Civilinė byla Nr. e3K-3-40-611/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00776-2020-4 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3; 2.6.10.5.2; 3.2.4.11.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B. ir V. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Kaunas“ ir Lloyd’s Insurance Company S. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės ir civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo jos institutų santykį bei įrodymų vertinimo taisyklių, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai E. B. ir V. B. (toliau – ieškovai) pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašė priteisti solidariai iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – pirmoji atsakovė) ir UAB „Kauno vandenys“ (toliau – antroji atsakovė) 21 070,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 43,93 kv. m dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). 2018 m. birželio 19 d. ieškovai ir E. B. A. (E. B. A., toliau – nuomininkas) sudarė terminuotą nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovai išnuomojo Butą nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., nuomos mokestis – 370 Eur už kiekvieną mėnesį. Pasirašant Nuomos sutartį, nuomininkas ieškovams sumokėjo 370 Eur užstatą ir 370 Eur nuomos mokestį už 2018 m. rugpjūčio mėnesį.
4. 2018 m. rugsėjo 5 d. po Kaune įvykusios stiprios liūties anksti ryte nuomininkas pranešė telefonu apie viso Buto užtvindymą vandeniu. Ieškovui E. B. nuvykus prie namo, kuriame buvo Butas, buvo matyti, kad vandeniu buvo užtvindytas visas namo kiemas, dėl to vandens slėgis sugadino langų konstrukcijas ir vanduo pradėjo bėgti į Butą, kuris yra pastato cokoliniame aukšte.
5. Ieškovai ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudarę Buto draudimo sutartį, ja standartiniu draudimu buvo apdraustas tik Butas. Po įvykusios liūties ieškovai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė ieškovams išmokėjo 17 853 Eur draudimo išmoką, ją sudaro įsipareigojimų už įkeistą turtą atlyginimas (250 Eur), ieškovo gyvenamosios vietos nuomos išlaidos (2400 Eur) ir nuostolių suma už vidaus apdailą, drėgmės surinktuvo nuomą ir elektros energijos skirtumą (15 203,43 Eur). Ieškovai išmokėtą sumą panaudojo Buto remonto darbams ir medžiagoms – 14 131,44 Eur sumokėta už Buto remontą, 1989,12 Eur – už įvairias statybines medžiagas, kurias ieškovai pirko patys. Be to, ieškovai dėl Butui padarytos žalos dydžio ir remonto sąmatos nustatymo turėjo kreiptis į UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“, kad ši parengtų kapitalinio remonto darbų sąmatą, nes AB „Lietuvos draudimas“ ieškovams siekė išmokėti tik 3274 Eur kompensaciją. Ieškovai 157,30 Eur sąmatos parengimo išlaidas priskiria prie jiems potvynio sukeltų nuostolių, kadangi poreikis kreiptis dėl remonto sąmatos parengimo atsirado, kai jiems potvynio buvo padaryta žala ir reikėjo išspręsti nesutarimą dėl žalos dydžio.
6. Atlikus dalinį Buto remontą, liko neatlyginta likusi ieškovų patirta žala – negautos pajamos, sumažėjusi nekilnojamojo turto (Buto) vertė, sugadintas namų turtas, kitos išlaidos ir neturtinė žala. Kadangi vandens lygis Bute siekė beveik 2 metrus, buvo sugadinta buitinė technika, namų apyvokos daiktai, kurių bendra vertė – 8427,32 Eur.
7. Dėl potvynio ieškovai buvo priversti nutraukti Nuomos sutartį. Nuo potvynio dienos ieškovai prarado galimybę nuomoti Butą, nes jis tapo netinkamas gyventi. Buto remonto darbai baigti ir Butas vėl tapo tinkamas gyventi ir nuomoti tik 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje. Dėl netikėtai nutrauktos Nuomos sutarties ieškovai neteko 3269,06 Eur pajamų. Nuomininkas turėjo nedelsdamas palikti Butą, buvo šlapi visi jo asmeniniai daiktai, Bute nebebuvo galimybės gyventi, ieškovai sumokėjo už nuomininko apgyvendinimą, rūbų džiovinimą, tai ieškovams kainavo 300 Eur.
8. Be kita ko, ieškovai iki 2019 m. balandžio mėn. turėjo mokėti Buto eksploatavimo mokesčius – už vandenį, elektrą, šildymą ir kitus einamuosius mokesčius, nors Butu nebuvo galimybės naudotis, jame gyventi ar jį nuomoti. Ieškovai iki 2019 m. balandžio mėn. patyrė 894,27 Eur Buto priežiūros išlaidų.
9. Pagal atliktą turto vertinimą prieš perkant Butą, t. y. iki potvynio, Buto vertė siekė 47 100 Eur, po potvynio jo vertė sumažėjo iki 20 400 Eur. Kai ieškovai panaudojo draudimo išmoką ir atliko Buto dalinį remontą, buvo atliktas pakartotinis Buto vertinimas, pagal jį Buto vertė tesiekė 34 000 Eur. Vėliau, atlikę viso Buto remontą, ieškovai vėl užsakė Buto vertinimą, juo buvo nustatyta, jog Buto vertė yra 42 000 Eur. Taigi ieškovai dėl sumažėjusios Buto vertės patyrė 5100 Eur nuostolių. Siekdami nustatyti Buto vertę po potvynio ir draudimo išmokos daliniam remontui panaudojimo, ieškovai turėjo 363 Eur išlaidų, šios turi būti vertinamos kaip išlaidos, susijusios su žalos dydžio nustatymu.
10. Dėl susiklosčiusios situacijos, siekdami išvengti dar didesnių nuostolių, ieškovai buvo priversti parduoti savo investicines paskolas, dėl to patyrė 2559,37 Eur nuostolių.
11. Iš viso ieškovai dėl pirmosios atsakovės ir antrosios atsakovės netinkamo pareigų vykdymo patyrė 21 070,32 Eur turtinę žalą, nes abiejų šių subjektų nerūpestingi veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovams kilusia žala. Pirmosios atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimu, o antrosios atsakovės – netinkamai jai priskirtų funkcijų įgyvendinimu (nebuvo užtikrinta, kad paviršiniai nuotekų tinklai surinktų perteklinį vandens kiekį, t. y. nebuvo suorganizuota tinkamai veikianti nuotekų surinkimo sistema).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
12. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
13. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad joks vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (lot. bonus pater familias) tokioje pačioje situacijoje atitinkamomis tokios stiprios liūties sąlygomis negalėjo numatyti ir tikėtis nuo jos kokiu nors būdu apsisaugoti (apsaugoti Girstupio upelio pralaidą, kad ji nepatvintų, ir sustabdyti vandenį, kad šis neišsiveržtų per upelio kontrolinį šulinį) ar jos išvengti (iš anksto kokiu nors būdu ruošti savo įrenginius didesniam kritulių kiekiui priimti).
14. 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tyrimų ir plėtros skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas (toliau – Pažyma) nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis išsiskiria kaip viena intensyviausių liūčių 1971–2018 m. Stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus pasiektas nebuvo, tačiau buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijus. Pažymėta, kad nors per parą iškritęs kritulių kiekis ir nesiekia stichinio reiškinio kriterijaus, tačiau per 20 minučių iškritęs kritulių kiekis yra neįprastas reiškinys Kauno miesto teritorijai ir jį galima laikyti labai stipriu, momentiniu lietumi. Paaiškinta, kad meteorologai liūtis, kai per parą iškrenta daugiau kaip 30 mm lietaus, vadina stipriomis liūtimis, kurios yra laikomos pavojingomis, nes gali sukelti neigiamų padarinių ūkio subjektams ir gyventojams.
15. Teismo vertinimu, dėl iškritusio katastrofiškai didelio kritulių kiekio per 20 min., į paviršinių nuotekų tinklus patekusių pašalinių daiktų patvino Girstupio upelio pralaida, dėl to vanduo išsiliejo per (duomenys neskelbtini) esantį upelio kontrolinį šulinį ir užtvindė ieškovų Butą, tai atitinka force majeure (nenugalima jėga) požymius – tokio intensyvumo liūtis buvo nepriklausantis nuo atsakovių veiksmų (neveikimo) reiškinys, jo nebuvo galima kontroliuoti ar suvaldyti, atsakovės nebuvo prisiėmusios tokių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
16. Pažymėta, kad ieškovai neginčijo aplinkybės, jog jų Buto užliejimo priežastis buvo liūtis, dėl jos paviršiniai nuotekų tinklai nepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio. Be to, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitokias priežastis, dėl kurių paviršiniai nuotekų tinklai būtų tinkamai nefunkcionavę dėl jų nepriežiūros ar netinkamos eksploatacijos. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismo vertinimu, ginčo situacija susiklostė dėl staiga užklupusios išskirtinės momentinės liūties.
17. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos nenugalimos jėgos institutui taikyti reikalingos sąlygos, todėl 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis laikytina nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) aplinkybe, kuri lėmė paviršinių nuotekų tinklų objektyvų nepajėgumą surinkti perteklinį vandens kiekį, o tai yra pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalį, 6.253 straipsnio 1, 2 dalis.
18. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų E. B. ir V. B. apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
19. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčui teisingai išnagrinėti bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jų nekartojo ir pasisakė tik dėl atskirų skunde ieškovų nurodytų argumentų.
20. Pabrėžta, kad tai, ar ekstremalios meteorologinės sąlygos (nagrinėjamu atveju – pavojingas meteorologinis reiškinys) laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, lemiančiomis atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir konstatavęs nenugalimos jėgos reikalingų sąlygų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Byloje pateikta Pažyma ir kiti įrodymai patvirtina, kad ginčo atveju buvusi liūtis Kaune nėra įprastas reiškinys, kurį galima buvo numatyti ir sustabdyti bei išvengti šių aplinkybių ir (ar) jų sukeliamų padarinių. Trys fiksuotos liūtys per 47 metus nepatvirtino, kad tokios liūtys, kokia buvo ginčo laikotarpiu, yra būdingas ir dažnas reiškinys Kauno teritorijoje. Taip pat nustatyta, kad butas buvo apsemtas ne tik dėl iškritusių kritulių kiekio per tam tikrą laiką, kurio nespėjo surinkti įrenginiai, bet ir dėl to, kad dėl stiprios liūties įrenginiai buvo užkimšti nuo šlaitų nuslinkusiomis žemėmis ir smėliu, paviršinių nuotekų tinklo šulinių grotos buvo užneštos žole, lapais ir šiukšlėmis, dėl to patvino Girstupio upelio pralaida, vanduo išsiliejo per upelio kontrolinį šulinį, užtvindė kiemą ir užliejo ieškovų butą. Papildomas rizikos veiksnys – butas yra įrengtas cokoliniame aukšte (pusrūsyje) ir name, kuris pastatytas natūraliai susiformavusioje dauboje.
21. Kolegijos vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovės netinkamai vykdė savo pareigas, kad antroji atsakovė netinkamai tvarkė paviršines nuotekas ar netinkamai eksploatavo savo valdomus įrenginius. Teoriniai pamąstymai apie tai, kaip atsakovės turėtų elgtis (kontrolinių šulinių kokybės gerinimas, didesnės vandens pralaidos šuliniuose ir vandens surinkimo galimybių sudarymas ir pan., tinkama paviršinių nuotekų tinklų priežiūra, tinkama komunikacija), nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, jog šiuo atveju atsakovės padarė kokius nors neteisėtus veiksmus, nėra pakankamas pagrindas atsakovėms taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovai taip pat neįrodė, kad būtent ginčo vietoje ir anksčiau buvo kilę žalingų padarinių dėl liūčių, o atsakovės, kaip savo srities žinovės, nesielgė rūpestingai ir nesiėmė jokių priemonių, jog prisitaikytų prie dažnėjančių gamtos reiškinių, kad būtų galima išvengti neigiamų padarinių ateityje.
22. Vertindama argumentus dėl nukrypimo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, kolegija nurodė, jog ieškovai ne tik vadovaujasi teismų praktika visiškai neanalogiškose bylose, kadangi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) iš esmės skiriasi, bet ir patys formuluoja išvadas (pvz., kad teismų praktikoje pripažįstama, jog didelis kritulių kiekis, nors ir nepasitaikantis kiekvieną dieną, gali būti protingai numatytas) ir po to jomis remiasi, nors tokios išvados net nesuformuluotos nurodytose nutartyse (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-101-302/2021; 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu ieškovai E. B. ir V. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teismai, netinkamai taikydami įrodymų vertinimo taisykles, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad iškritęs kritulių kiekis, net nepasiekęs stichinio lygmens, ir dėl to atsiradęs Kauno miesto užtvindymas prilyginamas nenugalimai jėgai ir taip neva sudarantis pagrindą atleisti atsakoves nuo jų atsakomybės atlyginti dėl liūties sukelto užtvindymo padarytą žalą. 2018 m. rugsėjo 5 d. iškritęs kritulių kiekis ir dėl to įvykęs Kauno miesto užtvindymas neatitinka nenumatomumo kriterijaus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad lietingi laikotarpiai nėra nebūdingi Lietuvos klimatui, todėl meteorologiniai reiškiniai nesuponuoja nenugalimos jėgos a priori (iš anksto). Negalėjimas numatyti įvykio ar jo sukeliamų padarinių aiškinamas per protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys), t. y. vertinama per bonus pater familias prizmę. Nepagrįstas aiškinimas, jog dėl intensyvesnio lietaus įvykęs Kauno miesto užliejimas yra nenumatomas, nes šis reiškinys (užtvindymas) pasireiškia beveik kiekvienais metais (o per tuos metus net keletą kartų). Kauno mieste buvusi liūtis ir dėl to kilęs miesto užtvindymas bei Buto užliejimas negalėjo būti pripažinta nenugalima jėga, nes aplinkybė neatitiko net dviejų iš force majeure keliamų kumuliatyviųjų sąlygų – atsakovės galėjo numatyti Kauno miesto ir Buto užtvindymą ir turėjo objektyvią galimybę užkirsti kelią žalai atsirasti dėl užtvindymo. Iškritęs kritulių kiekis 2018 m. rugsėjo 5 d. tiek pagal 2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro Įsakymą „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ duomenis, tiek Pažymą yra protingai numatytinas, nes jau anksčiau yra pasikartojęs ir neperžengęs šiame Įsakyme nustatytą ribą, nuo kurios bet kuris rūpestingas ir atidus asmuo galėtų teigti, kad tokio intensyvumo lietus Lietuvos teritorijai tikrai yra išskirtinis. Liudytojas R. S. yra nurodęs, kad Kauno miesto užtvindymai yra kone kasmetinė norma, per metus jų būna apie 2–3 kartus. Jeigu gamtos reiškinių sukeliami padariniai, t. y. miesto užtvindymai, yra pernelyg dažni, bet koks atidus ir rūpestingas asmuo netrukus pradeda suvokti, kad problema – ne patys reiškiniai, o kas nors kita, šios bylos atveju – būtent Kauno miesto nuotekų infrastruktūra.
23.2. Kritiškai vertinama teismų išvada, jog ieškovai nepagrindė, kad atsakovės turėjo objektyvias galimybių išvengti 2018 m. rugsėjo 5 d. reiškinio sukeltų padarinių. Negana to, kad visa padarinių atsiradimo rizika buvo perkelta ieškovams, nurodžius, jog jų Butas buvo dauboje, bet dar ieškovams papildomai rekomenduota patiems įsirengti paviršinių nuotekų tinklus. Tai rodo, kad atsakovės puikiausiai žinojo, kokių priemonių būtina imtis, norint išvengti ateityje pasikartosiančių padarinių. Taigi, atsakovės turėjo visas objektyvias galimybes užkirsti kelią kasmetiniams miesto užtvindymams
23.3. Nagrinėjamos bylos atveju teismų išvada, kad ieškovai nepagrindė, jog atsakovės turėjo objektyvių galimybių imtis visų būtinųjų priemonių padariniams užkirsti, pakartotinai padaryta atlikus dviprasmišką įrodymų vertinimą ir kartu nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos nuotekų infrastruktūros tvarkymo bylose. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 10 straipsnio 4–5, 9, 11, 14 punktuose įtvirtinama savivaldybės pareiga vykdyti tinkamą paviršinių nuotekų tinklų tvarkymą ir priežiūrą. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 11 punkte nurodoma, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Antroji atsakovė pateiktoje 2018 m. spalio 9 d. rekomendacijoje ieškovams nurodė įsirengti paviršinių nuotekų tinklus, kad jie išvengtų ateityje galinčių pasikartoti padarinių, taigi teismai ir atsakovės supranta, kokių priemonių būtina imtis, siekiant pagerinti nuotekų sistemos infrastruktūrą ir išvengti neigiamų dėl kritulių atsirandančių padarinių, tačiau nepagrįstai pagal teismus tai negali būti prilyginama objektyviai galimybei užkirsti kelią padariniams. Tačiau tokia išvada reiškia, kad yra visiškai atmetamas atidaus ir rūpestingo asmens standartas, reikalaujantis visų įmanomų protingų pastangų išvengti padarinių. Tokia teismų išvada taip pat neatitinka kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad tinkamas nuotekų tvarkymo organizavimas yra sąlygotas viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012), todėl savivaldybės, įgyvendindamos tinkamą nuotekų infrastruktūros funkcionavimą, turi veikti aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). Be to, rizikos perkėlimas ieškovams, nurodant, kad jų nuosavybė buvo geografiškai nepalankioje padėtyje – dauboje, visiškai paneigia jau minėtą konstitucinę nuosavybės apsaugą.
24. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
24.1. Ieškovai bylą nagrinėjant teisme nenugalimos jėgos aplinkybių nebuvimą ginčo atveju įrodinėjo vien suformuota teismų praktika esą analogiško pobūdžio bylose, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teismų precedentų reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atveju. Tai, ar ekstremalios meteorologinės sąlygos laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, lemiančiomis atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Remiantis Pažyma, byloje nustatyta, kad nors per parą iškritęs kritulių kiekis ir nesiekia stichinio reiškinio kriterijaus, tačiau per 20 min. iškritęs kritulių kiekis yra neįprastas reiškinys Kauno miesto teritorijai ir jį galima laikyti labai stipriu, momentiniu lietumi. 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis išsiskiria tuo, kad didelis kritulių kiekis iškrito per trumpą laikotarpį – 25,5 mm per 20 min, o 33,6 mm – per 40 min. Pažymos duomenys patvirtina, kad per 47 metus Kauno mieste buvo trys liūčių atvejai, kai paros kritulių kiekis siekė ar viršijo 30 mm per parą, ir tokios liūtys yra laikomos pavojingomis, nes gali sukelti neigiamų padarinių ūkio subjektams ir gyventojams. Ginčo dienos liūties mastą, jos išskirtinumą patvirtina kiti byloje pateikti įrodymai, fotonuotraukos ir spaudoje publikuotų straipsnių ištraukos, iš kurių matyti, kad šios stiprios liūties neatlaikė ne tik šulinių ir vamzdynų pralaidumas, bet ir šlaitų sutvirtinimai, kaip liudytojas apklaustas UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos viršininkas patvirtino, kad per jo 30 metų darbo patirtį tokio masto liūties Kauno mieste nėra buvę; buvo gauta 150 iškvietimų, o įprastai gaunama apie 27 iškvietimai per parą. Teisės aktais atribojant stichinius, katastofinius ir pavojingus meteorologinius reiškinius yra skaičiuojamas iškritusių kritulių kiekis per 12 val., o nagrinėjamu atveju 20 min. trukusios liūties vertinimas reiškia, kad jos intensyvumas viršijo ne tik stichinio, bet ir katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklius. Taigi joks vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokioje pačioje situacijoje tokios stiprios liūties atitinkamomis sąlygomis negalėjo numatyti ir tikėtis nuo jos kokiu nors būdu apsisaugoti. Duomenų apie 1999 m. liepos 9 d. liūties padarinius, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tokios liūties bei jos sukeltų padarinių numatomumą, į bylą ieškovai nepateikė, todėl, nesant duomenų, tvirtinti, kad ginčo liūtis sukėlė analogiškus padarinius, nėra pagrindo.
24.2. Pirmoji atsakovė yra atlikusi absoliučiai visas teisės aktais jai pavestas funkcijas ir pareigas. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų apie Pažymoje nurodytų 1985 m., 1999 m., 2006 m. liūčių padarinius, iš kurių būtų galima spręsti, ar atsakovės galėjo ir turėjo pareigą numatyti ir imtis veiksmų, kad užkirstų kelią ginčo liūčiai ir jos padariniams. Byloje nėra įrodymų, kad žalos mastui galimai galėjo turėti įtakos ir nepakankama ar netinkamai veikusi antrosios atsakovės infrastruktūra. Duomenų apie Kauno mieste įvykusių liūčių sukeltus padarinius po 2018 m. į bylą nepateikta.
25. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
25.1. Vien ta aplinkybė, jog bylą nagrinėję teismai padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ar norėjo ieškovai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nors ieškovai argumentuoja, kad stiprią liūtį esą galima buvo protingai numatyti ir užkirsti kelią jos pasekmėms, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Teismai padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog byloje pateikta Pažyma ir kiti įrodymai patvirtina, kad ginčo atveju buvusi liūtis Kaune nėra įprastas reiškinys, kurį galima buvo numatyti ir sustabdyti bei išvengti šių aplinkybių ir (ar) jų sukeliamų padarinių. Trys fiksuotos liūtys per 47 metus nepatvirtina, kad tokios liūtys, kokia buvo ginčo laikotarpiu, yra būdingas ir dažnas reiškinys Kauno teritorijoje. Be to, Butas buvo apsemtas ne tik dėl per tam tikrą laiką iškritusių kritulių kiekio, kurio nespėjo surinkti įrenginiai, bet ir dėl to, kad dėl stiprios liūties įrenginiai buvo užkimšti nuo šlaitų nuslinkusiomis žemėmis ir smėliu, paviršinių nuotekų tinklo šulinių grotos buvo užneštos žole, lapais ir šiukšlėmis, dėl to patvino Girstupio upelio pralaida, vanduo išsiliejo per upelio kontrolinį šulinį, užtvindė kiemą ir užliejo ieškovų butą. Ieškovai neįrodė, kad atsakovai netinkamai vykdė savo pareigas, kad antroji atsakovė netinkamai tvarkė paviršines nuotekas ar netinkamai eksploatavo savo valdomus įrenginius. Ieškovai taip pat neįrodė, kad būtent ginčo vietoje ir anksčiau buvo kilę žalingų padarinių dėl liūčių, o atsakovės, kaip savo srities žinovės, nesielgė rūpestingai ir nesiėmė jokių priemonių prisitaikyti prie dažnėjančių gamtos reiškinių, kad būtų galima išvengti neigiamų padarinių ateityje. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nežino ir neturi jokių duomenų apie ginčo vietovėje buvusius panašius įvykius ir jų sukeltus padarinius. Jokiuose teisės aktuose ar teismų suformuotoje praktikoje nėra nustatyta, jog force majeure aplinkybėmis gali būti pripažįstamos tik vieną kartą atsiradusios aplinkybės, kurios daugiau niekada nebegali pasikartoti. Nuo stiprios liūties būdų apsisaugoti nėra ir jų ieškovai taip pat įvardyti negalėjo ir negali, t. y. kaip apsaugoti Girstupio upelio pralaidą, kad ji nepatvintų, ir sustabdyti į ją patenkantį kritulių vandenį, kad šis neišsiveržtų per upelio kontrolinį šulinį. Iškritęs per trumpą laiko tarpą itin didelis kritulių kiekis neišvengiamai šiuo atveju patvindė Girstupio upelio pralaidą ir dėl to vanduo išsiliejo per (duomenys neskelbtini) esantį upelio kontrolinį šulinį bei užtvindė ieškovų Butą, kuris, be kita ko, dar buvo dauboje ir įrengtas pusrūsyje, o tai, kaip teisingai nustatė teismai, yra papildoma apsėmimo rizika.
25.2. Šiuo atveju ieškovų kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika nėra suformuota analogiškose bylose: civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014 buvo sprendžiami grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų teisėtumo, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nenugalimos jėgos aplinkybės, kaip atleidimo nuo atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą pagrindo ir pareigos motyvuoti teismo sprendimą (nutartį) klausimai; civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012 buvo sprendžiamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kai stogas į kaimynės sklypą buvo nupūstas vėtros, t. y. dėl nenugalimos jėgos; civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 buvo kilęs statybos rangos sutarties vykdymo, force majeure institutą ir žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimas dėl įsiplieskusio gaisro, kurio metu statomas objektas sudegė neatstatomai; civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009 buvo sprendžiamas ginčas dėl laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo pagal CK 6.267 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinės atsakomybės ir civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo jos institutų santykio
26. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
27. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
28. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė solidariai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno vandenys“ priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes 2018 m. rugsėjo 5 d. po Kauno mieste vykusios stiprios liūties buvo užtvindytas ieškovų butas. Taigi ieškovai pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti žalos, įvertintos nuostolių dydžiu, atlyginimo, t. y. prašo atsakovėms taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnis).
30. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad butui buvo padaryta žala dėl atsakovių nerūpestingų veiksmų (neveikimo): atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimu, o atsakovės UAB „Kauno vandenys“ – netinkamai jai priskirtų funkcijų įgyvendinimu (nebuvo užtikrinta, kad paviršiniai nuotekų tinklai surinktų perteklinį vandens kiekį, t. y. nebuvo suorganizuota tinkamai veikianti nuotekų surinkimo sistema).
31. Atsakovės, nesutikdamos su ieškovų reikalavimais, argumentavo, kad nagrinėjamu atveju įvykusi itin stipri liūtis (potvynis) turėtų būti laikoma stichiniu (pavojingu) meteorologiniu reiškiniu, kuris priskirtinas nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) kategorijai, o tai yra pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės.
32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai neginčijo aplinkybės, jog jų buto užliejimo priežastis buvo liūtis, dėl kurios paviršiniai nuotekų tinklai nepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kitokias priežastis, dėl kurių paviršiniai nuotekų tinklai būtų tinkamai nefunkcionavę dėl jų nepriežiūros ar netinkamo eksploatavimo. Dėl to kaip nepagrįstas atmestas ieškovų argumentas, kad paviršinės grotos buvo užneštos žole, lapais, šiukšlėmis, taip pat sugadintas kontrolinis šulinys dėl antrosios atsakovės negebėjimo sukontroliuoti susidariusios padėties. Nesant kitokių įrodymų teismas padarė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtino, jog ieškovų butas buvo užlietas dėl staiga užklupusios išskirtinės momentinės liūties, kuri pripažinta atitinkančia nenugalimos jėgos aplinkybę, leidžiančią visa apimtimi atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės (CK 6.212 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nurodyta, kad, atleidus atsakoves nuo civilinės atsakomybės, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakoma.
33. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl nenugalimos jėgos aplinkybės pripažinimo nagrinėjamu atveju, papildomai nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovės netinkamai vykdė savo pareigas, kad antroji atsakovė netinkamai tvarkė paviršines nuotekas ar netinkamai eksploatavo savo valdomus įrenginius. Vien pavyzdinių atvejų išvardijimas, teoriniai pamąstymai apie tai, kaip atsakovės turėtų elgtis, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, jog šiuo atveju atsakovės padarė kokius nors neteisėtus veiksmus, nėra pakankamas pagrindas atsakovėms taikyti civilinę atsakomybę. Kolegija vertino, kad ieškovai taip pat neįrodė, jog būtent ginčo vietoje ir anksčiau buvo kilusių žalingų padarinių dėl liūčių, o atsakovės, kaip savo srities žinovės, nesielgė rūpestingai ir nesiėmė jokių priemonių prisitaikyti prie dažnėjančių gamtos reiškinių, kad būtų galima išvengti neigiamų padarinių ateityje. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija savo procesiniame dokumente, ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų apie Pažymoje nurodytų 1985 m., 1999 m. ir 2006 m. liūčių padarinius (liūčių lokaciją, jų padarinius (padarytą žalą), jų kilimo priežastis), iš kurių būtų galima spręsti, ar atsakovės galėjo ir turėjo pareigą numatyti ir imtis veiksmų (priemonių), kad užkirstų kelią 2018 m. rugsėjo 5 d. liūčiai ir jos padariniams (pvz., atlikti nuotekų infrastruktūros įrenginių remontą, jos plėtrą ar pan.). Ieškovas E. B. ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nežino ir neturi jokių duomenų apie ginčo vietovėje buvusius panašius įvykius ir jų sukeltus padarinius. Dėl to teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju konstatuotinas nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavimo faktas, o tai yra pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės (CK 6.212 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, be kita ko, dėl nenugalimos jėgos. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (šio kodekso 6.212 straipsnis). Remiantis CK 6.212 straipsnio 1 dalimi šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Taigi CK 6.253 straipsnyje įtvirtinti skirtingi ir savarankiški atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindai, tarp jų ir nenugalima jėga, kurie gali būti taikomi tiek sutartinės, tiek nagrinėjamu atveju deliktinės civilinės atsakomybės atveju.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-916/2018, 21 punktas; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, 38 punktas).
36. Vertinant civilinės atsakomybės ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutų santykį, pažymėtina, kad, sistemiškai aiškinant CK 6.253 ir CK 6.245–6.249 straipsnius, darytina išvada, jog pirmiausiai turi būti nustatomos atsakovių visos civilinės, šiuo atveju deliktinės, atsakomybės sąlygos ir tik tada vertinamas atleidimo nuo jos pagrindo buvimas. Šalies atleidimas už žalos padarymą reiškia, kad toks žalos padarymas esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams yra pateisinamas ir negali sukelti deliktinės atsakomybės taikymo padarinių – pareigos atlyginti padarytą žalą. Tačiau jeigu byloje nėra nustatomos visos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, tokiu atveju nelieka pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir nebeaktualus tampa atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas. Atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas negali būti taikomas pirmiau už civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą, nes taip būtų paneigtas šios normos tikslas nustatyti bendras civilinės atsakomybės taikymo išimtis, pagrindus, kuriems esant civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (ne)tinkamo taikymo
37. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškovai, prašydami taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turėjo pareigą įrodyti atsakovių veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
38. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad iškritęs kritulių kiekis, nepasiekęs stichinio lygmens, prilygintas nenugalimos jėgos aplinkybei, ir tuo pagrindu atleido atsakoves nuo civilinės atsakomybės.
39. Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.).
40. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis išsiskiria kaip viena intensyviausių liūčių per 1971–2018 m. laikotarpį. Per 47 metus tik vieną kartą iš trijų buvo viršytas 2018 m. rugsėjo 5 d. pasiektas liūties intensyvumo rodiklis, t. y. 1999 m. liepos 9 d. didžiausiu liūties intensyvumo metu per 20 min. iškrito 39,7 mm kritulių. Šie statistiniai duomenys reiškia, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. buvusios liūties metu per 20 min. iškrito beveik toks kritulių kiekis, kuris yra pavojingas netgi tuo atveju, jei jis būtų iškritęs per visą parą. Tokio dydžio iškritusių kritulių kiekis per 20 min. buvo įvertintas ne tik kaip labai stiprus momentinis lietus, bet ir labai pavojingas, neįprastas bei nebūdingas reiškinys Kauno miestui. Šios staigios liūties išskirtinumą taip pat patvirtino ir kiti byloje pateikti įrodymai, t. y. nuotraukos, liudytojų parodymai, kad po beveik tris valandas trukusios liūties antrosios atsakovės avarinė tarnyba gavo apie 150 iškvietimų, o įprastai paros vidurkis yra 25–27 iškvietimai. Nors ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad Kauno miestas dažnai yra užtvindomas liūčių, tačiau nurodomos kitos miesto dalys, o vertinant ginčo atvejo atitiktį nenugalimos jėgos aplinkybei yra vertinamas būtent šis konkretus atvejis, jo atitiktis nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių visetui. Byloje taip pat konstatuota, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, jog ginčo vieta dar kada nors yra buvusi užtvindyta liūčių.
41. Teismų šioje byloje pagrįstai įvertinta tai, kad, remiantis tiek 2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, tiek ir 2012 m. vasario 15 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, atribojant stichinius, katastrofinius ir pavojingus meteorologinius reiškinius, yra skaičiuojamas iškritusių kritulių kiekis per 12 val. (ir mažiau), nagrinėjamu atveju skaičiuojant tuo pačiu principu, ginčo liūties intensyvumas 20 min. buvo 76,5 mm per vieną valandą (25,5 x 3), o tai, vertinant 20 min. trukusią liūtį (nuo 02 val. 00 min. iki 02 val. 20 min.), reiškia, jog jos intensyvumas viršijo ne tik stichinio, bet ir katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklius.
42. Buvus tokiai situacijai paviršiniai nuotekų tinklai nebepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio. Byloje nustatyta, kad lietaus kanalizacijos nuotekų kontrolinis šulinys, iš kurio liejosi vanduo ir užtvindė (duomenys neskelbtini) kiemą, yra sumontuotas ant lietaus surinkimo kvartalinės D 960 mm linijos, per kurią paviršinis vanduo surenkamas iš maždaug 6 kv. km Kauno miesto Naujamiesčio teritorijos. Šioje vietoje ši lietaus kanalizacijos linija sujungta su sukanalizuotu Girstupio upelio kolektoriumi, kuris dėl itin stiprios liūties dirbo maksimaliu režimu ir nebuvo pajėgus priimti papildomai pritekančio tokio didelio kiekio kritulių vandens. Dėl šios priežasties vanduo išsiliejo iš minėto lietaus kanalizacijos šulinio ir užliejo dauboje esančią kiemo teritoriją, kurioje namo cokoliniame aukšte yra ieškovų butas. Ieškovai byloje nepateikė įrodymų, kad paviršinių nuotekų tinklai būtų netinkamai funkcionavę dėl jų nepriežiūros ar netinkamo eksploatavimo. O paviršinių nuotekų tinklo šulinių grotos buvo užneštos žole, lapais, šiukšlėmis, taip pat sugadintas kontrolinis šulinys būtent dėl staigios momentinės liūties, o ne dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Dėl to teismai nusprendė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis laikyta nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri lėmė paviršinių nuotekų tinklų objektyvų nepajėgumą surinkti perteklinį vandens kiekį.
43. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad lietus negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (lot. per se), nes jo faktą galima numatyti ir tam pasiruošti. Tačiau, įvertinusi pirmiau nurodytas šios konkrečios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad išskirtinė momentinė liūtis šiuo atveju buvo priežastis, dėl kurios paviršiniai nuotekų tinklai nebepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio ir buvo užlietas ieškovų butas. Ieškovų nurodomi neteisėti veiksmai, netinkamai veikianti nuotekų surinkimo sistema, netinkamas paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimas buvo nulemti ne atsakovių veiksmų ar neveikimo, bet buvo nenugalimos jėgos padarinys.
44. Pabrėžtina, kad, remiantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
45. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi bylą nagrinėję teismai, tinkamai paskirstę įrodinėjimo naštą ir vadovaudamiesi įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nusprendė, kad ieškovai šioje byloje neįrodė, jog žala atsirado dėl atsakovių neveikimo ir (ar) netinkamo pareigų (funkcijų) vykdymo.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenugalimos jėgos faktas visų pirma reikšmingas nustatant atsakovių neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju staigi momentinė liūtis yra pagrįstai pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri šiame ginče turėtų būti laikoma ne civilinę atsakomybę šalinančiu pagrindu, bet aplinkybe, suponuojančia išvadą, kad nėra nustatyti neteisėti atsakovių veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju deliktinės atsakomybės prievolė siejama su neteisėtu asmens elgesiu, todėl, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, už ieškovų žalą atsakovių atsakomybė šiuo atveju nekyla.
47. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad nors bylą nagrinėję teismai iš esmės procesiniuose sprendimuose patvirtino, kad nenustatė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau, remdamiesi CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atleido atsakoves nuo civilinės atsakomybės taikymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybės. Kaip minėta nutarties 36 punkte, tuo atveju, kai nėra nustatomos visos šalies civilinės atsakomybės sąlygos, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio nuostatas. Tai reiškia, kad nors bylą nagrinėję teismai ir netinkamai aiškino civilinės atsakomybės ir atleidimo nuo jos institutų santykį, tačiau priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą – ieškinį atmesti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti iš esmės teisėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų (CPK 2, 328, 346 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis).
48. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinant ieškovų kasacinio skundo, jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
50. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1481,65 Eur už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 7, 8.14 punktuose nurodytų dydžių. Netenkinus ieškovų kasacinio skundo, iš jų lygiomis dalimis priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (j. a. k. 132751369) iš E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 740,82 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt Eur 82 ct) ir iš V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 740,83 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt Eur 83 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski