Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-2374-2011].doc
Bylos nr.: 2-2374/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų R. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams R. B. ir V. B. dėl pinigų sumos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė I. M. prašė priteisti solidariai iš atsakovų (sutuoktinių) R. B. ir V. B. 100 000 Lt dydžio avansą bei 13,70 Lt dydžio palūkanas. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. tarp UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ ir atsakovės V. B. vyko derybos dėl atsakovei priklausančių UAB „Amerigas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė, kaip UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ akcininkė, perdavė atsakovei 100 000 Lt dydžio avansą, tačiau pastaroji perleisti akcijas atsisakė. Nepaisant to, gauto avanso atsakovė negrąžina. Dėl šių priežasčių perduotas avansas ir palūkanos už pavėlavimą jį sugrąžinti turi būti priteisti iš atsakovų.

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovams priklausančias 1 762 vnt. UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ akcijų, kartu uždraudžiant perleisti šių akcijų suteikiamas balsavimo ir neturtines teises, nepakankant akcijų vertės, – areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant ir šio turto, – areštuoti pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Savo prašymą ieškovė grindė tuo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, reikalaujama priteisti suma yra didelė, o atsakovai neturi pakankamai turto ieškovės reikalavimui patenkinti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas areštavo 100 013,70 Lt vertės atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, šio turto nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir turtines teises, o nesant ir piniginių lėšų bei turtinių teisių, –UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ akcijas.

Teismas sprendė, kad byloje atsakovais esant fiziniams asmenims ieškinio suma laikytina didele. Tuo tarpu tiksli atsakovų turtinė padėtis nutarties priėmimo metu nėra žinoma. Teismo nuomone, pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad ieškovė atsakovei perdavė 100 000 Lt, tačiau duomenų, kad ši suma būtų grąžinta ieškovei nėra. Viešo registro duomenys patvirtina, kad atsakovų turtas yra įkeistas užtikrinant pačių atsakovų bei kitų asmenų įsipareigojimus. Tai, teismo nuomone, leidžia spręsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomas arešto eiliškumas yra neproporcingas siekiamiems tikslams, o draudimas perleisti akcijų suteikiamas balsavimo ir kitas neturtines teises nėra susijęs su ieškinio reikalavimu, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Apeliantai R. B. ir V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nemotyvavo, kodėl šiuo atveju buvo būtina neinformuoti apeliantų apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 str. 1 d., 329 str. 2 d. 4 p.). Nebuvo jokio pagrindo manyti, kad apeliantai imsis kokių nors veiksmų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui apsunkinti. Nepagrįstai neinformavus apeliantų, buvo pažeista jų teisė būti išklausytiems, rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

2. Teismas neišsiaiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymui esminių aplinkybių. Pirma, ieškovė pirmojoje pretenzijoje atsakovei grąžinti pinigus reikalavo visai kitu pagrindu, nei nurodo ieškinyje (šioje pretenzijoje pinigai buvo įvardinti perduotais pasaugos sutarčių pagrindu). Toks nenuoseklus ieškovės elgesys kelia abejonių neva jos turimų reikalavimo teisių ir paties ieškinio pagrįstumu. Antra, apeliantų turto hipoteka užtikrintų prievolių dydis yra ženkliai mažesnis negu reali įkeisto turto rinkos vertė. Šios aplinkybės rodo, kad laikinosios apsaugos priemonė pritaikytos pažeidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

3. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Tai patvirtina jau nurodyta besikeičianti ieškovės teisinė pozicija. Be to, derybos dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties vyko tarp apeliantės V. B. ir UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“, todėl, jei apeliantams ir buvo mokamas koks nors avansas, tai jis buvo mokamas iš bendrovės, o ne ieškovės asmeninių lėšų.

4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantų turtinė padėtis kelia grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui. Apeliantams priklausančio turto vertė, atskaičius šio turto hipoteka užtikintų reikalavimų dydį, yra kiek daugiau negu 1,16 mln. Lt, todėl jokios grėsmės sprendimo įvykdymui nėra.

 

Ieškovė I. M. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimas nepranešus atsakovui ir nemotyvavus (nepakankamai motyvus) tokio nepranešimo pats savaime nėra pagrindas panaikinti nutartį, kuria šios priemonės buvo pritaikytos.

2. Ieškinys yra prima facie pagrįstas. Apeliantai neginčija, kad yra gavę prašomą priteisti pinigų sumą. Šioje byloje ieškove pagrįstai dalyvauja I. M. , nes būtent ji už UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ perdavė pinigus apeliantei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 str. 1 d.).

3. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, nes apeliantų turtinė padėtis yra prasta. Apeliantai nepateikė jokių duomenų apie reguliarias pajamas, o V. B. šiuo metu yra bedarbė. Apeliantai nutyli, kad yra laidavę už labai didelės vertės kitų asmenų įsipareigojimus; pastarųjų dydis šiuo metu siekia 1,4 mln. Lt. Ieškovės nuomone, dabartinė apeliantams priklausančio turto vertė galėtų būti kiek didesnė nei 600 000 Lt, tačiau apeliantams nepateikus duomenų apie reguliarias pajamas bei išlaidas, tokia turto vertė yra nepakankama netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. A. Š., bylos Nr. 2-1359/2011).

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

Laikinąsias apsaugos priemones teismas pritaikė siekdamas užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, grėsmę sprendimo įvykdymui objektyviai kelia didelė ieškinio suma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas didesniu ar mažesniu mastu varžo asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, teises ir teisėtus interesus. Tai suponuoja poreikį imtis šių priemonių tik tuomet, kai jos tikrai yra būtinos, ir taikyti tik tokias priemones, kurios yra reikalingos ir proporcingos siekiamam tikslui, o jų taikymas leistų išlaikyti protingą šalių teisių ir teisėtų interesų santykį (CPK 145 str. 2 d.).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui susiejus grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui su pareikšto ieškinio suma, būtina įvertinti ne jos absoliutų, o santykį dydį, tai yra spręsti, ar ši suma yra didelė būtent apeliantams, o ne lyginti ieškinio sumą su vidutiniu gyvenimo lygiu ar kitu bendro pobūdžio kriterijumi.

Nors bylos šalys skirtingai vertina apeliantų turto, nesuvaržyto įsipareigojimais, vertę – apeliantų nuomone, ji siekia 1,16 mln. Lt, o ieškovės – kiek daugiau nei 0,6 mln. Lt, yra akivaizdu, kad bet kuriuo atveju turto vertė ženkliai viršija pareikštų reikalavimų sumą – 0,1 mln. Lt. Ieškovės argumentas, kad apeliantai yra laidavę už didelius kitų asmenų įsipareigojimus, nesant įrodymų, kad šiuo metu kreditoriai reikalautų laiduotojų vykdyti skolininkų įsipareigojimus ar tokio reikalavimo pareiškimas yra realus netolimoje ateityje, nesudaro pagrindo spręsti apie prastą turtinę apeliantų padėtį (CPK 178 str.). Apie tai, kolegijos nuomone, negalima spręsti ir iš to, kad, ieškovės teigimu, apeliantė nedirba, be to, ieškovė nežino apie apeliantų pragyvenimo šaltinį ir išlaidas, nes tai savaime neįrodo, kad apeliantai pagal dabartinę savo turtinę padėtį nebūtų pajėgūs įvykdyti jiems nepalankų teismo sprendimą. Šiam atvejui ieškovės nurodomoje nutartyje, priimtoje byloje A. P. v. A. Š., išdėstyti argumentai netaikytini, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi, be to, kolegijos vertinimu, byloje nebuvo formuojama ir grindžiama nauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktika.

Pastebėtina, kad teisėjų kolegija iš šiuo metu byloje esančios medžiagos taip pat neturi pagrindo spręsti, kad apeliantai galėtų elgtis nesąžiningai ir stengtis apsunkinti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Įvertinus išdėstytą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis ieškinio sumos dydžio kriterijumi nebuvo pagrindo. Šių priemonių taikymas iš esmės suteikia ieškovei nebūtiną ir perdėtą pranašumą apeliantų atžvilgiu. Tai konstatavusi, kolegija dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako.

Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis naikintina, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apaugos priemones atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės I. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

 

 

 

 

Teisėjai

Algirdas Gailiūnas

 

 

 

 

Konstantinas Gurinas

 

 

 

 

Vigintas Višinskis