Civilinė byla Nr. e2-132-1068/2022

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00781-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.1.7.6.

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Kretinga

Plungės

sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovei Donatai Norvaišienei,

atsakovės S. G. atstovei advokatei Marinai Saveljevai,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Kriučiuvienei,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams S. G. ir G. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų savivaldybės gyvenamųjų patalpų.

             Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Plungės rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę S. G., jos sūnų atsakovą G. G., bei nepilnametę dukrą D. Š. iš Plungės rajono savivaldybei priklausančio nuomojamo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų savivaldybės gyvenamųjų patalpų. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. kovo 20 d. sudarė terminuotą nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kurioje apibrėžė nuomos terminą iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. 2020 m. rugsėjo 16 d. su atsakove buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo Sutarties šalys susitarė, būsto nuomos Sutartį Nr. GN-10 pratęsti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kadangi nuomininkė pažeidė Sutarties sąlygas (neužtikrino, kad būste gyventų tik tie asmenys, kurie nurodyti Sutarties 3 punkte ir tai patvirtina antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės), Plungės rajono savivaldybės administracija laiko, kad teisėtai atsisakė atnaujinti (pratęsti) nuomos sutartį, todėl atsakovė pirmenybės teisės į gyvenamosios patalpos nuomos sutarties atnaujinimą (pratęsimą) neteko.

Teismo nustatytu terminu atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2021 m. rugsėjo 20 d. byloje priimtas sprendimas už akių, ieškinys patenkintas visiškai.

Atsakovė 2021 m. spalio 8 d. pateikė teismui pareiškimą dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti priimtą teismo sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsiliepimo nepateikė, nes dėl įstatymų nežinojimo, sunkumų dėl pandemijos kreiptis į įvairias institucijas, negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu laiku.

I. P. rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė netenkinti atsakovės prašymo ir palikti 2021 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą už akių.

Plungės

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su S. G. buvo sudaryta terminuota būsto nuomos sutartis, ji nebuvo pratęsta dėl nustatytų pažeidimų, kurie yra pasikartojantys, t. y. atsakovė leido gyventi asmenims, kurie neturi teisės tame būste gyventi. Mano, kad atsakovės į bylą pateikta su L. G. sudaryta nuomos sutartis yra fiktyvi, nes nebuvo pateikta antstoliui, kai šis kėlė reikalavimą asmenims iš buto išsikelti. Sutinka su Valstybės vaiko teisių apsaugos pozicija, kad nepilnamečio vaiko iškeldinimas yra kraštutinė priemonė, bet vaikų teises visų pirma turi užtikrinti tėvai. Tėvai, vykdydami sandorius, turi elgtis rūpestingai, ko atsakovė S. G. nedarė. S. G. dirba, uždirba gana neblogai, vaikas turi tėvą, kuris turi gyvenamą būstą ir vaikas gali laikinai gyventi pas tėvą. Vaiko tėvai nėra asocialūs. Terminuota nuomos sutartis yra pasibaigusi 2020 m. gruodžio 31 d. ir jei teismas laikys, kad negalima atsakovų iškeldinti, kiltų klausimas dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo 9 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nes asmenys, kurie pažeidė nuomos sutartį, nebeturi teisės į socialinį būstą 5 metus. Ar atsakovai toliau gyvena šiame būste, negali atsakyti. Atsakovė į ieškovą 2020 m. lapkričio mėnesį kreipėsi dėl nuomos nutarties pratęsimo, vyko patikrinimas. Buvo nustatyta, kad sutartis pažeidinėjama antrą kartą ir atsakovė 2020 m. gruodžio pradžioje buvo informuota, kad sutartis nebus pratęsta bei nurodytos priežastys. Atsakovė šio ieškovės sprendimo neskundė, nekėlė jokių reikalavimų. Butas šiuo metu užimtas neteisėtai. Už būsto nuomą atsakovė buvo skoloje Plungės rajono savivaldybei, dabar skolą po truputi dengia. Nuomos mokestis yra privalomas, nors sutartis pasibaigusi, jei šalis neatlaisvina būsto. Negali atsakyti, ar atsakovė atitinka sąlygas socialiniam būstui gauti, nes ji nepateikė deklaracijos, sutartis nepratęsta. Sutarties pratęsimui buvo vertinamas sutarties vykdymas. Duomenų apie vandens bute sunaudojimą į bylą neteikė, nes faktinis bylos dalykas yra, kad atsakovė pažeidinėja sutartį.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Marina Saveljeva palaikė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytą atsakovės poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota sudaryti nuomos sutartį su atsakove. Atsakovė nesutinka, kad pažeidė nuomos sąlygas. Bute ji pastoviai gyvena su nepilnamete dukra ir sūnumi. Atsakovė dirba, grįžta iš darbo pakankamai vėlai, todėl ne visada būna namuose, o patikrinimai vyksta darbo dienos metu. Jos sūnus L. G. su šeima bute negyvena. Nuomos sutartis, kurią pateikė, neužginčyta. Ji nebuvo anksčiau pateikta tik gal dėl įstatymų nežinojimo. S. G. atitinka visus reikalavimus ir teises gauti socialinį būstą. Pritaria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadai, kad iškeldinimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, nes vaikas negali likti be gyvenamosios vietos, o atsakovė dabar finansiškai nepajėgi išsinuomoti kitą butą. Atsakovė būsto nuomos sutarties su ieškove šiuo metu neturi. Ji nieko šiai dienai nepadarė, kad nuomos sutartį sudarytų, bet yra apsisprendusi inicijuoti kitą procesą, jei bus priimtas sprendimas ją iškeldinti. L. G. su šeima šiuo metu negyvena su S. G., jis gyvena atskirai, tik kartais ateina į svečius. Negali pasakyti, kodėl S. G. neskundė savivaldybės sprendimo atsisakyti pratęsti nuomos sutartį. Negali pasakyti, kodėl S. G. patikrinimo metu 19.00 -20.00 val. vakare nebūdavo namuose, bet jos darbo valandos nenormuotos. Be to, vaikas lanko mokyklą ir užklasinę veiklą Klaipėdoje, todėl reikalingas laikas grįžti į Plungę. Jos nebuvimas vakarais namuose nėra įrodymas, kad ji negyvena nuomojame bute.

Atsakovas G. G. atsiliepimo ir į atsakovės S. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neteikė, elektroniniu paštu nurodė, jog su jos pareiškimu sutinka.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VTAS)  pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsakovės S. G. su nepilnamečiu vaiku D. Š., gim. 2011-09-06, iškeldinimas iš dabartinės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, galimai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Jeigu teismas priims sprendimą iškeldinti atsakovę iš ginčo nekilnojamojo turto, galėtų būti suteiktas protingas laikotarpis šeimai susirasti kitas, nepilnamečio vaiko interesus atitinkančias gyvenamąsias patalpas.

Teismo posėdyje VTAS atstovė Lina Kriučiuvienė palaikė pateiktą išvadą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2020 m. vasario 26 d. Klaipėdos apygardos teismo, išnagrinėjusio civilinę bylą Nr. 2A-12-730/2020, sprendimu Plungės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sudaryti su atsakove S. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), terminuotą nuomos sutartį rinkos kainomis, šeimos nariais nurodant G. G. ir D. Š.. 2020 m. kovo 20 d. Administracija įvykdė teismo įpareigojimą ir atstovaujama savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) ,,Plungės būstas“ direktoriaus A. Š., veikiančio pagal 2020 m. kovo 17 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. D-242 ,,Dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo“ pasirašė terminuotą savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. GN-10, kurios 3 punkte šalys susitarė, kad ,,Nuomininkui nuomojamo Savivaldybės būsto paskirtis yra jame gyventi Nuomininkui ir jo šeimos nariams: dukrai D. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui G. G., (duomenys neskelbtini). Sutarties galiojimo terminas nustatytas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Šios Sutarties pagrindu tą pačią dieną buvo pasirašytas gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo techninės būklės aktas, kuriuo atsakovei perduotas išnuomotos gyvenamosios patalpos.

2020 m. liepos 3 d. atsakovė pateikė Administracijai prašymą, kuriuo paprašė pratęsti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2020 m. liepos 27 d. SĮ „Plungės būstas“ darbuotojos, atliko būsto patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. 48. Apsilankymo bute tikslas: nustatyti, ar L. G. (S. G. sūnus) ir I. T. (L. G. sugyventinė) bei jos nepilnamečiai vaikai atlaisvino būstą, bei nustatyti, ar S. G. gyvena minėtame būste su vaikais. Patikrinimo metu nustatyta, kad SĮ „Plungės būstas“ darbuotojams atvykus į nuomojamą būstą, durų niekas neatidarė, tačiau darbuotojoms nusileidus į apačią, rūsyje pastebėtas I. T. mažametis vaikas su šunimi, o kiek palaukus, iš rūsio išėjo ir pati I. T.. Pasiteiravus ką ji ten daro, I. T. teigė, jog atėjo pavedžioti šunį, pati ji gyvena V. M. gatvėje. 2020 m. liepos 28 d. ryte, savivaldybės įmonės darbuotojos vėl grįžo į minėtą būstą, patikrinimui. Šį kartą duris atidarė pati S. G.. Bute daugiau nieko nebuvo. Vaikai, pasak nuomininkės, dukra D. buvo Klaipėdoje, o sūnus G. užsienyje, Olandijoje. 2020 m. rugsėjo 16 d. su nuomininke S. G. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2020 m. kovo 20 d. savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. GN-10, kuriuo Sutarties šalys susitarė būsto nuomos Sutartį Nr. GN-10 pratęsti iki 2020 m. gruodžio 31 d. (susitarimo 1 punktas), mokant 111,09 Eur nuomos mokestį per mėnesį (susitarimo 2 punktas), nekeičiant kitų Sutarties sąlygų (susitarimo 3 punktas).

2020 m. lapkričio 24 d. SĮ „Plungės būstas“ išsiuntė atsakovei priminimą ,,Dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties termino pabaigos“ Nr. D2-965, kuriuo atsakovei priminta, jog 2020 m. gruodžio 31 d. baigiasi nuomos sutartis bei paprašyta, kad nuomininkė laikytųsi Sutarties nuostatų dėl jos pasibaigimo bei būstą grąžintų laiku, vadovaujantis Sutartyje nustatyta tvarka. Kitą dieną, 2020 m. lapkričio 25 d., vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. DE-850 ,,Dėl savivaldybės būsto patikrinimo sudarymo“, sudaryta komisija, kuri patikrino atsakovės nuomojamą būstą. Patikrinimo metu daug kartų skambinta į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Ž. B. (Administracijos Turto skyriaus vedėja) skambino S. G. telefonu, bet ji neatsiliepė, vėliau perskambino. S. G. teigė, kad yra darbe (duomenys neskelbtini), dirba, o vaikas pas močiutę. Minėjo, kad grįžta vėlai vakare į Plungę. Jai liepta paskambinti sūnui, kad atrakintų duris. S. G. teigė, kad sūnaus telefono numerio neturi. Kaimynė K. J. iš 45 buto paklausta, kas gyvena 44 bute, patvirtino, jog dažniausiai būna S. G. sūnus su drauge ir vaikais. 2021 m. lapkričio 27 d. S. G. vėl pateikė prašymą ,,Dėl nuomos sutarties pratęsimo“. 2020 m. gruodžio 1 d. SĮ „Plungės būstas“ raštu ,,Dėl atlikto patikrinimo savivaldybės būsto adresu (duomenys neskelbtini) Nr. D2-1012 Administraciją informavo, jog 2020 m. lapkričio 30 d. buvo nuvykę atlikti atsakovei nuomojamo būsto patikrinimą, kurio tikslai buvo tokie: 1) Nustatyti gyvenančius asmenis savivaldybės būste, adresu (duomenys neskelbtini); 2) Patikrinti ir aprašyti nuomojamo savivaldybės būsto būklę, ar savivaldybės būstas naudojamas pagal paskirtį ir Sutartį. SĮ „Plungės būstas“ pridėtame 2020 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte Nr. 83 nurodoma, jog 2020 m. lapkričio 30 d. 18.44 val. atvykus į minėtą būstą, durų niekas neatidarė, o apklausus 43 ir 45 butų kaimynus, kaimynė iš 45 buto patvirtino, jog bute tikrai kažkas yra, nes ji girdėjo, kaip kažkas parėjo į butą. Papildomai nurodė, jog bute būna S. G. sūnus su sugyventine I. T. bei dviem mažamečiais vaikais. 2020 m. gruodžio 7 d. Administracija atsakovei išsiuntė raštą ,,Dėl prašymo“ Nr. AS-5922, kuriuo S. G. buvo informuota, jog pagal Sutarties 3 punktą minėtame būste gali gyventi tik S. G., D. Š. ir G. G., o nuomininkei neužtikrinus, kad būste gyventų tik Sutartyje nurodyti asmenys, Administracija laiko tai Sutarties pažeidimu bei teismo sprendimo nevykdymu, todėl prašymas pratęsti nuomos sutartį nebus tenkinamas. Atsakovei rašte taip pat buvo pateikta informacija, jog šis raštas gali būti skundžiamas bei nurodyta apskundimo tvarka. Atsakovė apskundimo teise nesinaudojo. Prašymas išsikelti iki 2021 m. vasario 1 d. atsakovei taip pat pateiktas su šiuo raštu.

2020 m. lapkričio 26 d. Administracija antstoliui V. D. (toliau – Antstolis) išsiuntė raštą ,,Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo“ Nr. AS-5745, kuriuo paprašė priimti vykdyti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 5 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-223-669/2019. 2021 m. sausio 27 d. Antstolis pateikė pažymą ,,Apie prievolės skolininkų vengimą vykdyti teismo sprendimą“ Nr. S-21-47-2067, kurioje nurodė, jog prievolės skolininkams buvo nustatytas terminas teismo sprendimą įvykdyti geruoju, tačiau iki nustatyto termino, o taip pat vėliau nurodyti asmenys iš būsto neišsikėlė, teismo sprendimą ignoravo ir toliau gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat šiame akte Antstolis nurodė, jog atlikus padėties patikrinimą vietoje, 2021 m. sausio 19 d. apie 17 val. nurodytu adresu rasta I. T. ir jos vaikai. L. G. ir kitų asmenų bute nebuvo. I. T. paaiškino, kad L. G. pradėjo dirbti ir yra darbe, o buto nuomininkė L. G. mama su dukra yra Klaipėdoje. Skolininkams nustatytas papildomas terminas įvykdyti teismo sprendimą iki 2021 m. sausio 28 d. 2021 m. vasario 2 d. Antstolis atsiuntė Administracijai aktą ,,Apie teismo sprendimo įvykdymą“ Nr. B-21-47-129, kuriuo informavo, jog atlikus padėties patikrinimą vietoje, bute iškeldinamieji nerasti. Susisiekus su skolininku L. G., jis patvirtino, kad bute jau nebegyvena nuo 2021 m. sausio 26 d. Bute yra likę tik keli S. G. daiktai, kuriuos iki 2021 m. vasario 5 d. iškraustys ir grąžins raktus Plungės rajono savivaldybės administracijai.

Atsakovė, jos sūnus G. G. ir dukra D. Š. iki pat šiol nėra išsikraustę iš Administracijos nuomojamo būsto, esančio (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis nebuvo pratęsta, todėl šiai dienai ji yra nebegaliojanti.

Nagrinėjamu atveju ginčo butas, kuriame gyvena atsakovai ir iš kurio ieškovė prašo juos iškeldinti, nuosavybės teise priklauso Plungės rajono savivaldybei. Šiuo butu disponuoja, jį valdo ir juo naudojasi ieškovė patikėjimo teise, butas yra įtrauktas į savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą. Dėl nurodytų priežasčių šalių ginčui tinkamai išspręsti yra aktualios teisės normos, reglamentuojančios klausimus, susijusius su socialiniu būstu ir tokio būsto nuomą.

Socialinio būsto nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – PBĮIĮ). Tačiau šis įstatymas nenustato specialiųjų reikalavimų dėl socialinio būsto nuomininkų išsikėlimo (iškeldinimo) iš nuomojamo socialinio būsto pasibaigus terminuotai gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai. Dėl šios priežasties, sprendžiant šį klausimą, vadovaujamasi CK 6.613 straipsniu ir šalių sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo padarinius reglamentuoja CK 6.613 straipsnis. Pagal šią teisės normą, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, jog, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kad nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų, kt. Taigi tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą. Vis dėlto ši bendro pobūdžio taisyklė negali būti taikoma savaime, neatsižvelgiant į konkrečios bylos faktinę situaciją, bendruosius proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).

Ieškovė pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Reikalavimą ji grindė tuo, kad pasibaigė su atsakove sudaryta terminuota socialinio būsto nuomos sutartis, ir ji pratęsta su atsakove nebuvo, nes pastaroji pažeidė Sutarties sąlygą - neužtikrino, kad būste gyventų tik Sutartyje nurodyti asmenys.

Pagal PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalį socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir I. T. atveju, jeigu yra sudaroma terminuota socialinio būsto nuomos sutartis, CK 6.607 straipsnio nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į PBĮIĮ 9 straipsnį, nustatantį, kokie asmenys turi teisę į socialinio būsto nuomą. Tai reiškia, kad pagal CK 6.607 straipsnio 1 dalį pirmenybės teisę pratęsti terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį turės tik tie nuomininkai, kurie ne tik tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, bet taip pat atitinka PBĮIĮ keliamus reikalavimus dėl socialinio būsto nuomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018). Iš tokios kasacinio teismo praktikos seka, kad visų pirma nuomininkė turi tinkamai vykdyti nuomos sutarties sąlygas.

Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, atsakovė pažeidė Sutarties sąlygas (neužtikrino, kad būste gyventų tik tie asmenys kurie nurodyti Sutarties 3 punkte ir tai patvirtina turinčio įgaliojimus vykdyti teismo sprendimus asmens - Antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės). Antstolio konstatuota, kad 2021 m. sausio mėn. atsakovės nuomojame socialiniame būste gyveno asmenys, kurie dar 2019 m. balandžio 25 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu buvo iškeldinti (šią teismo sprendimo dalį paliko galioti ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu) ir po to, kai atsakovė 2020 m. kovo 20 d. Sutartimi įsipareigojo, jog ieškovės nuomojame būste gyvens tik ji su vaikais: atsakovu G. G. bei nepilnamete dukra D. Š.. Atsakovės pateikta 2020-04-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nepaneigia Antstolio nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, atsakovė, sudarydama terminuotą nuomos sutartį, galėjo ir turėjo protingai numatyti, jog pasibaigus jos terminui, Sutartis gali būti nepratęsta ir ji kartu su kitais į Sutartį įrašytais asmenimis privalės iš nuomojamo būsto išsikraustyti. Kadangi nuomininkė pažeidė Sutarties sąlygas, Administracija teisėtai atsisakė atnaujinti (pratęsti) nuomos sutartį, todėl atsakovė pirmenybės teisės į gyvenamosios patalpos nuomos sutarties atnaujinimą (pratęsimą) neteko (PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog nauja nuomos sutartis su atsakove nesudaryta, o terminuotoji Sutartis (sudaryta 2020 m. kovo 20 d. ir vėliau pratęsta iki 2020 m. gruodžio 31 d.) šiai dienai yra jau nebegaliojanti (pasibaigusi), kas reiškia, jog Sutarties šalių nebesieja prievoliniai teisiniai santykiai, o asmenys neišsikraustydami iš nuomojamo būsto pažeidžia ne tik Sutarties 4.10. punktą, kuriuo nuomininkė įsipareigojo atlaisvinti savivaldybės būstą ir grąžinti jį Nuomotojui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, pasibaigus Sutarčiai, bet pažeidė ir ieškovės teisę į laisvą (savo nuožiūra) daikto disponavimą.

Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo padarinius reglamentuoja CK 6.613 straipsnis. Pagal šią teisės normą, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Kadangi atsakovė ieškovės bute be Sutarties gyvena jau daugiau nei vienerius metus, jokių priemonių, kad Sutartis su ja būtų pratęsta nesiėmė, ieškovei, o vėliau ir teismui duomenų, kad atitinka PBĮIĮ keliamus reikalavimus dėl socialinio būsto nuomos neteikė. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, atsakovei išsikelti iš būsto buvo pakankamai laiko, todėl tuo tikslu papildomas terminas kaip prašė VTAS nenustatomas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį patenkinus, mokėtinas žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis). Už ieškinio reikalavimą iškeldinti mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis, kuris lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų S. G. ir G. G.. S. G. šis dydis mažinamas 50 procentų, atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-09-22 sprendimą Nr.(8.3Mr)-TP-21-T-1075-9003 atsakovei S. G. suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-12-10 pažymos Nr.1954 duomenimis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei S. G. patirta 478,75 Eur išlaidų suma. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, 239,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą, valstybės naudai priteistinos iš atsakovės S. G..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 99, 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę S. G., jos nepilnametę dukrą D. Š., bei jos sūnų atsakovą G. G. iš Plungės rajono savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.

Priteisti iš atsakovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,00 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – e2-2753-1068/2021, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo G. G. 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – e2-132-1068/2022, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 239,00 Eur (du trisdešimt devynis eurus, 00 ct) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką - AB „Swedbank", įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                                                                                              Jurgita Ališauskaitė