą, ieškovė UAB „NEG Recycling“ papildomai nurodė, jog skirtingai, nei teigia atsakovė, Pagrindinėje sutartyje nėra nustatyta pareiga leisti atsakovei tikrinti maišelių plėšymo efektyvumą. Atsižvelgiant į tai, nėra galima iš ieškovės reikalauti atlikti pareigas, kurios nenumatytos Pagrindinėje sutartyje, o jų neatlikus teigti, kad tokiu būdu yra pažeidžiama Pagrindinė sutartis ir egzistuoja pagrindas ją nutraukti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Pagrindinėje sutartyje yra nustatytos plačios ir nebaigtinės ŠRATC teisės vykdyti Pagrindinės sutarties kontrolę ir Pagrindinėje sutartyje nėra ir nebuvo siekiama išvardyti visus kontrolės būdus, tačiau, ieškovės nuomone, toks Pagrindinės sutarties nuostatų aiškinimas yra ydingas. Sutinkant su tokiu atsakovės Pagrindinės sutarties aiškinimu, yra sudaromos sąlygos atsakovei kiekvieną Pagrindinės sutarties sąlygą aiškinti plečiamai, todėl yra itin svarbu Pagrindinės sutarties nuostatas aiškinti pagal Pagrindinės sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, esmę, tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju konkretūs veiksmai, kuriems atlikti ieškovė turi suteikti galimybę, yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti 7.2.5 Pagrindinės sutarties punkte, tarp kurių nėra įvardyto maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimo. Tai tėra šalutinis, ne iš Pagrindinės sutarties kylantis, o atsakovės sugalvotas reikalavimas, kuris nesukuria realios pareigos ieškovei. Bet kokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokiu tikslu yra reikalaujama atlikti maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimą. ŠRATC nebuvo nurodžiusi jokio konkretaus tikslo, kuris pagrįstų maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimą. Pastebi, jog pagrindo tikrinti maišelių plėšymo efektyvumo nebuvimą pagrindžia ir tai, kad per visą laikotarpį, kai ieškovė teikė paslaugas atsakovei, nebuvo jokių nusiskundimų dėl teikiamų paslaugų ar jų kokybės.

 

29.       Iki tol, kol nebuvo įvykdytos viešojo pirkimo procedūros, ieškovė, siekdama bendradarbiauti ir išlaikyti gerus santykius su atsakove, papildomas paslaugas, t. y. lengvos (2D) ir sunkios (3D) frakcijų krovimą, vykdė gera ir laisva valia savo kaštais, nereikalaudama papildomo apmokėjimo iš atsakovės. Galiausiai, 2018 m. lapkričio 21 d. buvo pasirašyta Papildoma sutartis, pagal kurią ieškovė ir įsipareigojo teikti atskirtų lengvos (2D) ir sunkios (3D) frakcijų krovimą. Jau teikdama pasiūlymą ieškovė jame buvo įvardinusi, kad atskirtų frakcijų krovimas į atsakovės transportą yra sudėtinė pagal Papildomą sutartį ieškovės teikiamų paslaugų dalis. Ši aplinkybė taip pat buvo aiškiai nustatyta Papildomoje sutartyje (3.8. p.). Pagrindinėje sutartyje nebuvo susitarta dėl ne sąvartyne šalinamų atliekų.

 

30.       Savo atsiliepime į ieškinį atsakovė laikosi pozicijos, kad MBA įrenginiai yra neva prižiūrimi netinkamai, o tai sudaro pagrindą nutraukti ir Pagrindinę sutartį. Šiai savo pozicijai pagrįsti atsakovė nėra pateikusi papildomų įrodymų ir abstrakčiai nurodo, kad MBA įrenginiai yra netinkamai prižiūrimi. Su tuo, kaip yra nurodžiusi ir ieškinio 3.1. skyriuje, ieškovė nesutinka. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos patikrinimai nėra susiję ir nepatvirtina MBA įrenginių tinkamos priežiūros, su kuo ieškovė nesutinka, ir nurodo, jog MBA gamyklos statiniai yra susiję ir su MBA įrenginiais, o Šiaulių rajono savivaldybės administracija yra atsakinga už statinių naudojimo valstybinę priežiūrą. Pažymi, kad nenustačius jokių defektų galima daryti išvadą, kad MBA statiniai ir MBA įrenginiai yra tinkamai prižiūrimi. Priešingu atveju tokia aplinkybė neabejotinai būtų nustatyta ir pačios Šiaulių rajono savivaldybės administracijos.

 

31.       Atsakovės reikalavimas dėl biologiškai skaidžios frakcijos svėrimo nepatenka į ieškovės įsipareigojimų pagal Pagrindinę sutartį apimtį, o plečiamai aiškinamos Pagrindinės sutarties nuostatos prieštarauja sutartinių santykių esmei ir sąžiningumo principui. Atsakovė šį tariamą pažeidimą vertindama kaip Pagrindinės sutarties 7.2 p. nesilaikymą pripažįsta, jog Pagrindinėje sutartyje nėra numatytas biologiškai skaidžios frakcijos svėrimas prieš ją vežant į biotunelius. Šiuo reikalavimu ŠRATC tik siekia įpareigoti ieškovę atlikti veiksmus, dėl kurių ieškovė nėra sudariusi papildomų susitarimų, ir kurie neabejotinai lemtų papildomų kaštų atsiradimą. Be to, pagal Pagrindinę sutartį teikiamų paslaugų kokybė nėra susijusi su biologiškai skaidžios frakcijos svėrimu. Priešingai, biologiškai skaidžios frakcijos svėrimas prieš jos vežimą apdorojimui į biotunelius tik prailgintų technologinius procesus. 

 

32.       Atsakovė nepagrįstai teigia, jog Pagrindinės sutarties 7.2 p. suteikia teisę vykdyti MBA įrenginių veiklos stebėjimą vaizdo kameromis. Šį reikalavimą atsakovė grindžia siekiu įsitikinti, jog Pagrindinė sutartis yra vykdoma tinkamai. Ieškovės vertinimu, tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti jokia Pagrindinės sutarties sąlyga ir yra ne kas kita, kaip nesąžiningos ir ieškovės interesus pažeidžiančios Pagrindinės sutarties nuostatų interpretacijos pasekmė. Visų pirma, ŠRATC sąmoningai klaidingai interpretuoja teisę stebėti ir fiksuoti MBA įrenginių operavimą 24 valandas per parą 365 dienas per metus. Šios teisės pagrindu ŠRATC gali patekti į MBA įrenginių teritoriją ir ją tikrinti tik Pagrindinės sutarties 7.2.4 p. numatytais atvejais. Tuo tarpu reikalavimą stebėti MBA įrenginių veiklą vaizdo kameromis atsakovė grindžia ne Pagrindinės sutarties 7.2.4 p. nurodytais pagrindais, o 7.2.5.2 ir 7.2.5.5 p. Sistemiškai aiškinant Pagrindinės sutarties nuostatas ir atsižvelgiant į abiejų šalių interesus sudarant Pagrindinę sutartį, akivaizdu, jog ŠRATC pagal Pagrindinės sutarties 7.2.5 p. suteikta teisė stebėti ir fiksuoti vykdomą MBA įrenginių eksploatavimo procesą ir valdymo procesus buvo tikslingai įtvirtinta atskira nuostata, kurioje nėra minima teisė nepertraukiamai stebėti MBA įrenginių veiklą 24 valandas, panaudojant video stebėjimo sistemą. Atsakovės siekis stebėti ir fiksuoti Pagrindinės sutarties vykdymą remiantis 7.2.5.2 ir 7.2.5.5 p., yra absoliučiai nepagrįstas. Antra, Pagrindinės sutarties 7.2.4 ir 7.2.5 p. numato tik atsakovės teisę kontroliuoti ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą turint teisę patekti į MBA gamyklos teritoriją ir stebint bei fiksuojant MBA įrenginių operavimą ir vykstančius technologinius procesus. Šios nuostatos negali būti klaidingai interpretuojamos kaip suteikiančios teisę vykdyti ir nuolatinį MBA gamyklos teritorijos, tame tarpe ir gamyklos darbuotojų, stebėjimą vaizdo kameromis.

 

33.       Nesutikdama su atsakove pažymi, jog net konstatavus, kad egzistuoja Pagrindinės sutarties pažeidimai, jiems turi būti taikomi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti esminio pažeidimo reikalavimai. Visų pirma, Pagrindinėje sutartyje įtvirtinti sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai negali būti taikomi formaliai, kadangi ginčo šalys, būdamos sąžiningomis ir patirtį turinčiomis sutartinių santykių dalyvėmis, net ir Pagrindinės sutarties pažeidimo atveju turi siekti maksimaliomis pastangomis išsaugoti sutartį. Pagrindinės sutarties 18.3 punktas numato, kad ŠRATC, raštu informavusi ieškovę ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Pagrindinę sutartį prieš terminą, nesikreipdama į teismą, jeigu ieškovė per minėtą 30 darbo dienų terminą tokių aplinkybių nepašalina ar jos neišnyksta. Pagrindinės sutarties 18.3.5 p. nėra įtvirtintas joks konkretus Pagrindinės sutarties pažeidimas, kuris galėtų būti pagrindu vienašaliam sutarties nutraukimui. Priešingai, šioje Pagrindinės sutarties sąlygoje yra tik formaliai nurodoma, jog Pagrindinė sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama vienai iš sutarties šalių kitaip pažeidus savo įsipareigojimus. Tokia bendro pobūdžio sąlygos formuluotė aiškiai neapibrėžia vienašalio nutraukimo pagrindų ribų, todėl aiškinant šią sutarties sąlygą turi būti atsižvelgiama į tikrąją šalių valią sudaryti Pagrindinę sutartį 10 metų laikotarpiui ir sukurti ilgalaikius bei tvarius sutartinius santykius. Atsižvelgiant į nurodytą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos ne tik vienašalio Pagrindinės sutarties nutraukimo aplinkybės, bet ir tai, ar pažeidimai, nurodomi kaip Pagrindinės sutarties nutraukimo pagrindas, yra esminiai. Priešingu atveju, vien formalus Pagrindinės sutarties nuostatų aiškinimas ir taikymas paneigtų Pagrindinės sutarties esmę ir tikrąją sutarties šalių valią, sudarytų prielaidas sutarties šalims piktnaudžiauti turimomis teisėmis bei iškreiptų civilinių santykių stabilumą. Antra, kadangi Pagrindinės sutarties 18.3.5 p. nenustato konkrečių atvejų dėl vienašalio Pagrindinės sutarties nutraukimo, Pagrindinė sutartis šiuo pagrindu galėtų būti nutraukta tik atsakovei įrodžius, jog jos nurodomi pažeidimai buvo esminiai. Remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nuraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie turi būti įvertinami nustatant, ar sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu.

 

34.       ŠRATC teigimu, pagrindinis siekis atliekant ieškovės kontrolę yra įsitikinimas, jog pagal Pagrindinę sutartį teikiamos paslaugos yra realios ir apskritai teikiamos, tačiau atsakovė iki Rašto pateikimo nebuvo pateikusi jokių pretenzijų dėl netinkamos paslaugų kokybės ar faktinių duomenų dėl didelės turtinės žalos ar kitų neigiamų pasekmių atsiradimo. Priešingai, visi atsakovės deklaruojami pažeidimai yra susiję su ŠRATC teise įgyvendinti ieškovės įsipareigojimų vykdymo kontrolę, o ne paslaugų suteikimo faktu ar rezultatu. Atsižvelgiant į nurodytą teigia, jog net konstatavus atsakovės nurodomų pažeidimų buvimą, jie turėtų būti vertinami pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus kriterijus. Nė vienas nurodomas pažeidimas nėra susijęs su pagal Pagrindinę sutartį teikiamų paslaugų kokybe, todėl darytina išvada, jog nebuvo sukelti neigiami padariniai atsakovei ar neįgyvendinti Pagrindinės sutarties vykdymo rezultatai.

 

35.       Triplike atsiliepdama į ieškovės dubliką atsakovė nurodė, jog nesutinka su dubliko argumentais, papildomai pažymėjo, jog nesąžiningai nagrinėjamu atveju elgiasi ieškovė. Atsakovės vadovo pasikeitimas neabejotinai turėjo įtakos ieškovės atliekamų neteisėtų veiksmų nustatymui ir tai, kad ieškovės veikla atidžiau pradėta tikrinti būtent pasikeitus atsakovės vadovybei, be abejo, nėra sutapimas. Atsakovei nesuprantama, kaip ieškovė bando įteigti, jog atsakovės siųsti raštai ar jų skaičius gali rodyti kokį nors nesąžiningumą iš atsakovės pusės. Priešingai, šių raštų siuntimo faktas ir netgi jų skaičius liudija, jog atsakovė nuolat informuodavo ieškovę apie pastebimus Pagrindinės sutarties pažeidimus, ne kartą kvietė ieškovę susitikti ir aptarti šiuos klausimus, tačiau iš ieškovės sulaukė tik pasipriešinimo. Sprendimas nutraukti Pagrindinę sutartį nebuvo spontaniškas - net pusę metų atsakovė siekė spręsti problemas kitais būdais, nesiimant ultima ratio priemonės - sutarties nutraukimo, tačiau supratus, kad geranoriškai klausimų išspręsti tapo nebeįmanoma ir atsižvelgus į padarytus bei toliau daromus sutarties pažeidimus, buvo inicijuotas Pagrindinės sutarties nutraukimo procesas. Antra, atsakovei nesuprantama, kaip naujas, t. y. papildomas ir savarankiškais pagrindais grindžiamas pranešimas apie naujai nustatytus pažeidimus, kurių pagrindu taip pat egzistuoja pagrindas nutraukti Pagrindinę sutartį, gali liudyti atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės inicijuotas papildomas Pagrindinės sutarties nutraukimas liudija ne netikėjimą ankstesniu nutraukimu, o tik patvirtina pirminiame nutraukime išdėstytų pažeidimų realumą bei mastą. Antra vertus, dalis pažeidimų tiesiog paaiškėjo vėliau, jau po inicijuoto pirminio nutraukimo. Papildomai pabrėžia, kad keistas dublike nurodomas ieškovės teiginys, jog lieka nebeaišku, kokiais pagrindais Pagrindinė sutartis yra nutraukiama: tiek pirminiu ieškiniu, tiek ir patikslintu ieškiniu ginčijamais pranešimais apie Pagrindinės sutarties nutraukimą yra įvardinti savarankiški ir vienas kitą papildantys, tačiau vienas kito nenaikinantys pagrindai nutraukti Pagrindinę sutartį. Atsakovė ir toliau palaiko visus savo argumentus dėl nustatytų pažeidimų. Trečia, ieškovė nurodo, kad atsakovės dalyvavimas ginant savo interesus ikiteisminio tyrimo metu taip pat rodo tariamą atsakovės nesąžiningumą, tačiau nepaaiškina, kaip šis nesąžiningumas pasireiškia. ŠRATC niekuomet neslėpė, jog ikiteisminis tyrimas inicijuotas pagal ŠRATC pranešimą ir netgi priešingai, su atskiruoju skundu yra pateikusi pranešimą, kuriame būtent ŠRATC, kaip pareiškėjui, yra pranešama apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Šio tyrimo aplinkybės yra reikšmingos ne tik tuo aspektu, kad ikiteisminio tyrimo eigoje liudiję asmenys patvirtino, jog Pagrindinė sutartis ir Papildoma sutartis buvo vykdoma netinkamai, tačiau taip pat ir kitu aspektu - esminė problema, dėl kurios buvo inicijuojamas Pagrindinės sutarties nutraukimas, yra tai, kad ieškovė ne tik atlieka Pagrindinės sutarties pažeidimus, ne tik trukdo atsakovei tikrinti jos veiklą, tačiau šalių ginčas ir tarpusavio nepasitikėjimas yra tiek sumenkęs, kad tokioje situacijoje tinkamas ir sklandus Pagrindinės sutarties išsaugojimas yra neįmanomas, neprotingas ir neefektyvus.

 

36.       Nors ieškovė nurodo, kad ji neturi pareigos suteikti teisės atlikti maišelių praplėšėjo patikrinimą, nes to nenumato Pagrindinės sutarties 7.2.5. p., tačiau pamiršta paminėti, jog Pagrindinės sutarties 7.2.5 p. nėra konkretus ir netgi įtvirtina nebaigtinį patikrinimo galimybių sąrašą. Pabrėžia, kad maišelių praplėšėjas yra vienas esminių MBA įrenginių. Jei į MBA patenkančios mišrios komunalinės atliekos, talpintos maišeliuose, iš šių maišelių nėra ištuštinamos, atitinkamai nėra net įmanomas tolesnis šių atliekų apdorojimas. Vadinasi, atsakovė, būdama MBA įrenginių savininke bei turėdama pareigą atlikti mokėjimus pagal Pagrindinę sutartį ieškovei už tinkamą atliekų apdorojimą, yra itin suinteresuota tinkamu maišelių praplėšėjo efektyvumu, jo priežiūra, laiku taisomais galimais gedimais. Būtent šiuo tikslu atsakovė eilę kartų prašė ieškovės sudaryti galimybes patikrinti, ar maišelių praplėšėjas veikia tinkamai. Visų įmanomų patikrinimo veiksmų išvardinimas Pagrindinėje sutartyje ne tik kad tikslingai nebuvo siekiamas (paliekant sąrašą nebaigtiniu), tačiau netgi būtų neįmanomas, nes Pagrindinė sutartis turėtų apimti kiekvieną įmanomą žingsnį. Atsakovė neturi galimybės atlikti maišelių praplėšėjo efektyvumo be bent minimalaus ieškovės indėlio, kadangi yra reikalinga koordinuoti mišrių komunalinių atliekų patiekimo į maišelių praplėšėją tempus, paruošti vietą atrinktiems maišeliams, o tą ieškovė tikslingai trukdo, MBA teritorijoje nepalikdama vietos patikrinimui atlikti.

 

37.       Tiek Pagrindinės sutarties 7.2.4. p., tiek ir 7.2.5. p. numato atsakovės teises ir ieškovės pareigas, susijusias su ieškovės veiklos patikrinimu. Vien tai, kad Pagrindinėje sutartyje nėra numatytas konkretus MBA įrenginių stebėjimo ir fiksavimo metodas (fiksuojant fotoaparatu; fiksuojant vaizdo kameromis; fiksuojant eskizavimo būdu ar kt.), nereiškia, kad kuris nors konkretus fiksavimo metodas Pagrindine sutartimi būtų uždraustas. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė nepateikia konkrečių aplinkybių, lemiančių poreikį stebėti teritoriją, taip pat nėra pagrįsti. Atsakovė daugelį kartų nurodė, kad vaizdą stebėti siekia ketindama įsitikinti teikiamų paslaugų tinkamumu. Kaip parodė iš ikiteisminio tyrimo gautų apklausų protokolai, būtent po atsakovės darbo valandų ieškovė duodavo nurodymus atlikti neteisėtus veiksmus (pavyzdžiui, permaišyti bioskaidžias atliekas su kitokiomis atliekomis), todėl vaizdo kamerų įrengimas ir vaizdo stebėjimas - vienintelis būdas užtikrinti ir įsitikinti, kad tokie veiksmai nebūtų atliekami.

 

38.       Nors atsakovės įsitikinimu, vertinant Pagrindinės sutarties nutraukimo pagrindus neturi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi Pagrindinė sutartis buvo nutraukiama joje nustatytais pagrindais, tačiau bet kuriuo atveju pažeidimų mastas yra pakankamai reikšmingas, kad atitiktų ir CK 6.217 straipsnio 2 dalies standartą. Kadangi Pagrindinėje sutartyje yra įvardinti pagrindai, kuriais remiantis Pagrindinė sutartis buvo nutraukta, nėra jokio poreikio papildomi vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų. Kaip nurodo ir pati ieškovė, nutraukimo pagrindai išvardinti Pagrindinės sutarties 18.3 punkte.

 

39.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti šalių 2013 m. gruodžio 2 d. sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo „Projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimo sutartį“ 2021 m. gegužės 3 d. atsakovės rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 22 d. atsakovės rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytais pagrindais bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

40.       Patikslintame ieškinyje, be to, ką išdėstė ieškinyje, ieškovė papildomai nurodė, jog po bylos iškėlimo atsakovė 2021 m. liepos 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl vienašališko sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Raštas 2) pakartotinai nutraukė Pagrindinę sutartį dalinai kitais nei Rašte 1 nurodytais pagrindais. Ieškovei ieškinyje paaiškinus, jog Rašte 1 nėra nurodyta jokių pažeidimų, kurie būtų susiję su paslaugų pagal Pagrindinę sutartį teikimo kokybe, ŠRATC pakeitė savo poziciją ir pradėjo kaltinti ieškovę paslaugų kokybės netinkamumu - Rašte 1 atsakovė nurodė, jog ieškovė pažeidžia Pagrindinės sutarties 7.2.5. p., nes atsisako atlikti veiksmus, susijusius su maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimu, tuo tarpu Rašte 2 atsakovė tą patį tariamą pažeidimą sieja ne su atsakovės kontrolės teisių tariamu pažeidimu, o su esą netinkama paslaugų kokybe, teigdama, kad maišelių plėšymo efektyvumas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

 

41.       Dėl sąvartyne šalinamų 2D ir 3D atliekų apdorojimo ŠRATC Rašte 2 teigia, jog šios atliekos nėra tinkamai apdorojamos - iš atliekų turinio matyti, kad į sąvartyną ieškovė pristato neišrūšiuotų ir maišeliuose vis dar esančių atliekų, kas reiškia, jog Pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai 2 skirsnio 2.2.2.1 (d) p. įtvirtintas reikalavimas praplėšti ne mažiau nei 95 procentus maišelių, nėra vykdomas, o tai yra būtina sąlyga siekiant tinkamai atskirti biologiškai skaidžias atliekas bei kitas atliekas, kurios dar gali būti perdirbamos. Šis ŠRATC kaltinimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais faktiniais duomenimis ar aplinkybėmis, todėl negali būti laikomas Pagrindinės sutarties pažeidimu ir teisėtu pagrindu nutraukti Pagrindinę sutartį. Visų pirma, Pagrindinėje sutartyje ir viešojo pirkimo dokumentuose nėra įtvirtintas reikalavimas užtikrinti 100 procentų maišelių praplėšimo efektyvumą, o apdorotų atliekų frakcijų sraute gali būti atitinkamas nepraplėštų maišelių kiekis. ŠRATC neva netinkamą 2D ir 3D frakcijų atrinkimą (atskyrimą) praplėšiant mažiau nei 95 procentus į MBA įrenginius patenkančių maišelio srauto, išimtinai grindžia kartu su Raštu 2 pateiktu antstolio 2021 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas). Taigi, esą netinkamą 2D ir 3D atliekų apdorojimą, ŠRATC iš esmės siekia pagrįsti „iš akies“ atlikta sunkvežimio pora kartų išpiltų atliekų frakcijų krūvos apžiūra. Pažymi, jog MBA įrenginiuose yra apdorojama tūkstančiai tonų atliekų jau daugiau nei 5 metus, todėl konstatuoti tariamą netinkamą maišelių praplėšėjo efektyvumą remiantis išimtinai vieno sunkvežimio du kartus išpiltomis atliekų frakcijos krūvomis, yra absoliučiai nepagrįsta ir pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymi, jog pati ŠRATC 2019 m. atliko MBA įrenginių maišelių atidarymo įrenginio efektyvumo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad nesuplėšytų maišų kiekis siekia vos 2,2 procentų, t. y. objektyvaus tyrimo duomenys patvirtina, jog maišelių plėšymo efektyvumas yra užtikrinamas ne mažiau nei 97,8 procentais. Atsižvelgiant į tai, apdorotų atliekų frakcijų krūvos vienkartinė „iš akies“ atlikta apžiūra ne tik yra absoliučiai neobjektyvus ir neproporcingas pagrindas sutarties nutraukimui, tačiau taip pat niekaip nepaneigia tinkamo ir Pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus atitinkančio ieškovės įsipareigojimų įgyvendinimo. Antra, ŠRATC savo veiksmais patvirtina, jog nurodytas tariamas Pagrindinės sutarties pažeidimas dėl neva neužtikrinamo maišelių praplėšimo efektyvumo, neegzistuoja arba atsakovė nelaiko šio tariamo sutarties pažeidimo esminiu, kadangi tiek prieš Protokolo surašymą, tiek po Protokolo surašymo ir pateikimo ieškovei, ŠRATC priiminėjo ir toliau priiminėja ieškovės pristatomas apdorotas atliekų frakcijas, tame tarpe ir 2D bei 3D frakcijas. Tokie konkliudentiniai ŠRATC veiksmai iš esmės paneigia tariamo pažeidimo dėl neva netinkamai apdorojamų 2D ir 3D atliekų buvimą arba pagrindžia tai, kad net ir konstatavus šį pažeidimą (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), ieškovė šį pažeidimą yra pašalinusi per Rašte 2 nurodytą 30 darbo dienų terminą, kas reiškia, jog pati ŠRATC nelaiko šio tariamo pažeidimo esmine kliūtimi tęsti sutartinius santykius pagal Pagrindinę sutartį.

 

42.       Dėl biologiškai skaidžių atliekų (BSA) apdorojimo atsakovė Rašte 2 kaip vieną iš tariamų Pagrindinės sutarties pažeidimų nurodo, kad biologiškai skaidžių atliekų (toliau – ir BSA) apdorojimas buvo vykdomas ne pagal Pagrindinėje sutartyje ir Pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, t. y. į BSA buvo įmaišomos 2D ir/ar 3D atliekos, su kuo ieškovė nesutinka. Pažymi, kad apskritai nesuprantamas ir neaiškus atsakovės Rašte 2 nurodytas kaltinimas, dėl ko ji neturi galimybių pasisakyti ir argumentuotai apginti savo poziciją. Rašte 2 atsakovė abstrakčiai nurodo, kad tokio pažeidimo padarymą patvirtina jos gauti pakankami duomenys apie tariamą pažeidimą, tačiau Rašte 2 nenurodo, kokie tiksliai tai buvo duomenys ir nepateikia jokių dokumentų, kurie pagrįstų tokius atsakovės teiginius, nes jų neturi. Dar daugiau, iš viso nėra aišku, kaip toks pažeidimas turėtų būti ištaisomas per 30 darbo dienų, o tai pagrindžia faktą, kad atsakovės nurodomas 30 darbo dienų terminas, kuris yra duotas ieškovei ištaisyti trūkumus, tėra formalumas. Atsakovė nesiekia, kad Pagrindinė sutartis būtų išsaugota, ir ne tik nurodo tariamus Pagrindinės sutarties pažeidimus, kurių egzistavimas nėra pagrįstas, tačiau kartu įvardija tokius pažeidimus, kuriuos nėra iš viso aišku, kaip būtų galima ieškovei ištaisyti. Pažymi, kad ieškovė per visą paslaugų pagal Pagrindinę sutartį teikimo laikotarpį nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie atitiktų atsakovės Rašte 2 nurodomus veiksmus, t. y. ieškovė neįmaišo 2D ir/ar 3D frakcijų į BSA, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė. Be to, iki pat Rašto 2 pateikimo ieškovė nėra gavusi jokių nusiskundimų iš atsakovės, kurie būtų siejami su netinkamu BSA apdorojimu taip, kaip atsakovė pateikia Rašte 2. Atsakovė iki šios dienos priima atskirtas (atrūšiuotas ir apdorotas) atliekų frakcijas, ir tai įrodo, kad ieškovė paslaugas pagal Pagrindinę sutartį teikia tinkamai.

 

43.       Dėl po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo atskirtos ir stabilizuotos frakcijos dydžio ŠRATC Rašte 2 nurodo, jog po MKA apdorojimo atskirtos ir stabilizuotos frakcijos dydis neatitinka Pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų stabilizuotos atliekų frakcijos atskyrimui, t. y. 0-15 mm, kadangi, pamatavus sijotuvo būgno angų diametrą, matosi, jog jos yra 25x25 mm, o ne 15x15 mm dydžio. ŠRATC nurodo, jog toks sijotuvo būgno angų diametro dydis (15x15 mm) yra neva reikalaujamas pagal Pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai 2 skirsnio 2.1.2 p. ir 6.3.1. p. Šie atsakovės kaltinimai yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma, nei Pagrindinėje sutartyje, nei Pirkimo dokumentuose nėra įtvirtintas sijotuvo būgno angų diametras, naudojamas po biologinio apdorojimo stabilizuotos atliekų frakcijos atskyrimui į dvi skirtingas frakcijas, priešingai – Pirkimo dokumentuose yra nustatytas reikalavimas atskirtų frakcijų dydžiui. Minėtos Pirkimo dokumentų nuostatos pagrindžia, jog Pirkimo dokumentuose buvo nustatomi reikalavimai ne sijotuvo (ar jo sieto) parametrams, bet reikalavimai atskirtų frakcijų dalelių dydžiui. ŠRATC kaltinimai dėl neva netinkamo sijotuvo būgno akių diametro yra nepagrįsti jokiais reikalavimais, kylančiais iš Pagrindinės sutarties, ir yra ne kas kita kaip dar vienas bandymas klaidingai interpretuoti Pagrindinės sutarties ir jos Pirkimo dokumentų sąlygas bei siekis be jokio faktiškai ar teisiškai pagrįsto pagrindo nutraukti Pagrindinę sutartį. Pažymi, jog nuo MBA įrenginių eksploatacijos pradžios buvo naudojami sijotuvai su ne mažesniu nei 25x25 mm „akučių“ dydžiu, ir visu šiuo laikotarpiu nei ŠRATC, kuri nuolatos su perduodamomis biologiškai stabilizuotomis atliekų frakcijomis gaudavo atitinkamų tyrimų rezultatus, nei ieškovės veiklą tikrinančios institucijos nepateikė pretenzijų ir nekonstatavo jokių pažeidimų. Atitinkamai, ŠRATC tariamo pažeidimo dėl atskirtos ir stabilizuotos frakcijos dydžio konstatavimas remiantis smulkiosios frakcijos nuotrauka ir sijotuvo būgno angų diametro matavimais liniuote, niekaip objektyviai neįrodo neva netinkamo frakcijos dydžio. Antra, mažesnis, t. y. 15x15 mm, „akučių“ dydis objektyviai yra praktiškai neįmanomas, kadangi daro neigiamą įtaką tinkamam atliekų apdorojimui, o tuo tarpu didesnis sieto „akučių“ dydis leidžia užtikrinti tinkamą ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

 

44.       Atsakovė ŠRATC atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, jog antru pranešimu atsakovė Pagrindinės sutarties nutraukimą inicijavo tiek Pagrindinėje sutartyje nustatytais pagrindais, tiek ir dėl to, kad nustatyti pažeidimai, atsakovės įsitikinimu, yra esminiai, t. y. atitinkantys CK 6.217 straipsnio 1 dalį.

 

45.       Maišelių nepraplėšimas pagal Pagrindinės sutarties reikalaujamą efektyvumą (Pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai 2 skirsnio 2.2.2.1 (d) punktas) sudaro pagrindą nutraukti Pagrindinę sutartį. Ilgą laiką ieškovė siekė atlikti maišelių praplėšėjo efektyvumo patikrinimą, tačiau, kaip išsamiai paaiškinta ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, to atlikti ieškovė neleido, dėl ko ieškovei buvo įteiktas pirmas pranešimas dėl Pagrindinės sutarties nutraukimo. Vis dėlto, atsakovei stebint MBA įrenginių veiklą bei tai, kokias atliekas yra siekiama pristatyti į sąvartyną, atsakovė įvertino bei nustatė, jog po apdorojimo MBA įrenginiuose siekiamos pristatyti atliekos neabejotinai sudėtyje turi daugiau kaip 5 procentus nepraplėštų maišelių, kas reiškia, jog Pagrindinės sutarties reikalavimai nėra įgyvendinami. 2021 m. liepos 21 d. atsakovės darbuotojai fiksavo į sąvartyną bandomas pristatyti netinkamas atliekas. Konstatavus, kad atliekose esama daugiau kaip 5 procentai nepraplėštų maišelių, atliekos į sąvartyną nebuvo įleistos, priežastys paaiškintos ieškovės darbuotojams, kurie pranešė apie ieškovės nesutikimą su nustatytu pažeidimu. 2021 m. liepos 22 d. ieškovei buvo įteiktas antrasis pranešimas dėl Pagrindinės sutarties nutraukimo, kuriame įvardintas ir ieškovės atliekamas pažeidimas - tinkamas maišelių nepraplėšimas. Netrukus po antrojo pranešimo atsakovės darbuotojai pastebėjo, kad MBA įrenginių darbas kelioms dienoms yra sustojęs ir ieškovė vykdo darbus, tikėtinai, bandydama remontuoti maišelių praplėšėją. To pasėkoje MBA įrenginių veikla buvo sustabdyta 2021 m. liepos 27-29 dienomis. Primena, kad pagal Pagrindinės sutarties 8.2 p. ieškovė privalėjo informuoti atsakovę apie tai, kad MBA įrenginių veikla bus stabdoma bei nurodyti to priežastis, tačiau šis reikalavimas nebuvo vykdomas. Pažymi, jog atsakovės darbuotojai praktiškai nuolat stebi nesuplėšomus komunalinių atliekų maišelius (pridedamos fotonuotraukos bei darbuotojų tarnybiniai pranešimai), jų fiksuojama atliekų sudėtis neabejotinai liudija, kad maišelių praplėšimas nėra vykdomas ne tik kad 95 procentų efektyvumu, tačiau praktiškai neatlieka savo funkcijos, kadangi į sąvartyną keliauja visiškai iš maišelių neištuštintos atliekos. Negana to, kad ieškovė savo pažeidimo nepripažįsta, ji nurodė savo darbuotojams kosmetiškai maskuoti nurodytą Pagrindinės sutarties pažeidimą - 2021 m. rugpjūčio 23-24 dienomis atsakovės darbuotojai vaizdo įrašuose užfiksavo, kaip ieškovės darbuotojai, pakrovę atliekas į konteinerį, prieš jį vežant į sąvartyną užlipa ant konteinerio viršaus ir rankiniu būdu praplėšia maišelius tam, kad paviršiuje esančios atliekos atrodytų tinkamai apdorotos.

 

46.       Pabrėžia, kad efektyvus maišėlių praplėšimas yra esminis Pagrindinės sutarties tinkamo vykdymo etapas. Jei į MBA įrenginius atkeliavę komunalinių atliekų maišeliai nėra praplėšiami, akivaizdu, kad juose esančio turinio neįmanoma toliau išskaidyti į skirtingas frakcijas (bioskaidžias, 2D, 3D, metalus), tai reiškia, kad toje dalyje Pagrindinė sutartis apskritai nėra vykdoma. Be kita ko, nepraplėšti maišeliai sąvartyne liudija ne tik tai, kad maišeliuose esančios atliekos nebuvo apdorotos, tačiau taip pat reiškia ir tai, kad į sąvartyną patenka neapdorotos (nestabilizuotos) bioskaidžios atliekos, kurios irdamos sąvartyne išskiria šiltnamio efektą skatinančias dujas. Dėl nurodytų aplinkybių aptartas pažeidimas yra ne tik pagal Pagrindinę sutartį jos nutraukimo pagrindą sudarantis pažeidimas, tačiau taip pat ir esminis pažeidimas CK 6.217 straipsnio 1-2 dalių kriterijų pagrindu. Ieškovei nepraplėšiant tinkamo kiekio maišelių, atsakovė iš esmės negauna to, ko tikėjosi pagal Pagrindinę sutartį, t. y. kad atliekos, patekusios į MBA įrenginius, 95 procentų apimtyje bus apdorojamos, atskiriamos, o bioskaidžios atliekos - stabilizuojamos. Nurodytas pažeidimas taip pat kelia žalą gamtai, kuomet sąvartyne atsiduria daugiau bioskaidžių neapdorotų atliekų. Ieškovės elgesys - pažeidimų neigimas ir netgi jų kosmetinis maskavimas, leidžia manyti, kad pažeidimas atliekamas tyčia ir pažeidimas nebus pašalintas. Vadinasi, nurodytas pažeidimas yra esminis ir sudaro pagrindą nutraukti Pagrindinę sutartį ne tik Pagrindinėje sutartyje nustatytais pagrindais, tačiau taip pat ir CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu.

 

47.       Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomi teiginiai, kuriais neigiamas konstatuotas pažeidimas, yra nepagrįsti. Pirma, tai, kad 2019 m. buvo atliktas maišelių praplėšėjo patikrinimas, nereiškia, kad praėjus dviem metams maišelių praplėšėjo efektyvumas buvo išlaikytas toks pats, koks buvo 2019 m; iš pačios ieškovės pateikto patikrinimo fotografijų matomas akivaizdus atliekų vaizdo skirtumas tarp to, kas fiksuojama atsakovės darbuotojų šiuo metu - priešingai nei atsakovės fiksuojamuose vaizduose, ieškovės pateikiamame vaizde 2019 m. iš esmės nėra matoma nepraplėštų maišelių. Antra, dėl atliekų priėmimo į sąvartyną atsakovė pabrėžia, kad tais atvejais, kai tik vizualiai nustatomas per didelis nepraplėštų maišelių kiekis, atliekos yra nepriimamos į sąvartyną ir sunkvežimiai grąžinami ieškovei. Dažnu atveju tik paviršinis sunkvežimio vaizdas yra apgaulingas, todėl atliekas tenka priimti į sąvartyną ir tik jas išpylus matomas po paviršiniu sluoksniu esantis nepraplėštų maišelių skaičius, kuris ieškovės turėtų būti iš naujo apdorojamas, tačiau tai nėra atliekama.

 

48.       Nurodo, jog biologiškai skaidžių atliekų permaišymas su 2D ir/ar 3D atliekomis sudaro pagrindą nutraukti Pagrindinę sutartį. Minėta, jog 2018 m. prie Pagrindinės sutarties buvo sudaryta papildoma Biodžiovinimo sutartis. Biodžiovinimo sutartimi 2D ir 3D atliekos, po jų apdorojimo MBA įrenginiuose, turėjo būti vežamos į biotunelius, kuriuose veikiant įvairioms sąlygoms buvo siekiama atliekas išdžiovinti tam, kad sumažėtų jų svoris. Teoriškai šių atliekų svoris aktualus, kadangi atsakovė, veždama dalį atliekų deginimui į UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinę elektrinę, turi sumokėti už kiekvieną atliekų toną. Papildoma paslauga atrodė naudinga - ieškovė pagal Biodžiovinimo sutartį gaudavo atlygį už kiekvieną „išdžiovintą“ atliekų toną, todėl bendroje sumoje atsakovė turėjo sutaupyti mažiau mokėdama UAB „Fortum Klaipėda“ už atliekų vežimą deginti. Tačiau paaiškėjo, kad ieškovė, pradžioje deklaravusi, jog išdžiovins apie 10 procentų atliekų svorio, vėliau pradėjo deklaruoti net iki 45 procentų siekiantį atliekų svorio sumažėjimą. Atsakovei ėmus aiškintis aplinkybes buvo nustatyta, kad ieškovei jau atleisto ŠRATC direktoriaus pavaduotojo nurodymu buvo leista Pagrindine sutartimi apdorotas bioskaidžias atliekas vežti į sąvartyną, tuščią sunkvežimį sveriant tik vieną kartą dienoje. Kitus kartus buvo sveriamas pilnas automobilis. Į sąvartyną pristatomų stabilizuotų bioskaidžių atliekų svoris buvo apskaičiuojamas imant pilno ir tuščio sunkvežimio svorį. Iš sistemos duomenų nustatyta, kad tų pačių sunkvežimių esant tuštiems svoris skirdavosi skirtingomis dienomis kartais net keliomis tonomis. Akivaizdu, kad tam tikromis dienomis kaip tušti sunkvežimiai iš tiesų sverdavosi prisikrovę svorio. Tokiu būdu, padidinus „tuščio“ sunkvežimio svorį, į sąvartyną pristatomas stabilizuotų bioskaidžių atliekų kiekis būdavo daug didesnis. Dėl nustatytų aplinkybių, įtariant ne tik neteisėtą, tačiau ir nusikalstamą veikimą, ŠRATC kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovės MBA įrenginių gamyklos vadovui yra pareikšti įtarimai. Būtent šio ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija patvirtino atsakovės abejones - ieškovės samdyti asmenys patvirtino, kad dalis 2D/3D atliekų vietoje to, kad būtų patalpintos biodžiovinimui, iš tiesų buvo paslepiamos po stabilizuotomis bioskaidžiomis atliekomis ir išvežamos į sąvartyną. Ikiteisminio tyrimo eigoje tiek prokuroro, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklausti asmenys, dirbę pas ieškovę, kurie šias aplinkybes patvirtino apklausose. Nurodytos aplinkybės yra ne tik papildomos Biodžiovinimo sutarties akivaizdus pažeidimas, tačiau tuo pačiu yra ir Pagrindinės sutarties pažeidimas. Jei po stabilizuojamomis bioskaidžiomis atliekomis yra pakasamos kito pobūdžio atliekos ir jas permaišant vėliau pristatomos į sąvartyną, akivaizdu, jog Pagrindinės sutarties esminis tikslas nėra įvykdomas. Nurodytos aplinkybės yra ne tik pagal Pagrindinę sutartį jos nutraukimo pagrindą sudarantis pažeidimas, tačiau taip pat ir esminis pažeidimas CK 6.217 straipsnio 1-2 dalies kriterijų pagrindu. Ieškovei stabilizuotas bioskaidžias atliekas permaišant su kitomis atliekomis, atsakovė iš esmės negauna to, ko tikėjosi pagal Pagrindinę sutartį, t. y. kad atliekos, patekusios į MBA įrenginius, apdorojamos, atskiriamos, o bioskaidžios atliekos - stabilizuojamos.

 

49.       Atkreipia dėmesį, jog šiai dienai realių galimybių ištaisyti jau atliktą pažeidimą nesama, kadangi netinkamai sutvarkytos atliekos, t. y. stabilizuotos bioskaidžios atliekos, permaišytos su kitomis atliekomis, jau yra išvežtos į sąvartyną ir užkrautos kitomis atliekomis, todėl jų grąžinimas ir tinkamas pertvarkymas MBA įrenginiuose tampa teoriniu. Vis dėlto, pažeidimo mastas bei tyčinis Pagrindinės sutarties pažeidimų vykdymas siekiant finansinės naudos, yra tokio masto, kad jo vėlesnis nutraukimas ir nebekartojimas nelemia pagrindo šalims tęsti Pagrindinę sutartį. Atsakovės įsitikinimu, šalių bendradarbiavimas tokiame kontekste yra neįmanomas, ką patvirtina ir ne kartą atsakovės inicijuotas pažeidimų aptarimas, kuriame dalyvauti ieškovė atsisakė.

 

50.       Pažymi, jog ir biologiškai skaidžių atliekų sijojimo neatitikimas reikalavimams sudaro pagrindą nutraukti Pagrindinę sutartį (Pagrindinės sutarties Pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai 2 skirsnio 2.1.2 p. (po biologinio apdorojimo yra numatomas stabilizuotos atliekų frakcijos atskyrimas į dvis skirtingas frakcijas (0-15 mm ir likutinę)), 6.3.1. p. (atskirta BSA frakcija turi būti stabilizuojama intensyvaus aerobinio apdorojimo įrenginiuose, po apdorojimo papildomai atskiriant 0-15 mm atliekų frakciją). ŠRATC nustatė, kad po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo atskirtos ir stabilizuotos frakcijos dydis neatitinka pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų stabilizuotos atliekų frakcijos atskyrimui, t. y. 0-15 mm. Pamatavus sijotuvo būgno angų diametrą matosi, jog jos yra 25x25 mm, o ne 15x15 mm dydžio. Kuo didesnės sieto angos, tuo didesnė tikimybė, kad atskirtos frakcijos dydis bus didesnis nei 15 mm, vadinasi yra tikimybė, kad tokiu sietu atskirta atliekų frakcija neatitiks reikalavimų, keliamų pagrindinėje sutartyje. Ieškovės pateikti tyrimai, atsakovės įsitikinimu, nepatvirtina, jog yra užtikrinamas BSA frakcijos reikalavimas. Pirma, niekur Pagrindinės sutarties Pirkimo dokumentuose nėra leistinas nuokrypis nuo nurodyto frakcijos dydžio, todėl ir pačios ieškovės tyrimuose nustatytas dalelių, viršijančių reikalavimą, dydis yra Pagrindinės sutarties pažeidimas. Antra, ieškovės patiekti tyrimai nėra patikimi - nėra fiksuota nei iš kur, nei kada paėmė mėginius, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šiuos mėginius imant, todėl mėginiai galėjo būti paimti selektyviai.

 

51.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovės UAB „NEG Recycling“ atstovai advokatai T. V. ir D. S. prašė ieškinį tenkinti jame ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Dėl atsakovės prašymo ieškinio netenkinimo atveju leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai pažymėjo, jog tam pagrindo nėra, tačiau, jei MBA įrenginių eksploatavimą perimtų atsakovė, kiltų grėsmė tinkamam Šiaulių regiono gyventojų atliekų apdorojimui, kadangi MBA įrenginiai negalės būti eksploatuojami atsakovei negavus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kurio gavimas dėl nustatytų procedūrų įprastai užtrunka ne vieną mėnesį, ir šį laikotarpį atsakovė MBA įrenginių eksploatuoti negalėtų; skubiai perėmus MBA įrenginių eksploatavimą, juose turėtų dirbti pakankamai neapmokyti darbuotojai, dėl ko būtų užkirstas kelias efektyviam atliekų apdorojimui; skubus sutarties nutraukimas ir MBA įrenginių perėmimas neužtikrintų tinkamo atliekų apdorojimo, nes MBA įrenginių techninės savybės, kurios viešojo pirkimo metu buvo patvirtintos pačios ŠRATC, nepasikeis; bylos nagrinėjimo metu ieškovė eksploatuoja MBA įrenginius ir teikia paslaugas, todėl pagrindo skubiam teismo sprendimo vykdymui nėra – toks pagrindas būtų tik tuomet, jei ieškovė neteiktų jokių paslaugų, o šiuo atveju dėl dalies paslaugų tinkamumo net nėra ginčo.   

 

52.       Atsakovės ŠRATC atstovai (duomenys neskelbtini) Ž. Š. ir advokatė G. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Jei teismas atmestų ieškinį, prašė teismo sprendimą byloje leisti vykdyti skubiai, kadangi šalių nesutarimai bylos nagrinėjimo eigoje jau lėmė ekstremalios situacijos Šiaulių regione grėsmę, o tokia grėsme remdamasi ieškovė ir toliau grasina atsakovei, reikalaudama apmokėti netinkamai teikiamas paslaugas; bylos nagrinėjimo eigoje dėl nustatytų pažeidimų tik blogėja MBA įrenginių būklė, dėl kurios jau yra asmenų, patyrusių fizinius sužalojimus; šalių konfliktas lemia, kad tinkamas ir sklandus sutarties vykdymas nebus įmanomas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, kas daro neigiamą įtaką Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemai. Leidimas skubiai vykdyti teismo sprendimą leistų atsakovei susigrąžinti jai nuosavybės teise priklausančių MBA įrenginių valdymą, juos tinkamai suremontuoti ir užtikrinti stabilų atliekų apdorojimą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

53.       2013 m. gruodžio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta viešojo pirkimo – pardavimo sutartis „Projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Viešojo pirkimo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir 10 metų eksploatuoti mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – ir MBA) įrenginius. Mišrių komunalinių atliekų (toliau – ir MKA) apdorojimo MBA įrenginiuose paslaugos buvo pradėtos teikti 2016 m. kovo 31 d. pasirašius MBA įrenginių eksploatacijos pradžios aktą Nr. 1. 

 

54.       Į Viešojo pirkimo sutarties 4 skirsnį (Operavimo sutarties sąlygos) inkorporuota sutartis dėl atliekų apdorojimo įrenginių eksploatavimo (toliau – ir Pagrindinė sutartis), kuri laikoma sudėtine ir neatskiriama Viešojo pirkimo sutarties dalimi. Pagrindinės sutarties 4.2.2. punktu ieškovė įsipareigojo į įrenginius priimtas atliekas apdoroti mechaniniu biologiniu būdu, atsižvelgiant į Techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus atliekų apdorojimui. Pagal šią sutartį įrenginiai reiškia pastatus, statinius, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kitus įrenginius, kuriuos, remiantis Pirkimo dokumentais bei atliekų apdorojimo įrenginių projektavimo ir statybos rangos viešojo pirkimo sutartimi, kurie priklausys Užsakovui (atsakovei) nuosavybės teise, Operatorius (ieškovė) eksploatuos Pagrindinėje sutartyje nustatytais tikslais ir tvarka (1.1.7. punktas). Sutarties 7.2. punktu šalys susitarė, jog Operatorius teikia Užsakovui informaciją ir sudaro galimybes kontroliuoti savo veiklą, susijusią su šios sutartyje numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimu. Sutarties 7.2.4. punktu šalys susitarė, jog Užsakovas turi teisę kontroliuoti, kaip Operatorius vykdo sutartinius įsipareigojimus, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus patekti į įrenginiams skirtą teritoriją ir tikrinti (įskaitant pareikalauti atitinkamos informacijos raštu, bet neapsiribojant): kaip Operatorius apdoroja atliekas (7.2.4.1.punktas), kaip Operatorius prižiūri įrenginius (7.2.4.3. punktas); kokios būklės yra įrenginiai (7.2.4.4. punktas); kaip įrenginiai yra naudojami ir ar jiems nereikalingas remontas (7.2.4.5. punktas); kitą informaciją, kuri yra susijusi su šios sutarties tinkamu vykdymu ir kurios raštu iš anksto paprašo Užsakovas (7.2.4.6. punktas). Sutarties 7.2.5. punktu šalys susitarė, jog Operatorius privalo suteikti galimybę (leisti) Užsakovui ir/ar jo paskirtam atstovui: bet kuriuo laiku įleisti į įrenginių teritoriją (7.2.5.1. punktas); leisti stebėti ir fiksuoti vykdomą įrenginių eksploatavimo procesą (7.2.5.2. punktas); stebėti ir fiksuoti įrenginių valdymo procesus (7.2.5.5. punktas); atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi/tikslingi sutarties vykdymo tikslais (7.2.5.7. punktas). Sutarties 13.1. punktu ieškovė ir atsakovė, vykdydamos šią sutartį, įsipareigojo geranoriškai bendradarbiauti ir operatyviai teikti viena kitai visą reikalingą ar kitos šalies pagrįstai reikalaujamą informaciją, būtiną tinkamam šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui. Sutarties 9.4. punkte nustatyta, jog visos į sąvartyną atgabenamos po apdorojimo likusios atliekos, kurios gali būti šalinamos sąvartyne, yra pasveriamos prie sąvartyno vartų esančiose svarstyklėse.

 

55.       Sutarties nutraukimas aptartas jos 18 skyriuje, kurio 18.3. punkte nurodyta, jog Užsakovas, raštu informavęs Operatorių ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, jeigu Operatorius per minėtą 30 darbo dienų terminą kitaip pažeidžia savo įsipareigojimus pagal šią sutartį ir tokių pažeidimų nepašalina per Užsakovo nurodytą protingą terminą (18.3.5. punktas).  

 

56.       2018 m. lapkričio 21 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Papildoma sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti Užsakovui atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo ir po jo likusių atliekų džiovinimo paslaugas, o Užsakovas įsipareigojo už jas apmokėti.

 

57.       Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Specialieji techniniai reikalavimai“ (toliau – ir Sąlygos) 2.1.2. punkte nurodyta, jog pagrindinis įrenginių tikslas yra biologiškai skaidžios atliekų frakcijos atskyrimas ir stabilizavimas, tačiau įrenginiai turi turėti kuo didesnį universalumą, t. y. įrenginiuose mišrias komunalines atliekas reikia padalinti į tris atskirus atliekų srautus (biologiškai skaidžios atliekų frakcijos srautą, lengvosios atliekų frakcijos srautą (2D) ir sunkios atliekų frakcijos srautą (3D)). Reikalavimai mechaninio rūšiavimo įrenginiams (maišelių praplėšėjas, balistinis separatorius ir svarstyklės) aptarti Sąlygų 2.2.2 punkte, kurio 2.2.2.1 papunktyje išdėstyti maišelių praplėšėjo techninių sąlygų reikalavimai (dėl kitų įrenginių ginčo nėra). Nurodyta, jog į maišelių praplėšėją patenkantys maišeliai su atliekomis turi būti suplėšomi ir ištuštinami, turi būti užtikrintas kuo aukštesnis (ne mažiau arba lygus 95 procentams) maišelių praplėšėjo efektyvumas. Pagal Sąlygų 6.2 skyriaus 5 lentelę „Rizikų ir atsakomybių pasidalijimas“ 3 eilutę, už atliekų svėrimą yra bendrai atsakingos tiek ieškovė, tiek atsakovė, pagal 19 eilutę, ieškovė atsakinga už atskirtų atliekų frakcijų (lengva, sunki, likutinė stabilizuota) pristatymą konteineriuose į Užsakovo pasirinktą vietą iki 2 km atstumu arba pakrovimą į specialius automobilius, o pagal 26 eilutę ji taipogi atsakinga už tinkamą visų likutinių atliekų parengimą perdavimui ir/ar transportavimui. Sąlygų 6.3.1 papunktyje nurodyta, jog atliekos į MBA teritoriją atgabenamos sunkvežimiais, kurie sveriami automobilinėmis svarstyklėmis, o pasvėrus ir suvedus duomenis, atliekos nugabenamos į priėmimo zoną, kur yra išpilamos. Sąlygų 2.1.2 punkte nurodyta, jog po biologinio apdorojimo yra numatomas stabilizuotos atliekų frakcijos atskyrimas į dvi skirtingas frakcijas (0-15 mm ir likutinę).

 

58.       2021 m. gegužės 3 d. raštu (toliau – ir Raštas 1) atsakovė informavo ieškovę, jog vykdydama Pagrindinės sutarties kontrolę ir stebėseną, vertindama, kaip vykdoma Pagrindinė sutartis, nustatė tęstinius jos pažeidimus: 1) ieškovė padarė 35 skirtingus MBA įrenginių priežiūros pažeidimus; 2) ieškovė pažeidė Pagrindinės sutarties 7.2.5 p. atsisakydama atlikti maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimą; 3) ieškovė pažeidė Pagrindinės sutarties 7.2 p. atsisakydama sverti po mechaninio apdorojimo atskirtas biologiškai skaidžias atliekas prieš jas vežant į biotunelius; 4) ŠRATC 2020-11-30 ir 2020-12-31 paprašė pateikti techninio komposto tyrimus, tačiau jie nebuvo pateikti, taip pažeidžiant Pagrindinės sutarties 7.2.5.4. punktą; 5) ieškovė atsisako vykdyti atliekų pakrovimo deginimui darbus (Pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio 6.2. p. eil. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodytos pareigos nevykdymas bus laikomas esminiu sutarties pažeidimu; 6) ieškovė, nepateikdama elektros skaitiklių parodymų, pažeidė Pagrindinės sutarties 7.2.4. p.; 7) trukdydama vykdyti MBA įrenginių stebėjimą įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir Pagrindinės sutarties 7.2.5. p.; 8) ieškovė tinkamai nebendradarbiauja su atsakove, nes nedalyvauja susitikimuose nuotoliniu būdu. Rašte atsakovė nurodė, jog vadovaujantis Pagrindinės sutarties 18.3. p. ir šiuo raštu, ji vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutrauks Pagrindinę sutartį, jei per 30 darbo dienų nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ieškovė nepašalins rašte nurodytų Pagrindinės sutarties pažeidimų.

 

59.       2021 m. liepos 22 d. raštu (toliau – ir Raštas 2) atsakovė informavo ieškovę, jog papildomai konstatuoja šiuos pažeidimus: 1) sąvartyne šalinamos 2D ir 3D atliekos nėra tinkamai apdorotos – iš atliekų turinio matyti, jog į sąvartyną operatorius pristato neišrūšiuotų ir maišeliuose vis dar esančių atliekų, kas reiškia, jog nevykdomas Pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai 2 skirsnio 2.2.2.1 (d) punkte įtvirtintas reikalavimas; 2) biologiškai skaidžių atliekų (BSA) apdorojimas buvo vykdomas ne pagal Pagrindinėje sutartyje ir pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, t. y. į BSA buvo įmaišomos 2D ir 3D atliekos; 3) po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo atskirtos ir stabilizuotos frakcijos dydis neatitinka pirkimo dokumentuose (Pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai 2 skirsnio 2.1.2 punktas) keliamų reikalavimų stabilizuotos atliekų frakcijos atskyrimui, t. y. 0-15 mm. Rašte atsakovė nurodė, jog vadovaujantis Pagrindinės sutarties 18.3.5. p. ir CK 6.217 straipsnio pagrindu, dėl nustatyto Pagrindinės sutarties pažeidimo ji bus laikoma nutraukta po 30 darbo dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos. 

 

60.       2019 m. lapkričio 27 d. ŠRATC, dalyvaujant ieškovės ir atsakovės atstovams, surašė MBA įrenginių maišų atidarymo įrenginio efektyvumo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog tyrimui atrinkus 1000 vienetų nesuplėšytų maišų su mišriomis komunalinėmis atliekomis, nustatyta, jog maišų atidarymo įrenginys dirba pakankamai efektyviai, kadangi liko 22 vienetai (2,2 procentai) nesuplėšytų maišų.

 

61.       Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl kolektyvinio UAB „NEG Recycling“ darbuotojų 2021-05-03 skundo, kuriame buvo keliamas klausimas dėl MBA įrenginių teritorijos stebėjimo atsakovės įrengtomis vaizdo kameromis (kurias atsakovė įrengė, bet ieškovė jas uždengė), taip šiurkščiai pažeidžiant darbuotojų teises ir teisėtus interesus, įskaitant teises į privatumą ir duomenų apsaugą darbo vietoje, nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Duomenų, kad šis sprendimas būtų skundžiamas, byloje nėra.

 

62.       2021 m. gegužės 28 d. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo esančiose fotonuotraukose bei 2021 m. liepos 21 d. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo esančiame priede (fotonuotraukos) užfiksuota vizualiai matoma po apdorojimo MBA įrenginiuose likusios 2D frakcijos atliekų apdorojimo kokybė, .

 

63.       2021 m. rugsėjo 6 d. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, dalyvaujant ieškovės darbuotojams, konstatuoti atlikto maišelių plėšymo įrenginio efektyvumo eksperimento rezultatai: iš 100 nepraplėštų polietileninių šiukšlių maišų su mišriomis komunalinėmis atliekomis, buvo rasti trys nepraplėšti šiukšlių maišai, tačiau jie nebuvo pažymėti, o iš pažymėtų maišų nepraplėštų nebuvo rasta.

 

64.       2021 m. spalio 27 d. (2021 m. spalio 28 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovė su antstolio pagalba rankiniu būdu atliko ir užfiksavo po apdorojimo MBA įrenginiuose į sąvartyną ieškovės pristatytas 2D frakcijos atliekas. Bandymui atsitiktinai pasirinktas vienas atliekas po apdorojimo pristatęs automobilis, kuriuo atvežta 5,86 t atliekų. Atliekos išpiltos ant asfalto, atrinkti nepraplėšti ir neištuštinti maišai, kurių svoris 0,96 t, kas sudaro 16,38 procentų nuo viso šiuo automobiliu pristatyto atliekų kiekio.

 

65.       Tyrimų ataskaitoje (apdorojimo laikotarpis 2021-10-05-2021-10-14), kurią atliko Vokietijos aplinkosaugos inžinerijos įmonė, nurodyta, jog Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno III sekcijoje nustatyta didelė metano dujų koncentracija, kuri rodo biologinių medžiagų (atliekų su organiniais komponentais) irimo procesus, kas reiškia, jog tikėtina, kad į sąvartyno 3-ią sekciją pateko atliekos, kurios galimai nebuvo pakankamai apdorotos ar išrūšiuotos atskiriant biologiškai skaidžias atliekas.

 

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

 

Ieškinys ir patikslintas ieškinys netenkinami.

 

66.       Byloje ginčas kilęs dėl to, ar atsakovė ŠRATC įgijo teisę vienašališkai nutraukti šalių 2013 m. gruodžio 2 d. sudarytą viešojo pirkimo - pardavimo „Projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimas“ sutartį 2021 m. gegužės 3 d. atsakovės rašte Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Raštas 1) bei 2021 m. liepos 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Raštas 2) nurodytais pagrindais.

 

67.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 90

 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, tačiau pagal to paties VPĮ 90 straipsnio 3 dalį, pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais bei tvarka. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad VPĮ – lex specialis (specialusis teisės aktas) viešųjų pirkimų srityje, kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikomos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Atsižvelgiant į tai laikytina, jog VPĮ yra nustatyti specialūs vienašališko viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindai, tačiau pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį, vienašališkas viešojo pirkimo sutarties nutraukimas galimas ir pagal CK įtvirtintas bendrąsias vienašališko sutarties nutraukimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

 

68.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti; trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktą; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 28 punktą ir kt.).

 

69.       Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 59 punktas). Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 27 punktas).

 

70.       Kaip minėta, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus, tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 25 punktas).

 

71.       Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo turi būti vertinamos ne tik ginčo sutarties nuostatos, bet ir, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, taip pat ir konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

 

72.       Nagrinėjamu atveju Pagrindinės sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti jos 18.3. punkte, kuriame nurodyta, jog Užsakovas, raštu informavęs Operatorių ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, jeigu Operatorius per minėtą 30 darbo dienų terminą, be kita ko, kitaip pažeidžia savo įsipareigojimus pagal šią sutartį ir tokių pažeidimų nepašalina per Užsakovo nurodytą protingą terminą (18.3.5. punktas). Atsakovė, vienašališkai nutraukdama Pagrindinę sutartį, Rašte 1 ir Rašte 2 įvardijo esminius sutarties pažeidimus (žr. šio sprendimo 58 ir 59 punktus), kuriuos teismas įvertins aukščiau šiame sprendime aptartais aspektais pagal kasacinio teismo praktiką.

 

Dėl maišelių plėšytojo efektyvumo patikrinimo

 

73.       Atsakovė nurodo, jog ieškovė, atsisakydama atlikti maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimą, pažeidė Pagrindinės sutarties 7.2.5 punktą. Nurodo, jog 2021-02-04 kreipėsi į ieškovę prašydama atlikti maišelių plėšymo efektyvumo patikrinimą, tačiau ieškovė 2021-02-05 atsisakė atlikti tam reikalingus veiksmus, 2021-03-25 tuo tikslu pakartotinai kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė tam sąlygų nesudarė. Patikrinimą dar kartą buvo bandoma atlikti 2021-04-06, tačiau ieškovė ir vėl tam sutrukdė. Ieškovė teigia, jog atsakovė reikalauja atlikti veiksmą, kuris nėra numatytas Pagrindinėje sutartyje, su kuo teismas nesutinka.

 

74.       Kaip nurodyta šio sprendimo 57 punkte, Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Specialieji techniniai reikalavimai“ 2.2.2 punkte aptarti reikalavimai mechaninio rūšiavimo įrenginiams (maišelių praplėšėjas, balistinis separatorius), kurio 2.2.2.1 papunktyje išdėstyti maišelių praplėšėjo techninių sąlygų reikalavimai - į maišelių praplėšėją patenkantys maišeliai su atliekomis turi būti suplėšomi ir ištuštinami, turi būti užtikrintas kuo aukštesnis (ne mažiau arba lygus 95 procentams) maišelių praplėšėjo efektyvumas. Pažymėtina, jog viešojo pirkimo sutarties esmė – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, ir būtent tam yra skirtas visas infrastruktūros, kuri susideda iš aukščiau minėtų įrenginių, t. y. maišelių praplėšėjo ir separatoriaus, pagrindas. Maišelių praplėšėjas suplėšo maišelius su mišriomis komunalinėmis atliekomis ir ištuština jų turinį, po ko biologiškai skaidžios atliekos (BSA) atskiriamos separatoriaus pagalba ir tvarkomos biotuneliuose, o po biotunelių yra reikalinga pasyvaus aeravimo aikštelė, kurioje atliekos stabilizuojamos iki tam tikrų parametrų. Akivaizdu, jog tinkamam BSA tvarkymui svarbiausią funkciją atlieka maišelių praplėšėjas, kadangi tik jam veikiant efektyviai, galimas tinkamas mišrių komunalinių atliekų apdorojimas ir BSA atliekų sutvarkymas. Pažymėtina, jog už tinkamai išrūšiuotų atliekų priėmimą į sąvartyną yra atsakinga atsakovė.

 

75.       Nagrinėjamu atveju Pagrindinės sutarties 7.2. punktu šalys susitarė, jog Operatorius teikia Užsakovui informaciją ir sudaro galimybes kontroliuoti savo veiklą, susijusią su šios sutartyje numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimu. Sutarties 7.2.5. punktu šalys susitarė, jog Operatorius privalo suteikti galimybę (leisti) Užsakovui ir/ar jo paskirtam atstovui: bet kuriuo laiku įleisti į įrenginių teritoriją (7.2.5.1. punktas); leisti stebėti ir fiksuoti vykdomą įrenginių eksploatavimo procesą (7.2.5.2. punktas); stebėti ir fiksuoti įrenginių valdymo procesus (7.2.5.5. punktas); atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi/tikslingi sutarties vykdymo tikslais (7.2.5.7. punktas). Sutarties 13.1. punktu ieškovė ir atsakovė, vykdydamos šią sutartį, įsipareigojo geranoriškai bendradarbiauti ir operatyviai teikti viena kitai visą reikalingą ar kitos šalies pagrįstai reikalaujamą informaciją, būtiną tinkamam šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui (žr. šio sprendimo 45 punktą).

 

76.       Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog keitėsi atsakovės vadovybė, kuriai, natūralu, priimant darbus, kilo tam tikrų klausimų, abejonių, kurias išsklaidyti buvo paprašyta ieškovės. Tas matyti iš atsakovės ieškovei teiktų įvairaus pobūdžio paklausimų ir raštų, iš ieškovės ir jos darbuotojų atžvilgiu atsakovės iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame kai kuriems ieškovės darbuotojams pareikšti įtarimai. Teismo vertinimu, mažėjant atsakovės pasitikėjimui ieškove, atsakovė pagrįstai visomis įmanomomis priemonėmis siekė išsklaidyti abejones, tačiau ieškovės kategoriškas atsisakymas tą padaryti, sukėlė dar didesnį nepasitikėjimą ir galų gale atsakovė vienašališkai nutraukė Pagrindinę sutartį, kadangi per 30 darbo dienų terminą nuo Rašto 1 gavimo dienos, ieškovė bent jau pagrindinio trūkumo, kurį teismas aptars žemiau, nepašalino.

 

77.       Teismo vertinimu, atsakovė, kaip MBA įrenginių savininkė, turėjo pagrindą reikalauti atlikti maišelių plėšytojo eksperimentą Pagrindinės sutarties 7.2.5.7. punkto pagrindu. Kaip minėta, maišėlių plėšytojas ginčo procese atlieka bene svarbiausią vaidmenį, todėl atsakovei kilus abejonių dėl jo funkcijų atlikimo tinkamumo, ji pagrįstai pareikalavo ieškovės išsklaidyti tas abejones atliekant tokį eksperimentą. Pažymėtina, jog ir anksčiau, dar 2019 metais, toks eksperimentas buvo atliktas (žr. šio sprendimo 60 punktą), tyrimui atrinkus 1000 vienetų nesuplėšytų maišų su mišriomis komunalinėmis atliekomis, ir išsklaidžius abejones, kad šis įrenginys dirba pakankamai efektyviai (rasta tik 2,2 procentai nesuplėšytų ir neištuštintų maišų), todėl šiame kontekste teisiškai nereikšmingas ieškovės teiginys, jog kokius techninius duomenis atsakovė kėlė šiam įrenginiui viešajame pirkime, tokį įrenginį ir įsigijo. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta pakankamai įrodymų, jog atsakovei galėjo kilti abejonių dėl maišelių plėšytojo efektyvumo, ir šias priemones, ieškovei atsisakius atlikti eksperimentą, ji fiksavo visais įmanomais būdais – fiksavo po apdorojimo iš MBA įrenginių į sąvartyną atvežamas apdorotas atliekas prie sąvartyno svarstyklių įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, rankiniu būdu atliko ir užfiksavo po apdorojimo MBA įrenginiuose į sąvartyną ieškovės pristatytas 2D frakcijos atliekas, kur fiksuotas Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantis nepraplėštų ir neištuštintų maišelių kiekis (žr. šio sprendimo 64 punktą), Vokietijoje atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, jog Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno III sekcijoje, kur pilamos ieškovės apdorotos atliekos (šių aplinkybių ieškovė nepaneigė), nustatyta didelė metano dujų koncentracija, kuri rodo biologinių medžiagų (atliekų su organiniais komponentais) irimo procesus, kas, tikėtina, rodo, jog į sąvartyno 3-ią sekciją pateko atliekos, kurios galimai nebuvo pakankamai apdorotos ar išrūšiuotos atskiriant biologiškai skaidžias atliekas. (žr. šio sprendimo 65 punktą). 

 

78.       Pažymėtina, jog apžiūrėjus ir įvertinus atsakovės byloje pateiktą medžiagą, užfiksuotą vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis prie įvažiavimo į sąvartyno teritoriją, teismui taipogi kilo abejonių dėl jų išrūšiavimo tinkamumo, o ieškovė jokiais leistinais įrodymais šių abejonių nepašalino. Tiesa, ieškovės iniciatyva antstolio pagalba, nedalyvaujant atsakovės atstovams, 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo atliktas maišelių plėšymo įrenginio efektyvumo eksperimentas (žr. šio sprendimo 63 punktas), tačiau jis negali būti tinkamu įrodymų nagrinėjamu atveju, kadangi patikrinimas atliktas dalyvaujant tik ieškovės atstovams, be to, eksperimentui buvo atrinkta ir naudota tik 100 mišrių komunalinių atliekų maišelių, kai tuo tarpu, atsižvelgiant į šio įrenginio vienos dienos mišrių komunalinių atliekų apdorojimo kiekius (kas dieną atvežama apie 200 tonų), atsakovei turint įtarimų, jog minėtas įrenginys nepajėgia apdoroti didesnio kiekio atliekų, buvo siūloma ir prašoma atlikti eksperimentą bent jau talpinant 1000 vienetų maišų, kas buvo daryta ir 2019 metais. Pažymėtina, jog ieškovė prieš baigiamąsias kalbas teikė teismui į bylą antstolio 2021 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau teismas atsisakė jį priimti, kadangi eksperimentas, nors ir dalyvaujant atsakovės atstovams, vėlgi buvo atliktas panaudojant tik 153 nepraplėtus maišelius, kas dėl aukščiau minėtų priežasčių nebūtų tinkamu įrodymu šioje dalyje kilusiam ginčui pagrįsti. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės kategoriškas atsisakymas atlikti maišėlių plėšytojo efektyvumo patikrinimą su didesniu maišelių kiekiu, taip sukeliant tik dar didesnes abejones dėl jo darbo efektyvumo ir atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams (žr. šio sprendimo 57 punktą), ne tik kad neišskaidė abejonių, bet dar labiau jas padidino, leidžiant daryti labiau tikėtiną išvadą, jog maišelių plėšymo įrenginys neatlieka savo funkcijų esant dideliam kiekiui mišrių komunalinių atliekų, kas neatitinka nei aukščiau minėtų Pirkimo sąlygų reikalavimų, nei visam pirkimui keltų tikslų ir siekių. Pažymėtina ir tai, jog netinkamą mišrių komunalinių atliekų apdorojimą, už ką yra atsakinga būtent ieškovė, tikėtina, dėl maišelių plėšytojo neefektyvumo (galimo gedimo), įrodo ir aukščiau minėtas Vokietijoje atliktas tyrimas (žr. šio sprendimo 65 punktą), kas reiškia ir viešo intereso pažeidimą, kadangi sąvartyne besikaupiančios metano dujos neabejotinai daro žalą gamtai. Todėl, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog šis pažeidimas yra esminis ir atsakovė vien dėl šio pažeidimo turėjo teisę vienašališkai nutraukti Pagrindinę sutartį Rašte 1 nurodytu pagrindu.

 

79.       Konstatuotina, jog atsakovė negauna to, ko tikėjosi iš Pagrindinės sutarties, t. y. viešojo pirkimo sutarties esmė buvo biologiškai skaidžių atliekų tinkamas tvarkymas (žr. šio sprendimo 74 punktą), tačiau jos tvarkomos netinkamai ir tai jau aptarta šiame sprendime. Pagal viešojo pirkimo sutarties esmę, griežtas sutarties sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, kadangi viešojo pirkimo sutartis ir buvo sudaryta tikslu tinkamai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, o abejonių, ar paslaugos teikiamos tinkamai, nagrinėjamu atveju taip ir nepavyko pašalinti, kadangi ieškovė kategoriškai atsisakė atlikti tinkamą maišelių praplėšėjo eksperimentą, taip pažeisdama dar ir Pagrindinės sutarties 13.1 punkte numatyta įsipareigojimą geranoriškai bendradarbiauti ir operatyviai teikti visą reikalingą ar kitos šalies pagrįstai reikalaujamą informaciją, būtiną tinkamam šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui. Aukščiau teismo paminėtos aplinkybės leidžia teismui teigti, jog atsakovė nebeturi pagrindo tikėtis, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, todėl tarp šalių susiklosčius pakankamai konfliktiniams santykiams, tolesnis jų bendradarbiavimas sunkiai įsivaizduojamas.

 

Dėl MBA įrenginių stebėjimo vaizdo stebėjimo kameromis

 

80.       Atsakovė teigia, jog ieškovė, trukdydama vykdyti MBA įrenginių stebėjimą jos pačios įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir Pagrindinės sutarties 7.2.5. punktą. Ieškovė teigia, jog tokio veiksmo atlikimo nenumato Pagrindinė sutartis, be to, nuolatinis MBA įrenginių stebėjimas šiurkščiai pažeidžia ieškovės darbuotojų teises ir teisėtus interesus, įskaitant teises į privatumą ir duomenų apsaugą darbo vietoje. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

 

81.       Kaip ne kartą minėta, Pagrindinės sutarties 7.2. punktu šalys susitarė, jog Operatorius teikia Užsakovui informaciją ir sudaro galimybes kontroliuoti savo veiklą, susijusią su šios sutartyje numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimu. Sutarties 7.2.5. punktu šalys susitarė, jog Operatorius privalo suteikti galimybę (leisti) Užsakovui ir/ar jo paskirtam atstovui <...>leisti stebėti ir fiksuoti vykdomą įrenginių eksploatavimo procesą (7.2.5.2. punktas); stebėti ir fiksuoti įrenginių valdymo procesus (7.2.5.5. punktas); atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi/tikslingi sutarties vykdymo tikslais (7.2.5.7. punktas) (žr. šio sprendimo 75 punktą).

 

82.       Atsakovės atstovas paaiškino, jog kilus nepasitikėjimu ieškove, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė dirba visą parą, o atsakovės darbo laikas nuo 8 iki 17 val., atsakovė MBA įrenginiuose sumontavo vaizdo stebėjimo kameras tikslu kontroliuoti operatoriaus veiklą, tačiau ieškovė šias kameras uždengė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į jau aukščiau sprendime aptartą situaciją dėl galimai atsakovės prarasto pasitikėjimo ieškove, vadovaujantis Pagrindinės sutarties 7.2.5 punkte įtvirtintais kontrolės mechanizmais bei 13.1 punkte įtvirtinta šalių bendradarbiavimo pareiga, atsakovė turėjo teisę reikalauti, bent jau laikinai, stebėti ieškovės veiklą. Manytina, jog ieškovės leidimas stebėti atsakovei MBA įrenginių darbą, tame tarpe ir jau aukščiau aptartą maišelių plėšytojo darbą, galimai būtų leidęs išvengti šalims konfliktinių situacijų, galimai net leidęs išsaugoti Pagrindinę sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju pritrūko geranoriškumo ir bendradarbiavimo iš ieškovės pusės. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad MBA įrenginių stebėjimas vaizdo kameromis pažeidžia ieškovės darbuotojų teises ir teisėtus interesus, paneigia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas, kuriuo ieškovės darbuotojų skundas atmestas kaip nepagrįstas (žr. šio sprendimo 61 punktą).  

 

Dėl atliekų pakrovimo deginimo darbams

 

83.       Atsakovė nurodo, jog ieškovė atsisako vykdyti atliekų pakrovimo deginimui darbus (Pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio 6.2. p. eil. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodo, jog šiuos darbus ji turi atlikti pagal Papildomą sutartį, kurios vykdymas pačios atsakovės iniciatyva yra sustabdytas.

 

84.       Pagal Sąlygų 6.2 skyriaus 5 lentelę „Rizikų ir atsakomybių pasidalijimas“ 19 eilutę, ieškovė atsakinga už atskirtų atliekų frakcijų (lengva, sunki, likutinė stabilizuota) pristatymą konteineriuose į Užsakovo pasirinktą vietą iki 2 km atstumu arba pakrovimą į specialius automobilius. Taigi, pakrauti atskirtas atliekas į automobilius, vežant jas deginti, yra Pirkimo sąlygose numatyta ieškovės pareiga, kas reiškia, jog atsisakydama vykdyti šiuos darbus, ji pažeidžia Pagrindinės sutarties nuostatas.

 

Dėl kitų raštuose išdėstytų pažeidimų

 

85.       Dėl kitų Rašte 1 ir Rašte 2 išdėstytų pažeidimų teismas plačiau nepasisako, kadangi sutarties nutraukimui joje nurodytais pagrindais (18.3.5 punktas) pakanka ir vieno esminio Pagrindinės sutarties pažeidimo konstatavimo.

 

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

 

86.       Ieškovė UAB „NEG Recycling“, teikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį, sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį bei 114 Eur žyminį mokestį už tris prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat patyrė 26 012,14 Eur advokatų teisinės pagalbos išlaidų. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. 

 

87.       Atsakovė ŠRATC patyrė 114 Eur žyminio mokesčio už tris atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų bei prašo priteisti 15 013,42 Eur patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

 

88.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

 

89.       Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

 

90.       Atsakovei pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės.

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir skubaus teismo sprendimo vykdymo

 

91.       Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atsakovei uždrausta vienašališkai nutraukti su ieškove 2013 m. gruodžio 2 d. sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Rašte 1 nurodytais pagrindais. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atsakovei uždrausta vienašališkai nutraukti su ieškove 2013 m. gruodžio 2 d. sudarytą viešojo pirkimo pardavimo sutartį Rašte 2 nurodytais pagrindais. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atsakovė įpareigota priimti sąvartyne (ar kitoje atsakovės nurodytoje vietoje) ieškovės Šiaulių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose apdorotas (išrūšiuotas) atliekų frakcijas, nebent, jei laikantis 2013 m. gruodžio 2 d. sudarytos sutarties 9.4 punkto reikalavimų, nustatomas ir įrodymais pagrindžiamas konkrečios perduodamos atliekų frakcijos partijos netinkamas apdorojimas (išrūšiavimas).

 

92.       Atsakovė teismo sprendimą byloje prašo leisti vykdyti skubiai (žr. šio sprendimo 52 punktą), ieškovė teigia, jog tam pagrindo nėra (žr. šio sprendimo 51 punktą).

 

93.       CPK 283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį: 1) dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo; 2) dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo; 3) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; 4) visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.

 

94.       Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės susidariusi konfliktinė situacija lemia būtinumą leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai, nelaukiant jo įsiteisėjimo. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir atsakovės nesutarimai prieš Vėlinių šventes buvo sukėlę ekstremalios situacijos Šiaulių regione grėsmę, ir situacija buvo išspręsta ne ieškovei šalinant galimus pažeidimus (ar pateikiant įrodymus, jog pažeidimų nėra), o atsakovei darant nuolaidas (priimant, jos teigimu, ir netinkamai išrūšiuotas atliekas). Pažymėtina, jog nors ieškovė, kaip vieną iš nesutikimo su skubiu teismo sprendimo vykdymo pagrindų nurodo aplinkybę, jog ji eksploatuoja MBA įrenginius ir teikia paslaugas, todėl pagrindo skubiam teismo sprendimo vykdymui nėra – toks pagrindas būtų tik tuomet, jei ieškovė neteiktų jokių paslaugų, iš visuomenės informavimo priemonių teismui tapo žinoma, jog šio sprendimo rengimo metu, t. y. nuo 2022 m. sausio 22 d., ieškovė nebepriima į MBA įrenginius iš Šiaulių regiono atvežamų mišrių komunalinių atliekų ir jų nebeapdoroja, taip dar labiau ne tik gilindama konfliktą su atsakove, bet ir sudarydama visas sąlygas ekstremaliai situacijai Šiaulių regione kilti. Neabejotinai, tokiais ieškovės veiksmais pažeidžiamas ir viešasis interesas, kadangi Šiaulių regiono paslaugos gavėjai ne tik negauna paslaugos, už kurią jie susimoka, tačiau iškyla grėsmė, kad ieškovei nebevykdant sutarties, atsakovė bus priversta neapdorotas mišrias komunalines atliekas vežti tiesiai į sąvartyną, kas galimai gresia ir ekologine katastrofa.

 

95.       Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, jog šalių konfliktas peržengė ribą, už kurios tinkamas ir sklandus sutarties vykdymas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nebeįmanomas, teismas naikina šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustato skubų teismo sprendimo vykdymą (CPK 149 straipsnio 2 dalis, 152 straipsnio 2 dalis, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 ir 270 straipsniais, teismas

                                                  

 n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinio ir patikslinto ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“, juridinio asmens kodas 302805578, atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, juridinio asmens kodas 145787276, 15 127,42 Eur (penkiolika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 42 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.        

 

 

Teisėja                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė