Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-06-10][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1148-601-2021].docx
Bylos nr.: e2S-1148-601/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
DNSB "Gryčia" 252144790 išieškotojas
Kategorijos:
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. e2S-1148-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00136-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. birželio 10 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-2080-314/2021 pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės Janės Jakimavičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – S. R. ir daugiabučio namo savininkų bendrija „Gryčia“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas R. P. 2021 m. kovo 12 d. padavė skundą antstolei Janei Jakimavičienei dėl jos 2021 m. kovo 1 d. priimto nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomosiose bylose Nr. 0052/17/00736 ir Nr. 0052/17/01497 panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. jo banko sąskaitoje buvo 182,23 Eur lėšų likutis, 2021 m. gautos šios piniginės lėšos: 575,11 Eur socialinės išmokos, 60 Eur skolos grąžinimas ir 100 Eur grynųjų pinigų įnešimas. Tuo tarpu antstolė skundžiamo nurodymo pagrindu 2021 m. kovo 3 d. nuo jo sąskaitos nurašė visas pareiškėjo sąskaitoje buvusias pinigines lėšas (134,64 Eur), nepaisant to, kad išieškojimas iš darbo paieškos ir socialinio draudimo išmokų yra galimas tik pagal teismo sprendimą. Anot pareiškėjo, nurašius visas sąskaitoje buvusias lėšas ne tik, kad negali būti tenkinami būtinieji jo poreikiai, tačiau negali būti vykdomos ir kitos prievolės – komunalinių mokesčių mokėjimas, kas tiesiogiai preziumuoja teisminius procesus dėl skolos priteisimo ir vykdymo.

2.       Antstolė Janė Jakimavičienė 2021 m. kovo 16 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-210000495 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0052/17/00736 ir Nr. 0052/17/01497 persiuntė Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams. Patvarkyme nurodė, kad, tai, jog į skolininko sąskaitą yra / bus pervedamos tam tikros piniginės lėšos, iš kurių negalima išieškoti, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nurodymą, t. y. tam pakaktų pakeisti nurodymą, nustatant laisvai disponuojamą sumą, kuria kiekvieną mėnesį skolininkas galėtų laisvai disponuoti. Tuo tarpu išieškoti iš nedarbo draudimo išmokos, priešingai nei teigia pareiškėjas, galiojantis teisinis reguliavimas leidžia, kai yra vykdomas išlaikymo išieškojimas (kaip yra ir šiuo atveju vykdomojoje byloje Nr. 0052/17/00736), dėl ko išieškoti iš skolininko gautos nedarbo draudimo išmokos buvo galima. Be to, kitų asmenų skolininkui grąžinamos skolos yra priskiriamos prie lėšų, iš kurių išieškoma bendra tvarka ir tai reiškia, kad skolai dengti gali būti nuskaitoma visa gautos (grąžintos) skolos suma, nes tai nėra periodiškai gaunamas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilygintos pajamos, iš kurių skolos dengiamos kas mėnesį atliekant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas; atitinkamai traktuojamos ir sukauptos lėšos (santaupos), kurių skolininkas turėjo.

3.       Pareiškėjas 2021 m. balandžio 12 d. Alytaus apylinkės teismui papildomai pateikė paaiškinimą raštu, kuriame atkreipė dėmesį, kad antstolės Janės Jakimavičienės 2021 m. kovo 1 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408, nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. nurodyme nurodyta „išieškoti visas vykdomajame dokumente nurodytas sumas“, nors dalis sumų jau yra išieškota ir paskirstyta išieškotojams. Be to, antstolė, būdama susipažinusi su pareiškėjo skundo turiniu ir 2021 m. kovo 16 d. priėmusi patvarkymą dėl skundo, žinodama, kad į pareiškėjo sąskaitą pervedamos Sodros lėšos, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas, 2021 m. kovo 22 d. iš pareiškėjo sąskaitos vis tiek nurašė 263,07 Eur iš 2021 m. kovo 19 d. Sodros pervestų 265,99 Eur sumos.

4.       Suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės Janės Jakimavičienės veiksmų – 2021 m. kovo 1 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408 panaikinimo.

6.       Teismas laikė, kad antstolės Janės Jakimavičienės atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, ir naikinti 2021 m. kovo 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408, nėra pagrindo. Pirmiausia, teismas akcentavo, kad skolininkas žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, todėl turėjo pareigą juo domėtis, bendradarbiauti su antstole ir padėti jai greitai bei tinkamai įvykdyti teismų sprendimus. Tačiau, skolininkas ne tik geranoriškai nevykdė antstolės reikalavimo sumokėti skolas išieškotojams, bet ir nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas informuoti antstolę apie gaunamas lėšas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas.

7.       Nepaisant to, teismas nustatė, kad antstolė pagrįstai 2021 m. kovo 1 d. priimto nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408 pagrindu 2021 m. kovo 3 d. nuo skolininko R. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“, nurašė 134,64 Eur sumą. Teismas pažymėjo, kad iš minėtos sąskaitos išrašo matyti, jog 2021 m. vasario 1–28 dienomis skolininkas į minėtą sąskaitą gavo tokias lėšas: Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. vasario 19 d. pervedė 265,99 Eur, taip pat 2021 m. vasario 10 d. įnešta 100,00 Eur bei 2021 m. vasario 16 d. Dalė Valentukevičienė pervedė 40,00 Eur skolą. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, iš skolininkui išmokėtų 265,99 Eur darbo paieškoms, galima išieškoti 30 procentų, t. y. šiuo atveju tai būtų 79,80 Eur suma (265,99 × 30 proc.). Tuo tarpu, pasak teismo, kitų asmenų skolininkui grąžinamos skolos yra priskiriamos prie lėšų, iš kurių išieškoma bendra tvarka, ir tai reiškia, kad skolai dengti gali būti nuskaitoma visa gautos (grąžintos) skolos suma, nes tai nėra periodiškai gaunamas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilygintos pajamos, iš kurių skolos dengiamos kas mėnesį atliekant CPK 736 straipsnio nustatyto dydžio išskaitas. Be to, gražintos skolos taip pat nepatenka ir į CPK 739 straipsnio nustatytą baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių išieškoti apskritai negalima. Teismo nuomone, atitinkamai traktuotinos ir sukauptos lėšos (santaupos), kurių skolininkas, kaip matosi iš pateikto banko išrašo, turėjo (100 Eur). Tokiu būdu teismas sprendė, kad galima išieškoti suma yra 219,80 Eur (79,80 Eur + 100,0 Eur + 40,0 Eur), kurios 2021 m. kovo 3 d. nurašyta 134,64 Eur suma neviršija.

8.       Kita vertus, teismas skundžiamoje nutartyje nevertino pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su 265,99 Eur lėšų nuo jo sąskaitos nurašymu 2021 m. kovo 22 d., kadangi tai, teismo įsitikinimu, nėra šios bylos dalykas – šios lėšos buvo nurašytos praėjus 6 dienoms po 2021 m. kovo 16 d. priimto patvarkymo Nr. S-210000495, kuriuo pareiškėjo skundas buvo netenkintas.

 

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

 

9.       Atskiruoju skundu apeliantas R. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-2080-314/2021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad aplinkybės, susijusios su Sodros 2021 m. kovo 19 d. pervesta suma ir antstolės 2021 m. kovo 22 d. nurašyta suma, yra ne šios bylos dalykas, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas. Apelianto teigimu, nors antstolė Janė Jakimavičienė minėtas lėšas nurašė jau po 2021 m. kovo 16 d, patvarkymo dėl skundo Nr. S-210000495 priėmimo, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolės Janės Jakimavičienės 2021 m. kovo 1 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kurio pagrindu 2021 m. kovo 22 d. buvo nurašyta 263,07 Eur suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino ir neįvertino antstolės Janės Jakimavičienės veiksmų teisėtumą. Vykdomosiose bylose Nr. 0052/17/00736 ir Nr. 0052/17/01497 yra duomenys apie tai, kad apeliantas pastaruoju metu nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, tuo tarpu gaunama nedarbo draudimo išmoka yra reikalinga egzistencinėms išlaidoms ir privalomiems mokesčiams sumokėti. Taigi, teismas, matydamas, kad antstolė nėra nustačiusi laisvai disponuojamos sumos minėtose vykdomosiose bylose, ir, kad yra nurašomos visos jo sąskaitoje esančios lėšos, nepagrįstai antstolės veiksmus vertino kaip teisėtus;

1.3.                        Pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad iš jo gaunamos 265,99 Eur nedarbo draudimo išmokos galima išieškoti tik 79,80 Eur, tačiau vėliau laikė pagrįstai nurašytą net 263,07 Eur sumą;

10.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

12.       Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. 

13.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti antstolės Janės Jakimavičienės veiksmus, atliktus vykdomosiose bylose Nr. 0052/17/00736 ir Nr. 0052/17/01497, susijusius su 2021 m. kovo 1 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408, neteisėtais. Apeliantas yra įsitikinęs, kad antstolė nepagrįstai nurašė visus jo sąskaitoje buvusius pinigus, nepalikdama jam jokių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.

14.       Pirmiausia, apylinkės teismas visiškai teisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. pagrįstai nevertino pareiškėjo 2021 m. balandžio 12 d. papildomai nurodytų argumentų, kurie nebuvo nagrinėjami antstolės 2021 m. kovo 16 d. patvarkymu. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas asmeniui, siekiančiam apskųsti antstolio procesinius veiksmus, yra nustatęs privalomą išankstinę skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme tvarką. Ši tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai. Išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Taigi, kai įstatymas ginčui nagrinėti yra nustatęs privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, teisme gali būti nagrinėjamas ginčas tik toje apimtyje, kuri buvo išnagrinėta ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai nurašant pinigines lėšas 2021 m. kovo 22 d. nėra šios bylos dalykas, kadangi dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo antstolė nepasisakė 2021 m. kovo 16 d. patvarkyme dėl skundo, t. y. šiuo aspektu nebuvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

15.       Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ir dėl antstolės 2021 m. kovo 1 d. priimto nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408 bei jo pagrindu atliktų kitų antstolės veiksmų (2021 m. kovo 3 d. nurašytų piniginių lėšų) teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad skolininkui gera valia nedengiant įsiskolinimo, antstolis turėjo teisę, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nukreipti išieškojimą į skolininko lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 14 punkte numatyta, kad 14 punkte numatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Taigi, antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

16.       Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 priedą, nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas, be kita ko, turi būti nurodyta, išieškojimo dalykas, išieškojimo aprašymas, reikalavimų patenkinimo eilė, asmuo, sąskaitos numeris, priverstinai nurašomų lėšų suma, sąskaitos, į kurią turi būti pervedamos priverstinai nurašomos lėšos, numeris, sąskaitos numeris. O tuo atveju, kai antstolis turi duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas taip pat turi nurodyti piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai (Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktas). Nurodyme taip pat išaiškinama, kad, jeigu nurodymu bus nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 96 ir 97 punktuose nustatyta tvarka.

17.       Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų, kad antstolės 2021 m. kovo 1 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408 būtų nurodyti neteisingi duomenys. Nors apeliantas tvirtina, kad minėtame nurodyme nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. nurodyme nurodyta „išieškoti visas vykdomajame dokumente nurodytas sumas“, kai dalis sumų jau yra išieškota ir paskirstyta išieškotojams, tačiau iš nurodymo turinio matyti, kad antstolė nurodė priverstinai nurašyti konkrečią neišieškotą 4 024,85 Eur sumą nuo visų skolininko vardu atidarytų sąskaitų. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2021 m. kovo 1 d. jo įsiskolinimas išieškotojams būtų kitoks, todėl nėra pagrindo vien deklaratyviais pareiškėjo argumentais panaikinti antstolės priimtą nurodymą nurašyti pinigines lėšas.

18.       Tuo tarpu tai, kad antstolė nurodyme nenurodė laisvai disponuojamos sumos taip pat nesudaro pagrindo panaikinti antstolės 2021 m. kovo 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-52-2408. Kaip minėta, šios nutarties 16 punkte, antstolis turi pareigą nurodyme nurodyti laisvai disponuojamą sumą tik tuo atveju, kai turi duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokių duomenų antstolė neturėjo. Juolab, kad 2021 m. kovo 1 d. nurodyme, kurio kopija buvo pateikta ir pareiškėjui, buvo išaiškinta teisė skolininkui per 14 dienų pateikti dokumentus, patvirtinančius nurašytų lėšų kilmę, tikslu nustatyti į kurias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas, arba iš kurių nurašytų lėšų turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tačiau tokių duomenų skolininkas nei antstolei, nei teismui nepateikė.

19.       Vien tai, kad pareiškėjo nuomone, negali būti nuskaitomos lėšos iš jo gaunamos nedarbo draudimo išmokos, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais. Priešingai, nėra ginčo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0052/17/00736 yra vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo, o CPK 738 straipsnis kaip tik ir numato, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad negalimas išieškojimas iš pareiškėjo gaunamos nedarbo draudimo išmokos.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo skaičiavimus dėl maksimalios iš pareiškėjo galimos išieškoti sumos, taip pat nenustatė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų šiuo aspektu – pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad pagal pareiškėjo 2021 m. vasario mėn. gautas pajamas, maksimali galima išieškoti suma tą mėnesį buvo 219,80 Eur, kurios antstolė, 2021 m. kovo 3 d. nurašydama 134,64 Eur sumą, neviršijo.

21.       Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23.       Apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (pagrindas – pažyma su išlaidų apskaičiavimu). Atmetus apelianto R. P. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 12,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsniu 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš R. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,58 Eur (dvylika Eur 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nurodyti šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 736 str. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
  • CPK 739 str. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 738 str. Išieškojimas iš pašalpų
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-3-52/2011
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-107/2010