Administracinio nusižengimo byla Nr. II-151-563/2022

 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00889-2021-3

ROIK : 21131042661

 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, proceso tvarka išnagrinėjo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

nustatė:

2021 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba V. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 11 d. 12.53 val. (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (KET 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1, 21), nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė KET 181 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta 50 Eur bauda.

2021-07-02 teisme gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto V. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo panaikinimo. Skundu prašoma panaikinti šį nutarimą, sujungti šią administracinio nusižengimo bylą su kitomis administracinių nusižengimų bylomis, kurių ROIK: 21131339752, 21131295947, 21131042729, 21131042661 ir paskirti vieną administracinę nuobaudą. Pareiškėjas nurodo, kad minėtose bylose nutarimai priimti dėl tos pačios tęstinės veikos, atliktos tuo pačiu būdu, veikimo modeliu, transporto priemone ir tikslu (jis teikė viešojo transporto – taksi paslaugas). Pareiškėjo manymu, šiuo atveju turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai buvo priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką. Be to, pareiškėjas skunde kelia abejones ir dėl teisinio reguliavimo, kai taksi ir keleivių vežimo nustatytais maršrutais paslaugų teikėjai turi skirtingas sąlygas dėl galimybės naudotis „A“ juosta, nors tiek taksi, tiek ir keleivių vežimo nustatytais maršrutais paslaugų teikėjai atitinka tuos pačius požymius (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį ir kt.), taip, pareiškėjo įsitikinimu, yra diskriminuojami taksi paslaugų teikėjai.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą. V. G. administracinių nusižengimų padarymo laikas skiriasi, pareiškėjas išvykdavo iš nusižengimo padarymo vietos ir vėl į ją atvykdavo kitu laiku, todėl veika netraktuotina kaip tęstinė, o ANK nenumato administracinių nusižengimų bylų sujungimo galimybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu V. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 11 d. 12.53 val. (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (KET 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1, 21), nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė KET 181 punkto reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kelio ženklus ir ženklinimą reglamentuojančias KET. KET 8 punktas įtvirtina, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. XXII skyriaus 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: 181.1. dviračius ir mopedus; 181.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“; 181.3. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; 181.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. 3 priedo I skyriaus 1.21 papunktyje numatyta, kad raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 181 ir 182 punktuose nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31 punkte įtvirtinta, jog maršrutinė transporto priemonė – tai viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad V. G.. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota, kaip transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojanti (duomenys neskelbtini),  eismo juostoje, skirtoje maršrutiniam transportui, ,todėl asmens veikoje yra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, ir institucija turėjo faktinį pagrindą kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėjas ir neginčija fakto, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau kelia abejones dėl teisinio reguliavimo. Atsakant į pareiškėjo argumentus, pažymėtina tai, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, lengvasis automobilis taksi pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą nėra priskiriamas maršrutinei transporto priemonei, nes juo nėra reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis. V. G., kaip transporto priemonės vairuotojas, privalėjo žinoti ir laikytis KET reikalavimų, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo, nepasidomėjo teisiniu reguliavimu, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius teisinius padarinius.

Pareiškėjo manymu, jis skundžiamu nutarimu buvo nubaustas nepagrįstai ir dėl to, nes jis, tam tikrą laikotarpį važinėdamas lengvuoju automobiliu taksi eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, padarė daug analogiškų KET pažeidimų, gavęs administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu, jam paskirtą baudą sumokėjo, tačiau ir toliau yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, padarytus toje pačioje vietoje ir panašiu laiku, nors, jo įsitikinimu, jis padarė vieną tęstinę veiką. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai taip pat nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja bendra tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, bendros tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

Iš skundo turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. G. skirtingose vietose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžose, Klaipėdoje), skirtingomis dienomis ir laiku, vairuodamas automobilį gatvėje su skiriamąja juosta, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. duotų paaiškinimų, jis važiavo minėta eismo juosta teikdamas taksi paslaugas, tai leidžia daryti išvadą, kad jis šias paslaugas kiekvienu atveju teikė skirtingiems asmenims. Tai rodo, kad V. G. padarytų KET pažeidimų nejungė joks vieningas, bendras sumanymas, vieninga tyčia. To nenustačius, V. G. veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo vertinimu, šių visų procesinių sprendimų priėmimas yra neproporcinga priemonė, tačiau tai yra neišvengiamos teisinio poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo V. G. prašymas sujungti visas šiuo metu teisme pagal jo pateiktus skundus nagrinėjamas administracinių nusižengimų bylas į vieną bylą yra nepagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo tenkinimui.

Tačiau tikrindamas V. G. paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, skundžiamu nutarimu V. G. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirdamas 50 Eur baudą, tinkamai jos neindividualizavo. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011). Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas V. G. skirti švelnesnę nuobaudą, nei ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytoji. Teismo nuomone, tokia nuobauda bus pasiekti ANK 32 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju V. G. padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu KET pažeidimu, jis realiai jokių pavojingų padarinių nesukėlė. Nors pareiškėjas daug kartų baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, tačiau, gavęs pirmus administracinio nusižengimo protokolus, paskirtas baudas sumokėjo ir daugiau minėta eismo juosta nebevažinėjo, duomenų, kad daugiau tokio pobūdžio jo padarytų nusižengimų nėra fiksuota. Šioje byloje V. G.. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, be to,, kaip matyti iš analogiškų administracinio nusižengimo bylų II-687-563/2021, II-688-563/2021, II-689-563/2021,  jis yra neįgalus (nustatytas 30 procentų darbingumo lygis), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nors byloje buvo nustatyta, kad administracinį nusižengimą V. G. padarė pakartotinai, nes dar nepraėjo ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, tačiau pastebėtina tai, kad šio nusižengimo padarymo metu V. G.. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskutinį kartą 2019 m. vasario 14 d. (jam paskirtą baudą jis sumokėjo 2019 m. vasario 21 d.), o ANK 40 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas pakartotiniu, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepagrįstai pakartotinumą pripažino V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgė skirdama administracinę nuobaudą. Kaip matyti, kitų byloje pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, V. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda, ir V. G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                   Violeta Olcvikienė