Bylos Nr. e2-26547-905/2019
Proceso Nr. 2-68-3-20559-2019-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.1; 3.1.7.7
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
teismo posėdžio sekretorė Arūnė Bernatonytė,
dalyvaujant atsakovo atstovei teisininkei Beatai Zacharič,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3158 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Anot ieškovo, Klaipėdos apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nepagrįstai inicijavo civilinę bylą dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo. Ieškovas pabrėžė, kad prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą viešajam interesui ginti, net jeigu egzistuoja visos būtinos sąlygos ieškiniui paduoti, t. y. 1) santykiuose egzistuoja viešojo intereso požymiai, 2) pažeistos teisės normos ir 3) teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio, kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Ieškovo nuomone, prokurorui, prieš teikiant ieškinį, buvo itin svarbu išsiaiškinti, kokie žemės plotai laikytini įsiterpusiais sklypais. Ieškovas pažymėjo, kad bylą pagal prokuroro ieškinį nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog prokuroro pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas yra neekonomiškas, neproporcingas, sukeliantis privataus ir viešojo intereso bei privačios šalies teisėtų lūkesčių konkurenciją, be jokios akivaizdžios naudos valstybei. Ieškovo teigimu, prokuroras nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo viešojo intereso gynimą, pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį, todėl tai yra pakankamas pagrindas pripažinti teisę į turtinės žalos atlyginimą – ieškovo nurodytoje byloje patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Be to, nurodytos bylos nagrinėjimo metu gerokai pablogėjo ieškovo sveikata, todėl ieškovas patyrė ir neturtinės žalos.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, reikštą ieškinį prokuroras pagrindė teisės normomis, todėl buvo pagrindas manyti, jog egzistavo teisės pažeidimas, juolab kad bylą išnagrinėję teismai nenustatė prokuroro veiksmų neteisėtumo. Atsakovas pažymėjo, kad prokuroras turėjo Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą, rinko reikalingą informaciją, todėl ieškinys turėjo atitinkamą pagrindą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl ieškovo nurodomos turtinės žalos turėjo būti ir buvo sprendžiama išnagrinėtoje byloje, kurioje teismas atmetė jau po bylos išnagrinėjimo pateiktą ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos, nes jo susirgimas nesusijęs su stresu, o gali atsirasti dėl amžiaus, be to, dėl gydymo ieškovas kreipėsi dar iki prokuroro pareikšto ieškinio teisme. Taip pat ieškovas neįrodė, kad informaciją apie bylą paskleidė prokuroras (taip, neva, pakenkdamas ieškovo reputacijai).
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-330-642/2017 duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apygardos prokurorė pareiškė ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. V. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl tam tikrų valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo (V. V. grąžina Lietuvos Respublikai žemės sklypo dalį, o Lietuvos Respublika grąžina V. V. 4171 Eur sumą).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, o 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė V. V. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo nutartyje nurodyta, kad duomenys apie V. V. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebuvo pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl šios išlaidos negali būti priteistos. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Nagrinėdamas šalių ginčą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai grindžiami prokuroro būtent nepagrįstai pareikštu ieškiniu (kaip neteisėtu veiksmu). Tokius teisinius santykius reglamentuoja ne tik bendrosios Civilinio kodekso, bet ir specialiosios Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio normos. Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnio nuostatos asmens teisę į turtinės žalos („nuostolių“) atlyginimą sieja su nepagrįsto ieškinio būtent „nesąžiningu“ pareiškimu ir (arba) su sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiuo aspektu nei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-330-642/2017 priimtuose pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, nei šioje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad prokuroras ieškinį viešajam interesui pareiškė būtent nesąžiningai ir (arba) piktnaudžiaudamas teise, kaip tai nurodyta CPK 95 straipsnyje. (Šioje byloje ieškovas net neteigė ir juolab neįrodinėjo, kad prokuroras ieškinį pareiškė būtent nesąžiningai ar piktnaudžiaudamas teise).
Vien tik ieškovo nurodoma aplinkybė, kad prokuroro pareikštas ieškinys buvo teismų atmestas kaip nepagrįstas, neteikia pagrindo tokio ieškinio vertinti kaip pareikšto nesąžiningai ar piktnaudžiaujant teise. Ši aplinkybė taip pat nevertintina kaip prokuroro neteisėtas veiksmas Civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme, nes laikantis tokios ieškovo pozicijos, atsirastų pagrindas neteisėtus veiksmus konstatuoti kiekvienu atveju, kai teismas atmestų bet kurios kitos šalies pareikštą ir advokato ar bet kurio kito profesionalaus teisininko parengtą ieškinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose prokuroro, ginančio viešąjį interesą, procesinę poziciją palaikė ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, kuris prašė patenkinti tiek ieškinį, tiek ir prokuroro apeliacinį skundą. Dėl to teismas neįžvelgia pagrindo prokuroro pareikšto ieškinio vertinti kaip pareikšto nesąžiningai CPK 95 straipsnio prasme ir (arba) konstatuoti prokuroro neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.246 straipsnio prasme.
Pabrėžtina ir tai, kad teisę į nuostolių (kaip bylinėjimosi išlaidų), patirtų dėl „nepagrįsto“ ieškinio, atlyginimą reglamentuoja taip pat specialiosios CPK normos, nustatančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Taigi šis klausimas turėjo būti sprendžiamas ir iš esmės jau išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi. Nors V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat buvo suformuluotas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, „kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos“, tačiau nurodytoje byloje taip ir nepateikta įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias prašoma priteisti šioje byloje (p. 28, 32). Ieškovas šioje byloje neteigė ir juolab neįrodinėjo, kad prašymas dėl jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Klaipėdos apygardos teisme nepatenkintas būtent dėl prokuroro neteisėtų veiksmų. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei ieškovo nurodomos turtinės žalos (t. y. kad išnagrinėtoje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos būtent dėl prokuroro neteisėtų veiksmų). Jau vien dėl šios priežasties ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Siekdamas procesinio teisinio aiškumo-apibrėžtumo, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas pateikė įrodymus apie sveikatos sutrikimus (gydymąsi) 2016 m. gegužės-birželio mėnesiais (p. 15-24), t. y. gerokai anksčiau negu Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareikštas prokuroro ieškinys. Ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia ieškovo argumentus-įrodymus, kuriais siekiama pagrįsti ieškovo deklaruojamą neturtinę žalą, kiek tai susiję su sveikatos pablogėjimu. Nors ieškovas ir teigė, jog valstybės institucijos veiksmus, susijusius su vėliau pareikštu prokuroro ieškiniu, pradėjo dar 2016 m. pavasarį, tačiau šiuo aspektu ieškovas nurodė būtent Nacionalinės žemės tarnybos (o ne prokuroro) veiksmus. Kadangi nagrinėjamu ieškiniu nepareikšta jokių reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai ir nurodyta tarnyba neįtraukta į šią bylą kaip dalyvaujantis byloje asmuo, tai teismas išsamiau nenagrinėja šių ieškovo nurodomų argumentų-aplinkybių, kurios nesusijusios būtent su prokuroro veiksmais-atsakomybe.
Remiantis nurodytais motyvais, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Teismo išvada
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius